Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-227-594/2019

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00029-2019-0

                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 21.11.10.

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. B.,

            teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. (toliau – G. B.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. kovo 18 d. nutarties, kuria G. B. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo buvo netenkintas.  

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu G. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje padarymą skirta 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad ji 2018 m. spalio 18 d. 13.26 val. magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) 134,25 km vairavo motociklą „Kawasaki ZX-6R“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama 125 km/val greičiu, kai leistinas greitis 70 km/val, viršijo leistiną greitį 55 km/val, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.

2.       Nesutikdama su tokiu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimu, G. B. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. kovo 18 d. nutartimi G. B. skundo netenkino ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.

3.       Apeliaciniu skundu G. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti arba skundžiamą nutartį pakeisti ir paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) neskirti arba šį terminą sutrumpinti.

3.1.                      G. B. teigimu apylinkės teismo priimta nutartis yra nepagrįsta, nes teismo padarytos išvados nėra pagrįstos objektyviais, išsamiai ir teisingai ištirtais, ir įvertintais įrodymais. Pažeidėjos teigimu, ji telefonu buvo informuota transporto priemonės savininko, kad galbūt padarė pažeidimą, t. y. viršijo leistiną greitį važiuodama motociklu 2018 m. spalio mėnesį ir jos buvo paprašyta nuvykti į Kelių policiją. Nuvykus į minėtą įstaigą jai buvo parodyta neinformatyvi nuotrauka ir paklausta ar ji vairavo minėtą transporto priemonę. Jai patvirtinus, kad ji yra vairavusi šį motociklą ir galėjo padaryti pažeidimą, jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas bei paskirta nuobauda už leistino greičio viršijimą. Tačiau nutarimas buvo priimtas remiantis tik spėjimu, kad ji galėjo vairuoti motociklą, net neapklausus transporto priemonės savininko apie administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes.

3.2.                      Skunde taip pat pabrėžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai net ir pripažinus G. B. kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, gali būti pasiekti ir neskyrus jai teisės vairuoti atėmimo. Pažeidėjos nuomone, šiuo atveju vairuotoją galėjo suklaidinti tai, kad greičio spidometras greitį rodo myliomis. Be to, dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala nei kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

3.3.                      Skunde nurodoma, kad remiantis teismų praktika ir Konstitucinio teismo nutarimais, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, tačiau jai paskirta administracinė nuobauda ne tik neatitinka proporcingumo, bet ir teisingumo principų. Teismas tinkamai neįvertino, kad G. B. kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena Igliškėlių kaime, o vaikų ugdymo įstaigos yra Marijampolės mieste, todėl neturint teisės vairuoti transporto priemonės, ji negalės tinkamai pasirūpinti savo vaikų ugdymu. Sutuoktinio darbas yra susijęs su komandiruotėmis ir jis dažnai nebūna net Lietuvoje. Pažeidėjos nuomone, teismas jos atžvilgiu turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jai teisės vairuoti atėmimo, nes tam yra visos sąlygos. Nuobauda už padarytą pažeidimą turi būti teisinga ir proporcinga. Šiuo atveju didelės baudos skyrimas G. B. jau yra pakankamai griežta priemonė, leisianti pasiekti nuobaudos keliamus tikslus.

4.       Atsiliepime į G. B. skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus viršininkas R. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti galioti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       G. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs G. B. apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina G. B. kaltę dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados ir ją pagrindžiančių motyvų nepaneigė nei apeliacinio skundo argumentai, nei apygardos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu gauti duomenys.

8.       ANK 416 straipsnio 6 dalis numato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. 

9.       Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, G. B. administracinė nuobauda paskirta už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad ji šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje, važiuodama motociklu 125 km/val greičiu, kai leistinas greitis 70 km/val., viršijo greitį 55 km/val. Apeliaciniu skundu G. B. prašo administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes ji pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, remiantis tik prielaidomis ir spėlionėmis, net neapklausus transporto priemonės savininko apie padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes.

10.       Siekdamas išsamiai, visapusiškai išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas apklausė G. B. ir motociklo savininkę V. K.. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme G. B. nurodė, kad motociklą vairavo ne ji. Jai paskambino motociklo savininkė ir nurodė, kad užfiksuotas greičio viršijimas su V. K. priklausančiu motociklu ir paprašė nuvažiuoti į policiją išsiaiškinti ar ten ne ji (G. B.) vairavo. Jai nuvykus į policiją buvo parodyta nuotrauka, iš kurios ji savęs nepažino, nebuvo tikra, kad nuotraukoje yra nufotografuota būtent ji. Policijos pareigūnas jai paaiškino, kad jei pripažįsta, kad vairavo ji, tuomet tegu pasirašo administracinio nusižengimo protokolą. Ji suabejojo, kad vairavo, tačiau skubotai pasirašė, nes jai buvo paaiškinta, kad ji susimokės baudą ir tiek. Tačiau vėliau ji pagalvojo, kad negalėjo tą dieną vairuoti automobilio, nes tuo metu dirbo, tai buvo dienos metas. Darbe ji pažiūrėjo į darbo knygą ir pamatė, kad tą dieną turėjo klientų, todėl tikrai dirbo ir negalėjo vairuoti motociklo. Motociklo savininkė yra jos pažįstama, kuriai ji prieš keletą metų yra pardavusi šį motociklą. V. K. pati teisės vairuoti motociklo neturi, jį nupirko savo vaikams važinėti. Negali nurodyti kas vairavo tą dieną motociklą.

11.       Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. K. nurodė, kad kai jai paskambino policija ir pranešė apie užfiksuotą pažeidimą, ji iš karto nurodė pareigūnui, kad ji motociklo niekada nėra vairavusi ir su juo nevažinėja, ir, kad galimai įvykio dieną jį vairavo G. B.. Ji paskambino G. B. ir paprašė jos nuvažiuoti į policiją, (kadangi ji dirba Marijampolėje) ir pasižiūrėti kas vairavo tą motociklą. Paaiškino, kad gal vieną ar du kartus per sezoną ji duodavo motociklą G. B. pasivažinėti. Kartais motociklu važinėdavosi ir jos dukrų draugai atvažiavę pas ją į svečius. Jos dukros neturi vairuotojo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti motociklą. Motociklą iš G. B. ji įsigijo, nes viena iš dukrų norėjo vairuoti motociklą. Po policijos skambučio ji skambino savo dukrai į Kauną, tačiau dukra tuo metu dirbo ir negalėjo kalbėti, tuomet ji paskambino G. B.. Ji negali kategoriškai patvirtinti kad įvykio dieną G. B. vairavo jai priklausantį motociklą.  

12.        Analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei parodymus duotus apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. parodymai skirtingose administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stadijose nebuvo nuoseklūs. Kaip nustatyta G. B. paaiškinimais, duotais administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, apeliantė pripažino vairavusi motociklą ir viršijusi leistiną greitį bei nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 13). Tuo tarpu skundu pirmos instancijos teismui ji jau nesutiko su padarytu pažeidimu ir nurodė, kad ji nevairavo motociklo, o administracinio nusižengimo nutarimas priimtas remiantis vien tik jos spėjimu, kad galimai ji galėjo vairuoti motociklą, tačiau nepagrįstas daugiau jokiais objektyviais įrodymais. Iš pažeidėjos parodymų duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad ji iškelia dar vieną versiją, kad motociklo pažeidimo padarymo dieną ji negalėjo vairuoti, nes tuo metu dirbo, tačiau objektyviai patikrinamų duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę, teismui nepateikė.

13.       Vertinant G. B. parodymų bei jos skirtingose proceso stadijose keltų įvykio versijų pagrįstumą ir patikimumą bei atitikimą faktinėms nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna ne tik skirtingose proceso stadijose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymuose esantys prieštaravimai, bet ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patvirtinanti/paneigianti tam tikras G. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes.

14.       Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad G. B. inkriminuotas administracinis nusižengimas (nustatyto važiavimo greičio viršijimas) buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, o stacionariu greičio matavimo prietaisu (b. l. 14-15). Motociklo savininkė V. K. duodama parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad minėtą motociklą ji įsigijo prieš keletą metų iš G. B., jis registruotas jos (V. K.) vardu. Nurodė, kad kartais duoda G. B. pasivažinėti šiuo motociklu. Juo taip pat kartais važinėjasi jos vaikų draugai, kai atvažiuoja į svečius. Nei jos vaikai, nei ji pati teisės vairuoti motociklą neturi. Kai policija jai paskambino telefonu ir informavo apie jai priklausančiu motociklu padarytą administracinį pažeidimą, ji nurodė, kad vairavo ne ji ir patikino, kad į policiją atvyks motociklą vairavęs asmuo. Kaip matyti iš policijos pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo nutarimą parodymų, duotų pirmos instancijos teisme, motociklo savininkė, susisiekus su ja telefonu nurodė, kad į policijos įstaigą atvyks asmuo vairavęs motociklą pažeidimo padarymo dieną. Atvyko G. B., kuri administracinio nusižengimo neginčijo, pripažino, kad ji vairavo motociklą, nuoširdžiai gailėjosi. Pasiteiravus dar kartą ar ji tikrai vairavo, pažeidėja patvirtino tai ir nurodė, kad supranta dėl ko surašytas protokolas. G. B. buvo rami, kol sužinojo, kad jai skiriamas teisių atėmimas 12 mėnesių. Jokių versijų nekėlė, jos atsirado vėliau. Šias liudytojo aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis G. B. pirminis paaiškinimas (b. l. 13), kuriame nurodyta, kad ji pripažįsta vairavusi motociklą, priklausantį V. K. ir viršijusi leistiną greitį, su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Duomenų, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti apeliantę byloje nėra, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad duomenų, jog apeliantė administracinio nusižengimo surašymo metu būtų ginčijusi savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, teikusi prašymus, byloje nėra. Priešingai, iš administracinio nusižengimo bylos, skundo pirmos instancijos teismui bei apeliacinio skundo matyti, kad G. B. savo kaltę ėmė neigti jau po to, kai buvo priimtas 2018 m. gruodžio 18 d. administracinio nusižengimo nutarimas, t. y. tik sužinojusi jai paskirtą nepalankią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą 12 mėnesių, nurodydama, kad administracinio nusižengimo ji nepadarė ir šios nutarties 1 punkte nurodytomis aplinkybėmis motociklo nevairavo, greičio neviršijo, tačiau nei pirmos instancijos teismui, nei apklausiama apeliacinės instancijos teisme negalėjo nurodyti jokių konkrečių asmenų, kurie galėjo padaryti minėtą pažeidimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad ir motociklo savininkė, apklausta apeliacinės instancijos teisme taip pat negalėjo nurodyti jokių kitų konkrečių asmenų, kurie galimai galėjo vairuoti motociklą pažeidimo padarymo dieną, tačiau ši liudytoja po policijos skambučio paskambino būtent G. B. ir paprašė jos nuvykti į policijos komisariatą išsiaiškinti dėl minėto pažeidimo padarymo, kas neabejotinai leidžia teigti, jog V. K. buvo įsitikinusi ir žinojo, jog pažeidimą padarė būtent G. B., o ne neįvardinti jos dukrų draugai. Įvertinus visus šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės keliama versija, kad nutarimas yra priimtas remiantis tik jos spėjimu, kad ji galėjo vairuoti motociklą pažeidimo padarymo metu, tačiau nesant jokių kitų įrodymų, atmetama kaip gynybinė, kadangi administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, jog pirminio paaiškinimo metu apeliantė pripažino vairavusi motociklą, šią aplinkybę pareigūnams nurodė ir motociklo savininkė, o jokių patikimų duomenų, kad šią transporto priemonę galėjo vairuoti kiti asmenys, byloje nėra.

15.       Be to, pažymėtina, kad apeliantė, nuvykusi į policijos komisariatą ir supažindinta su pažeidimo padarymo aplinkybėmis bei nuotrauka, žinodama, kad ne ji vairavo transporto priemonę minėtą dieną, turėjo apie tai informuoti savininkę, kad būtų išsiaiškinta kas konkrečiai valdė motociklą administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau ne visiškai pripažinti savo kaltę ir sutikti su pažeidimo padarymu, nuoširdžiai gailėtis, ir tik vėliau, sužinojus apie nepalankią jai nuobaudą kelti versijas, kad ji nevairavo motociklo, deklaratyviai nurodant, kad ji tą dieną dirbo, tačiau nepateikiant teismui šią aplinkybę patvirtinančių duomenų. Skundžiamoje nutartyje aiškiai ir argumentuotai išdėstyta, kodėl pirmosios instancijos teismas G. B. versiją laikė gynybine, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais ir pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada. Jokių argumentų ar objektyvių duomenų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamai ištirtus ir vertintus įrodymus, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliaciniame skunde nepateikiama, todėl pagrindo pripažinti, kad G. B. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, ir jos atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra.

16.       Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo ir ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo pažeidėjai. Vertinant tokius apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

17.       Visgi, sutinkamai su ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį už G. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju G. B. buvo paskirtas minimalus 416 straipsnio 7 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Vertinant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad G. B. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairuodama transporto priemonę daugiau kaip 50 km/h viršijo leidžiamą greitį. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Konstatuojant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad remiantis byloje esančiu Administracinių nusižengimų registro išrašu G. B. yra bausta už įvairaus pobūdžio ir sunkumo administracinius nusižengimus, susijusių su Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimais (b. l. 16-17), kas leidžia pagrįstai teigti, jog ji yra linkusi nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų nesilaikyti. Juo labiau, kad praeityje administracine tvarka apeliantė net du kartus buvo bausta ir už iš esmės analogiškų administracinių nusižengimų padarymą – greičio viršijimą, kas apeliantę neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

19.       Atmetant administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas greičio viršijimo pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą (kai greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/h) nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Tokiu būdu tai, kad G. B. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, siekiant užtikrinti tinkamą jos vaikų ugdymą, kaip teisingai pažymima ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, turėjo būti faktoriumi, dėl kurios asmuo pats būtų suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos interesais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apeliantės naudai, nes šias aplinkybes prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Juo labiau, kad G. B. ir prieš tai buvo bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už greičio viršijimą, už padarytus nusižengimus jai buvo skiriamos piniginės nuobaudos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji ir vėl pažeidė Kelių eismo taisykles, padarydama vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio G. B., nepaisydama šeimos interesų, nedaro. Todėl tokio asmens interesai, priešingai nei tai traktuojama G. B. apeliaciniame skunde, negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. 

20.       Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad G. B. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantei paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, juo labiau, kad skiriant nuobaudą jos prisipažinimas ir gailėjimasis buvo įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir tai neabejotinai lėmė, jog teisė vairuoti buvo atimta minimaliam terminui. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu G. B. galima būtų netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniu skundu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Visos apeliantės išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jai minimalų ANK 416 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę sutrumpinant jos taikymo terminą ar visai jos neskiriant tais pačiais motyvais, nėra pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje pakartotinai pažeidinėti įstatymus. 

21.       Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir apeliantės teiginiai, kad greičio viršijimą lėmė vairuotojo suklydimas dėl spidometro parodymų, nes greitis jame rodomas myliomis, be to dėl padaryto pažeidimo niekam nekilo žala ar kokios kitos neigiamos pasekmės. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog motociklo greičio spidometras greitį fiksuoja myliomis nuobaudos švelninimui jokios reikšmės neturi, nes vairuotojas, žinodamas, kad greitis rodomas ne kilometrais, bet myliomis ir vairuodamas tokią transporto priemonę prisiima ir atsakomybę už galimą greičio viršijimą. Papildomai pažymėtina, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti G. B. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei išskirtinai teigiamo apeliantės asmenybės charakterizavimo ar kitų ypatingų aplinkybių, švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju bus pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.

22.       Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, G. B. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, švelninti šią administracinio poveikio priemonę ar jos neskirti, teisinio pagrindo nėra, dėl ko, G. B. apeliacinis skundas netenkinamas, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartis paliekama galioti.

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Albinas Antanaitis