Civilinė byla Nr. 2-2260/2014

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00169-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 127.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Specialus montažas-NTP“ iškelta restruktūrizavimo byla, bylos Nr. 2-525-227/2014, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Pareiškėjas M. K. – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Specialus montažas-NTP“ vadovas, kreipėsi į teismą prašydamas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskirti UAB „Verslo konsultantai“.

              Trečiasis asmuo UAB „Vilstata“ prašė pareiškėjo prašymo netenkinti, nurodydamas, kad pagal pateiktus duomenis atsakovas finansinių sunkumų neturi. Restruktūrizavimo bylos iškėlimu siekiama sukelti nepatogumų atsakovo kreditoriams, jiems užkertant kelią skolų išsiieškojimui. Restruktūrizavimo plano metmenys yra abstraktūs, pagal juos atsakovo mokumas bus atkuriamas vykdant projektus, tačiau šios priemonės įgyvendinimui restruktūrizavimo procesas nėra būtinas. Pareiškėjo siūlomas administratorius tikėtinai yra šališkas, nes jis administruoja su atsakovu susijusią įmonę UAB „Energetikos montažas“. Todėl atsakovui iškėlus restruktūrizavimo bylą, jo administratoriumi turėtų būti paskirtas UAB „Valnetas“.

              Pareiškėjo prašymo netenkinti taip pat prašė trečiasis asmuo Danske Bank A/S, nurodydamas, kad jam nebuvo pateikti visi Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir ĮRĮ) numatyti dokumentai. Restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nėra realios atsakovo mokumui atkurti, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovo pajamos gali išaugti 4 kartus. Be to, atsakovas neplanuoja parduoti nekilnojamojo turto, tačiau nenurodo, kokiai veiklai jis bus naudojamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi iškėlė atsakovui restruktūrizavimo bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“. 

              Įvertinęs atsakovo 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gegužės 31 d. balansus, teismas priėjo prie išvados, kad įmonės pradelsti įsiskolinimai (5 965 972,82 Lt) neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (21 636 385 Lt). Nors atsakovas turi didelių įsipareigojimų kreditoriams (14 893 392 Lt), tam tikrų skolų atgavimo problemų, tačiau įmonės turimo nekilnojamojo turto realizavimas, kurio metu planuojama gauti 11 500 606 Lt, restruktūrizavimo procese atneštų kreditoriams didesnę naudą nei bankroto byloje. Įmonė vykdo veiklą, per 2014 metus gavo 500 000 Lt grynąjį pelną. Iš restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovas sieks tęsti veiklą, vykdys skolų išieškojimą ir atliks kitus veiksmus, jog atsiskaityti su kreditoriais, išvengti bankroto. Susipažinęs su pateiktomis sutartimis dėl atsakovo planuojamų vykdyti ar vykdomų projektų, teismas pažymėjo, kad dalis sutarčių, sudarytų su Ukrainoje ir Rusijoje veikiančiais subjektais, nėra vykdomos dėl politinės bei ekonominės situacijos ir teisminių ginčų. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra sudaręs sutartis su UAB „Specprojektas“, VĮ Ignalinos atomine elektrine, „Eksortus“, pagal kurias atsakovas numato gauti 455 912,50 EUR. Nepagrįstai planuojamoms gauti pajamoms teismas priskyrė ir atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų 13–15 lentelėje įvardytus planus dėl projektų vykdymo, turto pardavimo ir skolų išieškojimo.

              Teismas pažymėjo, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys iš esmės atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovas, pritaikęs restruktūrizavimo plane nurodytas priemones, gali sumažinti laikinus finansinius sunkumus, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Taip būtų išsaugotos darbo vietos, kas ypač aktualu Visagino mieste. Anot teismo, įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti. Juo labiau, kad metmenyse atspindimos prognozės, gairės ateičiai ir negali būti įvertintos realiai ir beveik visi kreditoriai, apsvarstę esamą sunkią bendrovės finansinę situaciją, pritarė bendrovės restruktūrizavimui. Teismas pabrėžė, kad tikslinga leisti atsakovui laikinus sunkumus pašalinti restruktūrizavimo procese. Spręsdamas administratoriaus skyrimo klausimą, teismas išskyrė, kad aplinkybė, jog pareiškėjo siūlomas administratorius administruoja su atsakovu susijusią įmonę UAB „Energetikos montažas“, nėra kliūtis atmesti jo kandidatūrą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

              Atskirajame skunde trečiasis asmuo UAB „Vilstata“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį.

              Skunde teigiama, kad didžiausi atsakovo kreditoriai prieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo finansinė padėtis yra itin sudėtinga, nes jo pradelsti įsipareigojimai sudaro mažiau nei 25 proc. viso įmonės turto (21 636 385 Lt / 5 395 576,91 Lt). Atsakovas gali parduoti turimą turtą, vykdyti veiklą ir neiškėlus restruktūrizavimo bylos. Vien tik iš turimo ir nenaudojamo nekilnojamojo turto pardavimo bei išsiieškojus skolas atsakovas galėtų gauti 18 598 019 Lt. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys pagrįsti tik atsakovo lūkesčiais ir spėjimais, bet ne realiai įgyvendinamomis priemonėmis.

              Teismas nepagrįstai atsakovo administratoriumi paskyrė UAB „Verslo konsultantai“, dėl kurio nešališkumo yra abejonių.

              Atsiliepimuose į atskirąjį skundą pareiškėjas ir atsakovas prašo jo netenkinti.

              Atsiliepimuose pažymima, kad apelianto argumentai turėtų būti vertinami kritiškai, nes 2014 m. spalio 8 d. laikinai įmonės vadovo pareigas einantis I. Mažeika pateikė raštą su įmonės akcininkų susirinkimo protokolu dėl to, kad pritariama atsakovo restruktūrizavimo procedūrai. Restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ reikalavimus, o  juose esantys neatitikimai nulemti užtrukusio bylos nagrinėjimo. Sudėtingą atsakovo finansinę padėtį liudija duomenys apie jo veiklos nuostolingą ir negalėjimą vykdyti atsiskaitymų su kreditoriais. Atsakovas toliau vykdo įprastą komercinę veiklą, dengia skolas bei siekia atkurti savo mokumą. Restruktūrizavimo plano metmenys bus pildomi ir juos tvirtins kreditorių susirinkimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Kaip matyti iš atskirojo skundo teisinio ir faktinio pagrindų, apeliantas prašo įvertinti: 1) ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą pripažino įmone, turinčia finansinių sunkumų kaip tai apibrėžta ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje; 2) ar pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos konstatuodamas, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse įvardytos priemonės yra ekonomiškai pagrįstos ir realios (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnio 2 dalis); 3) ar atsakovo restruktūrizavimo administratoriumi buvo paskirtas tinkamas asmuo (ĮRĮ 21 straipsnio 2 dalis).

              Dėl pirmojo klausimo atskirajame skunde apeliantas pažymi, kad jo vertinimu atsakovo finansinė padėtis yra gera – jo pradelsti įsipareigojimai sudaro mažiau nei ¼ balanse įrašyto turto vertės. Šiuo klausimu primintina, kad pagal ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apibrėžtį įmonė laikoma turinčia finansinių sunkumų, jeigu ji negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti. Finansiniai sunkumai turi būti tokie, kuriuos galima pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Įmonės nemokumas yra vienas iš savarankiškų materialiųjų pagrindų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Atsakovo finansinę padėtį apeliantas vertina klaidingai. Remiantis 2014 m. birželio 16 d. atsakovo balanso duomenimis (III b. t., l. 13–14) įmonės balanse įrašyto turto vertė yra 21 636 385 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai lygūs 14 893 392 Lt. Pagal atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse įrašytą įmonės kreditorių sąrašą, metmenų pateikimo dieną įmonės pradelsti įsipareigojimai buvo ne 5 965 972,82 Lt kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 7 719 230,45 Lt – atsakovas yra pradelsęs mokėjimus darbuotojams, valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams, tiekėjams (III b. t., l. 93–101). Atsakovo pateiktais duomenimis, atsiskaitymo terminai nėra suėję tik 5 063 357,49 Lt sumai, balanse apskaitomai prie finansinių skolų ir ilgalaikių įsipareigojimų, bei 2 110 804 Lt dydžio gautiems išankstiniams apmokėjimams. Iš 2014 m. birželio 16 d. atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė per pirmą šių metų pusmetį patyrė 813 895 Lt nuostolį, kai 2013 metais gavo 7 482 Lt grynąjį pelną (III b. t., l. 15). Faktą, kad atsakovas nevykdo prievolių kreditoriams, taip pat patvirtina atsakovo 2014 metais nuosekliai augęs įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui, kuris, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2014 m. spalio 4 d. buvo 151 708,56 Lt. Taigi apskųstos teismo nutarties priėmimo dieną atsakovo realiai pradelsti įsipareigojimai buvo didesni nei pirmiau nurodyti. Iš šių faktinių duomenų matyti, kad atsakovo finansinė padėtis, priešingai nei teigia apeliantas, yra sudėtinga: įmonė ne tik negali vykdyti prievolių, bet jos pradelsti įsiskolinimai nuosekliai auga. Vis dėlto, sutinkant su pirmosios instancijos teismo pozicija, būtina pažymėti, kad atsakovas pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus formaliai negali būti laikomas nemokia įmone kaip tai suprantama pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, t. y. jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (7 719 230,45 Lt / 21 636 385 Lt). Remiantis tuo konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą įmone, turinčia finansinių sunkumų kaip tai apibrėžta ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalyje.

              Dėl antrojo klausimo išskirtina, kad restruktūrizavimo procesas nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti sąlygas finansinių sunkumų turinčiai įmonei išsaugoti ir plėtoti vykdomą ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas bei išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Tai gali būti pasiekta tik ekonomiškai pagrįstomis (realiomis) priemonėmis, kurių viena iš įgyvendinimo sąlygų yra restruktūrizuojamai įmonei suteikiamos lengvatos (ĮRĮ 8, 13 straipsniai). Jeigu priemonės, kurių planuoja imtis įmonės dalyviai ir valdymo organai, gali būti sėkmingai realizuotos ir įprastinėje įmonės veikloje, restruktūrizavimo bylos iškėlimas nėra tikslingas (galimas). Nors restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo stadijoje teismas negali iš esmės įvertinti restruktūrizavimo plane išvardintų priemonių potencialo, tačiau joms esant akivaizdžiai nerealioms, teismas turi atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

              Vertindamas atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytą verslo planą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo planuojamos 2014–2015 m. gauti pajamos iš įmonės sudarytų sutarčių yra nerealios (III b. t., l. 105). Pastaroji išvada padaryta tinkamai taikant įrodymų vertinimo taisykles, nes dalies pajamų dydžius ar sutarčių vykdymą / sudarymą patvirtinančių dokumentų atsakovas neteikė, be to, kai kurie sutartiniai kontrahentai turi finansinių sunkumų arba yra Rusijoje ar Ukrainoje registruoti juridiniai asmenys. Iš restruktūrizavimo metmenyse įrašytų duomenų apie atsakovo turimas sutartis taip pat matyti, kad dalies jų vykdymo terminai pasibaigė iki apskųstos teismo nutarties priėmimo dienos. Taigi restruktūrizavimo bylos iškėlimas nebuvo būtinas ne tik sutarčių įvykdymui, bet ir atsakovo atsiskaitymui su kreditoriais iš turėtų pagal įvykdytas sutartis gauti pajamų. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad atsakovo planuojamų projektų sąrašas (III b. t., l. 106) nepagrįstas jokiais duomenimis, kurie preliminariai leistų spręsti dėl projektų realumo. Iš to aišku, kad byloje nėra įrodymų apie faktiniais duomenimis pagrįstą atsakovo planuojamų gauti pajamų dydį (CPK 185 straipsnis). Nustatęs pastarąjį įrodinėjimo dalyką sudarantį faktą, pirmosios instancijos teismas vis dėlto sprendė, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus. Iš teismo samprotavimų eigos spręstina, kad prie nurodytos išvados jis priėjo, nes atsakovas jam priklausantį turtą restruktūrizavimo byloje galėtų sėkmingiau, t. y. už didesnę kainą, realizuoti nei vykdant bankroto procedūras. Teismo pozicijos klaidingumą patvirtina visetas aplinkybių. Visų pirma, atsakovui nėra jokių kliūčių turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą parduoti toliau tęsiant įprastą ūkinę komercinę veiklą. Antra, metmenyse nėra nurodyta jokių konkrečių priemonių, kurių atsakovas imsis mokumui atkurti – įmonės dalyviai ir valdymo organai neplanuoja jokių įmonės veiklos ar struktūros pertvarkymų, o tik tolimesnį įprastos veiklos tęsimą. Kadangi atsakovo restruktūrizavimo metmenys pagrįsti deklaratyviu ir prima facie nerealiu verslo planu, pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą pripažindamas juos atitinkant ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalį.

              Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, kad atsakovo preliminaraus verslo plano trūkumai pirmosios instancijos teismo turėjo būti kvalifikuoti kaip kliūtis iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 12 straipsnio 2 dalis). Taip pat reikia pridurti, kad aplinkybė, jog restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo klausimą sprendžia restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis), nereiškia, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje plano metmenų realumas neturi teisinės reikmės.

Atsižvelgiant į šios nutarties argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą priimtas netinkamai taikant ĮRĮ nuostatas. Remiantis tuo, apskųsta teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsisakant atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą.  Priėmus tokį procesinį sprendimą, naikinamos Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Trečiu klausimu apibendrinti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl jie atskirai neaptariami. 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

              panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Specialus montažas-NTP“ (juridinio asmens kodas 155993787) restruktūrizavimo bylą.

              Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi taikytą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Specialus montažas-NTP“ turto areštą.

Teisėjas                                                                                           Vigintas Višinskis