Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-531/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00001-2019-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.2.2.1;

 (S)

        2.4.6.5.2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei,

gynėjui advokatui Giedriui Danėliui,

išteisintajam K. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. išteisintas iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį (3 veikos), jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Bylos esmė

1.       K. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas iš kaltinimų, jog:

1.1.       būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 17 d. telefoninių pokalbių su R. K. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu) metu, taip pat 2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimų su R. K. jo (K. T.) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate, adresu (duomenys neskelbtini), metu, taip pat 2019 m. sausio 11 d. susitikimo su R. K. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), metu, taip pat 2019 m. sausio 24 d. susitikimo su R. K. (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato kieme, adresu (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Komitetas) naudai, tiesiogiai R. K. pareikalavo ir susitarė su R. K. iš pastarojo užmaskuotai per kitą asmenį priimti 1000 Eur kyšį kaip auką Komitetui, pažadėjęs R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra sudarytų sąlygas R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), disponuoti žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0402 ha ploto), priklausančiu Lietuvos Respublikai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai skubos tvarka imtųsi veiksmų, jog būtų patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat, kad šis žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės žinion bei išnuomotas R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini), o išnuomotame žemės sklype būtų leista vykdyti R. K. pageidaujamų aukštų dydžio pastato statybas, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 16 d., užmaskuotai per kitą asmenį – D. G., kurią surado (duomenys neskelbtini) direktorė K. K. (kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu), savo ir Komiteto naudai priėmė iš R. K. ir K. K. 1000 Eur kyšį, D. G. K. K. prašymu šiuos pinigus 2019 m. sausio 16 d. bankiniu pavedimu, užmaskuotai – kaip auką, pervedus į Komiteto banko sąskaitą, tačiau Komitetui pripažinus D. G. auką nepriimtina (viršijančia 10 procentų D. G. deklaruotų pajamų) ir Komitetui 2019 m. sausio 22 d. bankiniu pavedimu grąžinus D. G. 1000 Eur, tai yra nepavykus iki galo įgyvendinti nusikalstamo sumanymo, jis (K. T.), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 24 d., užmaskuotai per kitą asmenį – A. P., kurią surado K. K., savo ir Komiteto naudai priėmė iš R. K. ir K. K. 1000 Eur kyšį, A. P. K. K. prašymu šiuos pinigus 2019 m. sausio 24 d. bankiniu pavedimu, užmaskuotai – kaip auką, pervedus į Komiteto banko sąskaitą.

1.2.       būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 17 d. telefoninių pokalbių su D. L. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 226 straipsnio 6 dalies pagrindu) metu, taip pat 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. gruodžio 17 d. susitikimų su D. L. jo (K. T.) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tiesiogiai provokavo D. L. duoti ir susitarė su D. L. iš pastarojo užmaskuotai – kaip auką Komitetui, priimti tiksliai nenustatytą, didesnės negu 1 MGL vertės, tačiau neviršijantį 10 procentų metinių D. L. deklaruotų pajamų, kyšį, pažadėjęs D. L. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra sudarytų išskirtines sąlygas D. L. atstovaujamai (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje (toliau – Atranka), siekiant, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) veiklos vietą (esančią adresu (duomenys neskelbtini)), būtų kapitališkai suremontuotas (išasfaltuotas) valstybės lėšomis, o būtent, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai paaiškintų D. L. Atrankos tvarką, apžiūrėtų D. L. pageidaujamą suremontuoti (išasfaltuoti) kelią, taip pat pakonsultuotų D. L. dėl šio kelio remonto bei įtrauktų šį kelią į (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių sąrašą tolesnėms Atrankos procedūroms vykdyti.

1.3.       būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. spalio 23 d. susitikimo su 2015-2019 m. kadencijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu A. P. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu), jo (K. T.) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate, adresu (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir kitų institucijų valstybės tarnautojams ar valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tiesiogiai susitarė su A. P. iš pastarojo priimti nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – asmeninę naudą sau ir Komitetui, o būtent susitarė su A. P., kad pastarasis nesitrauks iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos, būdamas šioje koalicijoje padės jam (K. T.) ir Komitetui siekti politinių tikslų bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio metu balsuos už neplaninio (duomenys neskelbtini) audito atlikimą, už tai jis (K. T.) pažadėjo A. P. darbą (pareigas) (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), tai yra, pažadėjo paveikti (duomenys neskelbtini) laikinai direktoriaus pareigas einantį A. G., kad šis teisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus, tai yra priimtų A. P. į (duomenys neskelbtini) vyr. inžinieriaus aprūpinimui pareigas.

II.       Apeliacinio skundo argumentai

2.       Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė D. Markauskienė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022 m. vasario 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti K. T. kaltu, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) ir nuteisti jį 750 MGL dydžio (37 500 Eur) bauda, pripažinti K. T. kaltu, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl kelio į (duomenys neskelbtini) veiklos vietą) ir nuteisti jį 700 MGL dydžio (35 000 Eur) bauda, pripažinti K. T. kaltu, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje (epizodas dėl A. P. skyrimo į pareigas) ir nuteisti jį 700 MGL dydžio (35 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti bausmes, jas dalinai sudedant ir paskirti galutinę bausmę 1200 MGL dydžio (60 000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. sausio 29 d. (1 dieną), ją prilyginant 2 MGL dydžio – 100 Eur – baudai, ir paskirti galutinę bausmę – 59 900 Eur baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, konfiskuoti iš K. T. 1000 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 682 straipsniu, atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 7 metus. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas, padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, bei pagrįstas prielaidomis.

2.1.                      Teismas, nustatęs, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. T. pažadėjo R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir skubos tvarka imtųsi veiksmų, kad būtų patikslinti valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, kad šis žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės žinion bei išnuomotas R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini), o išnuomotame žemės sklype būtų leista vykdyti R. K. pageidaujamų aukštų dydžio pastato statybas, padarė prieštaringą išvadą, kad nėra duomenų, jog K. T. be paminėto, R. K. pažadėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) bus sudarytos sąlygos disponuoti žemės sklypu, esančiu, (duomenys neskelbtini). Su tokia teismo išvada sutikti negalima. Pažymėtina, kad kaltinimo K. T. dalyje yra nurodyta, kad jis pažadėjo R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. sudarytų sąlygas R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini) disponuoti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Lietuvos Respublikai, t. y., kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai skubos tvarka imtųsi veiksmų, jog būtų patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat, kad šis žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės žinion bei išnuomotas R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini), o išnuomotame žemės sklype būtų leista vykdyti R. K. pageidaujamų aukštų dydžio pastato statybas. Sąlygų R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini) disponuoti šiuo žemėse sklypu sudarymas apima būtent tuos veiksmus, kuriuos K. T. pažadėjo atlikti R. K. ir būtent šiuos veiksmus teismas pripažino įrodymais. Tokiu būdu, teismas padarė aiškiai prieštaringas viena kitai išvadas. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad K. T. pažadėjo R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarnautojus, kad pastarieji veiktų teisėtai savo įgaliojimų ribose, davė nurodymus „pajudinti sklypą“, o savivaldybės tarnautojai vykdė K. T. nurodymus. Tačiau, teismas analizuodamas K. T. ir R. K. pokalbį 2018 m. gruodžio 18 d. K. T. darbo kabinete, padarė neatitinkančias tikrovės išvadas, kad šio pokalbio metu K. T. R. K. neišsakė tiesioginio reikalavimo duoti kyšį, o jo nurodymas R. K., kad jis galės paaukoti Komitetui, taip pat negali būti vertinamas kaip atviras, tiesmukiškas reikalavimas ar raginimas duoti kyšį. Teismas pažymėjo, kad šio pokalbio metu neįvardijama aukos suma, iš K. T. pusės nebuvo duota suprasti R. K., kad jei šis nepaaukos, tai K. T. neveiks R. K. interesais. Tokios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimo iniciatorius buvo K. T., ką nuosprendyje pripažino teismas. Cituoja R. K. parodymus, kad vieno susitikimo metu jis K. T. paklausė, kiek tai kainuos (klausimo dėl R. K. pageidaujamo žemės sklypo nuomos išsprendimas) ar kiek jis bus skolingas. K. T. užsiminė ir apie K. T. rinkimų Komitetą. Jis prašė, kad jis (R. K.) su žmona įstotų į K. T. Komitetą, eitų į rinkimus. R. K. labai nenorėjo eiti į politiką, todėl pasakė, kad nestos į Komitetą. Tada K. T. paprašė jo pervesti Komitetui piniginę auką. Jis sutiko. Liudytojo R. K. parodymus patvirtina kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys. Cituoja 2018 m. gruodžio 18 d. R. K. ir K. T. pokalbį. Iš pokalbio konteksto matyti, kad K. T. yra suinteresuotas, jog R. K. kokia nors forma dalyvautų jo rinkiminėje kampanijoje: jei ne pats ar žmona dalyvautų Komitete, tada paremtų pinigais jo rinkiminę kampaniją. Visiškai nuoseklūs ir logiški yra R. K. parodymai, kad jis vienareikšmiškai suprato, jog K. T. jo prašo paaukoti už tai, kad padės jam išsinuomoti sklypą, todėl sutiko paremti Komitetą pinigais. Sutiko paaukoti, nes suprato, kad jei nepaaukos, K. T. jam nepadės išsinuomoti norimo sklypo. Auka naudinga K. T. ar rinkimų Komitetui. Jis suprato, kad K. T. turės viršyti įgaliojimus. Neatitinka tikrovės ir dar vienas teismo teiginys, kad kaltinamajame akte tiksliai nenurodoma, kada K. T. pareikalavo duoti kyšį. Kaltinamajame akte yra nurodytos konkrečios datos, kuriomis buvo pareikalauta ir susitarta duoti kyšį: 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 17 d., 2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 24 d. teismas vertindamas faktinius duomenis, padarė viena kitai prieštaraujančias išvadas, nurodė, kad viena: R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog jis suprato, kad K. T. jo prašo paaukoti už tai, kad padės jam išsinuomoti žemės sklypą mieste. Antra - teismas nurodė, kad R. K. neįvardijo, jog iš jo buvo reikalaujama aukoti. Teismas neobjektyviai vertino ir vadovavosi prielaida, kad R. K. supratimas, kad jei jis nepaaukos, tai K. T. nepadės išsinuomoti sklypo, susiformavo paties R. K. mintyse, jam nenorint likti skolingam, kadangi tokios sąlygos ar grasinimo kaltinamasis R. K. neišsakė. Teismas turėjo vertinti R. K. veiksmų subjektyviąją pusę bendrame bylos duomenų kontekste, o ne atsietai, vertinant tik vieną R. K. pasakytą frazę „skolingas neliksiu“. Nėra pagrįstas teismo tvirtinimas, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų R. K. parodymus, jog būtent K. T. jam liepė paaukoti Komitetui 1000 Eur per trečiuosius asmenis. Liudytojo R. K. parodymus, kad kartą, gal 2019 m. sausio mėnesį, jie su K. T. buvo susitikę „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotas 2019 m. sausio 11 d. šių asmenų susitarimas susitikti „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašas. K. T. parodymus, kad R. K. jam pasiūlė susitikti, paneigia 2019 m. sausio 11 d. 15.01 val. pokalbis. Cituoja ikiteisminiame tyrime ir teisme duotus K. T. parodymus, bei R. K. parodymus. Pažymi, kad liudytojo R. K. parodymai viso proceso metu buvo aiškūs, nuoseklūs, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir jie yra patvirtinami visa bylos medžiaga. Liudytojas R. K. viso proceso metu tvirtino tą aplinkybę, kad būtent K. T. savo iniciatyva jam padavė lapelį su rekvizitais. Liudytojo R. K. parodymai yra logiški, kadangi K. T. buvo tiesiogiai suinteresuotas, kad R. K. rinkimų Komitetą paremtų pinigine auka. R. K. parodymus patvirtina cituojami K. K. parodymai. Teismo tvirtinimas, kad nėra įrodymų, jog K. T. nurodė R. K. paremti Komitetą per trečiuosius asmenis, neatitinka tikrovės. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kyšis – 1000 Eur, kaip piniginė auka komitetui buvo priimta užmaskuotai, per kitą asmenį, o ne per R. K., yra įrodyta. Cituoja K. T. ir R. K. pokalbius. Logiškai yra paaiškinama, kodėl K. T. siekė, o R. K. ir K. K. pritarė K. T. pageidavimui, kad R. K. piniginė auka yra pervedama Komitetui per kitus asmenis: tam, kad būtų paslėptas K. T. neteisėtas veikimas dėl žemės sklypo, kad nebūtų matyti akivaizdaus ryšio tarp K. T. veiksmų dėl žemės sklypo ir verslininko, kurio naudai veikė meras, paaukotos nemažos pinigų sumos minėtam rinkimų Komitetui. Jeigu tikėti K. T. versija, kad susitikimo metu pats R. K. jam įvardijo, jog paaukos Komitetui 1 000 Eur, tai bet kokiu atveju neabejotinai rodo, kad K. T. susitikimo metu, perduodamas R. K. Komiteto rekvizitus, žinojo ir suvokė, kad priims 1 000 Eur, jų neatsisakė ir sutiko su tokia auka. Tai vertinama kaip susitarimas priimti 1 000 Eur, kas ir nurodoma kaltinime. Jau vien ta aplinkybė, kad pinigus R. K. pervedė užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir K. T. apie tai žinant, rodo jų tyčią ir veiksmų neteisėtumo bendrą suvokimą. Teismas, nuosprendyje nurodęs, kad negali daryti vienareikšmiškos išvados, jog tai buvo susitarimas dėl kyšio, kadangi byloje nėra duomenų, jog K. T. pažadėjo R. K. interesais veikti tik mainais už inkriminuojamą kyšį – 1000 Eur auką Komitetui, netinkamai vertino faktinius duomenis ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kad jau nuo 2018 m. lapkričio 26 d. K. T. ir R. K. buvo pradėję bendrauti šiuo išimtinai konkrečiu klausimu dėl žemės sklypo, bendravo ir toliau ketino tvarkyti šiuos reikalus, ir būtent nuoseklaus bendravimo metu dėl žemės sklypo „pajudinimo“, buvo susitarta dėl kyšio perdavimo. Kaip nurodyta teismų praktikoje, teismas privalo vertinti aplinkybių ir įrodymų visumą. Šiuo atveju, teismas faktinius duomenis analizavo ir vertino atskirai, nevertino įrodymų visumos, negretino jų tarpusavyje, nesusiejo jų į vientisą loginę grandinę. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad tiesioginis kaltinamojo pažadas veikti R. K. interesais tik už kyšį neužfiksuotas, tačiau iš visų faktinių duomenų matyti, kad meras K. T. buvo labai suinteresuotas laimėti savivaldos ir mero rinkimus, dėl to ieškojo aukotojų, o verslininkas R. K. turėjo didelį interesą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame norėjo pastatyti sutuoktinės įmonės kliniką. Akivaizdu, kad K. T. suprato, kad jis, pasinaudodamas savo (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero tarnybine padėtimi, valdžios atstovo įgaliojimais, kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, gali paveikti kompetentingus darbuotojus, kad jie veiktų savo įgaliojimų ribose „pajudintų“ sklypo klausimą ir tai padarė. Už šiuos veiksmus K. T. paprašė verslininko R. K. paremti Komitetą, ką R. K., gerai suvokdamas, kad jam atsisakius, sklypo perdavimo procesas sustos, ir padarė – ieškojo ir rado asmenis, per kuriuos slapta parėmė Komitetą. Pažymėtina, kad šie abu interesai persipina tarpusavyje, yra tiesiogiai susiję. Teismo teiginys, kad auka negali būti vienareikšmiškai siejama tik su R. K. kreipimųsi į K. T., prieštarauja objektyviems faktiniams bylos duomenims. Cituoja 2018 m. gruodžio 18 d. pokalbį, kuris, priešingai, nei tvirtina teismas, rodo tiesioginį kaltinamojo K. T. pažadą veikti R. K. interesais tik už kyšį. Teismo tvirtinimas, kad nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti neabejotiną išvadą, kad K. T. R. K. įsipareigojo padėti išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tik mainais už auką Komitetui, kad K. T. iš R. K. reikalavo kyšio, kad susitarė jį priimti ir jį priėmė, visiškai prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Visais faktiniais duomenimis yra nustatyta, kad K. T. pažadėjo R. K. ir atliko aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo „pajudinimo“, paprašė (pareikalavo) aukos Komitetui, bekalbant išimtinai apie R. K. interesus dėl žemės sklypo, pakrypus kalbai apie atlygį, K. T. ir R. K. susitarė dėl kyšio priėmimo būdo ir dydžio, pervedant auką į nurodytą sąskaitą. Auka buvo pervesta į sąskaitą ir priimta, K. T. pasakius „ačiū“ po pavedimo. Kaip matyti, iniciatyva priimti kyšį kilo iš mero K. T., o ne iš verslininko R. K.. K. T. nedviprasmiškai primygtinai įkalbinėjo R. K. paaukoti komitetui. R. K. tai padaryti sutiko. Faktą, kad K. T. rinkimų kampanijai buvo labai reikalingi pinigai, įrodo 2019 m. sausio 10 d. pokalbis K. T. darbo kabinete, kurio metu A. G. - rinkimų komiteto koordinatorius, praneša, kad jis atėjo kalbėti dėl rinkimų kampanijos finansavimo ir skundžiasi: „Šiaip dabar sėdim „bete“, t. y., minuse – bloga finansinė padėtis. Pokalbio metu A. G., K. T., D. V., mero patarėjas, svarsto, iš kur gauti pinigų, pas kokius verslininkus kreiptis. K. T. sako, kad „(duomenys neskelbtini)“ padės, padės, sakė, šita „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ – tai R. K. žmonos odontologijos įstaiga. Be kita ko, toliau aptariama D. L. įmonė besiverčianti (duomenys neskelbtini). Remiantis visų faktinių duomenų visuma, yra įrodyta, kad K. T. savo ir rinkimų Komiteto naudai pareikalavo ir susitarė su R. K. priimti ir priėmė iš jo kyšį kaip auką Komitetui. Akivaizdu, kad rinkimų kampanija pareikalauja daug lėšų ir, norint laimėti savivaldos ir mero rinkimus, yra reikalinga į kampaniją investuoti pinigus. K. T. pareikalavo kyšio savo ir rinkimų komiteto naudai, nes norėjo laimėti rinkimus, t. y. prekiavo poveikiu savanaudiškais tikslais. Nors K. T. kategoriškai neigė, kad 1 000 Eur auka buvo R. K. duotas kyšis jam, tačiau šioje situacijoje tai nebuvo auka Komitetui. Tai neteisėtas ir nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą ir neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad K. T. paveiktų savivaldybės administracijos tarnautojus, kad jie atliktų veiksmus, vykdydami savo įgaliojimus: sudarytų sąlygas R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini) disponuoti žemės sklypu, tai yra, imtųsi veiksmų, kad būtų patikslinti sklypo kadastro duomenys, kad sklypas būtų perimtas savivaldybės žinion ir išnuomotas (duomenys neskelbtini), o sklype būtų leista vykdyti pageidaujamų aukštų statybas. Nors teismas, išteisindamas K. T. nurodė, kad politiko veikla, kalbinant žmones prisijungti prie politinės veiklos, renkant lėšas, siekiant kitokios paramos, kad rinkimai būtų sėkmingi, yra būdinga rinkiminės kampanijos laikotarpiui, tačiau tuo metu K. T. buvo svarbias pareigas užimantis politikas – (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, kuris vykdė valdžios atstovo funkcijas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais, kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos tarnautojams, pažadėjo R. K. juos paveikti ir paveikė – davė jiems nurodymus, kad jie atitinkamai veiktų R. K. interesais dėl žemės sklypo. Šiuo atveju K. T. reikalavimas „paremti rinkiminę kampaniją“ peržengia politiko veiklos rinkiminiu laikotarpiu ribą, yra neteisėto atlygio už pažadą atlikti atitinkamus veiksmus dėl žemės sklypo reikalavimas, susitarimas paaukoti 1 000 Eur Komitetui yra susitarimas duoti ir priimti kyšį, o 1000 Eur pervedimas per trečiuosius asmenis Komitetui yra kyšio priėmimas.

2.2.                      Teismas nuosprendyje teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad 2018 m. lapkričio 22 d. susitikimo mero kabinete metu K. T., girdint verslininkui D. L., nurodė N. S., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniajam specialistui kartu su seniūnu nuvykti į vietą ir apžiūrėti D. L. pageidaujamą sutvarkyti kelią bei pakonsultuoti dėl to kelio remonto. Išgirdus tokį mero nurodymą savivaldybės darbuotojui, taip pat pasikeitus su juo telefono numeriais, D. L. turėjo susidaryti įspūdis, kad šie veiksmai bus padaryti. Tačiau teismas kitas faktines aplinkybes vertino atskirai, jų nesusiedamas su nurodymu N. S.. Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. kriminalinės žvalgybos protokolas ir garso įrašas nepatvirtina, kad K. T. 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbio metu būtų konkrečiai žadėjęs D. L., kad įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) bus įtrauktas į (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių sąrašą, ar tokį nurodymą būtų davęs N. S.. Toks teismo tvirtinimas nepagrįstas. Cituoja 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbį. Teigia, kad šis pokalbis akivaizdžiai parodo K. T. pažadą D. L., kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai paaiškins D. L. (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikmės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos Atrankos tvarką, apžiūrės D. L. pageidaujamą suremontuoti (išasfaltuoti) kelią, pakonsultuos D. L. dėl šio kelio remonto, bet ir įtrauks šį kelią į (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių sąrašą tolesnėms Atrankos procedūroms vykdyti. Liudytojas N. S. parodė, kad keliui, kuris neįtrauktas į apskaitą, negalima atlikti jokių priežiūros darbų, o taip pat tokio kelio negalima teikti su verslu susijusių kelių programai, siekiant gauti finansavimą tokio kelio rekonstrukcijai. Taigi, kelio įtraukimas į vietinės reikšmės kelių sąrašą buvo būtinas, norint vykdyti tolimesnes procedūras. Nėra pagrįstas teismo tvirtinimas, kad 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbio turinys nepatvirtina K. T. inkriminuojamos aplinkybės, kad jis pažadėjo D. L., jog įvažiavimas bus išasfaltuotas už valstybės lėšas. Priešingai, pokalbio metu K. T. žada važiuoti pas (duomenys neskelbtini), nori pasižiūrėti sąlygas, kurias rengia (duomenys neskelbtini). Girdint tokius mero K. T. pažadus. D. L. buvo pakankamas pagrindas tikėtis, kad kelias į jo įmonės veiklos įvažiavimo vietą bus išasfaltuotas už valstybės lėšas, ką liudytojas D. L. ir patvirtino apklausų metu. Teismo tvirtinimas, kad nėra pagrindo K. T. veiksmų – jo prašymo N. S. išaiškinti Atrankos procedūras ir pavedimo jam nuvažiuoti apžiūrėti kelią, pakonsultuoti D. L. dėl kelio remonto vertinti kaip neteisėtos įtakos savivaldybės administracijos darbuotojams, nėra pagrįstas. Viena, administracijos darbuotojai nėra pavaldūs savivaldybės merui, o antra, K. T. šiuos veiksmus atliko, pasinaudodamas savo tarnybine mero padėtimi, valdžios atstovo įgaliojimais bei tikėtina įtaka savivaldybės administracijos darbuotojams, turėdamas savų tikslų, siekdamas naudos sau ir Komitetui. Teismo teiginys, kad pilnas K. T. inkriminuojamo pažado turinys nepasitvirtino nepagrįstas, nes iš faktinių duomenų, gautų kriminalinės žvalgybos metu, liudytojų D. L., R. L., N. S., A. J. parodymų matyti, kad K. T. pažadėjo paveikti Administracijos darbuotojus, ką jis tuo pat ir padarė, nes jam nepavaldūs Administracijos darbuotojai nedelsiant jo nurodymu pradėjo aktyvius veiksmus ir tam turėjo K. T. nustatytą terminą – 1 savaitę, o apie rezultatus turėjo „raportuoti“ K. T.. Neatitinka tikrovės ir dar vienas teismo tvirtinimas, kad kaltinamajame akte tiksliai nenurodoma, kada K. T. susitarė su D. L. iš jo užmaskuotai – kaip auką Komitetui priimti kyšį. Kaltinamajame akte yra nurodytos konkrečios datos, kuriomis įvyko susitarimas: 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 17 d., 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. gruodžio 17 d. Teismo teiginys, jog pokalbių turinys nepatvirtina, kad K. T. susitarė su D. L., jog kaltinamasis iš jo priims kyšį, visiškai prieštarauja baudžiamosios bylos duomenims ir užfiksuotiems pokalbiams. Cituoja 2018 m. lapkričio 22 d. susitikimo pokalbį. Kaip matyti iš pokalbio turinio, pokalbio pradžioje K. T. aptaria su verslininku jo ateities planus ir jo problemą dėl kelio, tuomet, pažadėdamas D. L. išspręsti jo problemą, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, įgaliojimais ir įtaka, pakviečia kompetentingą savivaldybės tarnautoją specialistą, kuriam duoda nurodymus, naudingus verslininkui, o tada kalba apie K. T. rūpimus klausimus: artėjančius rinkimus, įkalbinėdamas dalyvauti rinkimų Komiteto veikloje, tuo pačiu užsimindamas apie rinkimų kampanijos rėmimą. Cituoja liudytojų N. S., D. L., A. J., M. T. parodymus, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus: 2018 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktą kelių sąrašą dėl įtraukimo į vietinių kelių ir gatvių sąrašą, 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie duomenys patvirtina faktą, kad kompetentingi savivaldybės tarnautojai, vykdydami K. T. nurodymą, išaiškino D. L. sąlygas dėl dalyvavimo kelių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje, pažadėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėti keliuką, kurį norėjo išasfaltuoti D. L.. Seniūnas A. J. Statybos skyriaus specialistų nurodymu nuvyko pas D. L. ir apžiūrėjo keliuką, po to, tą keliuką seniūnija įtraukė į apskaitą, o savivaldybės taryba sąrašą, į kurį buvo įtrauktas šis kelias, patvirtino. Visos šios aplinkybės įgalina padaryti išvadą, kad mero K. T. nurodymu, būdami jo paveikti, savivaldybės tarnautojai, veikdami teisėtai, neviršydami savo įgaliojimų, vis dėlto sudarė išskirtines sąlygas vienam konkrečiam asmeniui dalyvauti kelių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje. Provokavimą duoti kyšį ir susitarimą dėl kyšio rodo tolesni K. T. ir D. L. veiksmai. Cituoja D. L. parodymus, 2018 m. gruodžio 7 d. ir 2018 m. gruodžio 17 d. K. T. ir D. L. pokalbius. Analizuojant pokalbį susitikimo metu, matyti, kad pirmiausiai K. T. stengiasi įkalbėti D. L. dalyvauti jo rinkimų Komiteto veikloje, tuomet paklausia, ar kitais būdais neatsisakys padėti – parama rinkiminei kampanijai. D. L. sutikus - „tą paramą, aišku, kažką galima“, pokalbis pasisuka apie tai, kas yra aktualu verslininkui D. L., jau pažadėjusiam paramą K. T. rinkimų kampanijai: verslo kelių finansavimą. Pokalbis vyksta apie finansinę paramą. Liudytojas D. L. parodė, kad K. T. paklausė, ar jis nenori paremti jo komiteto sąrašo. Toks jo klausimas jam buvo nemalonus, nes savo vidiniu įsitikinimu žinojo, kad nenori prisidėti prie palaikymo ir dar tuo labiau prisidėti finansine parama. Tačiau vėl pasijautė kaip priremtas prie sienos, norėjo atsisakyti, bet tuo pačiu suvokė, kad negali neigiamai atsakyti merui, jautė, kad jei kategoriškai pasakys „ne“, tai gali negauti paramos dėl keliuko tvarkymo. Taigi, D. L. nenorėjo prisidėti finansiškai prie politinio komiteto, tačiau suprato, kad jeigu atsisakys, jam bus sunkiau gauti valstybės paramą keliui tvarkyti, arba išvis to negalės daryti, pasakius „ne“ , nutrūktų ryšiai su K. T.. Jei finansiškai parems komitetą, bus didesnė tikimybė, kad K. T. padės dėl keliuko sutvarkymo. Jis jautėsi, lyg būtų K. T. provokuojamas duoti paramą rinkimų komitetui, tiesioginio reikalavimo, kaip jis tai supranta, nebuvo. Buvo nemalonu sakyti merui „ne“, tai yra meras, toks statusas, tai dar labiau nemalonu. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) seniūnas pas D. L. apžiūrėti keliuko buvo atvykęs tarp pirmo ir antro susitikimo, tai yra, kai D. L. pažadėjo K. T. kažkaip prisidėti prie miesto vystymo bei pagalvoti dėl dalyvavimo rinkimų komitete. Pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė kelių sąrašą, iš kurio matyti, kad įtrauktas į sąrašą privažiuojamasis kelias į sodybą (duomenys neskelbtini), o jau 2018 m. gruodžio 7 d. K. T. inicijuoja susitikimą su D. L.. Visiškai nepagrįstas teismo tvirtinimas, kad D. L. su K. T. nesusitarė dėl kyšio davimo ir priėmimo. Priešingai, susitarimas duoti kyšį nurodytomis aplinkybėmis yra logiškas ir realus, nes buvo aptartas tiek kyšio dydis, tiek aplinkybės ir būdas, kuriomis jis bus perduotas. 2018 m lapkričio 22 d. susitikimo metu K. T. kalba apie paramą, kokią fizinis asmuo gali teikti rinkimų komitetui, paaiškindamas, kad „kai jau užsiregistruoja politinės kampanijos dalyvių komitetas, atidaroma sąskaita ir į tą sąskaitą gali bet kuris privatus asmuo įdėti iki vienos dešimtosios metiniu pajamų“, užmaskuotai D. L. nurodydamas, kad tokio dydžio paramą – neviršijančią 10 proc. asmens metinių deklaruotų pajamų asmuo gali suteikti. Nors šio susitikimo metu K. T. tiesiogiai nenurodė D. L., kad pastarasis suteiktų piniginę paramą Komitetui, tačiau iš antrojo gruodžio 7 d. susitikimo matyti, kad K. T. tiesiogiai pasako D. L., ar kitais būdais, be dalyvavimo Komitete, jis neatsisakytų padėti, o vienas iš būdų, būtų finansinė parama. D. L. tokį mero K. T. pasakymą suvokė kaip jo provokavimą duoti piniginę paramą Komitetui, nors jis to visai nenorėjo. Ir, suprasdamas, kad jei jis nepažadės paremti Komiteto, K. T. jam nepadės keliuko remonto klausimu, jis susitarė su K. T. duoti piniginę paramą, kitaip tariant, kyšį – neteisėtą, nepagrįstą atlygi K. T. ir Komiteto naudai už pageidaujamą K. T. veikimą: poveikį savivaldybės tarnautojams, kad jie, vykdydami savo įgaliojimus, sudarytų išskirtines sąlygas D. L. įmonei kelio remonto klausimu. Šioje situacijoje K. T. veiksmai atitinka būtent provokavimo duoti kyšį požymį. Bylos duomenimis, K. T. iš tiesų reikalaujamos sumos neįvardino. Pagal nustatytą savivaldos rinkimų reguliavimą fizinio asmens auka negalėjo viršyti 10 proc. jo metinių pajamų. Šiuo atveju, metinis D. L. pajamų dydis neleistų spręsti apie tikslų kyšio dydį. Kyšio suma nebuvo įvardinta, todėl nesvarbu, kokios D. L. metinės pajamos. Tačiau D. L. pareigos ir statusas (direktorius), jo paties manymas apie 1000 Eur dydžio „paramą“ bei žinojimas, kad K. T. taip pat supranta, jog provokuoja duoti kyšį atitinkamą statusą turintį asmenį, leidžia pagristai daryti išvadą, kad nors kyšis ir tiksliai nenustatytas, bet yra didesnis nei 1 MGL, tačiau ne didesnis už maksimalią sumą (10 proc. pajamų). Kita vertus, net ir nustačius, kad kyšis nesiekia 1 MGL, veika butų kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas. Kaip matyti, K. T., besiruošdamas rinkimams, veikė tam tikra veiksmų seka, tam tikra schema ir jo veiksmai nebuvo atsitiktiniai: įkalbinėdamas verslininkus dalyvauti jo rinkiminiame Komitete, jiems žadėdamas, pasinaudojant savo tarnyba, įgaliojimais, įtaka, paveikti savivaldybės, kurios vadovu jis buvo, tarnautojus, kad jie, vykdydami savo įgaliojimus, veiktų verslininkų interesais, ne tik žadėdamas paveikti, bet ir realiai paveikdamas juos. Verslininkams atsisakius dalyvauti Komiteto veikloje, K. T. reikalaudavo bei provokuodavo suteikti piniginę paramą rinkimų Komitetui, vėl žadėdamas daryti poveikį savivaldybes tarnautojams, kad jie atliktų veiksmus verslininkų interesais. Teismo teiginys, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie rodytų, jog K. T. šių susitikimų metu provokavo D. L. duoti inkriminuojamą kyšį – aukoti Komitetui, nepagristas, nes teismas netinkamai įvertino šių susitikimų vaizdo ir garso įrašus, neatsižvelgė į aplinkybę, kad D. L., norėdamas, kad jo interesai dėl kelio remonto būtų įgyvendinti, turėjo rinktis iš K. T. pasiūlymų dėl jo (D. L.) interesų įgyvendinimo. D. L., matydamas K. T. veiksmus bei girdėdamas jo pažadus veikti D. L. interesais, suprato, kad savo pažadus dėl poveikio savivaldybės administracijos tarnautojams K. T. nedelsdamas pradėjo įgyvendinti, o taip pat suprato ir tai, kad bet kada K. T. galėjo nutraukti veiksmus. D. L. buvimas situacijoje kai K. T. pradėjo aktyvius veiksmus, įgyvendinant jo interesus, prilygo situacijai, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus veikiama (neveikiama) priešingai jo interesams: procesas buvo pradėtas, vyko ir buvo planuojama, kad vyks. Tolimesni jų veiksmai: D. L. nesuteikta parama Komitetui bei K. T. tolesnis nesidomėjimas aptariamu keliuku rodo, kad K. T., D. L. nesuteikus paramos, prarado interesą veikti D. L. naudai. Vien tai, kad K. T. tikėjosi iš D. L. naudos rinkimų kampanijoje ir siūlė jam tuo tikslu kelis variantus, tarp jų ir finansinės paramos, jau yra provokavimas duoti kyšį. Teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo ir D. L. parodymais teisme, kad K. T. neišreiškė susiejimo tarp paramos Komitetui ir keliuko asfaltavimo, kad buvo dvi atskiros temos – apie keliuką ir apie paramą. Pažymėtina, kad teismas selektyviai vertino tik atskirą liudytojo D. L. parodymų dalį, nesusiedamas jos su visais bylos duomenimis. Liudytojo D. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriuos jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, kaip visuma atitinka visą bylos medžiagą, sudaro vientisą loginę seką. Teismo teiginiai dėl D. L. suvokimo apie provokavimą duoti kyšį, dėl vidinio paties D. L. įsitikinimo, yra visiškai nepagrįsti, šališki, rodantys, kad teismas netinkamai išnagrinėjo ir atliko objektyviai užfiksuotų K. T. veiksmų vertinimą, neatsižvelgdamas į objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad D. L. vidinį įsitikinimą apie tai, kad jis „spaudžiamas prie sienos finansiškai paremti Komitetą” suformavo būtent realūs K. T. veiksmai ir jo žodžiai. Visiškai nepagrįsta teismo abejonė liudytojo D. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu patikimumu, dėl to, kad jis apklausų metu neturėjo advokato. Pažymėtina, kad D. L. niekada nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą šioje byloje, o jį apklausiant liudytoju, atstovo advokato dalyvavimas nėra privalomas. Abejoti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad jis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Be to, šiam epizodui ir bylai bendrai labai svarbūs ir liudytojo D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojo patvirtinti teisme, kurių teismas visiškai nevertino.

2.3.                      Teismas, teisingai nustatęs faktinę aplinkybę, kad K. T. žadėjo įdarbinti A. P. (duomenys neskelbtini), tai yra, pažadėjo paveikti (duomenys neskelbtini) laikinai direktoriaus pareigas einantį A. G., kad šis teisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus, ir priimtų A. P. į darbą šioje įmonėje, padarė nepagrįstą išvadą, kad įrodymų, patvirtinančių pilną inkriminuojamo pažado turinį, baudžiamojoje byloje nėra. Teismas teisingai nustatė aplinkybes, kad po to, kai K. T. pažadėjo A. P. įdarbinimą (duomenys neskelbtini), K. T. pakreipė pokalbį, vykusį 2018 m. spalio 23 d. tarp K. T., A. P. ir A. G., kita linkme ir pasakė: „Dabar dėl ketvirtadienio. Reikia nu, kaip sakyt, kad jau būtų patvirtintas auditas ligoninėj. Ir dabar va atstovaukit rimtai“. 2018 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta pavesti Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti (duomenys neskelbtini) veiklos auditą, už tokį sprendimą balsavo ir A. P., kuris nepasitraukė iš valdančiosios koalicijos ir balsavo už audito atlikimą. Tačiau teismas, nustatęs šias faktines aplinkybes, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad minėti veiksmai nepatvirtina, jog K. T. su A. P. 2018 m. spalio 23 d. susitarė dėl kyšio. Teismas vertino, kad A. P., būdamas valdančiosios koalicijos nariu, balsavo už audito ligoninėje atlikimą, būdamas įsitikinęs, kad auditas yra reikalingas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė paneigia K. T. inkriminuojamo kyšio kaip atlygio neteisėtumą ir nepagrįstumą. Toks teismo vertinimas yra nepagrįstas. Faktai rodo, kad būtent 2018 m. spalio 23 d. susitikimo K. T. tarnybiniame kabinete metu K. T. susitarė su A. P., kad A. P. liks valdančiojoje koalicijoje. A. P., vykdydamas susitarimą, pasiliko valdančiojoje koalicijoje. K. T. susitarė su A. P., kad A. P. balsuodamas padės Komitetui siekti politinių tikslų, balsuos už neplaninio audito atlikimą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ką A. P. ir atliko: balsavo už šį sprendimą. Visą tai A. P. darė mainais už tai, kad K. T. pažadėjo A. P. pareigas (duomenys neskelbtini), paveikdamas kitus valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kas yra BK 226 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. Ta aplinkybė, kad pats A. P. manė, jog auditas yra reikalingas, nepaneigia buvusio nusikalstamo susitarimo su K. T. balsuoti už auditą. Ir neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui, kaip ir aplinkybė, ar tikrovėje auditas buvo reikalingas. Teismas teisingai nurodė, kad K. T. 2018 m. spalio 23 d. galėjo susitarti su A. P. priimti kyšį savo asmeninei naudai, kas ir yra nurodyta kaltinime. Tačiau teismo teiginiai, kad K. T. negalėjo priimti kyšio rinkimų Komiteto naudai, yra nepagrįsti. Tuo metu Komitetas buvo buriamas, organizuojamas ir jau buvo aiški jo sudėtis bei tikslai, o netrukus – 2018 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta Komiteto veiklos sutartis ir A. P. pasilikimas valdančiojoje koalicijoje buvo svarbus ir reikšmingas, rengiantis artėjantiems rinkimams. Teismo padaryta išvada, kad A. P. pasilikimas koalicijoje ar jo balsas „už“ 2018 m. spalio 25 d. savivaldybės posėdyje nebuvo kritiškai svarbus K. T. kaip politikui, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas paminėjo 2018 m. spalio 23 d. pokalbio metu K. T. išsakytą nuostatą dėl A. P. ketinimo išeiti iš valdančiosios, kad „bus mum minusas čia, juodas minusas“, liudytojo D. V. parodymus, kad taryba buvo susipriešinusi buvusio ligoninės direktoriaus D. V. klausimu, kad D. V. palaikymą galėjo pareikšti (duomenys neskelbtini) partija, kuri taip pat buvo pozicijoje tuo metu, o taip pat ir A. P. parodymus, kad nebuvo kvorumo, tačiau šiuos faktinius duomenis įvertino kaip nereikšmingus. Toks teismo tvirtinimas neturi pagrindo. Teismas, pacitavęs 2018 m. spalio 23 d. pokalbį tarp K. T., A. P. ir A. G., iš esmės neanalizavo jo turinio, nevertino jo, kaip faktinių duomenų visumos, atsietai nuo viso pokalbio konteksto paminėdamas atskiras pokalbio detales. Kaip matyti iš pokalbio turinio, K. T. su A. P. kalbasi apie jo įdarbinimą (duomenys neskelbtini), K. T. žada, kad konkursas bus dar gruodžio mėnesį. Iš viso pokalbio konteksto matyti, kad K. T. nesutinka, jog A. P., kaip grasino, paliktų valdančiąją koaliciją. A. P. pareiškus „Tai galiu išeit, galiu neišeit“, K. T. atėjusiam A. G. pasakė, kad A. P. pareiškė ultimatumą - „Jeigu mes jo neskiriam į (duomenys neskelbtini), jisai praktiškai palieka koaliciją“. A. G. pažada pakeisti įmonės struktūrą ir priimti A. P. į darbą, kaip bus patvirtinta struktūra, lapkričio – gruodžio mėnesiais. Po šio pažado K. T. sako „Tai komunikuosi pats? Gerai? Sakysiu – nei aš žinojau, nei aš mačiau“, tuo nurodydamas, kad jis viešai bus nesusijęs su A. P. paskyrimu. Gavęs iš K. T. ir A. G. pažadą įdarbinti į (duomenys neskelbtini), A. P. pažada „atstovauti rimtai“, balsuojant už audito ligoninėje atlikimą. 2018 m. spalio 23 d. K. T. nurodymas „atstovauti rimtai“ buvo įvykdytas. A. P. balsavo už audito atlikimą. Nors teisme apklaustas A. P. parodė, kad jis buvo įsitikinęs, kad auditas yra reikalingas ir dėl to balsavo, tačiau garso įrašas, kai meras įsakmiai, nurodo, kad reikia jog būtų patvirtintas auditas ligoninėje ir dėl audito „atstovauti rimtai“, ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 29 d. duoti A. P. parodymai, kuriuos jis patvirtino teismo posėdyje, jog jam pranešus, kad ketina išeiti iš koalicijos, K. T. iškart pradėjo siūlyti „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo postą mainais už tai, kad jis palaikys auditą, rodo, kad jis balsavo už audito atlikimą mero K. T. nurodymu. Šiuos parodymus A. P. patvirtino tą pačią dieną apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tarybos posėdyje A. P. dalyvavo ir balsavo už audito išvadas, kaip ir tikėjosi K. T.. Jo išsilavinimas neatitiko reikalavimų tai pareigybei – direktoriaus pavaduotojo, bet jis tikėjosi, kad jam bus sukurta alternatyvi pareigybė pagal jo turimą išsilavinimą. Liudytojo A. P. parodymus, kad jam K. T. pažadėjo darbą mainais už jo dalyvavimą koalicijoje, patvirtina ir 2018 m. gruodžio 17 d. pokalbis K. T. kabinete. Taip pat kalbama, kad A. P. turės dirbti, kad pakliūtų į tarybą, tai yra, padės K. T. ir rinkimų komitetui siekti politinių tikslų. Pažymėtina, kad iš 2018 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) visuomeninio rinkimų komiteto (duomenys neskelbtini) veiklos sutarties matyti, kad rinkėjų grupei priklauso: K. T., A. G., R. B., A. S., A. P., A. G.. Cituoja A. G. duotus parodymus, aprašo 2018 m. spalio 23 d. ir A. P. ir A. G. 2018 m. lapkričio 9 d. pokalbius, 2018 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolą. Atkreipia dėmesį, kad nors teismas nuosprendyje pasisakė, kad 2018 m. spalio 23 d. pokalbio metu K. T. nežadėjo įdarbinti A. P. vyr. inžinieriaus aprūpinimui pareigose, tačiau šios pareigos buvo minimos vėliau, vėlesnių pokalbių metu. Nors liudytojas A. G. parodė, kad meras jam poveikio dėl A. P. įdarbinimo nedarė, tačiau tokius liudytojo parodymus paneigia 2018 m. spalio 23 d. pokalbis tarp K. T. ir P., kada K. T. A. P. kalba, kad prašys paskelbti konkursą iki naujų metų, klausia, ar „patemps“, žada „kategoriškai, gipsas, trečią rinkimai, ketvirto paskirtas“, iškviečia A. G., o atėjus A. G., pasako jam, kad A. P. pareiškė ultimatumą, jei neskiria jo į „(duomenys neskelbtini)“, jis palieka koaliciją. Po tokio K. T. pareiškimo, suvokdamas, kad merui A. P. yra labai reikalingas kaip koalicijos, kaip būsimo rinkiminio komiteto narys, A. G. iš karto susiorientavo, pradėjo kalbėti apie struktūros pakeitimą ir pažadėjo priimti A. P. į darbą, tai yra akivaizdus mero poveikis savivaldybės įmonės vadovui, kad pastarasis, vykdydamas savo įgaliojimus, priimtų sprendimus, kurių pageidauja kyšį (nesitraukimą iš valdančiosios koalicijos ir pageidaujamą balsavimą tarybos posėdžių metu) duodantis asmuo, šiuo atveju, A. P.. Akivaizdu, kad merui K. T., tam, kad sprendimai, o ypač sprendimas dėl neeilinio audito ligoninėje atlikimo, būtų priimami valdančiosios koalicijos, kuriai vadovavo pats K. T., naudai, buvo reikalingas kiekvienas koalicijos nario balsas. Ir A. P. nurodžius, kad jis išeis iš koalicijos, K. T. už tai, kad jis pasiliktų koalicijoje, jam pažadėjo darbą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad A. P. ištesėjo duotą pažadą K. T. – neišėjo iš koalicijos ir balsavo taip, kaip norėjo K. T.. Be rinkiminio komiteto, kuriam priklausė ir A. P., K. T. negalėjo realizuoti politinių tikslų. Svarbu yra tai, kad tuo metu šiai savivaldybės įmonei vadovavęs A. G. buvo ir K. T. rinkiminio komiteto koordinatoriumi, t. y., suinteresuotas K. T. pergale rinkimuose ir tolesniu K. T. buvimu vadovaujančiose pareigose. A. G. buvo labai svarbi mero K. T. nuomonė dėl A. P. įdarbinimo, nors jis pats ir nenorėjo A. P. priimti į darbą. Tai parodo 2018 m. lapkričio 23 d. pokalbis tarp A. G. ir A. G.. Cituoja A. G. ir A. G. parodymus. Nurodo, kad nei meras, nei A. G., nei A. G. negalvojo rimtai apie A. P. įdarbinimą, tačiau yra nustatytas faktas, kad meras žadėjo įdarbinti A. P., siekdamas, kad A. P. nepasitrauktų iš koalicijos, pažadėjo darbą įmonėje, kuriai faktiškai vadovavo A. G., kuris, kaip ir meras, priklausė valdančiajai daugumai. Faktą, kad A. G. meras darė poveikį, rodo tai, kad K. T. darbą žadėjo būtent A. G. vadovaujamoje įmonėje. Cituoja A. G. parodymus, kuriais, kaip teigia, yra atskleidžiamas mero K. T. poveikis jam. Jie rodo, kad A. G. meras K. T. turėjo didelę įtaką. Tai, kad A. G., būdamas paveiktas K. T., ėmėsi veiksmų dėl sąlygų sukūrimo ateityje įdarbinti A. P., rodo (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolas. Cituoja A. P. parodymus. Iš visų faktinių duomenų matyti, kad K. T. susitarimas su A. P., A. P. pažadas, kad jis nesitrauks iš valdančiosios koalicijos ir būdamas koalicijoje, o taip pat ir K. T. Komiteto sąraše kaip kandidatas į (duomenys neskelbtini) tarybą nuo K. T. rinkimų Komiteto, padės siekti K. T. ir rinkimų Komitetui politinių tikslų, balsuos už neplaninio audito ligoninėje atlikimą yra nematerialios formos kyšis K. T. – nepagrįstas ir neteisėtas atlygis valstybės tarnautojui - merui K. T. už pageidaujamą veikimą: tai, kad jis, pasinaudodamas mero tarnybine padėtimi, valdžios atstovo įgaliojimais, kita tikėtina įtaka, paveiktų A. G., kad jis priimtų A. P. (duomenys neskelbtini) inžinieriumi aprūpinimui, t. y., teisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus. Teismo vertinimas, kad nėra įmanoma minėtomis vienu metu išsakytomis frazėmis vienam tarybos nariui (A. G.) priminti kryptį, kuria reikia „atstovauti rimtai“, siekiant bendro politinio tikslo, o su kitu tarybos nariu (A. P.) susitarti priimti iš jo kyšį yra nepagrįstas. Ta aplinkybė, kad K. T. savo fraze „dabar atstovaukit rimtai“ siekė pageidaujamo A. P. veikimo, pažadėjęs A. P. pareigas mainais už pasilikimą koalicijoje ir balsavimą, neturi nieko bendra su A. G. veiksmais koalicijoje, nes A. G. veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties. Todėl toks bendras K. T. pasakymas „dabar atstovaukit rimtai“ jiems abiem turėjo visiškai skirtingas ir nieko bendro neturinčias prasmes.

2.4.                      Įvertinus visas baudžiamojoje byloje esančias ir nuosprendyje išdėstytas faktines aplinkybes, šiame skunde nurodytus motyvus, kuriais paneigiamos nepagristos teismo išvados, K. T. atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Skiriant bausmę, parenkant jos rūšį ir dydį, atsižvelgtina, kad K. T. neteistas, kaltinamas 3 tyčinių apysunkių nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymu, korupcinio pobūdžio, nenustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių. Nusikaltimai padaryti aktyviais kaltinamojo veiksmais, veikiant tiesiogine tyčia, kryptingai, nuosekliai siekiant nusikalstamo sumanymo rezultato, savanaudiškais motyvais ir tikslais, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtina bausmeė rūšis bauda, jos dydį skaičiuojant žemiau įstatymo sankcijoje numatyto baudos vidurkio. K. T. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas (BK 682 straipsnis) – kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė darbinės veiklos srityje, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, vykdydamas tarnybines funkcijas, duodamas neteisėtus nurodymus kitiems savivaldybės tarnautojams. Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos nebūtų padarytos, jeigu kaltinamasis nebūtų pasinaudojęs tarnyba savo asmeniniais interesais, siekdamas sau asmeninės naudos ir jo paties rinkimų komitetui, siekdamas finansuoti savo rinkimų kampaniją. Akivaizdu, kad kaltinamasis nebūtų galėjęs atlikti tokių veiksmų, jeigu nebūtų ėjęs atitinkamų pareigų. Akivaizdu ir tai, kad kaltinamasis, atlikdamas nurodytus veiksmus, savo tarnybinę padėtį, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktas teises ir įgaliojimus naudojo priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

3.       Teismo posėdyje K. T. ir jo gynėjas prašė 2022 m. vasario 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendį palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat kėlė klausimą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio pagrindo patikrinimo. Prokurorė palaikė apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti.

III.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktinio pagrindo

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (2022 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje) K. T. gynėjas advokatas G. Danėlius nurodė, kad neturi abejonių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinio pagrindo, t. y. dėl to priimtų nutarčių, tačiau kėlė klausimą dėl faktinio.

7.       Faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindas yra nustatytas Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tai tam tikra turima informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie įstatyme išvardytus apysunkius nusikaltimus, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis. Tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, faktinis kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).

8.       Gi šiuo atveju, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi jau buvo išspręstas gynėjo prašymas patikrinti tiek faktinį, tiek ir teisinį kriminalinės žvalgybos veiksmų, pradėtų prieš K. T. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tyrimo pagrindą. Teismas šį jo prašymą atmetė, konstatuodamas, kad neturi pagrindo iš naujo vertinti (patikrinti), ar buvo faktinis pagrindas pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmus K. T. atžvilgiu.

9.       Skundžiame nuosprendyje teismas, įvertinęs Panevėžio apygardos prokuratūros 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. lapkričio 6d., 2018 m. gruodžio 11 d. teikimų išrašus, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d., bei 2018 m. gruodžio 11 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis, nurodė, kad neturi pagrindo abejoti prokuroro teismui pateiktos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautos informacijos pagrįstumu ir pakankamumu, kadangi šių duomenų, juos įvertinus, pakako net dviem teismams sankcionuoti (pratęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmus – tiek Šiaulių apygardos teismo, tiek Panevėžio apygardos teismo teisėjai, priimdami atitinkamas, jau minėtas nutartis sankcionuoti (pratęsti taikymą) prašomus kriminalinės žvalgybos veiksmus, turėjo patikrinti faktinį prokuroro teikimų pagrindą ir šį pagrindą įvertinti, kas ir buvo padaryta. Dėl to buvo nuspręsta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d., Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. bei gruodžio 11 d. nutartys patvirtina buvus ne tik teisinį, bet ir faktinį pagrindą sankcionuoti (pratęsti) kriminalinės žvalgybos veiksmus K. T., taip pat A. G., A. P., A. G. ir R. K. atžvilgiu, dėl to kriminalinės žvalgybos metu duomenys buvo renkami teisėtai, šie duomenys buvo ištirti teisiamajame posėdyje, todėl yra teisėti ir leistini įrodymai šioje baudžiamojoje byloje.

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog šiuo atveju pagrindo tikrinti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų faktinį pagrindą nėra. K. T. gynėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti, kad Šiaulių apygardos teismo ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjai, sankcionuodami kriminalinės žvalgybos veiksmus, galėjo neįvertinti ar netinkamai įvertinti jų taikymo pagrįstumo bei proporcingumo. Todėl imtis papildomų procesinių veiksmų išslaptinti kriminalinės žvalgybos subjekto medžiagą ir bylą, tam kad iš naujo įvertinti faktinį kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pagrindą yra netikslinga ir teisėjų kolegijai nagrinėjant prokuratūros pateiktą apeliacinį skundą, jokių klausimų dėl faktinio pagrindo egzistavimo nekyla.

Dėl K. T. inkriminuotų, BK 226 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų teisinių nuostatų

11.       BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatanti, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

12.       BK 226 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus.

13.       Taigi tarpininko kyšininkavimo esmė yra asmens įsipareigojimas už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Ši nusikalstama veika gali pasireikšti ne vien tik kyšio priėmimu, bet ir pažadu ar susitarimu jį priimti, taip pat reikalavimu ar provokavimu duoti kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).

14.       Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada šiam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba jų valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų arba neveiktų. Kaltininko veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, kam konkrečiai kaltininkas ketino skirti reikalaujamus, provokuojamus duoti ar paimtus pinigus ir ar iš viso ketino tai padaryti, – svarbu, kad kyšio davėjui susidarytų įspūdis, jog kaltininkas paveiks subjektą, dėl kurio veikimo ar neveikimo bus patenkinti kyšio davėjo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-58-697/2019).

15.       Nusikalstamos veikos baigtumui būtina nustatyti ne tik vieną iš pirmiau nurodytų alternatyvių su kyšio priėmimu (davimu) susijusių objektyviųjų požymių, bet ir tarpininko pažadą (galimam) kyšio davėjui paveikti BK 226 straipsnyje nurodytą subjektą, kad šis atitinkamai veiktų ar neveiktų vykdydamas įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019).

16.       Remiantis BK 230 straipsnio 4 dalimi, kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, taigi prekybos poveikiu bylose tarpininko atlygio (ar asmens, kuriam pagal susitarimą atlygis turi būti suteiktas) neteisėtumas ar nepagrįstumas reikalauja įrodinėjimo ir atitinkamo teisinio pagrindimo. Pažymėtina ir tai, kad prekybos poveikiu nusikalstamoms veikoms būdinga tiesioginė tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad tiek papirkėjas, tiek paperkamas tarpininkas suvokė daromų veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).

17.       Nagrinėjamu atveju K. T. buvo išteisintas iš kaltinimų dėl trijų BK 226 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikaltimų padarymo. Pateiktu apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su šiuo K. T. išteisinimu ir prašo priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl visų inkriminuotų veikų. Kritikuoja apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai išteisino K. T. dėl dviejų, BK 226 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų, nusikalstamų veikų padarymo (įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) teritoriją ir A. P. įdarbinimo (duomenys neskelbtini)), tačiau suklydo, išteisindamas dėl inkriminuotos veikos, susijusios su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) paėmimu savivaldybės žinion.

Dėl įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) veiklos vietą

19.       Kaip minėta, K. T. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. lapkričio 21 d., 2018 m. gruodžio 7 d., 2018 m. gruodžio 17 d. telefoninių pokalbių su D. L. metu, taip pat 2018 m. lapkričio 22 d., 2018 m. gruodžio 17 d. susitikimų su D. L. jo (K. T.) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tiesiogiai provokavo D. L. duoti ir susitarė su D. L. iš pastarojo užmaskuotai – kaip auką Komitetui, priimti tiksliai nenustatytą, didesnės negu 1 MGL vertės, tačiau neviršijantį 10 procentų metinių D. L. deklaruotų pajamų, kyšį, pažadėjęs D. L. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra sudarytų išskirtines sąlygas D. L. atstovaujamai (duomenys neskelbtini) dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje, siekiant, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) veiklos vietą (esančią adresu (duomenys neskelbtini)), būtų kapitališkai suremontuotas (išasfaltuotas) valstybės lėšomis, o būtent, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai paaiškintų D. L. Atrankos tvarką, apžiūrėtų D. L. pageidaujamą suremontuoti (išasfaltuoti) kelią, taip pat pakonsultuotų D. L. dėl šio kelio remonto bei įtrauktų šį kelią į (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių sąrašą tolesnėms Atrankos procedūroms vykdyti.

20.       Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti išdėstyto K. T. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, yra itin svarbu išanalizuoti 2018 m. lapkričio 22 d. jo kabinete vykusio pokalbio tarp jo, D. L. ir N. S. turinį, kadangi būtent juo prokurorė apeliaciniame skunde iš esmės juo remiasi įrodinėdama K. T. kaltę šioje inkriminuojamoje veikoje.

21.       Byloje esančiu 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbio protokolu nustatyta, kad atvykęs D. L. K. T. pasakoja apie savo įmonės planus, veiklą. Tuomet į kabinetą ateina N. S., kuris K. T. yra informuojamas, jog buvo pakviestas dėl verslo kelių programos, kad jie galėtų įmonę kitais metais vėl įtraukti į eilę. N. S. pasakė, kad viską paaiškins, toliau D. L. pristatė savo prašymą, parodė įvažiavimą į įmonę, savo sklypo ribą, nurodė, kad 2019-2020 m. įmonė ketina investuoti ir praplėsti gamybą, taip patrigubėti, kad dabar dirba 55 žmonės, tačiau jie nori efektyvumo ir tapti efektyviausiais (duomenys neskelbtini), atsakinėjo į kitus K. T. klausimus apie įmonės veiklą. D. L. parodžius, kur jų aikštelė, K. T. paaiškino, kad aikštelėje padėti negalės, o tik ten kur yra valstybinė žemė. D. L. paklausus dėl bendro projekto, K.  atsakė, kad bendras projektas gali būti tiktai privažiavimas prie jo, iki įmonės ribos, o N. S. patikslino, kad iki privačios valdos. K. T. nurodė, kad jeigu iki D. L. sklypo ribos yra seniūnijos kelias, jie galės daryti. Tuomet K. T. nurodė N. S., kad reiktų nuvažiuoti, apžiūrėti teritoriją, pasižiūrėti kur yra jų seniūnijos kelias, kur yra kelias, kuris bus asfaltuojamas, kiek dangos reikia pastiprinti, kokia dabar yra, galima netgi „projektėlį“ kažkokį pasidaryti ir panašiai. N. S. paaiškino, jog dabar kaip tik turto skyrius seniūnijoms išsiuntinėjo, kad patikslintų savo kelius, kurie neapskaityti. Reikia seniūnui pasakyti, kad tegul važiuoja, atkreipia daugiau dėmesio, perduoda turtui. Bus apskaitytas ir bus tada viskas aišku. Tuomet K. T. susitaria su N. S., kad šis kartu su J. nuvažiuos ir viską padarys bei jam kitą savaitę pateiks informaciją. N. S. paprašė D. L. telefono numerio ir nurodė, kad susiskambinus tuo pačiu paaiškintų, kur viską reikia pažiūrėti dėl jų skelbiamos programos keliams, susijusiems su verslu. Kartu su K. T. aiškina jos sąlygas. K. T. nurodo, kad jau pirmadienį (duomenys neskelbtini) sužinos kokios bus sąlygos tiems keliams arba užeis pas kanclerį. D. L. paklausus, kaip viskas vyksta, ar reikia projekto, N. S. nurodė, kad galės laisvos formos paraišką pateikti. K. T. tik nurodo, jog svarbu nepavėluoti. Tuomet kalba apie dalį, kuria D. L. turėtų prisidėti prie projekto. Taip pat N. S. D. L. nurodo neišsigąsti jeigu nelaimėtų, nes yra galimybė pasitaisyti. Tuomet kalbama apie tokių projektų trukmę. Tada N. S. nurodo, jog pasakys seniūnui, kad dirbtų ir, kad pirmadienį susiskambins su D. L., susitiks vietoje. K. T. paklausus D. L., ar viskas aišku, šis atsakė teigiamai ir N. S. išėjo iš kabineto. Tuomet K. T. pakreipė kalbą kita linkme – apie būsimus rinkimus, ir pasiūlė D. L. dalyvauti kartu su jais. Kalbėjo apie komitetus ir pasiteiravo D. L., ar jis šioje veikloje kokia nors forma nenorėtų bendradarbiauti. D. L. paklausus, kaip jis įsivaizduoja tą bendradarbiavimą, K. T. paaiškino, kad yra trys galimybės. Galima dalyvauti ir komitete, ir kandidatuojant į tarybą. D. L. pasako, kad planų eiti į politiką artimiausioje ateityje pas jį nelabai yra, tačiau kažkaip prisidėti prie vystymosi norėtų. Vis tiek yra iš (duomenys neskelbtini) ir jam būtų smagu tai padaryti kažkokiais būdais. K. T. nurodo, kad tai įmanoma. Paaiškina, kad kai komitetas jau užsiregistruoja politinės kampanijos dalyviu, atidaroma sąskaita, ir į tą sąskaitą gali privatus asmuo, bet kuris, įdėti iki vienos dešimtosios metinių pajamų. Daugiau negali, o iki dvylikos eurų gali bet kuris. D. L. pasiteiravus, ar įmonės gali remti, K. T. pasako, jog ne. K. T. pasakius, kad D. L. įrašytų į komiteto sudėtį, pastarasis nurodo, kad dar pagalvos. K. T. sutinka ir nurodo, kad jeigu kas, susiskambins. Dar paaiškina apie kandidatų iš komiteto iškėlimą. Vėliau kalbasi apie dalyvaujančius komitete asmenis. D. L. nurodo, kad dabar nenori dar duoti atsakymo, kad iki kitos savaitės pagalvos, o K. T. sutinka, pasako, jog pirmadienį paskambins. K. T. dar paaiškina apie dalyvavimą komitete, nurodo, kad jis sąrašo lyderis, kandidatas į merus.

22.       Iš to, kas išdėstyta matyti, kad D. L., K. T. bei N. S. 2018 m. lapkričio 22 d. susitikimo K. T. darbo kabinete metu kalbėjosi apie įvažiavimą į (duomenys neskelbtini). D. L. siekė išsiaiškinti, kokios programos yra savivaldybėje dėl kelių, ką jam reikia padaryti, kokie tolimesni veiksmai, kad visa tai įvyktų. Tiek K. T., tiek N. S. aiškino D. L. apie programą dėl kelių, susijusių su verslu. Pokalbio metu K. T., girdint D. L., N. S. nurodė kartu su seniūnu nuvažiuoti į vietą, apžiūrėti teritoriją, pakonsultuoti dėl kelio remonto ir kitą savaitę pateikti jam gautą informaciją. Be to, N. S. paprašė D. L. numerio, sakė paskambinsiąs, ir viską paaiškinsiąs. Neabejotina, kad D. L., išgirdęs šį K. T. nurodymą N. S., suprato, kad aptarti veiksmai bus padaryti. Tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad K. T. jam iš tiesų pažadėjo sudaryti išskirtines sąlygas (duomenys neskelbtini) dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje.

23.       Visų pirma, D. L. K. T. ir N. S. tik bendrais bruožais buvo paaiškintos dalyvavimo programoje sąlygos, pasakota, kaip įgyvendinami laimėję projektai. N. S., apklausiamas apylinkės teisme metu paaiškino, kad jis dalyvavo rengiant tą programą ir geriausiai galėjo paaiškinti. D. L. atėjo sužinoti tik informacijos. Jis visiems padeda, paaiškina. Paraiška būtų skelbime, bet jis pažadėjo padėti, jeigu kažko nesupras. Taigi, kaip matyti, aptariamas pokalbis tarp D. L., K. T. ir N. S. nebuvo kažkuo išskirtinis. D. L. tiesiog buvo pateikiama bendro pobūdžio informacija, kurią turėjo teisę ir galimybę sužinoti bet kuris asmuo, svarstantis dėl dalyvavimo atrankoje. Nekyla abejonių, jog K. T. pasikvietė N. S. tik tam, jog šis geriau viską paaiškintų, kadangi dalyvavo rengiant programą dėl kelių. Kaip matyti, jokios garantijos, kad D. L. teikiama paraiška laimės Atranką ir už valstybės lėšas bus išasfaltuotas norimas kelias prie (duomenys neskelbtini), nebuvo duotos. Iš esmės hipotetiškai kalbėta, kad kelias būtų tvarkomas iki privataus sklypo ribos. Akcentuota, kad ir pati įmonė turės prisidėti. Pats N. S. nurodė neišsigąsti jei nepavyktų laimėti. D. L., apklausiamas teisme parodė, kad jam buvo aiškinama, jog visiems dalyviams sąlygos lygios. Be to, N. S. apklausos metu pažymėjo, kad programa nėra populiari, reikia agituoti, skambinėti, nes savivaldybė nori pritraukti privačių lėšų. Savivaldybė turi interesą, kad verslininkai dalyvautų. Įmonės yra gyvenvietėse, o iki jų nuvažiuoti per gyvenvietes reikia, tai savivaldybė sutvarko miestelio ar kaimelio infrastruktūrą. Todėl susitarimas susiskambinti su D. L. taipogi nebuvo kuom nors ypatingas. Savivaldybė yra suinteresuota asmenų dalyvavimu programoje, todėl teikia visą galimą pagalbą.

24.       Antra, K. T. nurodė N. S. nuvykti į vietą ir apžiūrėti teritoriją, išsiaiškinti apie šalia tiesiamus kelius, pakonsultuoti dėl kelio tiesimo. Šiuo atveju buvo paprašyta tik pasidomėti, tam, kad gautų pats ir suteiktų reikiamą informaciją D. L.. Joks privalomas nurodymas įtraukti kelią į (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių sąrašą duotas nebuvo. Kad tai bus padaryta, nebuvo žadėta ir D. L.. Be kita ko, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, nė vienas iš pokalbio dalyvių tuo metu nežinojo, ar aptariamas kelias yra įtrauktas į tą sąrašą. Tai buvo sužinota tik tuomet, kai seniūnas A. J., paprašytas N. S., nuvyko į vietą. Pažymėtina, kad N. S. parodė, kad čia buvo ne rimtas pavedimas, ir to nelaikė pavedimu. Taip pat teigė, kad tai nebuvo išskirtinis atvejis, o eilinis darbinis epizodas. Jų tokia tvarka – sutarė, kad nuvažiuos pažiūrėti, kai žmogus kreipiasi. Tai nerašyta taisyklė ir praktiškai kiekvieną kartą važiuoja. Žmogui dėmesį parodo. Visada apžiūri tokius kelius. Jeigu kelias ne apskaitoje, tai jis negali dalyvauti programoje. Bet čia jau ne pareiškėjo reikalas. Kai sužino, kad nori dalyvauti, savivaldybės reikalas į apskaitą įtraukti, jei jis eina per valstybinę žemę, tai čia savivaldybė turi apskaityti. Labai gerai kai iš anksto sužinoma, kad žmogus ruošiasi, tai galima apskaityti, o ne tada, kai jis ateina su prašymu ir yra pamatoma, kad jo nėra. Teisme apklaustas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas A. J. parodė, kad kai N. S. paskambino, jis nebuvo nustebęs, nes jie važinėja ir tuos kelius tikrina. Taigi, kaip matyti, minėtas K. T. prašymas nebuvo kuom nors išskirtinis - tai buvo įprasta procedūra, o savivaldybė yra pati suinteresuota imtis veiksmų, siekiant sudaryti galimybes asmenims dalyvauti įvairiose programose, tame tarpe ir dėl kelių.

25.       Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybei kelių sąrašą dėl įtraukimo į vietinių kelių ir gatvių sąrašą, kuriame (duomenys neskelbtini) numeriu įtrauktas privažiuojamasis kelias nuo (duomenys neskelbtini) į sodybą (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių sąrašą, kuriame (duomenys neskelbtini) numeriu įtrauktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos privažiuojamasis kelias nuo kelio (duomenys neskelbtini) į sodybą (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu seniūnijoms, buvo paprašyta peržiūrėti sprendime nurodytus savo seniūnijos kelius/gatves ir iki vasario 25 d. pateikti pataisymus, pažymint, kad peržiūrint ir taisant vietinės reikšmės kelius, ypatingą dėmesį reiktų atkreipti į tokius trūkumus (kurių turi nelikti), kaip kad daliai kelių suteikti tie patys numeriai, įrašyti ne savivaldybei priklausantys keliai – valstybinės reikšmės, miškų urėdijų valdomi ar einantys per privačias žemes ar perspektyviniai (projektuojami) keliai. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė patikslintą (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietinės reikšmės kelių sąrašą, iš kurio išbraukta 10 kelių, tarp jų ir privažiuojamasis kelias nuo kelio (duomenys neskelbtini) į sodybą (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas ir privažiuojamasis kelias nuo kelio (duomenys neskelbtini) į sodybą (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių sąrašą nebeįtrauktas. Byloje liudytoju apklaustas A. J., aiškindamas apie aptariamo kelio įtraukimą į apskaitą nurodė, kad nurodymo iš K. T. nebuvo. Nežinojo, kad jis eina per privačią teritoriją, o kai sužinojo, turėjo vykdyti savivaldybės nurodymus, viskas sąžiningai. Tikslas buvo įtraukti visus kelius, kiek yra. Iš to kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad seniūnas siūlė įtraukti ir įtraukė privažiuojamąjį kelią nuo kelio (duomenys neskelbtini) į sodybą (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) būtent K. T. pavedimu.

26.       Esant šioms aplinkybėms, negalima daryti išvados, jog K. T. žadėjo D. L. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, sudarydami išskirtines sąlygas D. L. atstovaujamai (duomenys neskelbtini) dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje.

27.       Kaip matyti toliau, 2018 m. lapkričio 22 d. pokalbis nukrypo apie rinkimus, formuojamą Komitetą, kurio metu buvo kalbama apie D. L. galimybę prie jo prisidėti, bendradarbiauti. K. T. D. L. siūlydamas dalyvauti Komitete, pasakodamas apie galimybę prisidėti parama, to visiškai nesiejo su jau aptarta tema dėl (duomenys neskelbtini) įvažiavimo remonto. O vien tik tai, kad apie paramą buvo užsiminta iškart aptarus klausimus, susijusius su keliu, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nėra pakankama spręsti, kad K. T. D. L. davė suprasti, jog pagalbos nesuteiks, jeigu nebus paaukota Komitetui. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo visiškai atskira tema. Tą patvirtina ir jų susitikimas, įvykęs 2018 m. gruodžio 17 d. Jo metu D. L. dalyvauti politikoje atsisakė. Tuomet K. T. jo paklausė, ar jis neatsisakytų padėti kitais būdais – parama rinkiminei kampanijai arba toje rinkiminėje kampanijoje skleisti teigiamą žinią. Pasakojo, kaip pats pervedė 2000 Eur, apie norą nemažai ką padaryti gimtam kraštui, akcentuodamas, kad iš gaunamos pensijos ir turimų miškų laisvai ir taip galėtų gyventi. D. L. nurodė, kad parama yra galima. Toliau K. T. dėstė apie galimybę susirinkti, kad būtų pristatyti padaryti darbai, surengta diskusija, žmonėms leista pasisakyti, o D. L. nurodė, kad tai būtų įdomu. Tik pokalbio pabaigoje D. L. užsiminė, jog buvo atvažiavęs seniūnas ir liepė nueiti ten, kas viską planuoja. K. T. nurodė, kad po Naujųjų bus dėliojamas biudžetas, bus sprendžiama, kam, kiek skiria – keliam, verslo keliam ir pan., nes dabar yra sumaištis. D. L. nurodo, kad reikia ramiai susitvarkyti visus reikalus. Jie atsisveikina ir susitikimas tuo baigiasi. Taigi, kaip matyti šiame pokalbyje K. T., D. L. atsisakius dalyvauti Komitete, tik išdėstė kitus galimus prisidėjimo būdus rinkimuose, tačiau nieko iš jo nereikalavo. Iš esmės jis tik pateikė informaciją, jog prisidėjimas gali būti parama arba tiesiog teigiamos žinios apie Komitetą skleidimas. Toks K. T., kaip kandidato į merus, elgesys nėra neteisėtas ir negali būti traktuojamas kaip provokacija duoti kyšį. Pažymėtina, kad ir šio susitikimo metu jo prašymas D. L. prisidėti nebuvo siejamas su 2018 m. lapkričio 22 d. aptartais reikalais dėl įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) tvarkymo. Kaip matyti, pirmas apie tai užsiminė pats D. L., nurodydamas apie seniūno atvykimą, o K. T. tik paaiškino, kad biudžetas bus dėliojamas po Naujųjų. Teisme apklausiamas D. L. patvirtino, kad buvo dvi atskiros temos – apie keliuką ir apie paramą. K. T. neišreiškė susiejimo tarp paramos komitete ir keliuko asfaltavimo. Liudytojas R. L. taipogi teigė, kad paramos su keliuku nesiejo nei D. L., nei K. T.. Be kita ko, išanalizavus abiejų minėtų susitikimų metu vykusius pokalbius, pastebėtina, kad nei viename iš jų nebuvo sutarta, kad D. L. rems Komitetą finansiškai, nei kokia tai galėtų būti suma. D. L. K. T. nieko nežadėjo. Vėliau, galimybėmis aukoti ar kitaip prisidėti, taipogi nebesidomėjo.

28.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad K. T. būtų provokavęs D. L. duoti ir susitaręs iš jo kaip auką Komitetui, priimti tiksliai nenustatytą, didesnės negu 1 MGL vertės, tačiau neviršijantį 10 procentų metinių D. L. deklaruotų pajamų, kyšį.

29.       Teisėjų kolegija atmeta prokurorės apeliacinio skundo teiginius, jog D. L. nesuteikta parama Komitetui bei K. T. tolesnis nesidomėjimas aptariamu keliuku rodo, kad K. T., D. L. nesuteikus paramos, prarado interesą veikti D. L. naudai, kadangi tai šiuo atveju tėra prielaidos. Be to, jas paneigia aukščiau išdėstytos teismo išvados. Kaip minėta, K. T. jokių pažadų sudaryti išskirtines sąlygas D. L. įmonei dalyvauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje nedavė ir dėl jokios paramos jie susitarę nebuvo.

30.       D. L., apklausiamas teisme parodė, kad jis paramos nesuteikė. Kiek pamena, griežtai „ne“ nebuvo, o buvo, kad „pagalvosim“. Sakė, jog kai gauni klausimą tokį, tai iš karto visus variantus sumąstai, šiaip iš esmės negalvojo nei remti, nei eiti į politiką. Buvo nesmagu, nemalonu pasakyti „ne“. Tiesiog, kad yra meras, toks statusas, tai dar labiau nemalonu, nei eiliniam žmogui, nes jaučiasi statuso skirtumas ir visa kita. Jis visą laiką nenori sakyti nei taip, nei ne, sakė pagalvos. Jautė, kad nedalyvaus politikoje. Toks buvo sušvelninimas, kad pagalvos. Tai čia gal irgi toks atstūmimas buvo, pasakyti „ne“ buvo sunku, nes jau vieną kartą buvo pasakęs „ne“, situacijos sušvelninimas, neplanavo daryti paramos. Buvo jausmas, kad meras turi ryšių ir gali pritraukti į (duomenys neskelbtini) daugiau pinigų iš (duomenys neskelbtini). Patvirtino 2019 m. sausio 28 d. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šios apklausos metu jis parodė, kad neplanavo prisidėti prie sąrašo. Nežino, kodėl pirmą kartą neatsisakė, gal nesmagu buvo atsisakyti, prašė paslaugos, gal bijojo, kad bus užvertos durys. Kad mažesni šansai, kad keliuko projektas bus užbaigtas. Jei būtų norėjęs, būtų rėmęs iš asmeninės sąskaitos. Finansiškai būtų turėjęs paremti sąrašą pinigais, kaip suprato. Atrodo ten buvo kalba apie įstatymus, kiek galima skirti pinigų. Gal būt būtų parėmimas padėjęs keliuko projektui. Iš pateiktų D. L. parodymų matyti, kad, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, jo manymas, jog jei neparems komiteto, negaus K. T. pagalbos dėl keliuko tvarkymo, susiformavo būtent dėl jo paties vidinio įsitikinimo, o ne dėl K. T. pokalbių metu išsakytų teiginių. Taigi, šiuo atveju tėra jo, niekuo nepatvirtintas subjektyvus manymas, kuriuo K. T. kaltė padarius BK 226 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą negali būti grindžiama.

31.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant aptariamą K. T. inkriminuojamą nusikaltimą, buvo itin svarbūs liudytojo D. V. parodymai, tačiau apylinkės teismas jų nevertino. Su šiais prokurorės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi D. V. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, konstatuoja, kad jokių reikšmingų aplinkybių, susijusių su įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) įtraukimu į (duomenys neskelbtini) vietinės reikšmės kelių sąrašą, jo asfaltavimu bei atrankomis, jis nenurodė.

Dėl A. P. įdarbinimo (duomenys neskelbtini)

32.       K. T. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. spalio 23 d. susitikimo su 2015 - 2019 m. kadencijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu A. P., jo (K. T.) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate, adresu (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir kitų institucijų valstybės tarnautojams ar valstybės tarnautojams prilygintiems asmenims, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tiesiogiai susitarė su A. P. iš pastarojo priimti nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – asmeninę naudą sau ir Komitetui, o būtent susitarė su A. P., kad pastarasis nesitrauks iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos, būdamas šioje koalicijoje padės jam (K. T.) ir Komitetui siekti politinių tikslų bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio metu balsuos už neplaninio (duomenys neskelbtini) audito atlikimą, už tai jis (K. T.) pažadėjo A. P. darbą (pareigas) (duomenys neskelbtini), tai yra, pažadėjo paveikti (duomenys neskelbtini) laikinai direktoriaus pareigas einantį A. G., kad šis teisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus, tai yra priimtų A. P. į (duomenys neskelbtini) vyr. inžinieriaus aprūpinimui pareigas.

33.       Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. parodymai ikiteisminiame tyrime, buvo duoti jam būnant įtariamuoju. Vėliau, 2019 m. gegužės 14 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu teismo, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jau buvo apklausiamas kaip liudytojas. Įvertinus A. P. ikiteisminiame tyrime ir teisme duotus parodymus, pastebėtina, kad teisme jis esmines aplinkybes, susijusias su pažadu jį įdarbinti į (duomenys neskelbtini), jo pasilikimu koalicijoje ir balsavimu dėl ligoninės audito, nurodė skirtingai (prieštaringai), todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas remiasi jo parodymais, duotais teisme, nes prieš juos duodamas jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekė sakyti tiesą, priešingai nei tai darydamas ikiteisminiame tyrime. Be to, A. P. parodymais remiamasi tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kadangi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, K. T. neigiant savo kaltę, jie turi priešingą suinteresuotumą byloje.

34.       Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti K. T. šio jam inkriminuojamo kaltinimo padarymo pagrįstumą, yra reikalinga išanalizuoti ir dar kartą įvertinti 2018 m. spalio 23 d. vykusio pokalbio tarp jo, A. P. bei A. G. turinį.

35.       Iš byloje esančio 2018 m. spalio 23 d. K. T. kabinete vykusio pokalbio protokolo matyti, kad pirmiausia ten susitiko jis ir A. P.. K. T. A. P. nurodo, jog pats pasakė, kad prašys, jog konkursas būtų skelbiamas iki Naujųjų metų. Aišku, bus ir gruodį skirs. Klausia, ar A. P. galės ramiau pabūti, sako, jog jame jaučia draugiškumą. Klausia, ar patemps. A. P. nurodo, kad draugiškumas turi viskam ribas. Tuomet K. T. jį patikina: „kategoriškai gipsas“, trečią – rinkimai, ketvirtą – paskirtas. A. P. nesutinka ir K. T. sako kviesiantis A. G.. A. P. aiškina, kad reikėjo ankščiau daryti, o K. T. jo paklausia, kas jam iš to, jei jis išeis. A. P. atsako, kad nei taip nieko, nei taip nieko, kam jam eiti į darbą, jei atlyginimo negauna. Tada K. T. telefonu pakviečia A. G.. Vėl aiškina A. P., kad jiems čia bus „juodas minusas“. Teigia, kad bus sakoma, jog dabar paskyrė, todėl kad prieš rinkimus, tuomet jis (A. P.) turės išeiti iš to. Klausia, kam jam to, jeigu dar dirbs „(duomenys neskelbtini)“. A. P. atsako, jog gali išeiti, gali ir neišeiti. K. T. paklausia, kam jam to ir kaip jis važinės darbo metu. Į kabinetą užeina A. G. ir K. T. jam sako, kad A. P. pareiškė ultimatumą. A. P. tai neigia, sako, kad yra susitarimas. K. T. paaiškina, kad A. P. sako, jog jeigu jo neskiria į „(duomenys neskelbtini)“, jis praktiškai palieka koaliciją. A. G. nesupranta kuria prasme į „(duomenys neskelbtini)“, teigia, jog jau apšnekėjo, teiraujasi, ar ne ta kažkokia pozicija. K. T. paaiškina, kad A. P. sako, jog jeigu jo dabar nepriima, jis palieka koaliciją. A. P. nurodo, kad buvo susitarę gruodžio 1 d. A. G. pasako, kad valdyba bus lapkričio mėnesį, keis struktūrą. Po to sprendimo, kai įsigalios, gali kažkaip priimti, gruodžio mėnesį. A. P. nurodo, kad suprato, bet vėliau dar pasitikslina, jeigu lapkričio pradžioje valdybos posėdis, tai nuo gruodžio 1 d. jį gali priimti? A. G. atsako – jeigu valdyba patvirtina struktūrą. K. T. A. G. paklausia, ar pats komunikuos, ir nurodo, kad jis sakys, kad nieko nežinojo ir nematė. A. G. patvirtina. Tuomet K. T. pradeda kalbėti apie auditą ligoninėje ir nurodo atstovauti „rimtai“. A. G. sutinka. A. P. nurodo, kad kaip ir kalbėjo, jog auditas bus reikalingas ir naujam vadovui. K. T. sutinka, teigia, kad jie nori žinoti realią situaciją. A. G. patikslina, ar audituoja ligoninę. K. T. patvirtina.

36.       Įvertinus tai, kad išdėstyta, akivaizdu, kad K. T. A. P. pažadėjo, jog jis bus įdarbintas į (duomenys neskelbtini) ir dėl to tarėsi su A. G., kadangi jis tuo metu vadovavo įmonei. Be to, iš A. P. K. T. pasakytų teiginių, matyti, kad jie ir seniau, t. y. iki 2018 m. spalio 23 d., yra kalbėję apie A. P. įdarbinimą minėtoje įmonėje. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šio pokalbio metu jau buvo tariamasi dėl A. P. įdarbinimo datos, sutarta su A. G., kad jis „komunikuos“, t.y. spręs aktualius klausimus tiesiogiai su juo, o K. T. pareiškė liksiantis nuošalyje ir apsimesiantis, jog nieko nežino. Byloje esantys A. P. telefoninių pokalbių, vykusių 2018 m. lapkričio 8 d. su V. K. ir 2018 m. lapkričio 9 d. su A. G., protokolai patvirtina, jog jis tikėjosi būti įdarbintas į (duomenys neskelbtini) ir tuo rūpinosi. Tačiau, priešingai nei nurodoma K. T. pareikštame kaltinime, šiuo atveju nei vienas pokalbis nepatvirtina, jog A. P. buvo žadama įdarbinti būtent į (duomenys neskelbtini) vyr. inžinieriaus aprūpinimui pareigas. Juolab, kad šios pareigybės pokalbio metu įmonėje net nebuvo. Iš byloje esančio 2018 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tik jo metu A. G. pasiūlė įvesti vyr. inžinieriaus aprūpinimui (kuris būtų atsakingas už visą ūkį, techniką, viešuosius pirkimus, vandens tiekimo ūkį, t.y. linijas) pareigybę. Pats A. P., apklausiamas teisme aiškino, kad buvo kalbėjęs dėl direktoriaus pavaduotojo pareigų, konkrečiai nebuvo kalbos apie kokią kitą pareigybę. Jis norėjo vadovaujančio darbo. Tad lieka neaišku, į kokias pareigas buvo žadama įdarbinti A. P.. Be to, negalima daryti išvados, kad A. G. siūlė įvesti (duomenys neskelbtini) vyr. inžinieriaus aprūpinimui pareigybę, būtent dėl K. T. įtakos jam. A. G. apklausiamas teisme patikino, kad iš mero jokio nurodymo ar įsakymo nėra gavęs, buvo tik diskusiniai pokalbiai. Meras jų „neprievartavo“ įdarbinti. Jo sprendimas dėl struktūros pertvarkymo brendo jau seniai. Dirbdamas pavaduotoju, tada laikinuoju direktoriumi, matė, kad pareigybių struktūra nėra gera, kadangi tiekimas, gamyba ir aprūpinimas susimaišė. Norėjo skirstyti krūvį į dvi funkcijas - gamyba būtų vandenvalos ir vandens valymo įrenginių aptarnavimas, o aprūpinimas spręstų pastatų, transporto, viešųjų pirkimų ir pan. klausimus. Valdybai ir buvo pasiūlytas šitas sprendimas.

37.       Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių viso K. T. A. P. duoto pažado paveikti (duomenys neskelbtini) laikinai direktoriaus pareigas einantį A. G., kad šis teisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus ir įdarbintų A. P. į šią įmonę, turinį.

38.       Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo konstatuoti, kad K. T. susitarė savo ir komiteto naudai priimti nematerialios formos, ekonominės vertės neturintį kyšį, t.y. susitarė su A. P., kad jis nesitrauks iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos, ir būdamas joje, padės K. T. ir Komitetui siekti politinių tikslų bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos posėdžio metu balsuos už neplaninio (duomenys neskelbtini) audito atlikimą. Iš 2018 m. spalio 23 d. vykusio pokalbio matyti, kad baigus kalbėti apie A. P. įdarbinimą į (duomenys neskelbtini), K. T. ėmė kalbėti apie 2018 m. spalio 25 d. vyksiantį tarybos posėdį ir nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl audito ligoninėje būtų atstovaujama „rimtai“. Bylos duomenimis, A. P. nepasitraukė iš valdančiosios koalicijos ir balsavo už audito atlikimą ligoninėje. Tačiau daryti išvados, kad jo tokį elgesį lėmė susitarimas su K. T., negalima. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. P. parodė, jog jo nuomonė, kad reikalingas auditas sutapo, nes visur buvo kalbama, kad ligoninėje netvarka, bėga žmonės į kitus rajonus gydytis. Niekas jo neprašė ir jo pritarimas ligoninės auditui nebuvo niekieno įtakotas. Taigi, kaip matyti, A. P. balsavo laisva valia, sprendimą priimdamas pagal savo supratimą ir įsitikinimus. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, A. P. priklausė K. T. suformuotai valdančiajai koalicijai, tad siekė tų pačių politinių tikslų. Taip pat, šiuo atveju teigti, kad A. P. pasilikimas koalicijoje ir balsavimas už audito darymą ligoninėje buvo itin reikšmingas, ar net lemiamas, nėra pagrindo. Ši aplinkybė neįrodyta. Byloje apklaustas A. G. parodė, kad paskutiniais metais pozicija buvo stipri, nes buvo 17 narių. Vieno žmogaus nebuvimas nepadarytų jokios įtakos. „Meras negulė ant stalo kryžiumi“, kad A. P. liktų koalicijoje. Pripažino, kad dirbti yra geriau kai stipresnė koalicija, meras stengėsi palaikyti gerus santykius, tačiau jei A. P. būtų įvykdęs savo grasinimus, koalicija nebūtų sugriuvusi. Liudytojas A. G. patvirtino, kad dėl vieno žmogaus tikrai nepasikeistų valdančioji dauguma, kurią sudarė 16-18 narių iš 25. Be kita ko, ir pats A. P. apklausos teisme metu nurodė nežinantis, ar merui buvo svarbus jo balsas. Suprato, kad jei būtų išėjęs, būtų sumažėjęs koalicijos narių skaičius, tačiau konkrečių aplinkybių ir pasekmių nežinojo. Taipogi, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad kai K. T. nurodė, jog tarybos posėdžio metu dėl ligoninės audito būtų balsuojama „rimtai“, kabinete buvo ir A. G.. Be to, iš pokalbio galima suprasti, kad jie jau kuris laikas buvo vieningos nuomonės dėl audito reikalingumo. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad be A. P. K. T. būtų nebegalėjęs siekti politinių tikslų ir nebūtų surinkti reikiami balsai sprendimui dėl audito ligoninėje.

39.       Taip pat, įvertinus K. T. ir A. P. pokalbio fragmentą, kurio metu K. T. nurodo, kad jiems čia bus „juodas minusas“, konstatuotina, kad iš šios frazės nėra aišku apie kokį ir iš kur A. P. išėjimą tiksliai kalbama. Prokurorės teiginiai, jog čia aptariamas A. P. išėjimas iš valdančiosios koalicijos, tėra galima pokalbio interpretacija, kuria apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Be to, teisme apklausiamas A. P. taipogi tiksliai negalėjo nurodyti apie ką buvo kalba – galėjo būti kalbama apie tai, kad jis turi išeiti iš „(duomenys neskelbtini)“ prezidiumo narių, nes buvo šmeižikiškas straipsnis apie jį laikraštytje „(duomenys neskelbtini)“.

40.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, Komitetas buvo įregistruotas Vyriausioje rinkimų komisijoje tik 2018 m. gruodžio 3 d. (sudarytas 2018 m. lapkričio 27 d.), taigi nei tarp K. T. ir A. P. vykusio pokalbio, nei tarybos posėdžio metu, jis net neegzistavo, todėl K. T. negalėjo tartis dėl kyšio Komiteto naudai. Taip pat baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, kad K. T. būtų taręsis ir dėl kyšio savo naudai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šioje dalyje nuosprendyje išdėstytais apylinkės teismo motyvais ir padaryta išvada, jog tai, kad (duomenys neskelbtini) neeilinis auditas būtų kaip nors naudingas aasmeniškai K. T., tėra niekuo nepagrįsta prielaida, todėl plačiau minėtu klausimu nepasisako.

41.       Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad tai, jog K. T. pažadėjo A. P. darbą už jo dalyvavimą koalicijoje, patvirtina 2018 m. gruodžio 17 d. pokalbis K. T. kabinete. Minėtame pokalbyje dalyvavo K. T., A. G., A. G. ir S. Š.. A. G. nurodė, kad jis (kaip nustatyta - A. P.) pas jį penktadienį buvo užėjęs, tai jis (A. G.) jam pasakė, kad jis bus kažkurio dešimtuko pradžioje, bet turės taip dirbti, kad patektų į tarybą. K. T. pasiteiravo, ar A. P. nepyko. A. G. paaiškino, kad nuo šeštos jau nebedirba (duomenys neskelbtini). K. T. teigė, kad tai yra gerai, o A. G. pasakė, kad ankščiau kovo 3 d. nepradės. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei mano prokurorė, iš jo negalima suprasti, kad A. P. buvo pažadėtas darbas (duomenys neskelbtini) už jo pasilikimą koalicijoje, ir tai vėlgi, tėra tik prielaida. Todėl šie prokurorės skundo argumentai yra atmetami.

42.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, matyti, kad šis K. T. pareikštas kaltinimas dėl BK 226 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nepasitvirtino, todėl jis buvo išteisintas pagrįstai.

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)

43.       Kaip minėta, K. T. buvo išteisintas iš kaltinimo, jog jis, būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 17 d. telefoninių pokalbių su R. K. metu, taip pat 2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimų su R. K. jo (K. T.) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate, adresu (duomenys neskelbtini), metu, taip pat 2019 m. sausio 11 d. susitikimo su R. K. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), metu, taip pat 2019 m. sausio 24 d. susitikimo su R. K. (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato kieme, adresu (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tiesiogiai R. K. pareikalavo ir susitarė su R. K. iš pastarojo užmaskuotai per kitą asmenį priimti 1000 Eur kyšį kaip auką Komitetui, pažadėjęs R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra sudarytų sąlygas R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini) disponuoti žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu Lietuvos Respublikai, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai skubos tvarka imtųsi veiksmų, jog būtų patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat, kad šis žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės žinion bei išnuomotas R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini), o išnuomotame žemės sklype būtų leista vykdyti R. K. pageidaujamų aukštų dydžio pastato statybas, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 16 d., užmaskuotai per kitą asmenį – D. G., kurią surado (duomenys neskelbtini) direktorė K. K., savo ir Komiteto naudai priėmė iš R. K. ir K. K. 1000 Eur kyšį, D. G. K. K. prašymu šiuos pinigus 2019 m. sausio 16 d. bankiniu pavedimu, užmaskuotai – kaip auką, pervedus į Komiteto banko sąskaitą, tačiau Komitetui pripažinus D. G. auką nepriimtina (viršijančia 10 procentų D. G. deklaruotų pajamų) ir Komitetui 2019 m. sausio 22 d. bankiniu pavedimu grąžinus D. G. 1000 Eur, tai yra nepavykus iki galo įgyvendinti nusikalstamo sumanymo, jis (K. T.), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 24 d., užmaskuotai per kitą asmenį – A. P., kurią surado K. K., savo ir Komiteto naudai priėmė iš R. K. ir K. K. 1000 Eur kyšį, A. P. K. K. prašymu šiuos pinigus 2019 m. sausio 24 d. bankiniu pavedimu, užmaskuotai – kaip auką, pervedus į Komiteto banko sąskaitą.

44.       Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su K. T. išteisinimu iš šio kaltinimo, nurodydama, kad teismas padarė aiškiai prieštaringas viena kitai išvadas, t.y. teisingai nustatęs faktines aplinkybes, kad K. T. pažadėjo R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarnautojus, kad pastarieji veiktų teisėtai savo įgaliojimų ribose ir davė jiems nurodymus „pajudinti sklypą“, kuriuos savivaldybės tarnautojai vykdė, tačiau analizuodamas 2018 m. gruodžio 18 d. K. T. ir R. K. pokalbį, padarė neatitinkančias tikrovės išvadas, kad jo metu K. T. R. K. neišsakė tiesioginio reikalavimo duoti kyšį, o jo nurodymas R. K., kad jis gali paaukoti Komitetui, taip pat negali būti vertinamas kaip atviras, tiesmukiškas reikalavimas ar raginimas duoti kyšį, nes K. T. nedavė suprasti R. K., kad jei šis nepaaukos, tai K. T. neveiks R. K. interesais.

45.       Siekiant nustatyti, ar K. T. pareikštas kaltinimas yra pagrįstas, reikalinga dar kartą išanalizuoti ir įvertinti byloje esančiuose protokoluose užfiksuotus K. T. ir R. K. parodymus bei įrašytus pokalbius jiems susitikus ar kalbantis telefonu, taip pat jų veiksmų seką, sprendžiant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statuso klausimus.

46.       Išteisintasis K. T. dėl šio kaltinimo yra paaiškinęs ir savo paaiškinimus pakartojęs bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kad 2015 m. tiesioginiuose rinkimuose buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) meru ir šias pareigas ėjo iki 2019 m. sausio 28 d. 2018 m. rugpjūčio 14 d. kaltinamasis atsitiktinai susitiko R. K., kuris po įprasto pokalbio užklausė apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Tada pasakė R. K., kad jis turi kreiptis oficialiai, jei pageidautų tą sklypą valdyti. 2018 m. lapkričio 26 d. R. K. jam paskambino ir paprašė priimti. Susitiko sekančios dienos ryte. R. K. užklausė apie tą žemės sklypą, o jis išaiškino visą oficialią sklypo nuomos aukciono būdu tvarką. 2018 m. lapkričio 28 d. susitikimo metu R. K. parodė dokumentą, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje ir aukštingumą nustato architektai, derindami su (duomenys neskelbtini) regioniniu parku. Jokių ypatingų ar išskirtinių sąlygų iš R. K. nereikalavo ir jam nieko nežadėjo, R. K. taip pat jokių sąlygų nekėlė. Dalykiniam pokalbiui pasibaigus, prasidėjo pokalbis apie būsimus rinkimus, nes tuo metu tai buvo viena iš aktualesnių temų. Šio pokalbio metu jis neprašė jokio atsidėkojimo, paramos ar kitokios turtinės ar neturtinės naudos, o tik paklausė, gal R. K. žmona norėtų užsiimti politine veikla. 2018 m. gruodžio 18 d. susitikime su R. K. jis dar kartą paklausė R. K., ar jo žmona nenori prisidėti prie Komiteto, nes jau prieš tai buvo jam užsiminęs kelis kartus, o buvo likusios tik kelios vietos sąraše. R. K. atsakė, kad žmona tam neturi laiko. Pasibaigus pokalbiui apie rinkimus, jis informavo R. K. apie žemės sklypo formavimo procesą, o šis paklausė, kada gali įvykti aukcionas. Jis nežinojo kada, bet nurodė, kad vyks nustatyta tvarka ir ilgai neužtruks. Tada R. K. atsakė, kad skolingas neliks, tačiau jis kategoriškai kelis kartus atsakė, kad nereikia jokio atlyginimo, kad jis gauna didelę pensiją ir pakankamai uždirba. Jokio reikalavimo jokia forma niekada nėra išreiškęs. 2018 m. gruodžio 20 d., kai atvyko R. K., jis eidamas sutiko V. J. ir paklausė, ar vykdomas tas projektas, nes praėjo mėnuo laiko po kreipimosi. Ji sakė, kad nežino, tai tada pasakė paskubinti šį reikalą. 2019 m. sausio 11 d. R. K. vėl paskambino ir pasakė, kad nori susitikti. Jis pasiūlė susitikti „(duomenys neskelbtini)“. R. K. šio susitikimo metu pats, niekieno neraginamas prakalbo apie tai, kad jie (neįvardino, kas konkrečiai) pasirengę paaukoti Komitetui, dar atsiklausė, ar gali paaukoti bet kuris Lietuvos gyventojas. Jis atsakė „taip“, nurodydamas, kokia įstatymo reglamentuota aukojimo tvarka. R. K. pasakė, kad „mes“ paaukosime komitetui 1000 Eur, o kieno pavarde - jis pasakys vėliau. R. K. sakė, kad savo vardu nenori aukoti, nenori viešumos, nes aukotojai yra skelbiami viešai, vėliau jie aptarinėjami, komentatorių kritikuojami, nepagarbiai į juos žiūrima, jie žeminami. Norimą paaukoti 1000 Eur sumą nurodė R. K.. Nebuvo kalbos kas, kiek ir kokiu būdu galėtų aukoti. Po to R. K. paklausė, kur gali pervesti paramą Komitetui, ir jis padavė lapelį su Komiteto rekvizitais. Tuo pokalbis ir baigėsi. Teigia, kad R. K. nieko neturėjo paaukoti, o jis sakė, kad paaukotų, jei galės ir norės. Neneigia, jog 2019 m. sausio 16 d. jam paskambino R. K. ir pasakė, kad D. G. parėmė Komitetą, o jis R. K. padėkojo, pasakydamas „ačiū“. Vėliau jam skambino A. G. ir pasakė, kad yra žmogus, paaukojęs 1000 Eur, bet nežino jo asmens kodo. Kai po kiek laiko paskambino R. K., jis paklausė aukotojo asmens kodo, o R. K. jį padiktavo. Šios paramos jis niekaip nesiejo ir nesieja su jokiomis administracinėmis procedūromis. Tai nebuvo ir negalėjo būti atsidėkojimas, nes nebuvo už ką dėkoti, o ir jis neprašė padėkų. Kategoriškai neigia, kad priėmė savo ar Komiteto naudai kyšį.

47.       2018 m. lapkričio 26 d. užfiksuotame telefoniniame pokalbyje, kuomet R. K. skambino K. T. ir pasiteiravo, ar galima būtų išsinuomoti, nusipirkti sklypą (duomenys neskelbtini), K. T. atsakęs, kad yra (duomenys neskelbtini), ir grįžęs pasižiūrės, ką galima padaryti, o tos pačios dienos vakare K. T., paskambinęs R. K. ir susitaręs su juo, kad R. K. kitą dieną atvyks pas K. T. į darbą pusę aštuonių, rodo, kad K. T., vykdydamas mero pareigas, ėmė veikti ne eilinio (duomenys neskelbtini) gyventojo, o vieno konkretaus jam žinomo ir gerai pažįstamo asmens – verslininko R. K. interesais.

48.       2018 m. lapkričio 27 d. susitikimo K. T. kabinete metu, K. T., kalbėdamasis su R. K. ir jam girdint, paskambino A. S. ir paklausė jos, ar ji ką nors žiūrėjo. A. S. atsakė, kad žemės sklypas gan seniai suformuotas (duomenys neskelbtini), keturi arai, paskirtis „Kita“, kultūros paveldo teritorija. Tuomet K. T. jai nurodė inicijuoti to sklypo „pajudinimą“, „tegul jiems perduoda, tada jie surašys, ar gydymo, ar prekybos paskirtis, ir viskas“. Pasiteirauja ką jie turi padaryti, nurodo pasižiūrėti, gal galėtų taip pat daryti, kaip (duomenys neskelbtini). Tuo pokalbį su A. S. baigė ir jį tęsė su R. K., nurodęs, kad „užsuks“ dabar greitai. R. K. pasiteiravus, ar čia visai realu, K. T. patikino, kad visai realu, papasakojo, kaip buvo perimti kiti objektai. Dar R. K. pasakė, kad jau dabar „užsuks“, jau jie pradės procedūras. R. K. paklausus, ar pirmas žingsnis toks visai realus, K. T. atsakė, kad ateis direktorius, paprašys, kad jis parašytų, iš karto, kad perduotų jiems.

49.       Sekančią dieną – 2018 m. lapkričio 28 d. K. T. perskambino R. K. ir pastarajam paklausus, ar yra kokių naujienų, K. T. atsakė, kad R. K. gali atlėkti į jo darbą ir pasakys. Tą pačią dieną vykusio susitikimo K. T. kabinete metu, K. T. R. K. pasako, kad tas sklypas formuotas žemėtvarkoj; aišku jį jiems perduos, bet bus daroma atranka pagal jų reikalavimus; jie neturi kadastrinės bylos, bet užsakys tos bylos atstatymą skubos tvarka. Nurodo, kad paleido į priekį bylos formavimą. Viską daro „su priežiūra, greituoju būdu“. Taip pat paaiškina, kad turės keisti paskirtį iš „Kita“ į „Statinių statyba“. R. K. pasidomi dėl statybos galimybių. K. T. atsakymas nėra aiškus. R. K. pasako, kad viskas gerai, viskas juda. Tuomet K. T. užsimena apie Komitetą. Nurodo, kad vakar jį registravo, buvo susirinkimas, parašė VRK (2018 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) rinkimų komiteto (duomenys neskelbtini) veiklos sutartis (3 t., 122-134 b.l.)). R. K. pasiteirauja orientacinio laiko ir K. T. nurodo, kad pagal laikus susidėlios, paaiškina, kad nori, jog viskas vyktų greitai. Paprašys tiek (duomenys neskelbtini), tiek jų administracijos, atstatys tą bylą, nuvažiuos, paims kopijas. Tiesiog važiuoja daro ir viskas. R. K. paklausus, ar pusės metų nereiks visam šiam reikalui, K. T. atsakė, kad ne, ir pasiteirauja, ar kalbėjo su žmona. R. K. nurodo, kad ne. Tuomet K. T. sako, kad jaunas, gražus žmogus, išmokytų dirbti, ir R. K. patikina, kad pakalbės. K. T., be kita ko, paiškino ir apie savo kompetencijas bei pažintis.

50.       2018 m. gruodžio 18 d. K. T. paskambino R. K., paklausė, ar jis gali užlėkti, o R. K. nurodė, kad gali. Tos pačios dienos susitikimo K. T. kabinete metu, K. T. R. K. nurodo, kad turi sąraše dar 4 vietas, kurias nori užpildyti ir pasiteirauja R. K., ar su jo žmona būtų galima šnekėti. R. K. nurodo, kad ne. Tuomet K. T. pradeda kalbėti apie sklypą. Paaiškina, kad jis suformuotas, bet daromi dokumentai. Jis skubos tvarka paprašė, kad jie (turto skyrius ir architektūros skyrius) viską perimtų. R. K. teiraujasi, kada jie galvoja pabaigti. K. T. atsako, kad turėtų greitai (skubos tvarka). R. K. klausia: - savaitėmis ar mėnesiais, o K. T. sako, kad gal porą mėnesių gali būti. Ir tada jis nueis architektūron pas V.. R. K. paklausus, ar dabar didelis tempas, K. T. patikina, kad iki 12 d., labai. Toliau kalbasi apie sąrašą, rinkimus. K. T. nurodo R. K., kad kai bus žinių, praneš, o R. K. sako, kad vis tiek tada atsideda po švenčių. K. T. patvirtina, aiškindamas, kad eis dabar iš karto pašnekės. Tuomet R. K. nurodo, kad skolingas neliks. K. T. atsako neigiamai ir sako, kad dėl to net šnekų nėra, jei galės parems jų rinkiminę kampaniją į sąskaitą, kiek galės. R. K. sutikdamas patikina, kad deklaruoja pajamas. Tuomet K. T. sako, kad viskas gerai, viskas viešai, niekada jokių grynų neima. Aiškina, kad pakankamai uždirba, pensiją gerą gauna, gali gyventi pats sau, bet pasako, jog „paramos, draugiškos pagalbos, visada galimos“. R. K. sutinka ir pasiteirauja, kada jam skambinti, o K. T. nurodo, kad duos žinią iš karto, pasakys, kokia tvarka, pajudins žemėtvarkoj, nes tą sklypą jiems reikia perimti, jie raštus parašė. Susitaria, kad susiskambins, susitiks. Abu išeina iš kabineto. Tą pačią dieną – 2018 m. gruodžio 18 d. R. K. paskambinęs K. T. paklausė „K., ar užklausėt, kokia ten situacija?“, K. T. atsakė teigiamai, R. K. paklausus „Ką sakė, kaip ten kas?“, K. T. atsakė, kad „Pajudina dabar va, greituoju būdu man dar šiandien pasakys informaciją, kurioj situacija... judina, judina, judina, buvau, buvau. Duosiu žinią, kai tik žinosiu, duosiu“, R. K. atsakė supratęs ir atsisveikino ((duomenys neskelbtini) 10:47:48) (t. 4, b. l. 10-11).

51.       2018 m. gruodžio 20 d. telefoninio pokalbio metu R. K. pasiteirauja, ar galėtų atlėkti pas K. T., nes turi porą klausimų. K. T. atsako teigiamai ir jie susitaria susitikti. 2019 m. sausio 9 d. R. K., paskambinęs K. T., paklausė jo, ar dar neturi kokių nors naujienų, K. T. atsakė, kad neturi, kad patikrins, koks ten stovis, ir duos žinią. 2019 m. sausio 11 d. K. T., paskambinęs R. K., susitaria susitikti su juo be penkių keturios „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. sausio 10 d. K. T. kabinete vykusio pokalbio apie rinkimų kampanijos finansavimą metu (pokalbyje dalyvavo K. T., A. G., D. V.), K. T. pasakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ padės“ (garso ir vaizdo įrašas K. T. darbo kabinete laikotarpiu nuo 16:47 iki 16:59) (6 t., 150-155 b.l.).

52.       (duomenys neskelbtini) patalpų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2019 m. sausio 11 d. 16:08 į patalpas ateina R. K.. Jis laukia, po kurio laiko išeina į lauką, grįžta, vėl išeina. 16:15:37 pro duris įeina R. K., K. T. ir nenustatytas asmuo. K. T. su R. K. nuėjo į kitas patalpas, kurių vaizdo kamera nefilmuoja. 16:17:41 R. K. išėjo iš patalpų, o K. T. pasiliko.

53.       2019 m. sausio 16 d. R. K. paskambino K. T. ir trumpai pranešė, kad D. G. šiandien parėmė. K. T. atsakė, kad suprato, ir padėkojo. 2019 m. sausio 17 d. K. T. paskambino R. K. ir pasakė, kad reikia to žmogaus asmens kodo. R. K. pasakė, kad gerai, tuoj, o vėliau tą pačią dieną R. K. perskambino K. T. ir padiktavo skaičius „(duomenys neskelbtini)“, po ko K. T. ir T. K. vienas kitam padėkojo ir atsisveikino. 2019 m. sausio 24 d. maždaug nuo 12.10 val. iki 12.19 val. K. T. su R. K. buvo susitikę (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato kieme.

54.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad R. K. turėjo akivaizdų interesą įsigyti ar išsinuomoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klinikos statybai ir dėl to kreipėsi į K. T., kuris nedelsdamas ėmėsi veiksmų šiam klausimui spręsti. Procedūros vyko skubos tvarka, buvo siekiama kuo greičiau perimti sklypą, formuojama nauja kadastro byla (2018 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus atlikti kadastrinių duomenų patikslinimą, nustatant naudojimo būdą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), o lapkričio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius A. G. paprašė parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų tikslinimą. 2018 m. gruodžio 19 d. matininkas R. P. užpildė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, o gruodžio 21 d. sudarė naują kadastrinę bylą. 2019 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybė Nr. (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialą su prašymu įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis).

55.       K. T. R. K. sakė, kad viską „pajudins“, kreipsis dėl reikiamos informacijos gavimo, su juo susisieks, kai tik viską žinos. Taip pat K. T., R. K. girdint, skambino A. S., aiškinosi, ką ji sužinojo apie sklypą, nurodė inicijuoti jo perėmimo procedūrą, aiškino, jog bus keičiama jo paskirtis. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, K. T. pažadėjo R. K. ir ėmėsi veiksmų, paveikdamas jam pavaldžius (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir skubos tvarka patikslintų sklypo kadastro duomenis tam, kad jis būtų perimtas savivaldybės žinion ir būtų galima jį išnuomoti, tuo patenkinant būtent R. K., atstovaujančio (duomenys neskelbtini) interesus. Aukštesnysis teismas, remdamasis aukščiau ištirtais įrodymais, taip pat daro išvadą, kad K. T., duodamas pavedimus jam pavaldiems darbuotojams ir skatinamas R. K. greitinti jam rūpimo sklypo tvarkymo procesą, veikė ne vien visuomeninio intereso (mero pareigų vykdymo) vedamas, bet ir turėjo asmeninį tikslą – pritraukti miesto ir rajono gyventojus dalyvauti politinėje veikloje bei paskelbtuose savivaldybių merų rinkimuose su 2018 m. lapkričio 27 d. jo iniciatyva įsteigtu (duomenys neskelbtini) rinkimų komitetu (duomenys neskelbtini). Tokį pasiūlymą jis teikė ir kitame kaltinime paminėtam asmeniui D. L..

56.       Teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme R. K. teigė, ką patvirtina ir pokalbių įrašai, kad meras jam minėjo, jog reikės dalyvauti aukcione ar konkurse. Daug kalbos nebuvo, bet jis tikėjosi, kad išsinuomoti pavyks. Tikėjosi, kad K. T. jam padės išsinuomoti, bet realiai iki tokios kalbos nebuvo priėję. Tikėjo, kad pavyks ir rezultatas bus. Suprato, kad dalyvauja neįprastame procese. Kalba išėjo, kad sklypą galima nuomoti. Buvo kalbama, kad pavyks tai padaryti. Suprato, kad pavyks, bet nežino, ar teisėtai, ar ne. Taigi, kaip matyti, R. K. dėl šios aplinkybės pateikė savo subjektyvią nuomonę apie galimybę įgyti jam rūpimą sklypą ir K. T. vaidmenį sprendžiant šį klausimą. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apklausta K. K. parodė, jog K. T. sutuoktiniui pasakė, kad padės išsinuomoti sklypą. Gal dokumentus padės sutvarkyti. Anot jos sutuoktinio, nebuvo pasakyta, kad tikrai jiems bus išnuomotas, bet galbūt. Todėl kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad K. T. R. K. nebuvo pažadėjęs, kad sklypas jam bus išnuomotas neteisėtai, be aukciono, ar, kad aukcioną laimės būtent jis. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas R. B. parodęs, kad sklypų formavimas inicijuojamas tada, kai jau yra kreipimasis. Tada vyksta aukcionas, kur gali kiekvienas tą sklypą išsinuomoti. Aukcionai yra vieši, jie vykdavo elektroninėje erdvėje. (duomenys neskelbtini) buvo situacija, kad pilietis norėjo išsinuomoti sklypą, inicijavo sklypo suformavimą, o aukcioną laimėjo kitas žmogus, ne tas, kuris inicijavo. Taip pat teisme liudytoja apklausta R. T. paaiškino, kad A. V. jos teiravosi apie valstybinį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – dėl to sklypo privatizavimo arba nuomos, kokia situacija ir kokios galimybės, kadangi tas sklypas saugomoje, kultūros paveldo teritorijoje. Tai ji ir paaiškino, kad sklypas negali būti parduodamas tuščias be pastatų kaip naujas sklypas, kad turi būti skelbiamas aukcionas ir tai gali būti tiktai nuomos aukcionas. Klausė, ar galima be aukciono, ji pasakė, kad ne. Suprato, kad jie vykdys nuomos aukciono procedūrą.

57.       Įvertinus šias aplinkybes galima teigti, jog K. T. veiksmai, vykdant R. K. prašymą, kreipiantis į savivaldybės administracijos darbuotojus ir pradėjus pirmines procedūras dėl minėto sklypo perėmimo savivaldybės žinion, jo kadastro bylos formavimo, tam, kad jis galėtų būti nuomojamas ir jame statomi statiniai, buvo teisėti, nes, kaip matyti, esant suinteresuotų asmenų kreipimuisi, jų norimų sklypų formavimo procedūrų vykdymas ir savivaldybės vadovo dalyvavimas jose nėra niekuo išskirtinis. Be to, tai nesuteikia asmeniui garantijų, kad jis tikrai gaus pageidaujamą sklypą. Nagrinėjamoje situacijoje, vien tik R. K. vidinis įsitikinimas, kad viskas tikrai pavyks ir jo interesas bus patenkintas, negali būti pagrindu išvadai, jog K. T. jam buvo pažadėjęs, kad sklypas (duomenys neskelbtini), tikrai atiteks jam. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog K. T. pažadėjo R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir skubos tvarka imtųsi veiksmų, jog būtų patikslinti valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, kad šis žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės žinion bei išnuomotas R. K. atstovaujamai (duomenys neskelbtini), o išnuomotame žemės sklype būtų leista vykdyti R. K. pageidaujamų aukštų dydžio pastato statybas. Sutiktina ir su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad duomenų, patvirtinančių pilnos apimties inkriminuojamą pažadą, jog K. T., be paminėto, R. K. pažadėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) bus sudarytos sąlygos disponuoti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), baudžiamojoje byloje nėra.

58.       Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nelaikytinos neteisėtomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog K. T. veiksmai palaikant nuolatinį ir gana intensyvų ryšį su R. K. bei demonstruojant savo susirūpinimą ir dėmesį jam aktualiu klausimu, taip pat šiame kontekste siūlant prisidėti prie jo politinės veiklos ar ją paremti finansiškai, aiškiai parodo atlygio siekimą už dedamas pastangas ir akivaizdų viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

59.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas R. K. ir K. T. parodymus bei jų pokalbių turinį, padarė išvadą, jog konkrečios R. K. ir K. T. frazės pokalbio, vykusio 2018 m. gruodžio 18 d. K. T. darbo kabinete metu nesudaro pagrindo spręsti, kad K. T. pareikalavo tiesiogiai iš R. K. kyšio, konstatuodamas, kad iniciatyva nelikti skolingam kilo iš paties R. K., į ką kaltinamasis atsakė neigiamai, tokią galimybę iš karto atmesdamas, tačiau nurodydamas, kad R. K. gali paaukoti Komitetui, kas leidžia manyti, jog šio pokalbio metu K. T. R. K. neišsakė tiesioginio reikalavimo duoti kyšį, o jo nurodymas R. K., kad jis galėtų paaukoti Komitetui, taip pat negali būti vertinamas kaip atviras, tiesmukiškas reikalavimas ar raginimas duoti kyšį, nes nebuvo įvardinta aukos suma, o iš K. T. pusės nebuvo duota suprasti R. K., kad jei šis nepaaukos, tai K. T. neveiks R. K. interesais.

60.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia išvada yra nepagrįsta. K. T. pareikšto kaltinimo dalį, kad jis savo ir Komiteto naudai, tiesiogiai iš R. K. reikalavo ir susitarė su juo iš pastarojo užmaskuotai per kitą asmenį priimti 1000 Eur dydžio kyšį, kaip auką, patvirtina tai, kad K. T. reikėjo jo politinę veiklą palaikančių žmonių. Spręsdamas minėto sklypo įteisinimo klausimus, jis, bendraudamas su R. K., per jį kvietė K. K. dalyvauti rinkimuose ir būti įtrauktai į rinkimų sąrašus, tačiau 2018 m. gruodžio 18 d. R. K. atsakė, kad ji nesutiks. Tuomet R. K. pasakius, jog skolingas neliks (už K. T. pastangas), K. T., prieštaraudamas atsakė, kad joks atsiskaitymas nereikalingas, tuo pačiu pasiūlydamas paremti jo rinkiminę kampaniją, pervedant pinigus į Komiteto sąskaitą. Kartu paaiškino, kad viskas viešai, jokių grynų neima, pakankamai uždirba, gauna gerą pensija ir gali pats sau gyventi, o „paramos, draugiškos pagalbos, visada galimos“. Taigi, kaip matyti, K. T. pasiūlė alternatyvų prisidėjimo prie jo politinės veiklos būdą – suteikti finansinę pagalbą ir paramą Komitetui, su kuriuo jis dalyvaus numatytuose rinkimuose. Tolesni R. K. veiksmai rodo, kad turėdamas savo interesą, kuriuo rūpinasi asmeniškai K. T., jis, atsisakęs dalyvauti politinėje veikloje, šio pasiūlymo atsisakyti negali, todėl ėmė ieškoti būdų jį įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis K. T. pasiūlymas apie paramą Komitetui, įvertinant konkrečią R. K. padėtį, turi būti kvalifikuojami, kaip reikalavimas duoti kyšį už K. T. teisėtą veikimą jo (R. K.) interesais. Šiuo atveju nėra svarbu, kad reikalingos procedūros dėl sklypo esančio (duomenys neskelbtini) įteisinimo, buvo pradėtos iki pokalbio apie auką ir nežinant, ar K. K. sutiks dalyvauti politikoje.

61.       Teisiamojo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad užėjus kalbai apie paramą Komitetui, jis paklausė, kiek jam kainuos, nes manė, kad be to nepavyks išsinuomoti sklypo. Šeimoje pasitarę, nusprendė paaukoti ir tai darė per trečiuosius asmenis, nes nenorėjo būti aukotojų sąraše. Rekvizitus pervedimui gavo iš K. T., parašytus ant lapelio susitikimo (duomenys neskelbtini) metu. To paties susitikimo metu K. T. paklausė apie aukos sumą: - „šimtai ar tūkstančiai“, o K. T. pasakė, kad tūkstantis būtų gerai. Nors toliau duodamas parodymus R. K. aiškino, kad K. T. atlygio nereikalavo ir neprašė, o K. T. sumos neįvardino, asmens suradimas ir būtent K. T. paminėtos pageidaujamos 1000 Eur sumos pervedimas rodo, kad aukos dydis abiem pusėms buvo aiškus ir priimtinas, o tikrasis aukotojas liktų nežinomas. R. K. telefoniniai pokalbiai su savo įmonės buhaltere K. M. ir pažįstamu R. K. (4 t. 17-27 b. l.) patvirtina, kad jis nenorėjo aukoti pats ar per savo įmonę, nes būtų reikėję nuo aukojamos sumos sumokėti mokesčius valstybei, o taip pat parodyti palankumą K. T. ir jo politinei veiklai, daugeliui žmonių žinant jo paties interesą įsigyti sklypą.

62.       K. K. apklausiama teisme parodė, kad kiek jai žinoma iš vyro, K. T. sakė, kad galbūt galės jiems padėti, siūlė įstoti į partiją, bet jie nenorėjo, todėl rėmė Komitetą. Mano, kad auka nebuvo privaloma sąlyga sklypo nuomai. Lapuke, kurį gavo, buvo K. T. komiteto „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, sąskaitos numeris ir paskirtis, suma nebuvo parašyta. Nurodė, kad nenorėjo, jog tas sklypas būtų siejamas su jais ir jų įmone, nenorėjo būti matomi. Jei aukotų patys ir išsinuomotų sklypą, tai susietų. Todėl ji kreipėsi į motinos draugę D. G., kad ši pervestų 1 000 Eur Komitetui, nes tokia suma buvo įvardinta. K. T. taip sakė jos vyrui. Tiesiog toks buvo vyro ir mero susitarimas, kad jie su vyru perves auką, o meras jiems padės išsinuomoti tą sklypą. Vyras sakė, kad K. T. prašė šitos aukos „(duomenys neskelbtini)“. Pati susitarimo negirdėjo. Taigi, R. K. ir K. K. parodymai patvirtina, jog K. T. ne tik pareikalavo konkretaus dydžio finansinės paramos, bet ir susitarė ją priimti.

63.       Pažymėtina, kad K. T. neneigia, jog 2019 m. sausio 11 d. susitikimo su R. K. (duomenys neskelbtini) patalpose metu, R. K. padavė lapelį su Komiteto rekvizitais, reikalingais pervesti piniginei aukai ir tai darė būtent R. K. prašymu. Tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, K. T. veiksmai skatinant suteikti paramą, t. y. pokalbis apie galimą paaukoti sumą, leidžia daryti išvadą, jog jis bet kokiu atveju tikėjosi iš R. K. gauti lėšų savo rinkiminei kampanijai, nes 2019 m. sausio 10 d. K. T. kabinete vykusio pokalbio apie rinkimų finansavimą metu, kuriame dalyvavo A. G., K. T. ir D. V., K. T. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) „padės“.

64.       Kaip minėta, kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis (BK 230 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju, nors tiesioginis kaltinamojo pažadas veikti R. K. interesais tik už kyšį neužfiksuotas, tačiau iš visų aptartų faktinių duomenų matyti, kad K. T., būdamas (duomenys neskelbtini) meru, buvo itin suinteresuotas dalyvauti savivaldos ir mero rinkimuose ir juos laimėti (sąraše įrašytas pirmuoju numeriu). Dėl to jis ieškojo jo politinės veiklos palaikytojų, o taip pat ir asmenų, kurie galėtų finansiškai remti šią jo veiklą ir įsteigtą politinį darinį. Vienu iš tokių neabejotinai tapo verslininkas R. K., kuris pats turėjo konkretų interesą įgyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame tikėjosi pastatyti sutuoktinės įmonės kliniką. Akivaizdu, kad K. T. suprato, kad jis, pasinaudodamas savo, kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero tarnybine padėtimi, valdžios atstovo įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, gali jiems duoti ir davė nurodymus, t.y. paveikti, kad jie veiktų savo įgaliojimų ribose, šiuo atveju „pajudintų“ sklypo klausimą, kitaip tariant, imtųsi jo įteisinimo procedūrų, ką šie ir darė. Būtent už šią konkrečią veiklą K. T. ir paprašė verslininko R. K. paremti jo Komitetą, ką R. K., aiškiai suvokdamas, kad jam atsisakius, sklypo įgijimo procesas nebus toks spartus ar net visiškai sustos, nes 2019 m. sausio 28 d. baigiasi K. T., kaip mero, įgaliojimai, ir iki šio termino pabaigos padarė – ieškojo ir surado asmenis, per kuriuos jis pats savo ir šeimos lėšomis parėmė Komitetą. Šiuo atveju nėra svarbu, kad aukoti per trečiuosius asmenis buvo pačių R. K. ir K. K. idėja, nenorint, kad sklypo nuoma būtų siejama su auka, norėdami patys išlikti nematomais, išvengti apkalbų bei spekuliacijų. Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad K. T. pažadėjo R. K. ir atliko aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo „pajudinimo“, o bekalbant apie R. K. interesus dėl žemės sklypo ir atsisakymą dalyvauti politikoje, paprašė (pasiūlė) paaukoti Komitetui. Pakrypus kalbai apie atlygį, K. T. ir R. K. susitarė dėl kyšio priėmimo būdo ir dydžio, pervedant auką į K. T. nurodytą sąskaitą. Auka buvo pervesta į sąskaitą ir priimta, nes K. T. tuojau pat buvo informuotas apie padarytą pavedimą ir žinojo, kas pervedė pinigus ir kieno vardu jis buvo padarytas (4 t., 29 b.l.). Pažymėtina, kad šie abu interesai persipina tarpusavyje, yra tiesiogiai susiję ir šiuo atveju būtent tuo pasireiškia atlygio už aprašomus veiksmus nepagrįstumas.

65.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. T. padarė šią jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje, o pirmosios instancijos teismas jį dėl to išteisino nepagrįstai. Todėl šioje dalyje Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendis yra naikintinas.

66.       Tačiau apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog nėra duomenų, patvirtinančių pilnos apimties inkriminuojamą pažadą, jog K. T. R. K. pažadėjo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) bus sudarytos sąlygos disponuoti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ši kaltinimo dalis yra šalintina, o K. T. pareikštas kaltinimas turi būti keičiamas į:

-       jis, būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas, veikdamas 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d., 2018 m. gruodžio 20 d., 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 16 d., 2019 m. sausio 17 d. telefoninių pokalbių su R. K. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu) metu, taip pat 2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. lapkričio 28 d., 2018 m. gruodžio 18 d. susitikimų su R. K. jo (K. T.) darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastate, adresu (duomenys neskelbtini), metu, taip pat 2019 m. sausio 11 d. susitikimo su R. K. (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), metu, taip pat 2019 m. sausio 24 d. susitikimo su R. K. (duomenys neskelbtini) savivaldybės pastato kieme, adresu (duomenys neskelbtini), metu, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tiesiogiai R. K. pareikalavo ir susitarė su R. K. iš pastarojo užmaskuotai per kitą asmenį priimti 1000 Eur kyšį kaip auką Komitetui, pažadėjęs R. K. paveikti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų, vykdydami įgaliojimus, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai skubos tvarka imtųsi veiksmų, jog būtų patikslinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat, kad šis žemės sklypas būtų perimtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės žinion, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 16 d., užmaskuotai per kitą asmenį – D. G., kurią surado (duomenys neskelbtini) direktorė K. K. (kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu), savo ir Komiteto naudai priėmė iš R. K. ir K. K. 1000 Eur kyšį, D. G. K. K. prašymu šiuos pinigus 2019 m. sausio 16 d. bankiniu pavedimu, užmaskuotai – kaip auką, pervedus į Komiteto banko sąskaitą, tačiau Komitetui pripažinus D. G. auką nepriimtina (viršijančia 10 procentų D. G. deklaruotų pajamų) ir Komitetui 2019 m. sausio 22 d. bankiniu pavedimu grąžinus D. G. 1000 Eur, tai yra nepavykus iki galo įgyvendinti nusikalstamo sumanymo, jis (K. T.), tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. sausio 24 d., užmaskuotai per kitą asmenį – A. P., kurią surado K. K., savo ir Komiteto naudai priėmė iš R. K. ir K. K. 1000 Eur kyšį, A. P. K. K. prašymu šiuos pinigus 2019 m. sausio 24 d. bankiniu pavedimu, užmaskuotai – kaip auką, pervedus į Komiteto banko sąskaitą.

Dėl K. T. skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

67.       Prokurorė apeliaciniu skundu prašydama K. T. pripažinti kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)), siūlė jam už šios veikos padarymą skirti 750 MGL dydžio baudą, taip pat konfiskuoti 1000 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą bei atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 7 metams.

68.       Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarymo motyvą, stadiją, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitus bausmių skyrimo pagrindus ir įstatymuose įtvirtintą būtinumą individualizuoti bausmes bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.

69.       Kaltinamojo K. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jo padaryta veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, tyčinis, baigtas ir padarytas siekiant iš esmės savanaudiškų tikslų.

70.       K. T. yra neteistas (10 t. 174-176 b.l.). Buvo baustas administracine tvarka, bet nuobaudų galiojimo terminai yra pasibaigę (10 t. 172-173 b.l.). Turi pastovią gyvenamąją vietą. Apie įskaitas psichiatrinio ar priklausomybės ligų skyriuje duomenų nėra. Jį charakterizuojančių duomenų iš gyvenamosios vietos nėra. Teismas taip pat įvertina tai, jog K. T. 2015 m. tiesioginiuose rinkimuose buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) meru, kas rodo didelės (duomenys neskelbtini) visuomenės dalies pasitikėjimą juo.

71.       Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į inkriminuotos veikos korupcinį pobūdį ir mastą, kuris sudaro 20 MGL, t.y. 1000 Eur dydžio piniginis įnašas jo rinkimų kampanijai, taip pat kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, valstybinio kaltintojo poziciją dėl skirtinos bausmės, sprendžia, jog K. T. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – piniginė bauda, jos dydį nustatant artimą minimumui.

72.       Bylos duomenimis, K. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. sausio 29 d. (1 dieną) (10 t. 94 – 96 b.l.), taigi, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, 1 laikino sulaikymo dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

73.       BK 72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad K. T. Komiteto naudai iš R. K. ir K. K. priėmė 1000 Eur dydžio kyšį, kas šiuo atveju laikytina jo padaryto nusikaltimo rezultatu. Taigi, ši suma iš jo turi būti konfiskuojama.

74.       BK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Pagal to paties straipsnio 2 dalį už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų. Nagrinėjamu atveju K. T. BK 226 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą padarė būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam yra tikslinga skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams.

Dėl proceso išlaidų

75.       K. T. gynėjas advokatas G. Danėlius, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, pateikė prašymą K. T. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis, už gynybos paslaugas K. T. advokatui sumokėjo 1815 Eur. Šis prašymas atmetamas, nes atsižvelgiant į tai, kad K. T. šiuo nuosprendžiu yra pripažįstamas kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Dalios Markauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2022 m. vasario 28 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nuosprendžio dalį dėl K. T. išteisinimo iš kaltinimo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Pripažinti K. T. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 200 MGL (dešimties tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu, į K. T. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. sausio 29 d. (1 dieną), jį prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir paskirti jam galutinę bausmę – 198 MGL (devynių tūkstančių devynių šimtų (9900) eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, skirti K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš jo konfiskuojant 1000 (vieno tūkstančio) eurų sumą, kaip jo padarytos nusikalstamos veikos rezultatą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirti K. T. baudžiamojo poveikio priemonę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą – atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (Baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirta bauda, įmokos kodas 6801, juridinio asmens (gavėjo) kodas – 188659752, gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinės mokesčių inspekcijos renkamų mokesčių, rinkliavų ir įmokų, mokamų į biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

LT78 7290 0000 0013 0151    72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, INDULT2X;

LT05 7044 0600 0788 7175    70440  AB SEB bankas; CBVILT2X;

LT32 7180 0000 0014 1038    71800 AB Šiaulių bankas; CBSBLT26;

LT74 4010 0510 0132 4763    40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; AGBLLT2X;

LT24 7300 0101 1239 4300    73000 „Swedbank“ AB HABALT22;

LT42 7230 0000 0012 0025    72300 UAB Medicinos bankas; MDBALT22);

per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų raštinei.

Teisėjai                                         Valdas Ciesiūnas

Donatas Jatužis

Danutė Švitinienė