Bylos Nr. 1S-736-317/2016

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

(S)

K A U N O A P Y G A R D O S T E I S M A S

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 93-256 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. K.“,

n u s t a t ė :

G. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartimi, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2004 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2016 m. balandžio 7 d. – 3 metai 7 mėnesiai 1 diena.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad G. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 11 balų, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo remiantis, Komisijos nariai vienbalsiai nutarė taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 93-256 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, darydamas išvadą, kad nors nuteistasis G. K. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, G. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis, remdamasis teismų praktikos analize, teigia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neatkreipė dėmesio į tai, jog jis anksčiau nėra teistas, penkerius metus atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas du kartus ir tik prieš dešimt metų, net 37 kartus paskatintas už gerą elgesį. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip žema – 11 balų ir daugiau nebegali mažėti. Tik atvykęs į pataisos įstaigą, išreiškė norą dirbti, nuo 2008 m. sausio 17 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. dirbo tvarkiniu, 2015 m. birželio 5 d. buvo įdarbintas administracinių patalpų valytoju, o šiuo metu dirba VĮ „Mūsų amatai“. Nurodo, kad 2009–2010 metais baigė Elektrėnų profesinio mokymo centre staliaus specialybę, 2012–2013 metais įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, lankė daug įvairių seminarų. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi jis perkeltas bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo G. K. skundas atmestinas.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016 m. balandžio 5 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. K. priklauso žemos rizikos grupei – 11 balų. Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (žr., Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (aktuali redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra teisės pažeidimai, lėšų tvarkymas ir pajamos bei mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu nepakankamai siekė pašalinti minėtus kriminogeninius veiksnius. Nors jis dalyvauja reabilitacinėse programose, deklaruoja teigiamą požiūrį į darbą, kas vertinama teigiamai ir rodo asmens pastangas susikurti sąlygas sėkmingai reintegracijai į visuomenę, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis, turėdamas priteistą labai didelį civilinį ieškinį, per daugiau kaip vienuolikos metų laisvės atėmimo laiką dirbo tik apie ketverius metus ir atlygino vos 224,06 Eur. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad nuteistasis nerodo didelių pastangų surasti būdą atlyginti padarytą žalą, taigi finansinius įpareigojimus vykdo paviršutiniškai ir, netgi, visiškai atmestinai. Tai rodo, kad asmuo nepakankamai geba rinktis tinkamus elgesio modelius, nesiekia visais įmanomais būdais išvengti sukeltų nusikalstamų padarinių pasekmių ir atsainiai žiūri į nusikaltimų aukas.

Skunde nuteistasis taip pat cituoja sau palankias teismų nutarčių ištraukas, tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį, o ne kitų teismų analizuotus pavienius faktus, kuriuos skunde cituoja nuteistasis.

Kolegijos įsitikinimu, aukščiau paminėtos aplinkybės dar neleidžia pagrįstai manyti, kad toliau nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog nuteistasis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta žymi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo G. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r ė:

nuteistojo G. K. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                           Algirdas Jaliniauskas