Civilinė byla Nr. 2-802-241/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00059-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3.
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės EKO HOLDINGAS bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centro atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria netenkintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės EKO HOLDINGAS bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centro skundas dėl 2017 m. gruodžio 18 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimo nutarimų antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
- Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) EKO HOLDINGAS bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras (toliau – bankroto administratorė) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimo nutarimus antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais.
- Paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 18 d. įvyko BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimas, kuriame pagal susirinkimo darbotvarkę, be kita ko, antruoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl taikos sutarties sudarymo, trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl įpareigojimo surinkti kreditorių parašus, o ketvirtuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl įpareigojimo kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą įmonei taikyti likvidavimo procedūrą.
- Kreditorės UAB „Nailtex“ kreditorių susirinkimui pasiūlytas tvirtinti taikos sutarties projektas nebuvo suderintas su BUAB EKO HOLDINGAS bankroto administratore, ji pateiktam projektui nepritarė. Dar iki kreditorių susirinkimo bankroto administratorė persiuntė UAB „Nailtex“ pateiktą taikos sutarties projektą ir informavo kreditorius, jog tokios taikos sutarties nepasirašys.
- Nurodė, kad pateiktame taikos sutarties projekte nenumatytas bankroto proceso išlaidų padengimas; nesuprantamas taikos sutarties 3.9 punktas, kuriame numatyta, jog bendrovė po taikos sutarties pasirašymo įsipareigoja pervesti į depozitinę sąskaitą 5 000 Eur + PVM sumą – atlyginimą administratorei, kadangi bendrovė jokių piniginių lėšų neturi, o jei ir turėtų, t. y. buvusiam UAB EKO HOLDINGAS vadovui grąžinus jo žinioje esančias ir bendrovei priklausančias lėšas, nesuprantama, kokiu tikslu jos turėtų būti pervestos į neaišku kokią depozitinę sąskaitą. Tuo šiurkščiai pažeidžiamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos dėl bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo ir atsiskaitymo su administratoriumi.
- Bankroto administratorė kreipėsi į UAB „Nailtex“ su prašymu iki 2017 m. gruodžio 1 d. nurodyti atsakingą asmenį, pateikiant jo kontaktinius duomenis, kad ji galėtų suderinti BUAB EKO HOLDINGAS priklausančio turto apžiūrą, tačiau tai nebuvo padaryta. Toks UAB „Nailtex“, kurios vadovas D. V. yra giminystės ryšiais susijęs su UAB EKO HOLDINGAS buvusiu direktoriumi K. V., vengimas bendradarbiauti iš esmės kelia abejones tiek dėl pačios taikos sutarties realumo, tiek dėl taikos sutarties projekte deklaruojamo ketinimo veiklą atnaujinti ir gauti pajamas skoloms kreditoriams padengti.
- Pati taikos sutarties prigimtis draudžia priversti asmenį pasirašyti taikos sutartį, o dalis pateiktos taikos sutarties sąlygų yra tiesiogiai susijusios su bankroto administratorės teisėmis ir pareigomis (dėl atlyginimo ir dokumentų perdavimo), todėl jos valios išraiška yra svarbi.
- 2017 m. rugsėjo 25 d. įvykęs pirmasis BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimas 5 darbotvarkės klausimu nutarė sudaryti taikos sutartį BUAB EKO HOLDINGAS bankroto byloje kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis, tačiau taikos sutartį sudaryti pasiūlę UAB „Nailtex“ ir K. V. ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų ją pasirašyti. Tik 2017 m. lapkričio 29 d. buvęs BUAB EKO HOLDINGAS direktorius ir vienintelis akcininkas K. V. el. paštu bankroto administratorei atsiuntė kreditorių R. D., K. V., UAB „Nailtex“ ir VILNIAUS KREDITO UNIJA pasirašytą taikos sutartį, tačiau pastaroji neatitiko 2017 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkime patvirtinto taikos sutarties projekto. Bankroto administratorė tą pačią dieną kreipėsi į pakeistą taikos sutartį pasirašiusius kreditorius informuodama, jog tokios taikos sutarties varianto nepasirašys, taip pat prašydama pateikti paaiškinimus, kodėl kreditoriai pasirašė sutartį, neatitinkančią kreditorių susirinkimo patvirtinto jos varianto, tačiau atsakymai taip ir nebuvo gauti.
- Bankroto administratorės nuomone, tokiais savo veiksmais didžiausi BUAB EKO HOLDINGAS kreditoriai UAB „Nailtex“ ir VILNIAUS KREDITO UNIJA bei buvę BUAB EKO HOLDINGAS darbuotojai – direktorius K. V. ir buhalterė R. D., siekia vilkinti BUAB EKO HOLDINGAS bankroto procedūras, todėl bankroto administratorė nesutiko su ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino pratęsimu ir prašė teismo panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, kuriuo pastaroji įpareigota pateikti prašymą dėl jo pratęsimo ir priimti nutartį pripažinti UAB EKO HOLDINGAS bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto.
- Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Mažeikių skyrius atsiliepime į skundą sutiko su bankroto administratorės skundu ir jame išdėstytais argumentais. Nurodė, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, trumpalaikio turto. Įmonė pateikė tik vieną veiklos tęstinumo sutartį. Neaišku, iš kokių lėšų žadama vykdyti taikos sutartį ir padengti kreditoriams skolas. Be to, taikos sutartyje turi būti nurodoma įmonės ir / ar jos savininko atsakomybė už taikos sutarties nevykdymą. Esant jos įsipareigojimų užtikrinimui laidavimu arba garantu, būtų galima svarstyti apie bankroto bylos baigimą taikos sutartimi. Taikos sutarties projekte taip pat nurodytas neteisingas VSDFV Mažeikių skyriaus finansinis reikalavimas.
- Kreditorė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas prašė patenkinti bankroto administratorės skundą ir nurodė, kad įmonė neturi realaus turto, nepateiktas atsiskaitymo su kreditoriais grafikas, ji nepajėgi plėtoti ūkinę veiklą bei sumokėti kreditoriams skolas. Skundžiami nutarimai priimti trijų kreditorių (K. V., R. D., UAB „Nailtex“, kurios vadovas yra D. V.) balsų dauguma. K. V. ir D. V. yra giminės, o UAB „Nailtex“ faktiškai valdo ir naudoja 74 276 Eur vertės įmonės turtą ir galbūt siekia išvengti šio turto grąžinimo ar atsiskaitymo už jį. Šie kreditoriai yra interesų konflikte, jie suinteresuoti asmeniniais ir verslo interesais, o ne savo, kaip trečios eilės kreditorių, interesų gynimu. Jie elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo teisėmis. Piktnaudžiavimas teise gali turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams.
- Kreditorė VILNIAUS KREDITO UNIJA prašė atmesti bankroto administratorės skundą. Kreditorė nurodė, kad abiejuose taikos sutarčių variantuose buvo numatytas bankroto administratorės atlyginimo padengimas. Skirtumas tas, kad su pirmuoju pavyzdžiu (taikos sutarties projektu) bankroto administratorė sutiko, o su antruoju – ne. BUAB EKO HOLDINGAS kreditoriai vertino ir balsavo už galutinį taikos sutarties variantą. Nutarimu patvirtintoje taikos sutartyje yra nurodyti atsiskaitymo būdai su bankroto administratore, todėl ji atitinka ĮBĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
- Nutarimu bankroto administratorė nėra įpareigota pasirašyti sutartį, o įpareigota tik surinkti kreditorių, balsavusių „Už“ taikos sutarties sąlygas, pasirašant taikos sutartį. Bankroto administratorės interpretavimas ir plečiamasis nutarimo aiškinimas negali paneigti nutarimo turinio.
- Bankroto administratorė nenurodė esminių procedūrinių pažeidimų bei konkrečių imperatyvių ĮBĮ normų ar kitų teisės aktų, kuriems prieštarauja nutarimai. Bankroto administratorės teiginiai, kad priimti nutarimai pažeidžia ĮBĮ normas nėra pagrįsti, nenurodoma, kokios ĮBĮ normoms yra iš esmės pažeidžiamos priimtais nutarimais ar kokią reikšmę tokie pažeidimai gali turėti BUAB EKO HOLDINGAS ar jos kreditoriams.
- Bankroto administratorė turėtų būti suinteresuota išsaugoti įmonės veiklą, siekiant generuoti pelną ir kurti pridėtinę vertę, teikiant prioritetą taikos sutarčiai sudaryti, o ne pripažinti BUAB EKO HOLDINGAS bankrutavusia ir likviduoti ją dėl bankroto.
- Kreditorė UAB „Nailtex“ prašė atmesti bankroto administratorės skundą. 2017 m. rugsėjo 25 d. įvyko pirmasis BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimas. Jame dalyvavo 86,88 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų dydžio kreditorių. Susirinkimo 5 klausimu buvo nutarta sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis. 2017 m. rugsėjo 28 d. BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimo nutarimas apskųstas nebuvo. Bankroto administratorė jokių veiksmų, susijusių su nutarimo įgyvendinimu, neatliko, kreditoriams net nebuvo elektroniniu paštu atsiųsta taikos sutartis pasirašyti, t. y. bankroto administratorė kreditorių susirinkimo nutarimo nevykdė.
- ĮBĮ 28 straipsnis nustato, kad pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai). Ne bankroto administratoriui, o įmonės kreditoriams (kreditorių susirinkimui) priskirta kompetencija spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas). Šiuo atveju už nutarimą sudaryti taikos sutartį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų visų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 82,98 proc. Bankroto administratorei nesuteikta teisė balsuoti dėl taikos sutarties sudarymo ar jos projekto, t. y. pritarti ar nepritarti, ši teisė priskirta išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai.
- Taikos sutarties turinys yra identiškas 2017 m. rugsėjo 25 d. BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintam taikos sutarties projektui. Patikslintoje taikos sutartyje yra atsižvelgta į anksčiau bankroto administratorės išdėstytą poziciją, t. y. pagal 2017 m. spalio 30 d. Šiaulių apygardos teismas patikslintą BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių reikalavimų sąrašą buvo patikslinti taikos sutartyje nurodyti finansiniai reikalavimai.
- Bankroto administratorė remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-222-370/2016, pateiktais aiškinimais, tačiau minimos teismo nutarties ir šio ginčo faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartyje nagrinėta situacija, kuomet kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo dėl taikos sutarties sudarymo ir nepatvirtinęs taikos sutarties projekto, nors taikos sutarčiai sudaryti turi būti sušauktas kreditorių susirinkimas. Be to, buvo nagrinėjamas ne skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, t. y. nesutampa ir skundų dalykas.
- Mano, kad kreditoriams ir įmonei siekiant taikaus susitarimo, bankroto administratorė, reikšdama skundą, nesąžiningai naudojasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi bankroto administratorės skundą dėl 2017 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
- Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarė sudaryti taikos sutartį ir nutraukti bankroto bylą. Šį klausimą kreditorių susirinkimas dar kartą svarstė 2017 m. gruodžio 18 d., pakartojo valią sudaryti taikos sutartį ir nutarė pavesti bankroto administratorei atlikti veiksmus, būtinus prieš pateikiant teismui tvirtinti taikos sutartį. Kreditorių susirinkimas taip pat pavedė administratorei kreiptis į teismą dėl įmonės likvidavimo termino pratęsimo.
- Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorė, skųsdama kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, iš esmės ginčija savo tiesiogines pareigas ruošiantis taikos sutarties pateikimui teismui. Teismas nurodė, kad kategoriškai pranešdama, jog ji nesirašys taikos sutarties, bankroto administratorė nesilaiko ĮBĮ 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos tvarkos. Taikos sutartį tvirtina teismas ir tik jis sprendžia, ar pateikta taikos sutartis prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus, taip pat ir taikos sutarties nepasirašiusių kreditorių mažumos interesus.
- Pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad bankroto administratorė, pateikdama skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, susijusių su taikos sutarties sudarymu, gali skųsti juos procesinių ĮBĮ normų pažeidimo aspektu (ar kreditorių susirinkime buvo balsų kvorumas, kiek kreditorių pasisakė dėl taikos sutarties sudarymo, ar suteikta galimybė kreditoriams išreikšti savo nuomonę ir pan.). Teismas nurodė, kad skųsti kreditorių sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo bankroto administratorė neturi teisės ir privalo vykdyti kreditorių susirinkimo pavedimus.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
- BUAB EKO HOLDINGAS bankroto administratorė atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimo nutarimus antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalies ir 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostatos leidžia pagrįstai teigti, jog bankrutuojančios įmonės akcininkui ir (ar) kreditoriui (-iams) teikiant taikos sutarties projektą kreditorių susirinkimui tvirtinti, jos sąlygos turi būti suderintos ir su bankrutuojančios įmonės interesus atstovaujančia bankroto administratore.
- Pirmosios instancijos teismo išvada, jog bankroto administratorė neturi teisės skųsti nutarimo, kuriuo nustatomos taikos sutarties sąlygos, o privalo jį vykdyti, t. y. pasirašyti kreditorių susirinkimo patvirtintą taikos sutartį, prieštarauja sutarčių laisvės principui bei nukrypsta nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-222-370/2016).
- Priešingai nei ginčijamoje nutartyje nurodo teismas, bankroto administratorė kreditoriams aiškiai nurodė sutarties punktus, kurie suformuluoti netinkamai ir kuriuos suderinus su bankroto administratore taikos sutartis galėtų būti sudaroma.
- Teismas ginčijamoje nutartyje nevertino ir neatsižvelgė nei į bankroto administratorės, nei į kitų BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių, nesutikusių su siūlomu taikos sutarties projektu, išdėstytus argumentus – nesant realių BUAB EKO HOLDINGAS pajamų šaltinių, iš kurių bus dengiami kreditorių reikalavimai, taikos sutarties vykdymas yra abejotinas. Taikos sutartyje nustatyta neproporcinga įmonei / įmonės savininkui taikytina atsakomybė, palyginus su pasekmėmis, galinčiomis kilti kreditoriams dėl taikos sutarties nevykdymo. Ignoruoti ir itin aktualūs VĮ Turto banko argumentai, jog skundžiami nutarimai priimti trijų kreditorių (K. V., R. D. ir UAB „Nailtex“), turinčių sprendžiamąjį balsą, valia.
- Kreditorė VILNIAUS KREDITO UNIJA prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
- BUAB EKO HOLDINGAS kreditoriai vertino ir balsavo už galutinį taikos sutarties variantą, o bankroto administratorės siekis iš anksto gauti atlyginimą už bankroto administravimą negali būti pagrindas nutarimus pripažinti neteisėtais.
- Bankroto administratorė nėra įpareigota pasirašyti sutartį, o įpareigota tik surinkti kreditorių, balsavusių „Už“ taikos sutarties sąlygas, parašus, pasirašant taikos sutartį. Priešingas bankroto administratorės nutarimo interpretavimas ir plečiamasis aiškinimas negali paneigti nutarimo turinio.
- Nutarimas įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą įmonei taikyti likvidavimo procedūrą papildomiems 3 mėn. nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos buvo priimtas tik dėl bankroto administratorės 2017 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų vykdymo vilkinimo.
- Bankroto administratorės teiginiai, kad neva priimti nutarimai pažeidžia ĮBĮ normas, nėra pagrįsti, nenurodoma, kokios ĮBĮ normos yra iš esmės pažeidžiamos priimtais nutarimais, ar kokią reikšmę tokie pažeidimai gali turėti BUAB EKO HOLDINGAS kreditoriams. Priešingai, bankroto administratorės atsisakymas pasirašyti taikos sutartį iš esmės susijęs su kreditorių susirinkimo metu patvirtinta sąlyga dėl bankroto administratorės atlyginimo sumokėjimo momento.
- Kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
- Kreditorių susirinkime patvirtinta taikos sutartis pažeidžia tiek bendrovės kreditorių, tiek bankroto administratorės interesus bei imperatyvius ĮBĮ 28 ir 29 straipsnių reikalavimus.
- Taikos sutarties vykdymas nėra realus, nes bendrovė pateikė tik vieną galimą veiklos tęstinumą užtikrinančią sutartį ir neturi jokio realiai egzistuojančio trumpalaikio turto.
- Bankroto administratorė nesikreipė į teismą dėl 2017 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų vykdymo, nes pasirašyta taikos sutartis buvo pateikta tik 2017 m. lapkričio 29 d.
- Kreditorė UAB ,,Nailtex“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
- Taikos sutarties turinį tikrina teismas taikos sutarties tvirtinimo metu, o tai suponuoja išvadą, kad bankroto administratorė negali skųsti kreditorių susirinkimo nutarimo dėl taikos sutarties sudarymo sutarties turinio aspektu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto administratorė tokį nutarimą gali ginčyti procesinių ĮBĮ normų pažeidimo aspektu.
- Iš BUAB EKO HOLDINGAS bankroto administratorės veiksmų matyti, kad ji savo pareigą laiku išspręsti klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo arba įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama vykdė aplaidžiai. Būtent ji privalėjo kontroliuoti, kad būtų tinkamai laikomasi ĮBĮ 30 straipsnio nuostatų.
- ĮBĮ nenustato prievolės asmeniui, teikiančiam taikos sutarties projektą, jį suderinti su bankroto administratoriumi. Priešingai, ĮBĮ 28 straipsnis nustato, kad pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai).
- Ne bankroto administratoriui, o įmonės kreditoriams (kreditorių susirinkimui) priskirta kompetencija spręsti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktas).
- Bankroto administratoriaus kompetencija yra nustatyta ĮBĮ 11 straipsnyje, tačiau jame administratoriui nesuteikta teisė balsuoti dėl taikos sutarties sudarymo ar jos projekto, t. y. pritarti ar nepritarti, ši teisė priskirta tik kreditorių susirinkimo kompetencijai. Bankroto administratoriui nustatyta pareiga vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
- Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl ginčo faktinių aplinkybių
- Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB EKO HOLDINGAS iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras.
- 2017 m. rugsėjo 25 d. įvyko pirmasis BUAB EKO HOLDINGAS kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo 5 darbotvarkės klausimu buvo nutarta sudaryti taikos sutartį BUAB EKO HOLDINGAS bankroto byloje kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis. Ginčo tarp šalių nekilo, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis taikos sutartis nebuvo pasirašyta.
- 2017 m. gruodžio 12 d. pranešimu bankroto administratorė informavo kreditorius, kad 2017 m. gruodžio 18 d. šaukiamas kreditorių susirinkimas, nes suėjo ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo Šiaulių apygardos teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo dienos, taikos sutarčiai sudaryti; siūlė kreditorių susirinkimui priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą su prašymu pripažinti BUAB EKO HOLDINGAS bankrutavusia ir ją likviduoti ĮBĮ nustatyta tvarka.
- 2017 m. gruodžio 13 d. kreditorė UAB „Nailtex“ kartu su raštu dėl darbotvarkės papildymo pateikė bankroto administratorei taikos sutarties projektą bei pasiūlė nutarimo projektą: „Sudaryti taikos sutartį BUAB EKO HOLDINGAS bankroto byloje (civilinės bylos numeris B2-571-372/2017) kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis“.
- 2017 m. gruodžio 14 d. UAB „Nailtex“ pateiktas taikos sutarties projektas su bankroto administratorės pastabomis, buvo persiųstas visiems BUAB EKO HOLDINGAS kreditoriams. Bankroto administratorė nurodė, jog UAB „Nailtex“ pateiktas taikos sutarties projektas nebuvo derintas su bankroto administratore ir ji nepritaria tokiam projektui bei jo nepasirašys, nes: pateiktame projekte nenumatytas bankroto proceso išlaidų padengimas; nesuprantamas taikos sutarties 3.9 punktas, kuriame numatyta, jog bendrovė po taikos sutarties pasirašymo įsipareigoja pervesti į depozitinę sąskaitą 5000 Eur + PVM sumą – atlyginimą bankroto administratorei, kadangi bendrovė jokių piniginių lėšų neturi, o jei ir turėtų, t. y. buvusiam UAB EKO HOLDINGAS vadovui grąžinus jo žinioje esančias ir bendrovei priklausančias lėšas, nesuprantama, kokiu tikslu jos turėtų būti pervestos į neaišku kokią depozitinę sąskaitą.
- 2017 m. gruodžio 14 d. bankroto administratorė taip pat persiuntė kreditoriams buvusio UAB EKO HOLDINGAS direktoriaus elektroninį laišką, pridėdama pastarajam bankroto administratorės 2017 m. lapkričio 29 d. siųstą elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, jog bankroto administratorė taikos sutartį pasirašys ir pateiks ją tvirtinti Šiaulių apygardos teismui tvirtinti tik išsiaiškinus rašte nurodytas aplinkybes dėl: UAB „Nailtex“ finansinio reikalavimo pagrįstumo; UAB „Vinitas“ gautų lėšų teisėtumo; UAB „Pušyno namai“ atsiskaitymo su UAB EKO HOLDINGAS, bei buvusiam UAB EKO HOLDINGAS direktoriui grąžinus iš UAB „Pušyno namai“ gautas ir į UAB EKO HOLDINGAS kasą neįneštas lėšas – 12 267 Eur.
- Dėl kreditorės UAB „Nailtex“ pasiūlyto taikos sutarties projekto kreditorius VSDFV Mažeikių skyrius pateikė pastabas, kad taikos sutartis su UAB EKO HOLDINGAS negali būti sudaroma, nes: realaus turto BUAB EKO HOLDINGAS neturi; nepateiktas konkretus planuojamų atsiskaitymų su kreditoriais grafikas; BUAB EKO HOLDINGAS nėra pajėgi vykdyti ir plėtoti ūkinės veiklos, bei sumokėti skolas kreditoriams.
- Kreditorė VĮ Turto bankas pasiūlė kitokį nutarimo projektą: „šio klausimo sprendimą kreditorių susirinkime atidėti, įpareigoti bankroto administratorę pateikti taikos sutartyje minimą sutartį dėl saulės elektrinės įdiegimo, susisiekus su taikos sutarties iniciatoriais, pateikti kreditoriams išvadą apie bendrovės galimybes atgaivinti įmonės veiklą bei atsiskaityti su įmonės kreditoriais pagal siūlomą pasirašyti taikos sutartį. Minėtą išvadą pagrįsti.“.
- 2017 m. gruodžio 18 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudarė 92,27 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos.
- 2017 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl taikos sutarties sudarymo“ buvo balsuota už UAB „Nailtex“ pasiūlytą nutarimą („Už“ – 82,89 proc. (VILNIAUS KREDITO UNIJA; K. V.; R. D.; UAB „Nailtex“); „Prieš“ – 9,38 proc. (VSDFV Mažeikių skyrius; VĮ Turto bankas; UAB „Optika ir technologija“)) ir buvo nutarta sudaryti taikos sutartį BUAB EKO HOLDINGAS bankroto byloje (civilinės bylos numeris B2-571-372/2017) kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties sąlygomis.
- 2017 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo surinkti kreditorių parašus“ buvo balsuota už UAB „Nailtex“ pasiūlytą nutarimą („Už“ – 82,89 proc. (VILNIAUS KREDITO UNIJA; K. V.; R. D.; UAB „Nailtex“); „Prieš“ – 9,38 proc. (VSDFV Mažeikių skyrius; VĮ Turto bankas; UAB „Optika ir technologija“)) ir buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorę per 15 darbo dienų surinkti kreditorių, balsavusių už taikos sutarties sudarymą parašus, pasirašant taikos sutartį ir pateikti pasirašytą taikos sutartį tvirtinti teismui.
- 2017 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą įmonei taikyti likvidavimo procedūrą“ buvo balsuota už UAB „Nailtex“ pasiūlytą nutarimą („Už“ – 86,43 proc. (VILNIAUS KREDITO UNIJA; K. V.; R. D.; VĮ Turto bankas; UAB „Nailtex“); „Prieš“ – 5,84 proc. (VSDFV Mažeikių skyrius; UAB „Optika ir technologija“)) ir buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą įmonei taikyti likvidavimo procedūrą papildomiems 3 mėn. nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Dėl ginčo esmės
- Ginčo šioje byloje kilo dėl to, ar 2017 m. gruodžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimai antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, kuriais nutarta sudaryti taikos sutartį ir įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus nutarimui antruoju darbotvarkės klausimu įgyvendinti, yra teisėti.
- Atskirajame skunde yra keliami klausimai dėl bankroto administratorės teisių ir pareigų taikos sutarties tvirtinimo procese, o konkrečiai – jos pritarimo (ne)reikalingumo kreditorių susirinkimui pateiktai taikos sutarčiai. Apeliantės nuomone, kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties turinys taip pat yra su esminiais trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės atskirojo skundo argumentais nesutinka, nes ji neatsižvelgė į tai, kad ĮBĮ nustato atskirus taikos sutarties sudarymo bankroto byloje etapus ir nepagrįstai siekia apriboti kreditorių susirinkimo teises priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo.
- Remiantis ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalies nuostatomis, taikos sutartis – tai bankrutuojančios įmonės kreditorių ir šios įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
- Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodytos bendrosios ĮBĮ nuostatos, susijusios su taikos sutartimi, bankroto administratoriaus padėtimi ir teisėmis, įtvirtintos ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalyje ir 11 straipsnio 5 dalies 9 punkte, nepaneigia ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte nustatytos kreditorių susirinkimo teisės priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo.
- Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas), o taikos sutartis yra pasirašoma tarp kreditorių ir įmonės (ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalis), daro išvadą, nei ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalis, nei 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas nenustato konkrečių bankroto administratoriaus teisių dėl kreditorių susirinkimui pateiktos taikos sutarties patvirtinimo.
- Kaip pagrįstai akcentavo kreditorės, ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte nustatyta teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo yra tik kreditorių susirinkimo teisė. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad būtent kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015). Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
- ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyti subjektai, kurie turi teisę pateikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo. Tai kreditoriai, administratorius bei įmonės savininkas (savininkai). Įstatymas nereglamentuoja šių pasiūlymų formos bei procedūrų, todėl vieno ar kito asmens iniciatyva sudaryti taikos sutartį ir šio pasiūlymo pateikimas kitai šaliai gali būti vykdomi įvairiais šalims priimtinais būdais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą. Kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas, administratorius ir įmonės savininkas (savininkai) (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartį tvirtina teismas (ĮBĮ 29 straipsnio 2 dalis). Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus (ĮBĮ 29 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo pateikė turintis teisę tai padaryti subjektas – kreditorė UAB „Nailtex“. Nėra ginčo ir dėl to, kad taikos sutartis nėra sudaryta (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis).
- Nors apeliantė kelia klausimus dėl taikos sutarties turinio trūkumų ar įgyvendinamumo, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte, 28 straipsnio 3 dalyje ir 29 straipsnyje yra nustatyti atskiri taikos sutarties sudarymo bankroto byloje etapai: kreditorių daugumos pritarimas pasiūlytos taikos sutarties sudarymui (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas), taikos sutarties sudarymas (pasirašymas) (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis), taikos sutarties turinys ir tvirtinimas teisme (ĮBĮ 29 straipsnis) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1737-330/2016, 18–19 punktus). Šiuo atveju ginčas kilo tik pirmajame taikos sutarties sudarymo bankroto byloje etape – kreditorių daugumai pritarus pasiūlytos taikos sutarties sudarymui. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl kreditorių teisės pritarti taikos sutarties sudarymui, apeliantės nurodyti argumentai dėl taikos sutarties sąlygų teisėtumo yra nesavalaikiai, nes jie bus vertinami vėlesniame taikos sutarties sudarymo bankroto byloje bankroto procese etape – teisme sprendžiant jau pasirašytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-313/2018).
- Priešingai, nei argumentuoja apeliantė, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-222-370/2016, šiuo atveju nėra aktuali, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios konkrečios bylos faktinių aplinkybių, t. y. jų ratio decidendi nesutampa. Tuo labiau, kad bankroto administratorės teiginiai, jog ji skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu yra įpareigota taikos sutartį pasirašyti, laikytini deklaratyviais ir prieštarauja nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu lingvistinei išraiškai (nutarties 39 punktas), nes ji yra įpareigota surinkti tik kreditorių, balsavusių už taikos sutarties sudarymą parašus, pasirašant taikos sutartį ir pateikti pasirašytą taikos sutartį tvirtinti teismui, t. y. atlikti veiksmus nutarimui antruoju darbotvarkės klausimu įgyvendinti (ĮBĮ 23 straipsnio 18 punktas).
- Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šios nutarties 48 ir 49 punktuose padarytas išvadas, kad šiuo atveju yra sprendžiama dėl pirmojo taikos sutarties sudarymo bankroto byloje etapo – kreditorių daugumos pritarimo pasiūlytos taikos sutarties sudarymui (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas) ir jo įgyvendinimo (ĮBĮ 23 straipsnio 18 punktas), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju turi būti tik patikrinta, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
- ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius ar kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas), nesutikdami su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
- Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad priimant ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus antruoju, trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais buvo pažeistos ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatyta susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Tokių pažeidimų nenurodo ir apeliantė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, procedūrinių pažeidimų taip pat nenustatė.
- Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias ĮBĮ normas ir atmesdamas bankroto administratorės skundą priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
- Kreditorė VILNIAUS KREDITO UNIJA atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidų dydį ir jį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Gasiūnienė