Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-02-18][nuasmeninta nutartis byloje][II-70-993-2022].docx
Bylos nr.: II-70-993/2022
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Vaiko teisių ir interesų pažeidimai (ANK 72-74 str., 80 str.):
Vaiko teisių pažeidimas (ANK 72 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima (ANK 72-80 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima (ANK 72-80 straipsniai)
Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumai
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. II-70-993/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01853-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1; 21.10.4

 (S)

 

img1 

 

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2022 m. vasario 15 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,

sekretoriaujant Loretai Dosinienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. Š. ir jos atstovei advokato padėjėjai Laurai Kardelienei,

asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta, G. S. ir jos atstovei advokatei Žanai Vašcovai,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus atstovei A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) vyriausiosios tyrėjos A. U. 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.: 21148609031 panaikinimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimu buvo sutikta su G. S. skundu ir administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarime nutraukti administracinio nusižengimo tyrimą nurodyta, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikru pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl nusižengimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir panašiai. Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog G. S. būtų įvykdžiusi priešingą teisei veiką, t. y. savo veiksmais neteisėtai trukdžiusi vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar atlikusi kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. G. S. savo kaltės nepripažino, nuosekliai nurodė, kad K. Š. negrasino, o tik bandė išsiaiškinti patyčių priežastis ir padėti klasiokams normalizuoti jų santykius. Tokia G. S. versija nebuvo paneigta kitais byloje esančiais įrodymais. Administracinio nusižengimo teisena pradėta remiantis I. Š. pareiškimu, kuri įvykio nematė. Visą situaciją matė E. M., tačiau jis yra K. Š. draugas, todėl jis galėjo situaciją vertinti subjektyviai, be to, tuo metu, kai G. S. kalbėjo su K. Š., liudytojas buvo automobilyje, todėl galimai negirdėjo viso konflikto. Todėl, vadovaujantis in dubio pro reo principu, administracinio nusižengimo teisena G. S. atžvilgiu buvo nutraukta. 

Pareiškėja I. Š. savo skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21148609031.

Pareiškėja I. Š. skunde nurodo, kad skundžiamame nutarime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, terminas, be to, apie G. S. pateiktą skundą nebuvo informuoti nei pareiškėja nei jos sūnus K. Š., nors jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną buvo vadovaujamasi išskirtinai G. S. parodymais ir visiškai nebuvo atsižvelgta į nepilnamečio vaiko K. Š. interesus. Netoleruotina situacija, kuomet suaugęs žmogus persekioja nepilnametį vaiką, jam grasina, jį žemina ir užgaulioja. Pareiškėjos sūnus nesijaučia saugus eidamas į mokyklą, nes bijo, jog vėl bus užpultas G. S., pažemintas draugų akivaizdoje.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į minėtą skundą prašo jo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, jog institucija, gavusi G. S. skundą, nusprendė panaikinti 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai nesurašomas protokolas Nr. 25-ANR_N-1504-2021, nes įvertinus pareiškėjos G. S. skundo argumentus ir byloje užfiksuotas faktines aplinkybes, G. S. skundas buvo tenkintas ir administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta nesant administracinio nusižengimo sudėties. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tačiau negalima bet kokius konfliktus ar neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikru pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvus, kaltės požymis asmens veiksmuose. Siekiant padaryti išvadą dėl administracinio nusižengimo padarymo itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Institucijos atstovė A. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko institucijos atsiliepimą ir prašo atmesti skundą, nes nebuvo surinkta pakankamai asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Pareiškėja I. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pirmas nutarimas buvo priimtas teisingai, nes išpuolis prieš vaiką tikrai įvyko, iki šiol yra liekamieji reiškiniai, K. Š. patyrė panikos priepuolį, todėl ji nemato jokio preteksto laikyti, kad nebuvo administracinio nusižengimo. Jos sūnus jai ir pasakojo, kad atvyko į mokyklą su draugu, prie jo priėjo moteris ir pradėjo kabinėtis, pradėjo keiktis ir grasinti, kad sudegins mašiną. Tuomet ji susisiekė su G. S., kuri pasiūlė vakare susitikti ir viską išsiaiškinti. G. S. pradėjo pasakoti apie du metus trunkančias patyčias ir pradėjo pasakoti kaip jos sūnus kenčia. Dėl savo sūnaus elgesio ji nėra buvusi pas mokyklos administraciją. Jai yra žinoma, kad mokykloje vyksta patyčios, tačiau ji nemano, kad jos sūnus iš tikrųjų tyčiojosi iš E. S.. Jos sūnus nurodė direktorei, kad gailisi, nes jos sūnus norėjo atsiprašyti, net jei ir nebuvo iš tiesų kaltas.

Asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukta G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. spalio 7 d. ji atvažiavo į mokyklą ir išleido savo vaiką prie mokyklos. Jos sūnus išlipo iš automobilio ir nuėjo. Belaukdama, kol galės išvažiuoti, pamatė, kad atvažiavo K. Š.. K. Š. anksčiau yra bendravęs su jos sūnumi, todėl norėjo išsiaiškinti, kodėl vyksta patyčios. Priėjusi prie K. Š., ji pasiteiravo, ar jis žino, kas ji tokia, tuomet ji prisistatė kaip E. S. mama, tuomet ji paklausė, ką tokio jam padarė E. S., kad jis taip elgiasi su jos sūnumi. Ji nesuprato, kodėl K. Š. šaiposi iš jos sūnaus, kad jis važinėja su motociklu arba grįžta namo su troleibusu, gąsdina jos sūnų. Ji paklausė K. Š., ar jam būtų malonu, jei ji grasintų, kad sudegins jo automobilį, ji pažadėjo, kad paskambins K. Š. tėčiui ir viską išsiaiškins. Ji tikrai nesikeikė ir K. Š. nevadino „lochu, debilu“. Jos vaikas vis dar nevažiuoja troleibusu iš mokyklos namo, nes vis dar susitinka su vaikais iš buvusios mokyklos ir tai jam kelia didžiulį stresą. Iš jos sūnaus pagrinde šaipėsi K. Š.. Po psichologo konsultacijos buvo nuspręsta, kad E. S. turi pakeisti mokyklą. Patyčios galimai prasidėjo dėl to, jog vieną kartą jie paliko sūnų namuose ir patys išvažiavo. Jos sūnus nesutiko daryti savo namuose vakarėlio ir todėl iš jo pradėjo tyčiotis. Į direktorę dėl patyčių nebuvo kreiptasi, nes klasės auklėtoja nurodė, jog šią problemą išspręs ji su socialine darbuotoja. Jai buvo nurodyta, kad su klase yra kalbama apie patyčių problemą. Pokalbio su K. Š. metu, ji berniuko neauklėjo ir nedavė jokių nurodymų.

Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko rudens pabaigoje, trečiadienį jis atvažiavo su automobiliu į mokyklą. Jam atidarius duris prie jo priėjo moteris, kuri pradėjo klausinėti, ar jis žino, kas ji tokia. Kadangi jis iškart nesuprato, kas yra priėjusi moteris, moteris vėliau prisistatė kaip E. S. mama. Moteris kelis kartus pasakė, kad susitiks su jo tėčiu ir pagrasino, jog sudegins jo automobilį. Apie šį įvykį jis papasakojo keliems savo draugams. Paskambino savo tėčiui, kuris patarė atsiprašyti E. S., nesvarbu, ar jis yra kaltas, ar ne. Per pertrauką jis susitiko su E. S. ir jo atsiprašė, jie išsiaiškino, kas nutiko, o pats E. S. nurodė, kad apie visą situaciją nieko nežinojo. Tuomet jis paskambino savo mamai, o dienos eigoje E. S. dar pasitikslino, ar tikrai taip buvo ir pasiūlė nekreipti į tokį jo mamos elgesį dėmesio ir nurodė, jog nemano, kad jis padarė kažką blogo. Vėliau E. S. jam pasakė, kad mama galimai gali liepti papasakoti kiek kitokią įvykio versiją. Kartu su juo automobilyje buvo E. M., kuris nebuvo spėjęs išlipti, tačiau tikrai girdėjo, ką jam sakė moteris. Priėjusi moteris iš pradžių neprisistatė. Moteris dar nurodė, kad jei jos sūnus kažką pasidarys, jis bus dėl to kaltas. Moteris buvo pikta, todėl jis išsigando ir pasimetė. Moterį jis yra matęs, nes 9 klasėje kartu su E. S. darė darbą mokykloj. Jam atrodė, kad jo santykiai su E. S. buvo geri. Priėjusi moteris jį užsipuolė galimai dėl to, kad jis buvo į socialinius tinklus įsikėlęs nuotrauką, kur jis sėdi ant E. S. motociklo. Visa situacija jam labai nepatiko. Tačiau jis pripažįsta, kad jo elgesys E. S. atžvilgiu buvo ne visai tinkamas. Dėl savo elgesio jis du kartus buvo pas socialinę darbuotoją, tačiau dėl patyčių iš E. S. pas socialinę jis nesilankė.

 

Skundas netenkintinas

 

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta nenustačius G. S. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių. Administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta nenustačius subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties pusės – nenustatyta, kad G. S. turėjo tyčią neteisėtai trukdyti nepilnamečiui K. Š. naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitaip pažeidė jo interesus. Be to, sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas ir įvertinus visas administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, bei tai, dėl kokių priežasčių G. S. kalbėjosi su K. Š..

Bylos duomenimis nustatyta, kad institucija 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai nesurašomas protokolas Nr. 25-ANR_N-1504-2021, kuriuo G. S. buvo pripažinta, kalta padariusi ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi 2021 m. spalio 7 d. ji K. Š. atžvilgiu demonstravo agresiją ir tokiu būdu pažeidė jo teisę į saugią aplinką.

Šį institucijos 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimą G. S. apskundė ir institucija, sutikdama su G. S. skundu, 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Skunde dėl administracinio nusižengimo nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. Š. nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi G. S. užsipuolė nepilnametį jos sūnų, jį išgąsdino, dėl ko, jos sūnus K. Š. šiuo metu bijo eiti į mokyklą. Be to, administracinio nusižengimo nutarime nėra nurodyta šio nutarimo apskundimo tvarka, terminai.

ANK 625 straipsnyje nurodyta, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje (penkios darbo dienos) nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Institucijai priėmus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, šio kodekso 623 straipsnyje (20 kalendorinių dienų) nustatytas terminas skaičiuojamas nuo naujo nutarimo priėmimo dienos. Apskundus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, jį priėmusi institucija negali priimti kito naujo nutarimo ir privalo šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla pasiųsti apylinkės teismui. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nesutiktina su pareiškėjos I. Š. teiginiu, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą buvo priimtas nepagrįstai, kadangi šiuo atveju buvo priimtas nutarimas sutikti su pateiktu skundu, o ne traukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Kai institucija sutinka su pateiktu skundu, ji nėra įpareigota apie tai pranešti visoms šalims.

Sutiktina su institucijos nutarime nurodytais argumentais, kad nagrinėjamo įvykio metu G. S. nepadarė veiksmų, kurie sukeltų jai administracinę atsakomybę pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, kadangi nebuvo nustatyta, kad jos veiksmai buvo tokio pavojingumo, kad už juos būtų galima taikyti administracinę atsakomybę, be to, nebuvo nustatyta subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės – jos kaltės. Administracinio nusižengimo byla buvo pradėta po to, kai G. S. sukonfliktavo su K. Š. dėl jos sūnaus E. S.. G. S. norėjo išsiaiškinti, kodėl K. Š. tyčiojasi iš jos sūnaus. Šių aplinkybių neginčija ir pats K. Š., kuris nurodė, jog galimai įžeidė E. S. pasakydamas kai kurias frazes, nors jis manė, kad tokios frazės negali įžeisti, tačiau po konflikto su G. S. vis dėl to atsiprašė E. S.. Tai, kad G. S. vartojo necenzūrinius žodžius patvirtina tik paties K. Š. parodymai, o kartu su juo buvęs draugas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tuo metu, kai G. S. kalbėjo su K. Š., jis buvo automobilyje ir dar nespėjo išlipti, todėl labai abejotina, kad jis iš tiesų galėjo girdėti, kas yra kalbama. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju konflikte dalyvavo tik du asmenys, kurie pateikia skirtingas įvykio versijas ir nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad G. S. iš tiesų pažeidė K. Š. teisės ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad G. S. nepadarė ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Šio nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną kontekste itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog G. S. nusprendė išsiaiškinti, kodėl K. Š. tyčiojasi iš jos vaiko E. S.. Kaip paminėta aukščiau, šios aplinkybės vis dėl to neginčijo ir pats K. Š.. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų aiškiai matyti, kad E. S. pakeitė mokyklą, nes taip jam rekomendavo gydytojas, kadangi mokykloje dėl patiriamų patyčių jam išsivystė kiti simptominiai požymiai, susiję su emocine būsena (Ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos ligos). Vadinasi iš E. S. iš tiesų buvo tyčiojamasi ir dėl to jis patyrė atitinkamus emocinius sunkumus, kurie privedė prie psichologinių sutrikimų. Todėl visiškai nenuostabu, jog G. S. galėjo bandyti emocingai aiškintis situaciją su K. Š., tačiau kaip pati nurodo ji norėjo išsiaiškinti, kodėl yra tyčiojamasi iš jos sūnaus, taip pat norėjo sužinoti, galbūt jos sūnus taip pat yra padaręs kažką blogo. Akivaizdu, jog G. S., gindama savo vaiko interesus, turėjo teisę prieiti ir pasiteirauti, kodėl yra taip elgiamasi su jos sūnumi. Pati moteris taip pat yra aiškiai nurodžiusi, jog dėl patyčių buvo kreiptasi į klasės auklėtoją ir į socialinę darbuotoją, tačiau tai problemos neišsprendė. Taigi, G. S. iš tiesų bandė spręsti patyčių problemą jau anksčiau ir tam ėmėsi visų įmanomų būdų, kol galiausiai jos sūnui teko pakeisti mokyklą. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad G. S. veiksmuose nebuvo subjektyviosios administracinio nusižengimo pusės – kaltės. Ji neturėjo tyčios pažeisti nepilnamečio K. Š. teises, todėl šiuo atveju negali atsakyti pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu I. Š. nurodė, kad dėl G. S. išpuolio jos sūnui K. Š. iki šiol yra liekamieji reiškiniai. Tačiau dėl šių reiškinių ji nepateikė jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, tik teismo posėdyje užsiminė apie K. Š. patirtą panikos ataką, kuri buvo visai neseniai, todėl nėra visiškai įrodyta, kad panikos ataka buvo dėl nagrinėjamo įvykio. Nors ir sutiktina, kad situacija, kuomet suaugęs asmuo prieina prie nepilnamečio vaiko, kuriam nagrinėjamo įvykio metu buvo 16 metų, gali išgąsdinti vaiką ir nuteikti šiek tiek nemaloniai, tačiau toks bandymas išsiaiškinti, kas vyksta, nelaikytinas tiek pavojingu, kad būtų pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, ypač atsižvelgiant į aukščiau aptartas administracinio nusižengimo byloje esančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo nagrinėjimo dalykas yra būtent 2021 m. spalio 7 d. įvykis, todėl šiuo atveju taip pat neanalizuojama situacija, kuomet G. S. vėl sukontaktavo su K. Š., kai ji ėjo grąžinti E. S. knygas. Administracinio nusižengimo byloje taip pat yra pateiktas G. S., jos vyro ir K. Š. pokalbio garso įrašas bei pokalbio stenograma, iš kurios matyti, kad K. Š. tėtis yra nepatenkintas, kad G. S. bandė kažką aiškintis su jo vaiku. Vis dėl to, garso įraše nėra aiškiai aptariama analizuojama situacija, girdima tai, jog K. Š. tėtis nepagarbiai kalba telefonu ir liepia atstoti nuo jo vaiko. Pokalbio garso įrašas tik patvirtina tai, jog G. S. iš tiesų kontaktavo su K. Š., tačiau nepatvirtino to, jog ji tai darė pažeisdama vaiko teises ir teisėtus interesus.

Kiti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai, tokie kaip G. S. pateiktos nuotraukos iš socialinių tinklų arba nepilnamečių susirašinėjimo ištrauka bei vaizdo įrašas, kuriame yra matomas K. Š., girdima, jo klausoma muzika, G. S. kaltės nei patvirtina, nei paneigia.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, teismas mano, kad institucijos pareigūnas pagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. K. Š. parodymų nepagrindžia jokie kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Vien aplinkybė, jog G. S. bandė išsiaiškinti, kodėl yra tyčiojamasi iš jos sūnaus ir to paklausė būtent nepilnamečio K. Š., kuris, jos nuomone, ir buvo pagrindinis patyčių iniciatorius, nesudaro pagrindo ją traukti administracinėn atsakomybėn. Būtent tai, jog mokykloje buvo tyčiojamasi iš G. S. sūnaus, galėjo daryti įtaką jos elgesiui. Taigi, vien tai, kad pareiškėją I. Š. netenkina institucijos priimtas nutarimas, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. U. 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.: 21148609031, priimtas pagrįstai, todėl panaikinti institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 2 dalimi, 637 straipsnio 3 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

I. Š. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr.: 21148609031 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr.: 21148609031 medžiagą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja        Indrė Averkienė