Civilinė byla Nr. 2S-1432-640/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12909-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.; 3.3.2.4.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuotasis asmuo - Ž. S..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas K. B. kreipėsi į antstolį prašydamas sudaryti galimybes mokėti kas mėnesį periodines skolos padengimo įmokas, atsižvelgiant į gaunamas darbines pajamas arba sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą remiantis CPK 627 straipsnio 1 dalimi, sustabdyti bet kokį pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių, pateikti detalią informaciją dėl paskaičiuoto atlygio antstoliui, pateikti informaciją apie išieškotojos kreipimąsi į antstolį.

2.       Prašymas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

2.1.       Pareiškėjas nėra gavęs iš antstolio jokio raginimo susimokėti skolą. Tokiu būdu antstolis pažeidė procesinių veiksmų vykdymo tvarką ir nesant šių veiksmų eiliškumo, negalėjo būti atliekami tolesni vykdymo veiksmai dėl turto arešto ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo.

2.2.       Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna nuolatines pajamas, iš kurių atitinkamą sumą būtų galima išskaityti skolos sumokėjimui, tačiau antstolis iškart areštavo paveldėtą turtą, net nesidomėjęs susidariusia situacija.

2.3.       Antstolis neįteikdamas raginimo mokėti esamą skolą, pažeidė kooperacijos principą, nes nei teismų praktika, nei LR CPK nenurodo imperatyviai, jog alimentų išieškojimo atvejais raginimas privalo būti nesiunčiamas.

2.4.       Antstolio atsiųstuose dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas skolą privalo susimokėti per 6 mėnesius, tačiau pareiškėjas dirbdamas valstybinėje įmonėje neturi galimybės gauti tokio dydžio pajamų, kad esamą skolą sumokėtų per nurodytą terminą. Kadangi antstolis negali reikalauti to kas objektyviai neįgyvendinama, pareiškėjas prašė daryti išskaitas iš pareiškėjo gaunamų darbinių pajamų ir nevykdyti nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių arba stabdyti vykdomosios bylos vykdymą, kol pareiškėjas turės darbą užtikrinantį tokias pajamas iš kurių būtų galima įvykdyti įsipareigojimus per 6 mėnesius.

3.       Antstolis R. V. patvarkymu Nr. 0128/11/08879 pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – netenkino skolininko prašymo sudaryti galimybę mokėti kas mėnesį periodinėmis skolos padengimo įmokomis arba sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki kol skolininkas turės darbą, užtikrinantį tokias pajamas, kad galėtų sumokėti skolą per 6 mėnesius ir netenkino skolininko prašymo sustabdyti bet kokį skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių.

4.       Patvarkymas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

4.1.       Kadangi per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį skolininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad išlaikymo periodinės išmokos bei susidaręs išlaikymo įsiskolinimas būtų dengiamas, antstolis ėmėsi priverstinių vykdymo veiksmų, t.y. 2019 m. kovo 29 d. surašė turto arešto aktą pareiškėjo paveldėtam turtui. Antstolis pažymėjo, kad skolininkui nesiėmus realių veiksmų įsiskolinimui dengti, antstolis bus priverstas nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą.

4.2.       Antstolio atlygio dydis nustatytas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, 2005 m spalio 27 d. 1 lentele. Jeigu skolininkas išlaikymą moka pats į antstolio depozitinę sąskaitą arba išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų skolininko pajamų, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą neskaičiuojamas.

5.       Suinteresuotasis asmuo Ž. S. atsiliepimo į skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi K. B. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

7.       Nustatė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo skunde nurodytą aplinkybę, kad antstolio R. V. kontoroje atliekami neteisėti veiksmai. Remiantis vykdomojoje byloje esančia medžiaga, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kad išlaikymo periodinės išmokos ir susidaręs išlaikymo įsiskolinimas būtų padengtas, t.y. žinodamas apie priteistą išlaikymą nuo 2011 m. kovo 22 d. iki vaiko pilnametystės, nedėjo pakankamai pastangų jo sumokėti. Taip pat byloje teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų bendradarbiavęs su antstoliu, domėjęsis išieškojimo procesu.

8.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad įsiskolinimo padengimas užsitęsė ir dėl pareiškėjo vengimo sumokėti priteistą išlaikymą. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad antstolio vykdymo išlaidos detalizuotos vykdymo išlaidų apskaičiavimuose, o iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, atliko vykdymo veiksmus, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą.

III.        Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Apeliantas (pareiškėjas) K. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2YT-18558-432/2019, pripažinti antstolio R. V. procesinius veiksmus neteisėtais, sudaryti galimybes mokėti kas mėnesį periodines skolos padengimo įmokas, atsižvelgiant į pareiškėjo gaunamas darbines pajamas arba sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki kol pareiškėjas turės darbą, užtikinantį tokias pajamas, kad galėtų sumokėti turimą skolą per mėnesius.

10.       Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

10.1.       Antstolis nesiėmė jokių veiksmų 8 metus, tokiu būdu tik didindamas savo atlygį, tačiau ne siekdamas atlikti savo tiesioginės funkcijas – užtikrinti sąžiningą ir teisėtą skolos išieškojimą. Jei antstolis būtų siuntęs raginimą sumokėti, laikęsis skolos išieškojimo eiliškumo, bei vykdęs išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio, pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 58 punktą, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą būtų neskaičiuojamas. Antstolis tokiais savo veiksmais paneigė greito sprendimo įvykdymo ir skubios vykdomosios bylos esmę.

10.2.       Nepriklausomai nuo to, kad LR CPK reglamentuojama ir teismai yra nurodę, jog alimentų išieškojimo atveju raginimo sumokėti antstolis siųsti neprivalo, tačiau šis reikalavimas kildinamas iš LR AĮ įtvirtinto kooperacijos principo.

10.3.       Antstolis, kaip savo profesijos atstovas, privalėjo įvertinti visas su pareiškėjo finansine padėtimi susijusias aplinkybes ir žinodamas, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, imtis priemonių, siekiant užtikrinti bendradarbiavimą ir proceso dalyvių teisių įgyvendinimą. Tai reiškia, kad buvo pažeistas bendradarbiavimo principas, nes pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės susitarti dėl skolos mokėjimo dalimis pagal jo finansines galimybes.

10.4.       Turto areštas taikomas siekiant užtikrinti išieškotojo interesus vykdymo procese, o turto realizavimas vykdomas jau po to, kai turtas surandamas ir areštuojamas. Taigi antstolis nesant teisinio pagrindo nepagrįstai ėmėsi abiejų priverstinių teisinių priemonių taikymo pareiškėjo atžvilgiu.

10.5.       Išieškotoja Ž. S. yra pasyvi išieškojimo dalyvė. Nepriklausomai nuo to, jog antstolis nurodė, kad išieškotoja neturi pareigos į antstolį kreiptis kaskart suėjus periodinės permokos terminui, tačiau įtvirtintos pareigos nebuvimas, nereiškia draudimo kreiptis į antstolį su siekiu išsiaiškinti, kaip yra vykdomas skolos išieškojimas.

10.6.        Antstolis aplaidžiai vykdės savo pareigas, nes nefiksavo, kiek kartų išieškotoja telefonu, raštu ar asmeniškai domėjosi vykdomosios bylos eiga, 2019 m. balandžio 23 d. patvarkyme nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją – kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nors (duomenys neskelbtini)  pareiškėjas dirbo nuo 2017 m. birželio 30 d. iki šiol.

10.7.       Antstolis pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, jog nuo 2019 m. pareiškėjas negauna pajamų, neįvertino jo jau sumokėtų skolų ir šiuo metu mokamų skolų fakto, aplaidžiai pažeisdamas teisėtumo principą priėmė patvarkymą. Pareiškėjas susidariusias skolas moka, nesislepia ir nevengia jų. Jau yra sumokėjęs 1087,81 Eur skolų.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12.       Nustatyta, kad antstolis R. V. 2011 m. liepos 26 d. vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/08879 priėmė patvarkymą priimti vykdyti išieškotojos Ž. S. pateiktą Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko K. B.. Vykdymo metu antstolis kreipėsi į Vilniaus pataisos namus prašydamas suteikti informaciją, ar skolininkas, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, įstaigoje dirba. Antstolis 2011 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas 1716,00 Lt ir pervedė 416,00 Lt saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą kaip vykdymo išlaidas. 2019 m. kovo 29 d. antstolis turto arešto aktu Nr.0128/11/08879 apribojo skolininko disponavimo teisę į 1/3 gyvenamosios paskirties pastato, 1/3 pagalbinio ūkio paskirties pastato (statybos pabaigos metai 1920), 1/3 pagalbinio ūkio paskirties pastato (statybos pabaigos metai 1920) ir 1/3 dalies pagalbinio ūkio paskirties (statybos pabaigos metai 1991), esančio (duomenys neskelbtini), arešto mastas 12754,08 Eur. Taip pat, 2019 m. kovo 29 d. buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos ir patvarkymu Nr. S-19-128-6562 skolininkas informuotas, kad vykdymo išlaidos bus išskaičiuotos iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, piniginių lėšų banko sąskaitoje ir pas kitus asmenis, iš piniginių lėšų, gautų pardavus skolininkui priklausantį turtą ar turtines teises. Skolininkas K. B. nesutikdamas su antstolio turto areštu ir vykdymo išlaidų paskaičiavimu pateikė skundą, kuriuo prašė sustabdyti bet kokį jam priklausančio turto pardavimą iš varžytynių, sudaryti galimybę mokėti kas mėnesį periodines skolos dengimo įmokas arba sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki kol asmuo turės darbą, užtikrinantį tokias pajamas, kad būtų galima skolą grąžinti per 6 mėnesius, bei pateikti informaciją susijusią su vykdomąja byla. Antstolis patvarkymu skundą tenkino iš dalies –netenkino skundo dalyje dėl mokėjimo išdėstymo periodinėmis įmokomis ir vykdomosios bylos arba varžytynių sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

13.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Apeliantas teigia, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti jam nuosavybės teise priklausančio turto neįteikęs jam raginimo dėl skolos įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais, nes konkrečiu atveju antstolis neturėjo pareigos siųsti skolininkui raginimo dėl prievolės įvykdymo. Pažymėtina, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). CPK 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti šiuos sprendimus ir nutartis inter alia dėl išlaikymo priteisimo. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad konkrečiu atveju vykdomas išieškojimas dėl priteisto išlaikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis neturėjo pareigos siųsti pareiškėjui K. B. raginimo dėl skolos sumokėjimo.

15.       Apeliantas nurodo, kad antstolis pažeidė išieškojimo iš turto tvarką, t.y. nors skolininkas gauna darbo užmokestį, antstolis nepagrįstai areštavo jo nekilnojamąjį turtą. CPK 644 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, t.y. pirmąją eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus arba įkaito turėtojo naudai, antrąją – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus žemės ūkio paskirties žemes ir gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Pažymėtina, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos (CPK 663 str. d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiu atveju apeliantas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad iš jo gaunamų pajamų ar turimų piniginių lėšų būtų galima per šešis mėnesius išieškoti susidariusią išlaikymo įsiskolinimo sumą. Priešingai, tiek antstolis, tiek pats apeliantas antstoliui ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad asmuo neturi galimybės padengti įsiskolinimo, nes jo finansinė padėtis nėra gera, gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei priteista išlaikymo suma. Taigi, darytina išvada, kad antstolis šiuo atveju, pagrįstai areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kitą vertus, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo metu išieškojimas į turtą dar nebuvo nukreiptas, priverstinio turto realizavimas nebuvo pradėtas sudarant asmeniui galimybę per 6 mėnesius padengti turimą įsiskolinimą.

16.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

17.       Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias vykdymo procesą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu 338, 339 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.   

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                    Rūta Veniulytė-Jankūnienė