Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-08-23][nuasmeninta nutartis byloje][II-292-1017-2017].docx
Bylos nr.: II-292-1017/2017
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus teritorinė muitinė 290733470 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika (ANK 150-223 straipsniai)

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr

Skundas Nr. II-292-1017/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01810-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)

 

 

 

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2017 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Viktorijai Podlipskienei,

vertėjaujant Audronei Adomavičienei, Audriui Krušnai,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui – M. K.,

Vilniaus teritorinės muitinės atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Baltarusijos Respublikos piliečio M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. MD-VM00ANN-102330954-17 panaikinimo arba pakeitimo,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. MD-VM00ANN-102330954-17 M. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, kad jis 2017 m. gegužės 4 d., apie 9.30 val., į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pats vairavo. Kartu šia transporto priemone vyko Lietuvos Respublikos pilietė A. V.. Šie asmenys pasirinko žaliąjį kanalą, savo veiksmu deklaruodami, kad negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. M. K. žodžiu deklaravo, kad turi tik vieną butelį alkoholinių gėrimų. Dokumentinio tikrinimo metu nustatyta, kad M. K. gyvena pasienio su trečiąja šalimi zonoje, todėl pasirinkdamas žaliąjį muitinio tikrinimo kanalą veiksmu deklaravo, kad gabena 0,5 l alkoholinių gėrimų. Atlikus muitinį tikrinimą, automobilio salone ant sėdynės rastas vienas butelis 1 l talpos alkoholinio gėrimo „Vodka A. G.“, 40 proc. alk. tūrio. Bendra gabento alkoholio vertė – 10,94 Eur. Šiais veiksmais Baltarusijos Respublikos pilietis M. K. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 160 Eur bauda su vieno butelio 1 l talpos alkoholinio gėrimo „Vodka A. G.“, 40 proc. alk. tūrio konfiskavimu (b. l. 7-8).

Vilniaus miesto apylinkės teismui M. K. pateikė skundą dėl nutarimo Nr. MD-VM00ANN-102330954-17, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. MD-VM00ANN-102330954-17 ir bylą nutraukti; arba 2) neskirti administracinio poveikio priemonės arba skirti ją mažesnę baudą nei ANK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas nuobaudos minimumas (b. l. 2-5).

Skunde nurodė, kad jis gyvena Baltarusijos Respublikoje, Astrave. Pareiškėjo teigimu, faktinės įvykio aplinkybės nutarime nurodytos teisingai, tačiau pareigūnas, kuris Lavoriškių kelio poste tikrino automobilį, nepaaiškino, kad pasienio zonoje gyvenantiems asmenims galima vežti tik 0,5 l stipraus alkoholinio gėrimo. Nei jis, nei automobiliu kartu vykusi A. V. apie tai nieko nežinojo, o pareigūnas neįspėjo, tik pasakė, kad jie padarė pažeidimą ir gaus baudą. Valstybės sienos apsaugos pareigūnai patikrino asmens dokumentus ir jokių pastabų neturėjo. Muitinės pareigūnui paklausus, ką jie veža, atsakė, kad kiekvienas veža po 1 l stipraus alkoholinio gėrimo, t. y. žodžiu deklaravo vežamus daiktus. Alkoholio buteliai buvo padėti ant automobilio sėdynės, jie atvirai matėsi pro langą, jie jų neslėpė ir sakė teisybę, negalvodami ir nežinodami, kad pažeidinėja nustatytą tvarką. Jie neturėjo jokio tikslo išvengti tikrinimo ir pravežti 0,5 l alkoholio. Alkoholis buvo įsigytas asmeninėms reikmėms. Važiavo žaliu kanalu be tikslo pravežti prekes kontrabandos būdu ar panašiai. Buvo įsitikinę, kad nepažeidė jokių reikalavimų, ir nežinojo, kad jo gyvenamoji vieta Astravo miestas nuo Lavoriškių kelio posto 35 km atstumu yra pasienio zona, nes tai nurodančių informacinių ženklų niekur nėra ir pagal Baltarusijos respublikos teisės aktus Astravo miestas nepatenka į pasienio zoną. Įvyko nesusipratimas ir žmogiškai klaida, pažeidimas padarytas be tiesioginės tyčios, kuri yra kontrabandos subjektyvioji pusė. Pareiškėjas nurodo, kad jo atlyginimas yra 250 Eur, sutuoktinė yra motinystės atostogose, šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, todėl paskirta bauda yra labai didelė. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę nei paskirtoji bauda arba neskyrus jokios nuobaudos.

Vilniaus teritorinė muitinė pateikė 2017 m. liepos 20 d. atsiliepimą, kuriame nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 27-28). Bauda paskirta teisingai interpretuojant materialinės teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrus surinktus įrodymus. Tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, jis nežinojo, jog Astravo miestas priskiriamas prie pasienio zonos, nei lengvina, nei šalina asmens atsakomybės, nes įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, ir ši informacija yra vieša bei visiems prieinama. M. K. netinkamai rūpinosi tuo, kad susižinoti teisingą informaciją dėl leistinų prekių gabenimo kiekių, todėl net ir tuo atveju, jei, kaip teigia pareiškėjas, jis nežinojo, jog Astravo miestas yra pasienio zona, ir kad galėjo gabenti tik 0,5 l alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija išreikšta tūrio procentais didesnė kaip 22 procentai, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Atsiliepime abejojama ir tuo, kad asmuo tikrai nežinojo leistinų prekių gabenimo kiekių, nes tiek administracinio nusižengimo protokole yra numatyta, kad M. K. deklaravo tik 0,5 l alkoholinių gėrimų, tiek protokolą surašęs pareigūnas tai patvirtina, todėl iškyla klausimas – kodėl M. K., faktiškai gabenęs 1 l alkoholinių gėrimų, deklaravo 0,5 l, t. y., tiek, kiek ir yra leistina pagal nustatytas normas asmenims, gyvenantiems pasienio zonoje. Jeigu tikrai dėl nežinojimo leistinų prekių gabenimo kiekių buvo padarytas administracinis nusižengimas, t. y. asmuo neslėptų faktiškai gabenamų prekių, t. y. 1 l degtinės, ir deklaruotų įsitikinęs, kad nedaro nusižengimo. Vilniaus teritorinė muitinė laikosi pozicijos, kad M. K. kaltė yra pasireiškusi tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, kad neteisėtai gabena 1 l alkoholinių gėrimų, o deklaruodamas 0,5 l alkoholinių gėrimų (tiek, kiek yra leistina pagal nustatytas normas asmenims, gyvenantiems pasienio zonoje), norėjo sąmoningai išvengti muitinio patikrinimo ir neteisėtai pergabenti 1 l degtinės. Taip pat pažymėjo, jog M. K. buvo paskirta minimali bauda ir jos sumažinimas nepasieks nuobaudoms keliamų tikslų. Be to, Astravo miestas priskiriamas prie pasienio zonos.

Teismo posėdžio metu M. K. palaikė skundą (b. l. 33-35). Nurodė, kad jo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, kadangi Astravo miestas pagal Baltarusijos Respublikos teisės aktus nepriskiriamas prie pasienio zonos, todėl jis galėjo vežtis 1 l degtinės ir nepadarė ANK 208 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Taip pat paaiškino, kad įvykio metu važiavo kartu su žmona A. V. žaliuoju kanalu, kiekvienas vežėsi po 1 l degtinės. Pareigūnams žodžiu nurodė, kad kiekvienas vežasi po 1 l degtinės, kuri gulėjo akivaizdžiai matome vietoje ant galinės automobilio sėdynės, be to, turėjo degtinės įsigijimo čekį. Tiek jis, tiek ir žmona nežinojo, kad negali vežtis po 1 l degtinės, taip pat nežinojo, kad gyvena pasienio zonoje. Jis žinojo, kad pasienio gyventojai gali vežtis tik 0,5 l degtinės, bet manė, kad Astravo miestas nepriskiriamas pasienio zonai. Šeimos pajamos per mėnesį apie 300 Eur, turi 3 nepilnamečius vaikus, žmona nuo rugpjūčio mėnesio turėtų įsidarbinti.

Teismo posėdžio metu Vilniaus teritorinės muitinės atstovė G. P. palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus (b. l. 33-35). Papildomai paaiškino, kad Astravo miestas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priklauso pasienio zonai. Kadangi skundą padavęs asmuo gyvena šiame mieste, jis galėjo vežtis tik 0,5 l degtinės. Savo veiksmu pasirinkęs žaliąjį kanalą, jis deklaravo, kad vežasi leistiną kiekį alkoholinių gėrimų, tačiau su savimi turėjo ne 0,5 l degtinės, bet 1 l degtinės, t. y. nuslėpė, kad gabena 1 l degtinės. Be to, pareigūnas patikrinęs M. K. tiek protokole, tiek ir žodžiu atstovei nurodė, kad asmuo teigė, jog veža 0,5 l degtinės. Institucijos atstovės nuomone, nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, nes asmuo meluodamas nuslėpė, kad gabeno 1 litrą degtinės, baudos dydis nustatytas teisingai. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. 

Teismo posėdžio metu liudytojas M. G. paaiškino, kad įvykio metu per žalią kanalą su moterimi vyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, deklaravęs, kad nieko draudžiamo neveža. Asmuo pasakė, kad veža vieną butelį stipraus alkoholio, kokios talpos buvo butelis, jis neįvardijo. Asmuo gyvena pasienio ruože, Baltarusijos pase yra nurodytas registracijos vietos adresas ir Astravo miestas įeina į pasienio ruožą. Mes radome ant automobilio sėdynės 1 l talpos butelį su stipriu alkoholiniu gėrimu, nustatytas pažeidimas ir surašytas protokolas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno šimto šešiasdešimt iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas, ir privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą (ANK 208 str. 4 d.).

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, nedelsdamas pateikia į Europos Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 439 „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 10.2.2. punkte yra nustatytas prekių, neapmokestinamų importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais, kiekis, leidžiamas įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, o būtent, numatyta, jog asmenims, gyvenantiems pasienio su trečiąja valstybe zonoje, galima vežti iš trečiosios šalies ne daugiau nei 0,5 litro etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22 procentai, už juos nemokant muitų mokesčių.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo 2005 m. vasario 28 d. Nr. 1B-141 „Dėl asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikos pasienio zonoje, besiribojančioje su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos pasienio zonose, besiribojančiose su Lietuvos Respublika, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau– Metodika) 5 punkte nurodyta, jog asmenys, kurių dokumentuose nurodyta nuolatinė gyvenamoji vieta patenka į Metodikos prieduose išvardytų Lietuvos Respublikos (1 priedas), Rusijos Federacijos (2 priedas) ar Baltarusijos Respublikos (3 priedas) vietos administracinių vienetų, priskiriamų pasienio zonoms, sąrašus, laikomi asmenimis, gyvenančiais pasienio zonose. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių duomenų, M. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su Metodikos 3 priedo 2.4. punkto nuostatomis, ši M. K. gyvenamoji vieta yra priskiriama prie pasienio zonos, todėl darytina išvada, jog M. K. yra taikomi iš trečiųjų šalių į Lietuvos teritoriją įvežamų prekių, neapmokestinamų importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais, kiekio ribojimai. Vadinasi, jis galėjo gabenti nedeklaruodamas ne daugiau nei 0,5 litro etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22 procentai.

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad M. K., 2017 m. gegužės 4 d., apie 9.30 val., važiuodamas iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą, automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo 1 l talpos alkoholinį gėrimą „Vodka A. G.“, 40 proc. alk. tūrio, kurio vertė – 10,94 Eur. Teismo vertinimu, savo veiksmais jis deklaravo Vilniaus teritorinei muitinei, jog gabena ne didesnį nei 0,5 litro etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, didesnė kaip 22 procentai, kiekį, ir tokiu būdu prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus, kurios nepašalina įstatymų nežinojimas. Aplinkybė, jog M. K. vežė 1 litro talpos butelį 40 proc. alk. tūrio alkoholinio gėrimo „Vodka A. G.“ patvirtina, jog pareiškėjas pažeidė teisės aktų nustatytą leidžiamą įvežti į Lietuvos teritoriją alkoholinių gėrimų kiekį, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog M. K., nepateikdamas viso gabenamų prekių kiekio muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekes, privalomas pateikti muitinei, neteisėtai, šiais savo veiksmais padarydamas ANK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Dėl nurodyto nėra pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

Sprendžiant dėl M. K. paskirtos minimalios nuobaudos, pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aukščiau nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. K. per Lietuvos Respublikos sieną gabeno daugiau alkoholinio gėrimo nei leistina, t. y. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su ekonomika ir verslo tvarka, gabendamas 1 l talpos alkoholinį gėrimą „Vodka A. G.“, 40 proc. alk. tūrio, jis to neslėpė; pareigūnui M. G., tikrinusiam skundą padavusį asmenį, nurodė, kad gabeno su žmona po vieną butelį degtinės, neįvardindamas tikslios butelio talpos, alkoholinio gėrimo buteliai buvo padėti matomoje vietoje – ant galinės automobilio sėdynės. Be to, nustatyta, kad M. K. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme visuomet pripažino, kad jis vežė būtent 1 l degtinės, to neneigė, tiesiog nurodė nežinojęs, jog jis priskirtinas prie pasienio zonos gyventojų. Minėta, ši aplinkybė jo atsakomybės nešalina. Svarbu ir tai, kad leistinas įvežamų alkoholinių gėrimų viršytas neženkliai – 0,5 l, M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, išrašo iš Administracinių nusižengimų registro duomenimis, M. K. nėra baustas administracine tvarka Lietuvos Respublikoje, be to, Liteko duomenimis, jis nėra teistas. Teismas įvertina ir M. K. asmenybę bei jo turtinę padėtį – brandaus amžiaus, dirbantis, vedęs, turintis 3 nepilnamečius vaikus, žmona buvo vaiko auginimo atostogose, rugpjūčio mėnesį turėtų pradėti dirbti, šeimos pajamos – apie 300 Eur/mėnesį. Be kita ko, to pačio įvykio metu jo žmonai paskirta taip pat bauda, kuri teismo nuo 160 Eur buvo sumažinta iki 60 Eur.  

Teismo vertinimu, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat pažeidėjo finansinę padėtį, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, M. K. paskirta 160 Eur bauda su alkoholinio gėrimo konfiskavimu yra per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas nutarimas pakeistinas, M. K. paskirtą baudą sumažinant iki 60 Eur, paliekant alkoholinio gėrimo konfiskavimo taikymą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Iš dalies patenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą.

Pakeisti Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus 2017 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. MD-VM00ANN-102330954-17, nustatant, kad M. K. paskirta administracinė nuobauda – 60 (šešiasdešimties) eurų bauda su 1 (vieno) butelio 1 l talpos alkoholinio gėrimo „Vodka A. G.“, 40 proc. alk. tūrio konfiskavimu.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant nusižengimo identifikacinį kodą ROIK 17067841381 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                              Giedrė Norvilienė

 

 

 


Paminėta tekste:
  • e2AT-33-303/2016