Civilinė byla Nr. e2YT-21645-812/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13693-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2 

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Daina Lisaitė,

sekretoriaujant Dainai Cikanavičienei,

dalyvaujant pareiškėjos N. K. atstovei advokato padėjėjai Ugnei Dužinei,

nedalyvaujant pareiškėjai N. K., suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), R. G., J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys J. S., R. G., (duomenys neskelbtini).

Teismas

nustatė:

pareiškėja N. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. S. po sesers G. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti bei, kad pareiškėja po mamos A. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. 

Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos senelei O. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėtame name gimė, augo bei gyveno O. S. dukra ir pareiškėjos mama A. S.. Šiuose namuose A. S. sukūrė ir savo šeimą – po santuokos sudarymo į šiuos namus atsikraustė A. S. sutuoktinis V. B. S., jiems gimė dukra – pareiškėja N. K.. Pareiškėjos senelė O. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Kartu su senele gyvenusi pareiškėjos mama liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi ne tik statiniais, bet ir O. S. asmeniniais daiktais, baldais, todėl pareiškėja manė, jog jos mama faktiniu valdymu priėmė senelės palikimą. Iš notarės Ritos Lugienės 2021 m. spalio 5 d. rašto tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) O. S. palikimą priėmė jos dukra G. S.. Nors G. S. priėmė palikimą, tačiau savo teisės į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), neįregistravo ir faktiškai palikimu nesinaudojo. Nors G. S. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai šiuo adresu negyveno ir į šį turtą valdymo teisės faktiškai neįgyvendino. Kiek pareiškėja prisimena, G. S. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teta G. S. nebuvo ištekėjusi ir vaikų neturėjo. G. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja bei jos mama manė, jog G. S. neužgyveno jokio turto, todėl dėl jos palikimo į notarų biurą nesikreipė. Po G. S. mirties pareiškėjos mama ir toliau laikė save vienintele namų valdos šeimininke, todėl pareiškėjos mama priėmė savo sesers palikimą tęsdama nepertraukiamą paveldimo turto valdymą. Pareiškėjos mama A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Po mamos mirties pareiškėja faktiniu valdymu priėmė po savo mamos mirties likusį palikimą. Pareiškėja į notarų biurą nesikreipė, kadangi sužinojo, jog mamos vardu nėra jokio turto. Pareiškėja visą šį laiką nesusidūrė su teisiniais sunkumais, savo vardu persirašė teikėjų paslaugų sutartis, atliko statinio remonto ir statybos darbus. Tik pareiškėjai pradėjus svarstyti apie jos palikimą, testamento sudarymą, pareiškėja suprato, kad faktiškai jos vaikai negalės įgyvendinti paveldėjimo teisės, kadangi turtas tebėra registruotas senelės O. S. vardu. Pareiškėja po savo mamos mirties faktiškai perėmė statinius, esančius (duomenys neskelbtini), mamos asmeninius daiktus, dokumentus, tame tarpe mamos iš sesers G. S. paveldėtus asmeninius senelės bei su namo nuosavybe susijusius dokumentus. Visą šį laiką pareiškėja rūpinosi namu kaip savo turtu: namą prižiūrėjo, remontavo, atliko net papildomus statybos darbus, apmokėjo gyvenamojo namo komunalinių paslaugų sąskaitas.

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A. S. ir G. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti, todėl tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos patikslinto prašymo patenkinimui. Turto bankas prašo pareiškėjos patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu bei prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog atsisako turto dalies paveldėjimo, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), buvo A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mama. Pareiškėja N. K., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Suinteresuotas asmuo R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis G. S. ir A. S. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis O. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Lugienės 2021 m. spalio 5 d. Raštas Nr. S-71 patvirtina, jog O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos dukra G. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų G. S. ir A. S. sudarytų testamentų ir palikėjų palikimo priėmimo arba atsisakymo faktų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimų, atsiradusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tetai ir mamai, priėmimo faktus, taigi, sprendžiant dėl šių reikalavimų, taikytinos tiek 1964 m. redakcijos, tiek 2000 m. redakcijos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos patikslintame pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių matyti, jog A. S. po savo sesers G. S. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti – A. S. toliau rūpinosi namu, jo aplinka, naudojosi namų apyvokos daiktais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos patikslintame pareiškime ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių taip pat nustatyta, kad pareiškėja po savo motinos A. S. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti – pareiškėja po motinos A. S. mirties namą prižiūrėjo, remontavo, atliko papildomus statybos darbus, apmokėjo gyvenamojo namo komunalinių paslaugų sąskaitas.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog A. S. po savo sesers G. S. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po savo sesers mirties palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visą jos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir juo disponuodama, kaip savininkė (CPK  3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo motinos A. S. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po savo mamos mirties palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visą jos turėtą turtą kaip savo, juo naudodamasi, rūpindamasi ir juo disponuodama, kaip savininkė (CPK  3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Valstybė šioje byloje patyrė 11,73 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš pareiškėjos valstybei priteisiamos 11,73 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po sesers G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. 

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Priteisti iš pareiškėjos N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,73 Eur (vienuolikos eurų 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                         Daina Lisaitė