Administracinė byla Nr. eA-136-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00636-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 16-IL-00835-e (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
2. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas netinkamai ir nepagrįstai vertino 2002 metais įvykdytos nusikalstamos veikos ir administracinių teisės pažeidimų ir jų įvykdymo aplinkybių reikšmę  Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme bei nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo teigimu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (Viešosios tvarkos pažeidimas), kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), paties pažeidimo pobūdis nėra smurtinis ar nukreiptas prieš asmenis, jų sveikatą ar gyvybę. Nusikalstamos veikos įvykdymo metu pareiškėjui buvo 18 metų, naujų  nusikalstamų veikų jis nėra padaręs. Nuo paskutinio administracinio teisės pažeidimo įvykdymo yra praėję 5,5 metų, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 36 straipsnio nuostatas laikoma, kad jam administracinė nuobauda nebuvo paskirta. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog aplinkybės, kad jis buvo pripažintas įvykdęs nesunkią nusikalstamą veiką ar baustas administracine tvarka, gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik Įstatymo 18 straipsnio (Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.) taikymo kontekste, sprendžiant dėl asmens nepriekaištingos reputacijos, tačiau Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės ji neturi. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo motyvais, kad jo anksčiau padarytas nusikaltimas ir administraciniai teisės pažeidimai yra pagrindas pripažinti, kad įgydamas ir turėdamas ginklus jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Pareiškėjas teismo prašė atsižvelgti į jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – jis  turi nuolatinį darbą, akcinėje bendrovėje (toliau – ir  AB) „Kauno tiltai“ dirba apie 9 metus, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, yra baigęs šaunamojo ginklo turėjimo savigynai mokymo programą, atitinka visus sveikatos reikalavimus, būtinus disponuoti ginklu savigynos tikslu.
3. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–14) prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu yra nuteistas už nusikalstamos veikos – chuliganizmo (BK 225 str. 1 d.) padarymą, ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, įskaitant šiurkščius (vairavimą neblaiviam, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir t. t.). Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo nuostatas, teistumo pasibaigimas negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas, kas vertintina, jog sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi. Pareiškėjas buvo nuteistas už chuliganizmą, t. y. tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų visuomenės negerbimą, todėl manytina, kad pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte saugomiems teisiniams gėriams. Įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, todėl asmenų, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjo padaryti administraciniai teisės pažeidimai patvirtina, kad pareiškėjo elgesys pažeidžia rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui bei patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės neįrodo, kad pareiškėjas pakeitė savo elgesį ir ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. sprendimu (b. l. 44–47) pareiškėjo E. A. skundą tenkino – panaikino Kauno AVPK Sprendimą ir įpareigojo Kauno AVPK pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėjas kreipėsi į Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; atsakovas 2016 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 16-IL-00835-e atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, atsisakymo faktiniu pagrindu atsakovas įvardijo duomenis apie pareiškėjo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, taip pat kad nuo 2002 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. spalio 10 d.  pareiškėjas 7 kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, kurie pagal pobūdį susiję su grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui.
7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad nuo pareiškėjo nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį praėjo daugiau nei 14 metų, todėl tokios nusikalstamos veikos padarymas, atsižvelgiant į didelį laiko tarpą, kuris praėjo nuo nusikaltimo padarymo, vertinant pareiškėjo vėlesnį elgesį pagal byloje surinktus duomenis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šiuo metu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas neišdėstė, kokiu būdu pasireiškia pareiškėjo grėsmė visuomenei sprendimo priėmimo metu.
8. Teismas sprendė, jog iš pareiškėjo vertinamuoju laikotarpiu padarytų administracinių nusižengimų trys (ATPK 126 str., 2 d., 178 str. 1 d., 187 str. 2 d. pažeidimai) yra sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau jie buvo padaryti 2004 m., 2005 m. ir 2006 m., todėl šie nusižengimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme bei nėra reikšmingi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu. Paskutinis pareiškėjo padarytas pažeidimas – vairavimas neprisisegus saugos diržo, nėra sietinas su Įstatyme nurodytos grėsmės atsiradimu. Pareiškėjas nuo 2010 m. spalio 12 d. iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos nėra padaręs teisės pažeidimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nusiskundimų dėl pareiškėjo elgesio gyvenamosios vietos seniūnijoje nėra gauta, pareiškėjas yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, nuo 2011 m. vasario 1 d. dirba AB „Kauno tiltai“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, o tai laikytina reikšmingomis aplinkybėmis, charakterizuojančiomis pareiškėjo elgesį.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad skundžiamame Sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas, nors ir (savo visuma) neigiamai charakterizuojantis pareiškėją, paminėtų „kokybiniu“ ir aktualumo kriterijų taikymo požiūriu nėra pakankamas tam, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų galima taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, todėl šios materialinės teisės normos taikymo prasme Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.

III.

10. Atsakovas Kauno AVPK pateikė apeliacinį skundą (b. l. 50–51), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Kauno AVPK 2016 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 16-IL-20-00835-e.
11. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai nurodo, jog pareiškėjo  neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus bei įrodo jo elgesio grėsmę, t. y. pareiškėjas patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį.
12. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 55–87) prašo jį atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
13. Pareiškėjo teigimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, be to, skunde nurodyti analogiški argumentai, kurie pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti. Pirmosios instancijos teismas  pagrįstai vadovavosi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, kuriame išaiškinta, kad Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajam tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Visgi toks teisinis reglamentavimas nesuteikia apeliacinės instancijos teismui teisės nepaisyti skundo ribų, t. y. skundo pagrindo ir dalyko. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasi šiam teismui teikto pareiškėjo skundo bei atsakovo apeliacinio skundo ribų (pagrindo ir dalyko).
16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno AVPK Sprendimo, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
17. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 aiškindamas šią teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-974/2014).
19. Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
20. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (2016 m. vasario 29 d.) pateikimo baudžiamąja tvarka teistas vieną kartą – 2002 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N-1-87-03/2002 (b. l. 18–20) pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 225 straipsnio „Chuliganizmas“ 1 dalį (būdamas nepilnametis išlaužė pašto dėžutės dureles, išėmė laiškus ir juos sudegino). Vėliau pareiškėjas 7 kartus buvo baustas administracine tvarka: 2002 m. gruodžio 17 d. pagal ATPK 123 straipsnį (vairavo transporto priemonę be draudimo); 2003 m. rugpjūčio 21 d. pagal ATPK 124(1) straipsnio 6 dalį (kitų kelių eismo taisyklių pažeidimas; pažeidimas neaprašytas); 2003 m. rugsėjo 1 d. pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį (kelių eismo taisykles pažeidė kaip pėsčiasis); 2004 m. kovo 6 d. pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį (vairavo transporto priemonę neblaivus); 2005 m. birželio 21 d. pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį (už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje); 2006 m. kovo 17 d. pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį (pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas); 2010 m. spalio 10 d. pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį (vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržų).
22. Pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, taip keldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui sietini ir kiti nustatyti pažeidimai: alkoholinių gėrimų gėrimas viešoje vietoje; pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas.
23. Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta,  yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.
24. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas Kauno AVPK Sprendimą panaikino ir įpareigojo Kauno AVPK pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo, yra naikintinas.
26. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra išspręsta pareiškėjo naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo E. A. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė