Civilinė byla Nr. 2YT-20505-1144/2021
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01487-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.3; 3.2.6.1; 3.4.5.2
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 7 d.
Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas,
sekretoriaujant Svetlanai Gucu,
dalyvaujant pareiškėjai V. P., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
pateiktu teismui pareiškimu pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sūnaus T. P. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, ji priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja V. P. ir jos atstovas advokatas Raimundas Gargasas paaiškino, kad pareiškėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su sūnumi T. P. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad visas butas nuosavybės teise priklauso jai. Nežinodama įstatymų po sūnaus mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Bute gyvena iki šiol, prižiūri jį, moka mokesčius.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
Teismas
pareiškimas tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Į likusią ½ dalį buto nuosavybės teisė įregistruota pareiškėjos V. P. sūnus T. P. vardu, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po T. P. mirties į Kėdainių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. T. P. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Pareiškėja savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi nuo 1975 m. gegužės 27 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11–5.14 straipsniai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Nr. 3K-3-487/2010). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
CK 5.11 straipsnio 1 dalis numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Nė vienam įpėdiniu nepriėmus palikimo paveldi valstybė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo posėdžiu metu apklaustų liudytojų N. Š., L. P. parodymai, patvirtina, kad pareiškėja po sūnaus T. P. mirties toliau likdama gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei visą butą šį prižiūrėdama, naudodamasi juo, mokėdama einamuosius komunalinius mokesčius, faktiškai pradėjo valdyti sūnaus T. P. palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėja V. P., per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, aiškiai išreiškė valią įgyti teises į sūnaus T. P. palikimą ir tokiu būdu faktiškai jį priėmė.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai, ji galės įgyvendinti savo, kaip įpėdinės, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sūnaus T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktinio valdymo būdu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Teisėjas Ignas Podlipskas