Pranešėja: Regina Majauskienė                              Byla Nr. 1A-748-120/2012

Teisėja: Dalia Kursevičienė                                 Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00469-2012-0

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. 

(S)

                                   KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N  U  T A  R  T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas                                                                                            2012 m. lapkričio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Viktoro Preikšo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, išteisintajam A. A., jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių                                           n u s t a t ė :

A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. buvo kaltinamas buvo tuo, kad nuo 2011-11-22 iki 2012-04-26, naudodamas psichinę prievartą, t.y. sistemingai įvairiais grasinančiais žodžiais, tokiais kaip „patalpinsiu į psichiatrijos ligoninę“, „užmušiu“, „sukaposiu“ ir kt. baugindamas nukentėjusiąją R. P., grasino ją nužudyti, laikė ją nuolatinėje baimėje ir netikrumo būsenoje, duodamas pakankamą pagrindą jai manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Teismas kaltinamąjį išteisino nepadarius jam veikos, turinčios šio jam inkriminuoto nusikaltimo požymių. Išteisinamąjį nuosprendį teismas motyvavo tuo, kad nustatytos aplinkybės, nevertintinos keliančiomis realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusios gyvybei ar sveikatai ir,  kad jos nedavė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-28 nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Juo A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per keturis (4) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo pataisos inspekcijoje dienos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėje organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį išdirbant po 10 valandų (viso 40 valandų).

Nurodo, kad kaltinamojo A. A. kaltę grindžia jo ikiteisminio tyrimo metu apklausos įtariamuoju metu pilnas prisipažinimas padarius šią nusikalstamų veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Prisipažindamas kaltu, A. A. tada prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo. 2012-05-11 Kauno miesto apylinkės teismui teismo baudžiamąjį įsakymą, priėmus ir juo A. A. pripažinus kaltu pagal BK 145 str. 1 d., A. A. šį teismo sprendimą apskundė. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nukentėjusiosios parodymais yra nustatyta, kad, po durų sukapojimo, ši suprato, jog yra reali grėsmė jos gyvybei ir sveikatai, kad tie grasinimai galėjo būti įvykdyti. Ji dėl A. A. veiksmų į policiją pagalbos kreipėsi ne vieną kartą, t.y., kreipėsi 2011-11-22 dėl konflikto namuose, 2012-02-11 dėl sukapotų buto durų (A. A. nustatytas 2,56 promilių girtumas), todėl yra visi pagrindai teigti, kad dėl A. A. veiksmų (visais atvejais nustatytas girtumas) nukentėjusioji R. P. realiai suprato išsakytus grasinimus ir tai nebuvo tik nukentėjusios vaizduotės rezultatas. Neabejotina, kad nukentėjusioji R. P., išgirdusi A. A. išsakytus grasinimus, jog ji bus sukapota kaip ir durys, tikrai priėmė tai kaip grasinimą jos gyvybei ar sveikatai. Toks grasinimas yra objektyvus, egzistuojantis tikrovėje kirvio pavidalu. A. A. grasinimas paimti kirvį ir juo sukapoti, yra neginčytinas veiksmas. Todėl A. A. veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinuosius požymius..

Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, visapusiškai ir nešališkai patikrinęs bei ištyręs visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai A. A. pagal BK 145 str. 1 dišteisino, tad skundas atmetamas.

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, tik tuo atveju, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas., išsakytas grasinimas turi būti konkretus ir realus.

Šis nusikaltimas padaromas gali būti tik tiesiogine tyčia. Būtent todėl grasinimo realumui pagrįsti būtinas yra pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas bus realizuotas, pagrindimas.

Vertinant grasinimo realumą, reikšmės tikrai turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, tačiau vien tik tokiu pagrindu, nesant grasinimo realumą patvirtinančių duomenų, asmens nuteisimas negalimas.

Šiuo konkrečiu atveju, byloje esantys duomenys, pagrindo manyti, kad A. A. grasinimas būtų buvęs realus bei, kad dėl to nukentėjusiai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti realizuotas, nėra.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad, kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo sugyventiniai ir tarp kaltinamojo A. A. bei nukentėjusiosios R. P. konfliktinės situacijos kildavo itin dažnai. To nukentėjusi neneigė. Tai patvirtina ir kiti faktiniai duomenys byloje.

Ikiteisminis tyrimas 2012 m. birželio 26 d. pradėtas buvo surašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pagrindu (b.l. 2-3).

Šiame nutarime nurodyta, jog nukentėjusi yra pareiškusi, kad prieš ją smurtaujama ir nuolat grasinama ją nužudyti, kad nukentėjusi patyrė psichologinį smurtą, kuris yra pastovus ir tęsiasi nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, kad ji nesutinka, jog apie įvykį būtų informuotos specializuotos tarnybos ir, kad įvykį mačiusių liudytojų, nėra.. Šiame pranešime taip pat yra užfiksuota ir tai, kad smurtu įtariamas asmuo, tą dieną dėl girtumo nieko paaiškinti negalėjo (b.l. 3).

Nukentėjusios apklausos 2012 m. balandžio 26 d., vykusios nuo 20:20 val. iki 21:10 val., užfiksuotos visai kitokios įvykio aplinkybės. Apklausos metu jo paaiškino, kad, „2012 m. balandžio 24 d. apie 20:30 val., ji, sugrįžusi į namus, savo vyrą rado girtą gulintį ant grindų. Ryte, išeidama į darbą, ji, 2012 m. balandžio 25 d., užrakinusi, paliko vyrą namuose, o apie 19 val. sugrįžusi į namus, pastebėjo, kad jis girtas bei rado nugertą brendžio butelį, kurį ji turėjo „pasikavojusi spintoje“. Apie 21 val. josios vyras, paėmęs iš namų šuniukus, išėjo. Ji visą naktį nervavosi, vaikščiojo po senamiestį, ieškojo, bet jo nerado. Telefonu jai jis specialiai neatsiliepė.  2012 m. balandžio 26 d. 07:30 ji išvyko į darbą, o 17:30 val. sugrįžusi į namus, ji sugyventinį savo namuose rado vėl girtą ir kreipėsi į policiją, nes jis ją psichologiškai terorizuoja tuo, kad girtas, prie aplinkinių ją žemina, kad abi dienas ją įvairiais žodžiais koneveikia, negražiai ją vadina ir kaltina, 2012 m. vasario 13 d. kirviu yra sukapojęs jos buto duris, sakęs, kad įkiš ją į psichiatrijos ligoninę, kad šiandien yra sakęs, jog sukaposiąs „ją kada, kaip sukapojo duris“, kad girtas jis agresyvus ir ji jo bijo“ (b.l. 9-10).

Abejonių nekyla, kad tokių nukentėjusios parodymų pagrindu 2012 m. balandžio 26 d. ikiteisminį tyrimą pradėti pagrindo nebuvo (b.l. 1).

Duomenys byloje rodo ir tai, kad tą pačią dieną, t.y. 2012 m. balandžio 26 d., A. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į PK (b.l. 3,34-36), o 2012 m. balandžio 27 d jam pagal BK 145 str. 1 d pareikštas buvo įtarimas, įtariant A. A. tuo, kad jis nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. balandžio 26 d., naudodamas psichinę prievartą, t.y., sistemingai įvairiais grasinančiais žodžiais, tokiais, kaip „patalpinsiu į psichiatrijos ligoninę“, „užmušiu“, „sukaposiu“ ir kt., nukentėjusią baugino, grasino nužudyti, laikydamas ją nuolatinėje baimėje, netikrumo būsenoje) pareiškęs, jog visa tai yra šmeižtas, tos pačios dienos apklausoje A. A. parodymus duoti atsisakė (b.l. 30).

2012 m. gegužės 4 d. duodamas parodymus apklausos įtariamuoju, metu, A. A. arodė, kad su nukentėjusia sugyventiniais yra ir kartu gyvena nuo 1998 metų, kad 2012 m. balandžio 26 d. apie 17“30 val. į namus sugrįžusi sugyventinė ant jo supyko, kad jis gėrė alų ir, paėmusi nuo stalo alų, jį išpylė. Jis ant jos supyko ir iškoneveikė ją įžeidžiančiais žodžiais. Ji ėmė jį vyti iš namų. Jis atsakė, iš namų neisiąs ir taip jie susipyko. Pykčio metu jis galėjo sugyventinei pasakyti ką nors grasinančio, bet grasinimo įvykdyti tikrai nesiruošė.

Toks įtariamojo duotų parodymų turinys, prokurorės skundo teiginiui, jog , duodamas šiuos parodymus, išteisintasis savo kaltę pripažino, prieštarauja.

Faktiniais duomenimis A. A. inkriminuotas nusikaltimas patvirtintas nebuvo. Šio, jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo liudytojai taip pat nepatvirtino. Kartu pažymėtina ir tai, kad faktiškai, nei nukentėjusi, nei A. A., apklausti pagal A. A. pareikšto įtarimo turinį, taip pat nebuvo, tad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. A. kaltė nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. grasinant nukentėjusią nužudyti, buvo tiesiog preziumuota ir todėl, įstatymo nustatyta tvarka nuteistajam prašymu pareikalavus surengti bylos nagrinėjimą teisme (b.l. 64-65), A. A. yra išteisintas pagrįstai.

Prokurorės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu A. A. kaltę pilnai pripažino, tačiau šie prokurorės teiginiai faktiniams duomenims byloje, prieštarauja, nes faktiškai, A. A. jokių parodymų, kurie galėtų patvirtinti jo kaltę, nedavė. Tai, kad 2012 m. gegužės 4 d. apklausoje jis sutiko su tuo, jog, būdamas girtas, 2012 m. balandžio 26 d. tarpusavio ginčo su nukentėjusia metu jis galėjo šiai iš pykčio ir pagrasinti, pagrindo traktuoti tokius parodymus jo prisipažinimu 2011 m. lapkričio 22 - 2012 m. balandžio 26 dienomis grasinus nukentėjusią nužudyti, terorizavus ir bauginus ją, neduoda. O ir nukentėjusi, bei A. A. parodymų, rodančių, jog būtų buvę grasinama 2011 m. lapkričio 22 – 2012 m. balandžio 26 dienų laike, taip pat nėra davę ir apklausti dėl to, nebuvo. 2011 m. gruodžio 5 d. (dėl 2011 m. lapkričio 22 d.), 2012 m. vasario 20 d. (dėl 2012 m. vasario 11 d.) priimtais nutarimais, pradėti ikiteisminius tyrimą yra atsisakyta. Šie nutarimai nėra panaikinti. Dėl 2011 m. lapkričio 22 d. bei 2012 m. vasario 11 d. konfliktų, privataus kaltinimo tvarka nukentėjusi nesikreipė ir išteisintojo kaltės, neįrodinėjo. Dėl tų dienų įvykių nei vienas iš jų parodymų nedavė ir šioje byloje, tad tiek įtarimas, tiek ir kaltinimas grasinus nužudyti, terorizavus bei bauginus nukentėjusią nuo 2011 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. balandžio 26 d., akivaizdžiai buvo ir yra deklaratyvus.

  Nepatvirtintas taip pat yra ir kaltinimas 2012 m. balandžio 26 d. inkriminuoto įvykio dalyje.

  Nukentėjusios paaiškinimų ir parodymų turinys rodo, kad 2012 m. balandžio 26 d. A. A. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tuo, kad, būdamas girtas, jis ją žemino, įžeidinėjo, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, kaltino ją santykiais su kitais vyrais, grasino. Josios teisme duoti parodymai rodo, kad apie pavojų savo gyvybei, ji sprendė iš to, jog A. A., jai jo į namus neįsileidžiant, 2012 m. vasario 11 d. tam, kad į namus įeitų, sukapojimo duris. Parodė ji ir tai, kad su A. A. ji gyvena poroje 14 metų, kad jis, taip ją žemindamas ir įžeidinėdamas, agresyviai elgiasi 5-6 metus, kad, po durų sukapojimo ji ėmė manyti, jog jis sukapoti gali ir ją. Faktiškai gi, josios veiksmai rodo visai ką kitą. Po 2012 m. balandžio 26 d. konflikto, ji A. A. pati yra įsileidusi į namus ir jis toliau pas ją gyvena Taip pat, pasak jos parodymų, ji su juo nėra susipykusi, ji kalbasi su juo ir bendrauja toliau. Toks nukentėjusios elgesys patvirtina, jog A. A. grasinimo ją sukapoti (jeigu toksai 2012 m. balandžio 26 d. išsakytas buvo), realumu, nukentėjusi tikrai nepatikėjo

Tai, kad nukentėjusioji konfliktų su A. A. metu patyrė neigiamus išgyvenimus, jautėsi įžeista ir pažeminta,  BK 145 str. 1 d. dispozicijos sudėties nesudaro, todėl apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. A. inkriminuoto BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo byloje esantys faktiniai duomenys, nepatvirtina ir todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n   u   t   a   r   i   a :

Kauno apygardos  prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai:                                                                                              Regina Majauskienė

                                                                                                            Algerdas Urbšys

                                                                                                            Viktoras Preikšas