Nr. DOK-3304

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00013-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 10 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „Mūsų laikas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Astoga“ ieškinį atsakovei UAB „Mūsų laikas“ dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo, netesybų priteisimo ir atsakovės UAB „Mūsų laikas“ priešieškinį UAB „Astoga“, UAB „SME Capital 3“, UAB „Simis“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, atsisakymo vykdyti preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pasekmių taikymo ir hipotekos sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, dalį: pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 1/2 dalį poilsio patalpų; priteisė atsakovei iš ieškovės likusią 50 000 Eur kainą; pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.165 straipsnio 5 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes tokia buvo šalių valia ? atsakovė siekė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą (viena iš termino pratęsimo priežasčių ? negautas Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ? NŽT) sutikimas), tačiau ieškovė 2023 m. lapkričio 30 d. atsisakė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 suformuotu išaiškinimu, nevertino to, jog pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2023 m. gruodžio 1 d. nebuvo NŽT sutikimo, privalomo pagal įstatymus. Ieškovė žinodama, jog, negavus NŽT sutikimo, pagrindinė sutartis negalės būti sudaryta iki 2023 m. gruodžio 1 d., sąmoningai atsisakė pratęsti terminą, dėl to prievolė sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį baigėsi.

2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje svarbus ne nuosavybės teisių, bet daikto valdymo perdavimas pirkėjai, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti kasacinio teismo praktikai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai šaliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė į patalpas ieškovei nebuvo perduota, 2023 m. kovo 23 d. sutartimi atsakovė tik sutiko, jog ieškovė atliktų patalpos, esančios pastate Palangoje, Jūros g. 65, remonto darbus.

3. Teismai pažeidė CK 4.170 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į tai, kad hipotekos kreditorė UAB „SME Capital-3“ žinojo apie įregistruotą 2022 m. birželio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2542-588/2022, todėl turto įkeitimas nebuvo galimas. Teismai ignoravo tai, jog tiek UAB „SME Capital-3“, tiek UAB „Simis“ sudaryti sandoriai su ieškove akivaizdžiai pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus bei sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus (CK 1.5 straipsnis).

4. Teismai pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra ? vadovaujantis protingumo kriterijais. Teismai nevertino, kad šalys sulygo žemą kainą susitardamos, kad dalis patalpų atsakovei bus grąžinta neatlygintinai ? šalys pasirašė 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. susitarimus, kuriais ieškovė įsipareigojo grąžinti neatlygintinai patalpų idealiąsias dalis, išreikštas kvadratiniais metrais, kai patalpas ieškovė po perleidimo suremontuos. Teismas klaidingai aiškino, kad atsakovei perduodamų patalpų idealiosios dalys negali būti apskaičiuotos, kol tokios patalpos nesuformuotos ir neįregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatyme nenustatyta jokių idealiųjų dalių formavimo procedūrų, pakanka šalių susitarimo. Be to, atsakovė, siekdama išsiaiškinti faktinius tikslius patalpų plotus, prašė įpareigoti ieškovę sudaryti sąlygas ir netrukdyti atsakovei su pasirinktu matininku patekti į patalpas ir atlikti kadastrinius matavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino, taip pat atmetė atsakovės prašymą priimti papildomus įrodymus ? fotonuotraukas.

5. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu ir tvarka, išskyrus tą, kuri yra aptarta sutartyje ar įstatymuose, taigi, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Ieškovės mokėjimas negalėjo būti atliekamas kitokia tvarka, nes toks mokėjimas nebuvo nustatytas sutartyje ir nebuvo suderintas su atsakove, t. y. teismas nevertino, jog ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, 50 000 Eur pervesdama į notarės depozitinę sąskaitą, o ne atsakovei, kaip tai nustatyta preliminarioje sutartyje.

6. Teismai neįvertino, kad ieškovės 16 228,20 Eur bylinėjimosi išlaidos nėra objektyviai būtinos ir pagrįstos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

        Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ (j. a. k. 140422672) 5102 (penkis tūkstančius vieną šimtą du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 10 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 7730, žyminio mokesčio užduoties kodas ZO67757. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos        Gražina Davidonienė

        Sigita Rudėnaitė

        Dalia Vasarienė