Civilinė byla Nr. e2A-1119-910/2021
Teisminio proceso Nr.2-68-3-24830-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.7;
(S)
2.6.9.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atletiški ir Barzdoti“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jėgos pašiūrė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atletiški ir Barzdoti“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje: uždaroji akcinė bendrovė „Toyama Solutions“ ir V. R..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 23 292,69 Eur skolą, 963,22 Eur delspinigių, 40 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 22 d. trečiasis asmuo UAB „Toyama Solutions“ (toliau – ir Nuomotoja) ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 18/TOY/AIB (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovei buvo perduotos laikinai valdyti ir naudotis negyvenamosios patalpos, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos bei kitus mokesčius. Atsakovė savo prievolių pagal Nuomos sutartį nevykdė, iš viso nesumokėjo 24 255,91 Eur. Nuomotoja 2019 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą pagal Nuomos sutartį.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 20 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo, naudojantis atsakovei nuosavybės teise priklausančia sporto klubo įranga, sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. bei po 2 000 Eur su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis per mėnesį iki visos įrangos grąžinimo atsakovei, taip pat 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas
4. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė buvo įsteigta tik 2019 m. liepos 29 d., o jau 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su Nuomotoja. Ši sutartis yra negaliojanti kaip tariamas, nesąžiningas sandoris. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sumokėjo Nuomotojai skolą. Ieškovė su Nuomotoja 2019 m. rugpjūčio 16 d. sudarė nuomos sutartį. Ieškovė buvo įsteigta tam, kad perimtų atsakovės sutvarkytas patalpas bei vykdomą veiklą. Prieš įsteigiant ieškovę, su ja susijęs asmuo ketino bendrą veiklą vykdyti su atsakove. Nuomotoja neturėjo teisės perduoti ieškovei atsakovės daiktų, buvusių nuomojamose patalpose. Nuomotoja bendravo su buvusia atsakovės vadove V. R.. Dabartinei atsakovės vadovei paaiškėjusi situacija yra siurprizinė, jai nežinoma, kodėl susidarė skola pagal Nuomos sutartį.
5. Atsakovė buvo įsteigta 2017 m. rugsėjo 28 d. sporto klubo veiklai vykdyti. Po Nuomos sutarties sudarymo atsakovė 2018 m. birželio 7 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Balticflex“ dėl išsinuomotų patalpų rekonstrukcijos, šias pritaikant sporto klubo paskirčiai. Rekonstrukcijos darbai buvo atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovė 2018 m. liepos 25 d. už 7 836,49 Eur įsigijo guminių grindų trinkelių sporto salės dangai, 2018 m. liepos 2 d. už 2 448 Eur nupirko 18 metalinių spintelių, 2018 m. birželio 20 d. užsakė ir įsigijo 26 780,73 Eur vertės sporto salės inventoriaus rinkinį. Atsakovė veiklą pradėjo vykdyti 2018 rugpjūčio mėnesį, turėjo nuolatinių klientų ratą.
6. Nuo 2019 m. pavasario atsakovės veiklos rezultatai pablogėjo, pradėjo kauptis skolos. Tuometė atsakovės vadovė V. R. dėl ligos nevykdė direktorės pareigų, todėl atsakovės akcininkė ir dabartinė atsakovės vadovė A. J. ėmė ieškoti būdų, kaip vystyti veiklą nuomojamose patalpose. Buvo siekiama priimti naujus akcininkus, kurie galėtų finansiškai prisidėti ir padengti atsakovės skolas, taip pat buvo tariamasi ir su Nuomotojos atstovu dėl bendros veiklos. Vėliau paaiškėjo, kad šie asmenys įsteigė ieškovę. A. J. atsakovės vadove buvo paskirta 2019 m. liepos 10 d., tačiau buvusi direktorė šį faktą įregistravo tik 2019 m. rugsėjo 9 d. Nuomotoja nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutraukė Nuomos sutartį. Po 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakovė negalėjo patekti į patalpas, pasiimti įrangos, nes ieškovė pakeitė patalpų rakinimo sistemas.
7. Ieškovė, vykdydama tokią pat veiklą kaip ir atsakovė, naudojasi atsakovės rekonstruotomis patalpomis ir patalpose likusia įranga, kitais atsakovės daiktais ir iš to gauna naudą. Ieškovė perėmė ir atsakovės klientus. Atsakovė dėl ieškovės veiksmų patiria nuostolius, nes naudojama įranga dėvisi, mažėja jos vertė, o ieškovė be teisinio pagrindo nesąžiningai turtėja. Dėl to ieškovė atsakovei turėtų atlyginti 2 000 Eur nuostolius per mėnesį, t. y. mokėti tokią sumą, už kurią atsakovė sutiktų nuomoti turimą specifinės sporto naudojimo paskirties sukomplektuotą įrangą. Šią sumą ieškovė atsakovei turėtų mokėti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. patalpų perėmimo.
8. Ieškovė nesutiko su priešieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų sudariusi rangos sutartį su UAB „Balticflex“ dėl patalpų rekonstrukcijos, jog darbai buvo atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovė nėra pateikusi Nuomotojos sutikimo rekonstrukcijos darbams atlikti. Pagal Nuomos sutarties 4.5. punktą, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotas patalpas pagerina, jis neturi teisės į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės. Išnuomotose patalpose atliktiems darbams ir sumontuotai įrangai nebuvo suderintas projektas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji sumokėjo 7 836 Eur už guminių grindų trinkelių sporto salės dangą, įsigijo 18 metalinių spintelių.
9. Atsakovės teiginiai, kad ji sukūrė sėkmingai veikiantį sporto klubą, klube dirbo jos treneriai, taip pat nepagrįsti įrodymais, nepateikti klientų sąrašai, darbo sutartys su treneriais, dokumentai apie gaunamas pajamas. Nuomotojai nutraukus Nuomos sutartį, ieškovė neturėjo intereso tęsti derybų su atsakove dėl veiklos patalpose, dėl nepagrįstų sumų mokėjimo. Kadangi ieškovės veiklai vykdyti reikėjo patalpų, ji su Nuomotoja sudarė tų pačių patalpų nuomos sutartį. Ieškovė neatsisakė bendradarbiauti su atsakove kita forma ar svarstyti dėl galimos bendros veiklos išsinuomotose patalpose. Tačiau atsakovės atstovė A. J. turėjo grąžinti pinigines lėšas, pasiskolintas iš vienos ieškovės dalyvės artimųjų. Atsakovė, reikšdama priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, nenurodė nė vienos sąlygos, reikalingos tokiam ieškiniui pagrįsti.
10. Ieškovė yra paskirta atsakovei priklausančios įrangos saugotoja. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė naudoja šią įrangą. Ieškovė patalpomis ir joje esančia įranga gali naudotis, nes jai patalpos perduotos pagal nuomos sutartį. Atsakovė Nuomos sutarties nutraukimo atveju negali reikalauti kompensacijos už įrangą, kitus pagerinimus, kurių negalima atskirti nuo nuomojamų patalpų, nepadarant joms žalos, ir kurie atlikti be išankstinio Nuomotojos raštiško atskiro sutikimo. Atsakovė negalėtų naudotis įranga, jos nuomoti, nes dalis šios įrangos yra sulaikyta ir areštuota. Be to, ieškovei įrangą perdavė Nuomotoja. Pagal Nuomos sutarties 6.4. punktą, nuomininkui nesumokėjus nuomos mokesčių, kitų mokėjimų, nuomotojas gali sulaikyti nuomojamose patalpose esantį nuomininko turtą, kol bus patenkintas reikalavimas. Reikalavimo teisę pagal Nuomos sutartį yra įgijusi ieškovė, todėl ji sulaikė atsakovės turtą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad įranga galėtų būti nuomojama už 2 000 Eur per mėnesį.
11. Trečiasis asmuo, V. R. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ji kartu su I. B. (K.) ir A. J. nusprendė pradėti ir vystyti bendrą verslą – atidaryti sporto klubą. Tam buvo įsteigta atsakovė. Sprendimus priimdavo visos trys akcininkės bendru sutarimu. Kilus nesutarimams dėl atsakovės veiklos, I. B. (K.) 2018 m. vasario 20 d. pardavė savo akcijas kitoms akcininkėms, 2018 m. liepos mėnesį visas akcijas įgijo A. J., o V. R. buvo atšaukta iš vadovės pareigų.
12. Kadangi išsinuomotose patalpose iki tol veikė autoservisas, patalpos buvo rekonstruotos. Rekonstrukcija buvo iš dalies atlikta ūkio būdu, jos projektas su Nuomotoja raštu nebuvo derintas, nes, A. J. nuomone, to nereikėjo dėl jos asmeninės pažinties su Nuomotojos vadovu ir jo sutuoktine. Atsakovė išsinuomotose patalpose veiklos vykdyti nepradėjo, susidarė skola už patalpų nuomą. Nuomotoja atsisakė 7 500 Eur skolos dalies, atsakovei pripažinus, kad, nutraukus Nuomos sutartį, už įrangą, vidaus įrengimus ir bet kokius kitus pagerinimus, kurių negalima atskirti nuo nuomojamų patalpų, nepadarant joms žalos ir kurie atlikti iki 2019 m. kovo 29 d. be patalpų savininko raštiško atskiro sutikimo, atsakovei nebus kompensuojama, tai tampa Nuomotojos nuosavybe.
13. Trečiasis asmuo UAB „Toyama Solutions“ sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti, o priešieškinį – atmesti. Nurodė, kad išnuomotos patalpos buvo pritaikytos specializuotai autoserviso veiklai ir buvo nuomojamos automobilių serviso paslaugas teikiančioms įmonėms. Kadangi A. J. ir UAB „Toyama Solutions“ direktoriaus sutuoktinę siejo asmeniniai santykiai, nebuvo prieštaraujama tam, kad atsakovė patalpose vykdytų sporto paslaugų veiklą ir atliktų remontą. Dėl to buvo nustatytas mažesnis nuomos mokestis, leista 2 mėnesius naudotis patalpomis nemokant nuomos mokesčio. Atsakovė nuo pat veiklos pradžios netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal Nuomos sutartį, pati Nuomotoja turėjo sumokėti už komunalines paslaugas, mokesčius valstybei nuo atsakovei išrašytų sąskaitų.
14. Atsakovei nesumokėjus susidariusios skolos, buvo pateiktas nurodymas iki 2019 m. balandžio 8 d. atlaisvinti ir grąžinti patalpas. Tačiau, atsižvelgus į asmeninius santykius su A. J., jos nuolatinius prašymus ir pažadus, Nuomos sutartis nebuvo nutraukta, nustatytas galutinis skolos mokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 31 d. Nustatytu terminu atsakovei skolos nesumokėjus, nuspręsta Nuomos sutartį nutraukti. Viename iš susitikimų su A. J., kuris vyko 2019 m. liepos mėnesį, Nuomotojai buvo pristatyti ieškovės atstovai, nurodant, kad su šiais asmenimis vedamos derybos dėl galimos bendros veiklos. Atsakovei skolos nesumokėjus, Nuomos sutartis buvo nutraukta. Atsakovė Nuomotojai neperdavė patalpų, negrąžino raktų. 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo susitarta su ieškove dėl atsakovės skolos ir visų turimų teisių pagal Nuomos sutartį perleidimo.
15. Pagal Nuomos sutarties 1.3 punktą tuo atveju, jeigu patalpos bus naudojamos kitiems tikslams, negu apibrėžta sutartyje, tai bus laikoma Nuomos sutarties nesilaikymu ir patalpų naudojimu ne pagal paskirtį bei esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovė nuomotojai žadėjo, kad patalpų paskirtis bus pakeista kaip įmanomai greičiau į jos planuojamą vykdyti veiklą, tačiau patalpų paskirties pakeitimo atsakovė neįregistravo, Nuomotojai nebuvo pateiktas patalpų remonto projektas. Atsakovės atstovai patalpų pagal perdavimo-priėmimo aktą neperdavė, negrąžino patalpų raktų, taigi atsakovė nenurodė ir nekonkretizavo, koks jos turtas galėtų būti likęs patalpose. Nėra nė vienos prielaidos nepagristo praturtėjimo institutui taikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ ieškovei UAB „Jėgos pašiūrė“ 23 292,69 Eur skolą, 963,22 Eur delspinigių, 40 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (24 295,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 370,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ trečiajam asmeniui V. R. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Atletiški ir barzdoti“ valstybei 528,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismas nustatė, kad atsakovė prievoles mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius vykdė netinkamai, todėl 2019 m. kovo mėnesį susidarė 13 107,14 Eur skola. Nuomos sutarties šalys 2019 m. kovo mėnesį susitarė dėl nuomos teisinių santykių išsaugojimo su sąlyga, kad nurodytame susitarime fiksuota atsakovės skola bus sumokėta iki 2019 m. liepos 31 d. ir atsakovė Nuomos sutartį vykdys jos nepažeisdama. Taigi atsakovė skolą pripažino. Atsakovė iki 2019 m. liepos 31 d. nesumokėjo 13 107,14 Eur skolos, toliau netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas prievoles, todėl susikaupė 23 292,69 Eur skola.
18. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie teiktų pagrindą abejoti prašomos priteisti skolos dydžiu, o byloje esantys atsakovės atstovės A. J. pasirašyti vekseliai, argumentai, kad ji nebuvo tinkamai informuojama apie skolą, ar nedalyvavo priimant tam tikrus sprendimus, nesudaro pagrindo abejoti ieškovės prašomos priteisti skolos dydžiu. Atsakovė tinkamai neįgyvendino pareigų savo sąskaita pakeisti išnuomotų patalpų paskirtį. Byloje nepateiktas rašytinis susitarimas, kuriuo Nuomotoja būtų sutikusi kompensuoti atsakovei už atliktus remonto darbus pagal Nuomos sutarties 4.3 punkto 11 papunktį.
19. Byloje esančio 2019 m. kovo 29 d. susitarimo Nr. 19/TOY/AIB, kuris nėra nuginčytas, 1.3. punkte atsakovė patvirtino, kad jame nurodyti pagerinimai, įranga ir kita jai nebus kompensuojama. Dėl to atsakovės argumentai, kad Nuomotoja turi grąžinti jos nurodytas sumas už grindų dangą, taip pat nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti skolą. Byloje esantis UAB „Toyama Solutions“ vadovo ir A. J. susirašinėjimas paneigia atsakovės atstovės A. J., nagrinėjamu laikotarpiu nėjusios atsakovės vadovės pareigų, argumentus, kad ji nebuvo informuojama apie susidariusią situaciją. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė Nuomos sutartį, UAB „Toyama Solutions“ turėjo pagrindą nutraukti Nuomos sutartį (CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir reikalauti, kad atsakovė sumokėtų susikaupusią skolą.
20. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis patvirtina, kad UAB „Toyama Solutions“ reikalavimo teisę į atsakovę pagal Nuomos sutartį perleido ieškovei. Byloje esantis UAB „Toyama Solutions“ ir ieškovės 2019 m. rugpjūčio 16 d. susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos prie Reikalavimo perleidimo sutarties, ieškovės 2019 m. liepos 24 d. – 2019 m. rugpjūčio 16 d. sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė Nuomotojai 2019 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo susitarime dėl atsiskaitymo tvarkos nurodytą kainą. Ieškovei sumokėjus susitarime nurodytą sumą, buvo padengta atsakovės skola Nuomotojai. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų kliūtis perleisti reikalavimo teisę. Byloje nepareikšta reikalavimų dėl sutarties negaliojimo, todėl teismas atsakovės argumentus dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties fiktyvumo, tariamumo ar nesąžiningumo atmetė kaip nepagrįstus, o ieškovės ieškinį tenkino.
21. Teismas nustatė, kad Nuomotoja 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartimi Nr. 19/TOY/JEP jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas – sandėlį su autoservisu – išnuomojo ieškovei. Ieškovė pagal Reikalavimo perleidimo sutartį sumokėjo Nuomotojai atsakovės skolą. Pagal antstolio pažymų, 2017 m. VĮ „Registrų centras“ pateiktos atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis atsakovė neturėjo galimybės sumokėti šios skolos. Dėl to tiek Nuomotoja, tiek ieškovė turėjo pagrįstą komercinį interesą sudaryti nuomos sutartį: Nuomotoja – atgauti skolą ir toliau gauti naudą iš patalpų nuomos, ieškovė – vykdyti veiklą išsinuomotose patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad Nuomotoja siekė išsaugoti nuomos teisnius santykius su atsakove, tačiau jie pasibaigė dėl atsakovės netinkamai vykdomų sutartinių pareigų. Dėl to atsakovės argumentai, kad ieškovės ir UAB „Toyama Solutions“ sudaryta nuomos sutartis pažeidžia atsakovės komercinius interesus, yra nesąžininga, atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.
22. Trečiojo asmens UAB „Toyama Solutions“ paaiškinimai ir aplinkybė, kad byloje nepateiktas atsakovės ir Nuomotojos sudarytas patalpų perdavimo aktas, patvirtina faktą, jog atsakovė, pasibaigus Nuomos sutarčiai, neperdavė Nuomotojai patalpų. Byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 16 d. priėmimo-perdavimo aktas (priedas Nr. 1 prie sutarties Nr. 19/TOY/JEP) patvirtina, kad, ieškovei ir Nuomotojai sudarius nuomos sutartį, ieškovei buvo perduotos patalpos ir visi jose esantys daiktai, tarp jų – ir daiktai, priklausę atsakovei, nurodyti antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. turto apyraše. Kadangi ieškovei Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perėjo visos teisės pagal Nuomos sutartį, atsakovė neatvyko į patalpų perdavimą, patalpose liko atsakovei priklausantys kilnojami daiktai, ieškovė pagal Nuomos sutarties 6.4 punktą turėjo teisę sulaikyti nuomojamose patalpose likusius atsakovei priklausančius daiktus.
23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamas ir (ar) kilnojamas turtas. Antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. turto aprašas patvirtina, kad, vykdant teismo nutartį, buvo areštuoti atsakovei priklausantys apraše nurodyti kilnojamieji daiktai. Šių daiktų saugotoja paskirta ieškovė. Byloje nepateikta įrodymų, kad šis antstolio procesinis sprendimas būtų apskųstas CPK 510-512 straipsnių nustatyta tvarka. Ieškovės pateikta 2019 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SPR Nr. 27214, 2020 m. liepos 9 d. ilgalaikio turto pagal atsakingus asmenis duomenys, 2020 m. liepos 3 d. pranešimas, kuriame nurodytas ieškovei priklausantis trumpalaikis turtas, nuotraukos, sąskaitos likučio 2020 m. liepos 15 d. duomenys, 2019 m. liepos 30 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. trumpasis balansas ir kitos byloje esančios ieškovės finansinės ataskaitos paneigia atsakovės argumentus, grindžiamus 2020 m. gegužės 21 d. sudarytomis internete patalpintų žinučių kopijomis ir nuotraukomis, jog ieškovė naudojasi sulaikytais ir šio sprendimo įvykdymui užtikrinti areštuotais daiktais.
24. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ieškovė naudojasi atsakovės kilnojamaisiais daiktais savo komercinėje veikloje ir iš to gauna komercinę naudą. Atsakovė taip pat neįrodė, kad atsakovės kilnojamieji daiktai pas ieškovę yra be teisinio pagrindo. Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo priešieškiniu prašoma priteisti suma. Atsakovei neįrodžius nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, teismas priešieškinį atmetė (CPK 178 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
25. Atsakovė UAB „Atletiški ir Barzdoti“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, ir priešieškinį tenkinti bei taikyti įskaitymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas byloje esančius įrodymus vertino šališkai, atsietai nuo faktinių aplinkybių konteksto, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, netinkamai aiškino CK 6.237 - 6.242 straipsnių normas. Ginčas byloje kilo dėl nesąžiningo atsakovės verslo perėmimo, įsiteigiant ieškovę. Po ieškovės įsteigimo praėjus tik dviem savaitėms, buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis ir kartu atsakovės suremontuoto už beveik 40 000 Eur bei geriausia įranga Vilniuje aprūpinto „Cross Fit“ rūšies sporto klubo patalpų nuomos sutartis. Dėl šių aplinkybių ieškovė galėjo iš karto pradėti klientų treniruotes gerai funkcionuojančiame sporto klube. Tai yra esminė aplinkybė, vertinant atsakovės sąskaita ieškovės gautos komercinės naudos faktą ir jos dydį. Ieškovė staiga sukūrė naują savo sporto srities verslą, panaudodama kito subjekto sukurto verslo perėmimo schemą, vadinamuoju „reideriavimo“ būdu, nesąžiningai susitardama ir bendradarbiaudama su abiem trečiaisiais asmenimis. Teismas visiškai neįvertino šios aplinkybės.
25.2. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei nebuvo žinoma labai daug faktinių aplinkybių. Be vėliau gautų ir išreikalautų dokumentų ji negalėjo žinoti bendros ieškovės ir trečiųjų asmenų nesąžiningos veiklos schemos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėtų vadovautis atsakovės pradiniame atsiliepime nurodytais atsikirtimais. Priešieškinis dėl nepagrįsto praturtėjimo susijęs su atsakovės įsigyta sporto salės įranga, t. y. kilnojamaisiais daiktais. Atsakovė nekelia nuomojamų patalpų pagerinimo klausimo. Reikalavimo teisę ieškovė pirko ne dėl noro padėti išspręsti atsakovės ir Nuomotojos turtines problemas, bet išimtinai dėl didelės turtines naudos, kuri vertintina kaip nepagrįstas praturtėjimas. Įrangos vertė gerokai viršijo atsakovės skolą pagal Nuomos sutartį. Tik įsteigta ieškovė skubiai gavo patalpas, parengtas komercinei veiklai. Atsakovei priklausantys 33 037 Eur vertės daiktai buvo išankstinė būtina sąlyga sėkmingai ieškovės veiklai.
25.3. Teismo konstatuotas faktas, kad vėliau ieškovė pati pirko papildomą sporto inventorių, nepaneigia aplinkybės, jog pradinis sporto klubo inventorius buvo tik atsakovei priklausantis turtas, dėl kurio naudojimo ieškovė nepagrįstai praturtėjo. Visi byloje dalyvaujantys asmenys pripažino faktą, kad ieškovės sporto klubas pradėjo veikti nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., o atsakovės turto aprašas antstolio sudarytas 2019 m. rugpjūčio 22 d. Ieškovė papildomą įrangą pirko tik rugsėjo mėnesį, nors jos priėmimo-perdavimo aktas ir mokėjimo dokumentai nepateikti. Byloje pateikta fotofiksacija patvirtina, kad ieškovės įsigytas inventorius yra tik 8 016,23 Eur vertės smulkmenos: svarmenys, kamuoliai, elastinės juostos, giros ir kt. Tokios įrangos Cross Fit sporto klubo veiklai pradėti tikrai nepakako.
25.4. Nuomojamose patalpose sandėliuoti areštuotą ir antstolio perduotą ieškovei saugoti atsakovės sporto inventorių nėra vietos. Be to, ieškovė nepateikė dokumentų, kad būtų pirkusi persirengimo spinteles ir kitą inventorių, skirtą vyrų ir moterų rūbinėms, gumines trinkeles sporto salės grindims, prie sienų tvirtinamas daugelį prisitraukimo konstrukcijų, štangų ir kt. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad areštuota įranga nenaudojama ieškovės versle. Visa atsakovei priklausanti sporto įranga nurodyta 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutarties Priede Nr. 1, kuris objektyviai patvirtina patalpų įrengimo laipsnį. Visą šį atsakovės inventorių be teisinio pagrindo ieškovei perdavė Nuomotoja naudoti komercinei (sporto) veiklai, bet ne sandėliuoti.
25.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi trečiųjų asmenų 2019 m. kovo 29 d. susitarimo 1.1-1.3 punktais. Šis susitarimas nėra nei Nuomos, nei Reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudėtinė dalis, todėl jo pagrindu ieškovė neįgijo jokių teisių. Be to, šį susitarimą ieškovė pateikė tik praėjus dešimčiai mėnesių nuo bylos nagrinėjimo pradžios, o trečiasis asmuo V. R. 2019 m. kovo 29 d. atostogavo, vėliau buvo sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl tikėtina, kad jis buvo sudarytas atgaline data, negalima juo remtis byloje. Teismas turėjo taikyti įrodymų vertinimo taisyklę, pagal kurią, vienai iš šalių sąmoningais veiksmais sunkinant įrodymų rinkimą, nebendradarbiaujant, visos abejonės dėl įrodymų pakankamumo turi būti aiškinamos tokios šalies nenaudai. Remtis atgaline data sudarytu susitarimu prieštarautų ir protingumo principui. Teismas taip pat netyrė aplinkybių, kaip šis susitarimas pateko ieškovei.
25.6. Aplinkybę, kad atsakovei priklausantis sporto inventorius buvo intensyviai naudojamas ieškovės veikloje, patvirtina šie duomenys: įranga 2018 m. liepos 1 d. pirkta už 26 780 Eur, 2019 m. rugpjūčio 22 d. turto apraše įkainota 21 160 Eur, 2020 m. sausio 11 d., pasibaigusioms pirmosioms varžytynėms, įkainota tik 5 994 Eur, o parduota už 13 333 Eur. Tai, kad įranga per ieškovės „saugojimo“ laikotarpį nuvertėjo nuo 21 160 Eur iki 7 492,5 Eur, patvirtina, jog ieškovė naudojo šią įrangą. Daug vietos patalpose užimančio turto ieškovė neperdavė saugoti nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui ar sandėliavimo įmonei.
25.7. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 4.229 straipsnyje įtvirtinta daikto sulaikymo teise, nes ji neapėmė ieškovės teisės naudoti savo veikloje įrangą, taip žymiai sumažinant jos vertę. Be to, nuomotoja teisę į daikto sulaikymą prarado sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį. Todėl Nuomotoja nepagrįstai perdavė ieškovei atsakovės turtą pagal nuomos sutartį. Pagal CK 6.253 straipsnio 8 dalį asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Nuomotoja ir ieškovė sulaikymo teise prieš atsakovę naudojosi nesąžiningai ir neteisėtai, taip pat ieškovė nepagrįstai praturtėjo (sutaupė) priešieškinyje nurodyta suma.
25.8. Teismas nepagrįstai ir be motyvų atmetė priešieškinio prieduose Nr. 7 ir 8 pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad ieškovė naudojasi atsakovei priklausančiais kilnojamaisiais daiktais. Atsakovės įrangos naudojimą patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, kiti netiesioginiai įrodymai. Atsakovė įrodė naudos gavimo jos sąskaita faktą. Tuo tarpu pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo buvimą tenka tam, kas naudojasi turtu, t. y. ieškovei. Teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ir nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį.
25.9. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 4 645,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje ieškovei atstovavo ne advokatas, o advokato padėjėjas, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis – mažintinas.
26. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Atsakovės pozicija byloje nėra nuosekli, nuolat keičiasi ir visais atvejais yra neįrodyta. Atsakovė siekia jos pačios verslo nesėkmę perkelti kitiems asmenims ir pasipelnyti jų sąskaita, taip padengdama veiklos vykdymo metu susidariusios nuostolius ar jų dalį. Atsakovė pasirinko aiškiai netinkamą savo teisių gynimo būdą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neteisėtai praturtėjo atsakovės sąskaita. Atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad ieškovė turtą sulaikė neteisėtai, o atsakovė būtų turėjusi galimybę konkretų turtą nuomoti už 2 000 Eur sumą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad jos verslas buvo sėkmingas, kad ieškovė siekė perimti jos verslą, kad ieškovė yra sudariusi neteisėtus susitarimus su trečiaisiais asmenimis.
26.2. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios pagal teismų praktiką yra būtinos CK 6.242 straipsniui taikyti. Neaišku, kokius veiksmus atlikto atsakovė, dėl kurių ieškovė neva praturtėjo. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, kiek jos turto sumažėjo, kad atitinkamas pajamas ir pelną vietoj atsakovės gavo ieškovė, kad tarp ieškovės gauto pelno ir atsakovės prarasto pelno yra priežastinis ryšys. Ieškovė pajamas gavo teisėtai, vykdydama veiklą pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. nuomos sutartį teisėtai valdomose patalpose. Ieškovė taip pat teisėtai buvo sulaikiusi atsakovės turtą, kurio komercinėje veikloje nenaudojo. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, jog ieškovė savo komercinėje veikloje naudojasi atsakovės kilnojamaisiais daiktais ir iš to gauna komercinę naudą. Atsakovė taip pat neįrodė, kad jos kilnojamieji daiktai pas ieškovę yra be teisinio pagrindo.
26.3. Atsakovės teiginį, kad jos sporto klubas buvo geriausiai įrengtas iš populiarėjančių Cross Fit sporto klubų Vilniuje, paneigia faktinės aplinkybės ir elementari logika. Atsakovės skola už patalpų nuomą viršijo 25 000 Eur, ji buvo skolinga savo darbuotojams apie 5 000 Eur ir nemokėjo atlyginimų. Taigi atsakovė sparčiai artėjo prie nemokumo ir nemoki buvo tikriausiai dar iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovė sumokėjo atsakovės skolą nuomotojai, atliko perimtų patalpų remontą, kainavusį beveik 10 000 Eur, pritaikė patalpas sporto klubo veiklai, taip pat įsigijo įrangos už 20 000 Eur. Visos šios ieškovės investuotos sumos viršija atsakovės nurodytą ieškovės gautą 33 037 Eur naudą.
26.4. Aplinkybė, kad atsakovei priklausanti įranga vykdymo procese buvo realizuota už 13 333 Eur, nepatvirtina, jog ji buvo nusidėvėjusi dėl to, kad ieškovė ją naudojo savo veikloje. Būtent atsakovė turi įrodyti, kad ieškovė praturtėjo jos sąskaita, kad ieškovė naudojo atsakovės turtą. Neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Ieškovei perimant patalpas iš Nuomotojos, buvo detaliai aprašytas ir nufotografuotas kiekvienas rastas sporto inventoriaus objektas, patalpų būklė ir kt. Sporto inventorius vykdymo procese buvo realizuotas ir pirkėjui perduotas lygiai tokios pačios būklės, kaip ir perduotas ieškovei Nuomotojos. Ieškovė negali įrodyti aplinkybės, kad ji sporto inventoriumi nesinaudojo, nes tai reikštų įrodyti neįmanomą. Aplinkybė, kad ieškovė buvo paskirta įrangos saugotoja, savaime nereiškia, jog šią įrangą ji naudojo komercinėje veikloje.
26.5. Ieškovė turėjo teisę pagal 2018 m. gegužės 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.4 punktą sulaikyti nuomojamose patalpose likusius atsakovei priklausančius daiktus. Byloje esantis patalpų planas patvirtina, kad jose yra net 3 pagalbinės patalpos, kuriose ir buvo saugoma atsakovei priklausančio kilnojamojo turto didžioji dalis. Ieškovė daiktų saugotoja paskirta antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. turto aprašu, kuris nebuvo apskųstas. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad atsakovės daiktai buvo sulaikyti, siekiant užtikrinti, jog atsakovė sumokės skolą pagal nuomos sutartį.
27. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Toyama Solutions“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
27.1. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad turtas buvo parduotas už 50 proc. mažesnę nei įsigijimo kainą, niekaip nesusijusi su nepagrįsto praturtėjimo prielaidomis ir jų vertinimu. Tai, kad turtas buvo parduotas pigiau nei įsigytas, neturi jokios įtakos teisiniam faktų kvalifikavimui. Mažesnę turto pardavimo kainą nulėmė aplinkybės, kad turtas parduodamas ne naujas, iš varžytynių, t. y. antrinėje rinkoje, kurioje faktinę turto kainą nustato pasiūlos ir paklausos santykis, esantis tam tikru metu – varžytynių organizavimo laiku. Pasiūlos ir paklausos santykį objektyviai lemia ne tik siūlomo parduoti turto objektyviosios ir subjektyviosios savybės, tačiau ir tuo metu tokių daiktų esanti paklausa-pasiūla rinkoje, daiktų naudojimo komercinėje veikloje perspektyvos, identiškų naujų gaminių kaina ir pan. Rinkoje pasirodant naujiems įrengimams, parduodamo turto išliekamoji vertė mažėja, atitinkamai mažėja kaina ir antrinėje rinkoje.
27.2. Atsakovė nuo turto įsigijimo iki nuomos sutarties nutraukimo 2019 m. rugpjūčio 16 d. pati intensyviai eksploatavo ir naudojo komercinėje veikloje varžytynėse parduotą turtą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad buvo vykdoma sėkminga veikla, turint platų klientų ratą. Akivaizdu, kad, vykdant veiklą, turimas turtas buvo naudojamas ir dėvimas pačios atsakovės. Dėl to atsakovės teiginiai, kad turto buvimas nuomojamose patalpose reiškia ir naudojimosi juo faktą, yra nepagrįsti. Teismas tinkamai vertino, kad nėra pagrindų priešieškiniui tenkinti. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kad ieškovė savo komercinėje veikloje naudojosi atsakovės kilnojamaisiais daiktais ir iš to gavo komercinę naudą. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad kilnojamieji daiktai pas ieškovę buvo teisėtai.
28. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. R. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos verslas buvo pelningas. Trečiasis asmuo, kurdamas bendrą veiklą, vis tikėjo atsakovės vadovės ir akcininkės A. J. pažadais, kad tuoj prasidės pelninga veikla. Tačiau ši veikla nebuvo pelninga, nuostoliai didėjo, ir apie 2019 m. atsakovė tapo faktiškai nemoki. Teismas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3300-996/2020 konstatavo, kad nuo 2019 m. kovo mėnesio pradžios atsakovei realiai vadovauja ir visą kasdieninę ūkinę veiklą vykdo jos akcininkė A. J.. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo nurodyta, kad ji pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kad nėra įrodžiusi ir netinkamai įrodinėja pareikštus reikalavimus. Tačiau atsakovė toliau dėstė niekuo nepagrįstus samprotavimus, kurių neįrodė.
28.2. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, yra nesąžininga. Atsakovė be įrodymų bando perkelti bylos nagrinėjimą į apeliacinę instanciją pagal tuos pačius, teismo jau atmestus, argumentus. Lietuvos Respublikoje taikomas ribotos apeliacijos modelis, kuris reiškia, kad apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti. Atsakovė iš esmės nepateikė jokių naujų teisinių argumentų, nenurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo atliktas bylos faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir kvalifikavimas pažeidžia atitinkamas teisės normas, o išdėstyti tie patys argumentai, kurie jau buvo detaliai išanalizuoti.
28.3. Išnagrinėjus šią bylą ir iškėlus atsakovei bankroto bylą, šioje byloje patirtų išlaidų atlyginimo trečiasis asmuo sieks asmeniškai iš A. J.. Šios išlaidos susidarė A. J. laiku nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė ir toliau siekia tik jai žinomų tikslų, nors pati net apeliaciniu skundu pripažįsta, kad yra nemoki, veiklos nevykdo ir neplanuoja jos vykdyti ateityje (ir dėl to net prašė visiškai ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
29. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinis dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo, naudojantis atsakovei nuosavybės teise priklausančia sporto klubo įranga, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Toyama Solutions“ (Nuomotoja) 2018 m. gegužės 22 d. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė išsinuomojo 648,83 m2 ploto negyvenamąsias patalpas – sandėlį su autoservisu – veiklai, kuri neprieštarauja patalpų paskirčiai. Atsakovė išsinuomotas patalpas pritaikė sporto klubo veiklai, 2018 m. birželio-liepos mėnesiais įsigijo 2 448 Eur vertės metalines spinteles ir 26 780,73 Eur vertės sporto salės inventorių. Atsakovė neįvykdė įsipareigojimo savo sąskaita pakeisti išsinuomotų patalpų paskirtį, taip pat netinkamai vykdė prievolę mokėti nuomos ir kitus mokesčius, todėl susikaupė 13 107,14 Eur dydžio skola, kurią Nuomotoja pareikalavo sumokėti 2019 m. kovo 6 d. pretenzija.
31. Atsakovė ir Nuomotoja 2019 m. kovo 29 d. sudarė susitarimą Nr. 19/TOY/AIB, pagal kurį Nuomotoja atsisakė savo pretenzijos, o atsakovė įsipareigojo nurodytą skolą sumokėti iki 2019 m. liepos 31 d., taip pat šalys aptarė, už kokius patalpose atsakovės atliktus pagerinimus ir įrangą jai nebus kompensuotą, susitarė, kad, atsakovei nesumokėjus skolos iki nurodytos datos, pagal Nuomos sutarties 6.4 punktą Nuomotoja bus priversta sulaikyti patalpose esantį turtą. Atsakovė iki 2019 m. liepos 31 d. nesumokėjo 13 107,14 Eur skolos, toliau netinkamai vykdė sutartines prievoles, todėl skola padidėjo iki 23 292,69 Eur. Nuomotoja 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešė atsakovei, kad Nuomos sutartį 2019 m. rugpjūčio 15 d. nutraukia. Nuomotoja 2019 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo teisų perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės prievoles pagal Nuomos sutartį.
32. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo Nuomotojai už reikalavimo teisių perleidimą, taip pat tą pačią dieną sudarė su Nuomotoja nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo tas pačias patalpas, kurios anksčiau buvo išnuomotos atsakovei. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, 2019 m. rugpjūčio 21 d. pranešė atsakovei, kad sulaiko jai priklausančią įrangą pagal Nuomos sutarties 6.4 punktą tol, kol bus įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. teismo įsakymas.
33. Nagrinėjamoje byloje teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei priklausantį 24 295,91 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises.
34. Antstolis, vykdydamas šią nutartį, 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarė turto aprašą, kuriame išvardijo areštuotus atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus – sporto inventorių, įvertindamas šį bendra 21 160 Eur suma ir perduodamas jį saugoti ieškovei.
35. Nagrinėjant bylą dėl skolos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį priteisimo ieškovei iš atsakovės, ši 2020 m. gegužės 25 d. pareiškė priešieškinį, nurodydama, kad ieškovė naudojasi patalpose likusia atsakovės įranga, kurią atsakovė sutiktų nuomoti už 2 000 Eur per mėnesį. Dėl to atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 20 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. ir po 2 000 Eur per mėnesį nuo priešieškinio priėmimo iki įrangos grąžinimo atsakovei.
36. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės reikalavimus pripažino nepagrįstais.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
37. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y., jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
38. Atsakovė, apeliaciniame skunde prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį savo prašymą grindžia tuo, kad, siekiant visapusiškai išnagrinėti priešieškinio reikalavimą, reikia atlikti ne tik rašytinių įrodymų tyrimą, bet ir išklausyti dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, atsikirtimų, užduoti klausimus apeliaciniame skunde aptartais aspektais.
39. Pažymėtina tai, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės detaliai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu atsakovė išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde.
40. Nagrinėjamoje byloje vyko du parengiamieji teismo posėdžiai (2020 m. vasario 10 d. ir rugpjūčio 10 d.), kuriuose dalyvavo atsakovė, ir trys teismo posėdžiai (2020 m. spalio 27 d., gruodžio 16 d. ir 17 d.), kurių metu pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovės prašymus dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, dėl D. D. ir J. J.-Ž. kaip liudytojų apklausos. Šių posėdžių metu proceso šalys ir liudytojos davė išsamius paaiškinimus ir parodymus dėl byloje sprendžiamo ginčo, tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovams buvo sudarytos visos galimybės užduoti klausimus. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo, kokias naujas aplinkybes bylos šalys ar liudytojai galėtų atskleisti, kokie klausimai liko neišsiaiškinti.
41. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esančių dokumentų bei teismo posėdžių protokolų garso įrašų pakanka tam, jog būtų galima tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir jų vertinimo
42. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: antstolio 2020 m. lapkričio 11 d. turto arešto aktą, duomenis apie 2020 m. gruodžio 22 d. – 2021 m. sausio 11 d. vykusias varžytynes, kurių metu parduota atsakovei priklausanti sporto klubo įranga, areštuoto turto, esančio ieškovės išsinuomotose patalpose, nuotraukas.
43. Pažymėtina tai, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
44. Kasacinio teismo, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nurodyta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
45. Atsakovės su apeliaciniu skundu pateikti nauji duomenys yra tiesiogiai susiję su priešieškinio objektu – atsakovei priklausančiais kilnojamaisiais daiktais, dėl kurių nepagrįsto naudojimo ieškovės veikloje atsakovė reikalauja atlyginimo. Kadangi šie duomenys gauti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir juos vertins kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl atsakovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo
46. Pagal CPK 135 straipsnio nuostatas ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).
47. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).
48. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė, savo komercinėje veikloje naudodama atsakovei priklausantį turtą – sporto salės inventorių, nepagrįstai praturtėjo, o atsakovė dėl tokių ieškovės veiksmų patiria nuostolius, nes naudojama įranga dėvisi, mažėja jos vertė. Atsakovė iš ieškovės reikalavo 2 000 Eur nuostolių per mėnesį, t. y. reikalavo mokėti tokią sumą, už kurią atsakovė sutiktų nuomoti jai priklausančią specifinės sporto paskirties sukomplektuotą įrangą bet kuriam suinteresuotam subjektui. Tokio reikalavimo teisiniu pagrindu atsakovė nurodė CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintą nepagrįsto praturtėjimo institutą.
49. Atsižvelgiant į atsakovės priešieškinyje nurodytą ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą, apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai dėsto aplinkybes, kad ginčas byloje kilo dėl nesąžiningo atsakovės verslo perėmimo vadinamuoju „reideriavimo“ būdu, įsiteigiant ieškovę ir nesąžiningai bendradarbiaujant su trečiaisiais asmenimis, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Pažymėtina tai, kad atsakomybę už nuostolius dėl nesąžiningo verslo perėmimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir CK 1.116 straipsnio nuostatos. Tačiau šios teisės normos kartu apibrėžia ir galimų pareikšti reikalavimų ribas bei įrodinėtinas faktines aplinkybes, kurių atsakovė savo priešieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo, t. y. atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie jos verslo komercinę paslaptį sudarančius duomenis, jos ir ieškovės klientų bei darbuotojų sąrašų. Taigi teismui nebuvo pagrindo vertinti nesąžiningos konkurencijos ir neteisėto verslo perėmimo aplinkybių.
50. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus byloje esančius duomenis, susijusius su Nuomos sutarties nutraukimu, Nuomotojos ir ieškovės sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir atsakovei nuosavybės teise priklausančio sportinio inventoriaus laikymu Nuomotojai priklausančiose patalpose, taip pat vertino ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmų galimą nesąžiningumą, tačiau pagrįstai jo nekonstatavo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota nepagrįsto pratirtėjimo instituto aiškinimo ir taikymo praktika ir ja vadovaudamasis vertino byloje esančius duomenis bei atsakovės priešieškiniu pareikšto reikalavimo pagrįstumą.
51. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje. Šio teisės instituto paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nepagrįstas praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu.
52. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius.
53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo (lot. actio de in rem verso) tenkinti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, kt.).
54. Pagal CK 6.242 straipsnį nepagrįstas praturtėjimas gali būti tais atvejais, jeigu asmuo be teisinio pagrindo įgyja turtą kito asmens sąskaita, pvz., neatlygintinai ir be pagrindo naudojasi kito asmens daiktais ar ištekliais, per klaidą gauna ne jam skirtą turtą. Praturtėjimas gali būti įvertintas gauto turto verte, nevykdytų mokėjimų už naudojimąsi turtu apimtimi, sutaupymo suma neturint išlaidų ir kitaip. Be praturtėjimo fakto, kita teisiškai reikšminga sąlyga yra praturtėjimo nepagrįstumas. Ši kategorija aiškintina kaip toks turto gavimas (ar sutaupymas), kai nesumokama turto vertė ir (ar) neatsiskaitoma už jo naudojimą, už suteiktas paslaugas ar kitokią naudą, už kurią turi būti atlyginta. Šiuo aspektu turi būti nustatyta, ar buvo pagrindas atlyginti už gautą naudą. Neatlygintinis turto gavimas gali būti dėl to, kad tai nustato įstatymas, sandoris ar kitoks teisinis pagrindas. Neatlygintinumas reiškia, kad turtą ar naudą gaunantis asmuo neturi pareigos perduoti atlygio, nes jis turi teisę gauti turtą ar naudą, apskritai nemokėdamas atlyginimo, ar, pvz., dėl tos priežasties, jog jis jau yra perdavęs ekvivalentišką turtą ar suteikęs kitokią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-695/2020).
55. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, jį aiškinančią teismų praktiką ir atsakovės priešieškinyje suformuluotą reikalavimą bei jo faktinį pagrindą, atsakovė visų pirma turėjo pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, kad ieškovė realiai naudojosi atsakovei priklausančiais daiktais, taip pat duomenis, kad atsakovei priklausančios sporto įrangos nuomos vidutinė kaina rinkoje yra 2 000 Eur per mėnesį (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo
56. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi galimai atgaline data Nuomotojos ir atsakovės 2019 m. kovo 29 d. sudarytu susitarimu, nemotyvuotai atmetė atsakovės įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė naudoja savo veikloje atsakovės įrangą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė savo veikloje nesinaudojo atsakovei priklausančiais daiktais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, kt.).
58. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 15 d. Nuomotoja 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešė atsakovei, kad nutraukia Nuomos sutartį ir prašo iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. 8 val. atlaisvinti patalpas bei jas perduoti Nuomotojai pagal priėmimo-perdavimo aktą (t. 1, b. l. 23-24).
59. Atsakovė nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, dėl kokių aplinkybių ji nevykdė Nuomotojos 2019 m. rugpjūčio 13 d. pranešime nurodyto reikalavimo ir neperdavė atlaisvintų patalpų pagal priėmimo-perdavimo aktą, taip pat nepaaiškino, ar ji bandė atsiimti jai priklausančius daiktus, nenurodė, jog Nuomotoja ar ieškovė būtų realiai jai kliudžiusios šiuos pasiimti. Pabrėžtina tai, kad atsakovė, neatvykusi perduoti Nuomotojai patalpų ir pasiimti patalpose buvusios įrangos, neužsifiksavo tuo metu buvusios padėties, neturi įrodymų, kokia buvo ginčo įrangos būklė Nuomos sutarties nutraukimo metu (2019 m. rugpjūčio 15 d.), ir atitinkamai negali pagrįsti, kad ta įranga buvo nudėvėta, ją naudojant ieškovei, vykdžiusiai sporto klubo veiklą tose pačiose patalpose.
60. Pagal Nuomos sutarties 6.4 punktą, jeigu nuomininkas nesumoka nuomos mokesčių, kitų mokėjimų, tai nuomotojas gali sulaikyti nuomojamose patalpose esantį nuomininko turtą, kol bus patenkintas reikalavimas; turto sulaikymui šalys susitarė taikyti CK nuostatas, reglamentuojančias daikto sulaikymą (t. 1, b. l. 8). Reikalavimo teisų perleidimo sutartimi Nuomotoja perleido ieškovei visas teises ir pareigas pagal Nuomos sutartį su atsakove (t. 1, b. l. 13). Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 21 d. pranešė atsakovei apie daikto sulaikymą (t. 1, b. l. 125-126).
61. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog ėmėsi veiksmų atgauti savo sportinį inventorių po Nuomos sutarties nutraukimo, tuo tarpu tiek Nuomotoja, tiek jos teises perėmusi ieškovė turėjo teisę sulaikyti atsakovei priklausančius daiktus, pripažintina, jog po Nuomos sutarties nutraukimo atsakovei priklausantys daiktai ieškovės išsinuomotose patalpose buvo teisėtai.
62. Nagrinėjamoje byloje teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei priklausantį 24 295,91 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises. Antstolis, vykdydamas šią nutartį, 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarė turto aprašą, kuriame išvardijo areštuotus atsakovei priklausančius kilnojamuosius daiktus – sporto inventorių, perduodamas juos saugoti ieškovei (t. 1, b. l. 83-85). Pripažintina, kad atsakovei priklausantys daiktai ieškovės išsinuomotose patalpose nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. buvo teisėtai.
63. Atsakovė pateikė duomenis, kad sporto salės inventoriaus rinkinį už 22 753 svarus (26 780,73 Eur) įsigijo 2018 m. birželio 20 d. iš Jungtinėje Karalystėje esančio tiekėjo UK Supreme Fitness Ltd. Pati atsakovė pripažino, kad veiklą išsinuomotose patalpose pradėjo vykdyti nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio. Taigi atsakovė pati naudojosi jai priklausančia sporto įranga iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. Nuomos sutarties nutraukimo, t. y. vienerius metus. Antstolio 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarytame turto apraše atsakovei priklausantis turtas buvo įkainotas 21 160 Eur suma dėl to, kad pačios atsakovės veikloje jis buvo naudojamas ir buvo iš dalies nudėvėtas (t. 1, b. l. 83-85).
64. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė antstolio 2020 m. lapkričio 11 d. turto arešto aktą, kuriame jai priklausantis turtas įvertintas 7 493 Eur. Turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, vykusių 2020 m. gruodžio 22 d. – 2021 m. sausio 11 d., duomenys patvirtina, kad pradinė turto pardavimo kaina buvo 5 994 Eur, o turtas parduotas už 13 333 Eur.
65. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, kad daiktų vertės sumažėjimas iki 7 493 Eur patvirtina, jog ieškovė naudojo juos savo veikloje. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį antstolis areštuotą turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi antstolio nustatyta turto kaina yra preliminari, jo tikrąją vertę rinkoje atskleidžia ta kaina, kuri sumokama varžytynėse, šiuo atveju – 13 333 Eur. Kartu nurodytina tai, kad ginčo turto vertės sumažėjimas savaime nereiškia, jog šis sumažėjimas lemtas turto naudojimo. Nuo pirmojo turto aprašo sudarymo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki jo pardavimo varžytynėse 2021 m. sausio 11 d. praėjo daugiau nei vieneri metai. Sportinio inventoriaus vertė per šį laikotarpį galėjo sumažėti ir dėl kitų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl rinkoje atsiradusio šių produktų naujesnių formų dizaino, dėl Covid-19 pandemijos taikomo karantino sustabdytos sporto klubų veiklos ir kt. Atsakovė, turėdama galimybę dalyvauti vertinant jai priklausantį turtą, nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jai priklausanti sporto įranga realiai buvo naudojama ieškovės veikloje, t. y. kad šių daiktų nusidėvėjimo laipsnis tikrai buvo didesnis, negu 2019 m. rugpjūčio mėnesį (CPK 12, 178 straipsniai).
66. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė jos priešieškinio Prieduose Nr. 7 ir 8 pateiktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiais duomenimis, pripažįsta, kad jie nepatvirtina, jog ieškovė savo veikloje naudojo būtent atsakovei priklausančią įrangą. Priede Nr. 7 užfiksuotas 2019 m. liepos 28 d. paslaugų kainoraštis iki 2019 m. spalio 1 d., taip pat nurodyta, kad savaitgalį treniruočių nebus – vyks remonto darbai. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė patalpose taip pat atliko remonto darbus. Priedą Nr. 8 sudaro penkios nuotraukos, kuriose matyti sporto salė, dviejose iš jų matyti žmonės, naudojantys sporto įrangą. Tokios nuotraukos savaime neįrodo, kad ieškovė savo veikloje naudojo būtent atsakovės įrangą. Ieškovė yra pateikusi į bylą duomenis, kad 2020 m. liepos 3 d. turėjo 2 555,64 Eur vertės treniruoklius, o 2019 m. rugsėjo 4 d. už 8 016,23 Eur įsigijo sporto inventorių, kurio sudėtis yra analogiška atsakovei priklausiusiam. Bylos duomenų visumos analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė savo veikloje naudojo atsakovei priklausančią sporto įrangą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
67. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2019 m. kovo 29 d. susitarimo Nr. 19/TOY/AIB duomenimis, nes jis galimai sudarytas atgaline data. Šio susitarimo 1.3 punkte atsakovė pripažino, kad Nuomos sutarties nutraukimo atveju už įrangą, vidaus įrengimus ir bet kokius pagerinimus, kurių negalima atskirti nuo nuomojamų patalpų, nepadarant joms žalos, ir kurie atlikti iki šios sutarties sudarymo be išankstinio Nuomotojos raštiško atskiro sutikimo, atsakovei nebus kompensuojama.
68. Pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde atsakovė pabrėžė, jog ginčija tik nepagrįstą jai priklausančių kilnojamųjų daiktų naudojimą. Tuo tarpu 2019 m. kovo 29 d. susitarimas sudarytas dėl patalpų pagerinimų, kurių negalima atskirti nuo Patalpų, nepadarant joms žalos. Dėl to šio dokumento sudarymo aplinkybės neturi įtakos byloje kilusiam ginčui išspręsti.
69. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovė savo komercinėje veikloje naudojosi atsakovės kilnojamaisiais daiktais ir gavo iš to komercinę naudą (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė neįrodė ir dar vienos esminės priešieškinio reikalavimų pagrindu nurodytos aplinkybės, t. y. kad jai priklausančių daiktų nuomos vidutinė rinkos kaina – 2 000 Eur per mėnesį (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovei neįrodžius, kad ieškovė nesąžiningai praturtėjo atsakovės sąskaita, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
70. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos ieškovei 4 645,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje ieškovei atstovavo ne advokatas, o advokato padėjėjas, todėl pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
71. Teismas, spręsdamas advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių, pobūdį, turinį.
72. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
73. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė duomenis, kad už advokato padėjėjo paslaugas turėjo iš viso 4 645,22 Eur išlaidų. Ieškovė teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, atsiliepimą į atskirąjį skundą ir atskirąjį skundą, ieškovės atstovas dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 8 valandos, teikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Sutiktina su atsakove, kad pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Kartu pažymėtina, kad nurodytas 80 procentas turi būti taikomas ne faktiškai patirtų išlaidų sumai (4 645 Eur), bet pagal Rekomendacijas apskaičiuotiems rekomenduojamiems maksimaliems atlygintinų išlaidų už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą ir atliktų procesinių veiksmų dydžiams.
74. Atsižvelgiant į nurodytus dydžius ir taikant Rekomendacijų 5 punktą, advokato padėjėjui mokėtina maksimali suma už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą būtų 252,54 Eur, už ieškinį – 2 525,40 Eur, už atsiliepimą į atskirąjį skundą – 412,48 Eur, už atsiliepimą į priešieškinį – 2 716 Eur, už atskirąjį skundą – 434 Eur, už atstovavimą teismo posėdžiuose – 843,28 Eur, iš viso – 7 183,70 Eur. Įvertinus bylos sudėtingumą, galimas ieškovės atstovo darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdžiuose, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteisė 4 645 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Dėl procesinės bylos baigties
75. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
76. Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti 1 147,08 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 5, 7, 8.11 punktų nuostatas maksimalus rekomenduojamas atlygis už tokį procesinį dokumentą būtų 1 891,24 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos yra mažesnės už Rekomendacijose nustatytas maksimalias. Apeliaciniame procese atsiliepimą rengė advokatas. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 1 147,08 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Atletiški ir Barzdoti“ (juridinio asmens kodas 304676922) ieškovei UAB „Jėgos pašiūrė“ (juridinio asmens kodas 305220416) 1 147,08 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 8 euro centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė