Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15432-1035/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13664-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4; 2.7.4.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

              K. T. 2016 m. spalio 7 d., apie 22.20 val., Vilniuje, Savanorių pr. 11, vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais veiksmais K. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje K. T. kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų pripažino ir paaiškino, kad tą dieną, kai važiavo į kiemą Savanorių pr. 11, važiavo pasiimti draugo. Išvažinėdamas iš kiemo galimai galėjo kliudyti kitą automobilį. Vairavo „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį motinai. Galėjo būti spalio 7 d., vakaras, tikslaus laiko nepamena. Pripažįsta, kad turbūt kliudė kitą automobilį. Jautė, kaip ir stūmimą tokį. Kai išsukinėjo, tada ir pajuto. Jam žinomos pareigos, ką turi daryti vairuotojas po eismo įvykio. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Matyt, iš streso nepaliko raštelio ar nepranešė policijai. Pirmą kartą taip buvo. Su juo kartu važiavo du draugai. Aptarė tą situaciją su draugais. Tėvui paskambino policija ir pasakė, kad įvyko toks eismo įvykis. Pats nepaskambino po kelių dienų policijai, nes jau vis tiek buvo pabėgęs, tai nebūtų palengvinę jo situacijos. Gailisi dėl savo veiksmų. Pusę metų turi vairuotojo pažymėjimą. Savo automobilio neturi, su mamos automobiliu važinėja. Automobiliu pasinaudoja retkarčiais. Negauna jokių pajamų. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

K. T. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš K. T. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Savo rašytiniame paaiškinime K. T. nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d. su mamai priklausančiu automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lankėsi kieme Savanorių pr. 11. Tą dieną važiavo į kiemą pasiimti draugo ir, išvažinėdamas iš kiemo, mano, kad galimai galėjo kliudyti automobilį, nes pajuto stūmimą. Labai gailisi, kad nesustojo ir neįsitikino, kad nepadarė žalos kitam automobiliui (b. l. 10). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 7 d., apie 23.00 val., gautas pranešimas, kad Savanorių pr. 11 lauks automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kurios automobilį apgadino automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje pasitiko J. L., kuri paaiškino, kad, apie 20.30 val., atvažiavo ir pastatė automobilį prie namo Savanorių pr. 11. Įvykį mačiusi liudininkė A. M. pranešė, kad matė, kaip automobilį apgadino Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 3). Protokole ir tarnybiniame pranešime nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: įvykio registracijos pranešimas (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), paaiškinimai (b. l. 7-8), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 12), fotolentelės (b. l. 13-14). Minėti įrodymai patvirtina, kad K. T. padarė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų pažeidimus, nulėmusius nukentėjusiajai J. L. priklausančios transporto priemonės apgadinimus, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

              Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir K. T. asmenybę – jauno amžiaus, studijuojantis, administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 2). K. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

              Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą numatytos šios administracinės nuobaudos – bauda nuo 868 iki 1 158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų.

              Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

              Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, mano, kad K. T. taikytinos ATPK 301 straipsnio nuostatos, skiriant jam administracines nuobaudas – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda, ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam minimaliam terminui. Skirdamas mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl K. T. sukelto eismo įvykio automobiliai apgadinti nežymiai, žmonės nenukentėjo. Eismo įvykį iš dalies nulėmė ir vairavimo patirties stoka. Iš K. T. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jam teisė vairuoti transporto priemones suteikta 2016 m. kovo mėnesį (b. l. 15).

              K. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina nuobauda – bauda sankcijos ribose, nustatant jos minimalų dydį (ATPK 30, 302 straipsniai).

              Už atskirus administracinius teisės pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Atsižvelgdamas į K. T. prašymą, į tai, kad šiuo metu K. T. nedirba, studijuoja, į skirtinos baudos dydį, teismas jos mokėjimą išdėsto 6 (šešiems) mėnesiams (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              K. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

              K. T. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, K. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

              K. T. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šešiems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį mokant po 48,17 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 17 ct).

              Išaiškinti, kad baudos pirmą dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16062451972. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

              Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                            Valerij Lauš