Civilinė byla Nr. 2-1338/2013

           Procesinio sprendimo kategorija 126.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transport Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-2205-781/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Transporto technologijos“, uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ ieškinius (tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Romina“) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Transport Group“ iškelta bankroto byla, bei

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos UAB „Baltic Transport Group“ iškėlimo. Nepavykus atsakovui įteikti dokumentų, teismas iškėlė bankroto bylą pagal savo iniciatyva surinktus duomenis apie atsakovo finansinę-turtinę padėtį, tačiau nenustatęs atsakovo nemokumo, t.y. pradelstų įsipareigojimų santykio su į balansą įtaršyto turto verte (šių išsamių duomenų teismas neturėjo).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltic Transport Group“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto centras“ ir nutarė atlikti kitus, su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus.

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir finansinių dokumentų teismui nepateikė, teismo pranešimai dėl atsiliepimo pateikimo 2 kartus buvo siųsti atsakovo buveinės adresu, tačiau atsakovo buveinės adresu neįteikti (CPK 123 str. 4 d.).

Teismas nustatė, kad pagal Creditinfo 2012 m. lapkričio mėn. 12 d. ataskaitą atsakovas yra pačioje aukščiausioje bankroto reitingo rizikos klasėje (10 klasė, tikimybė – 73 proc.); 2012 lapkričio 7 d. įmonei buvo uždėti 14 turto areštai bendrai 345 826, 63 Lt sumai; atsakovo atžvilgiu yra nagrinėjamos trys civilinės bylos; trijose vykdomosiose bylose atsakovas raginamas įvykdyti sprendimus; 2012 m. lapkričio 12 d. atsakovas buvo skolingas Sodrai 9 555, 11 Lt; atsakovui nuosavybės teise priklauso vienas keleivinis ir vienas krovininis automobilis; įmonės einamasis mokumo koeficientas 2011 m. (12 mėn.) sudaro 0, 85, t.y. įmonė gali nevykdyti trumpalaikių įsipareigojimų. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis 2013 m. sausio 7 d. atsakovas valstybės biudžetui ir fondams skolingas 1 424, 78 Lt, pagal UAB „Transporto technologijos“ atsakovo skola jam sudaro 121 254, 66 Lt, bendraieškio UAB „Reikalavimas.lt“ paskaičiavimais atsakovo skola jam – 3 563, 52 Lt, trečiajam asmeniui UAB „Romina“ atsakovo neįvykdyti įsipareigojimai – 26 593, 54 Lt sumai.

Pagal finansinės atskaitomybės už 2011 metus duomenis atsakovas turėjo turto 799 952 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 939 009 Lt, t.y. 2011 m. pabaigoje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo visą įmonės turimą turtą. Atsakovas per 2011 m. patyrė 173 309 Lt nuostolių.

Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo mokėtinos sumos ženkliai viršija bendrovės turimą turtą ir jo nepakanka skoloms padengti, įmonė dirba nuostolingai. Atsakovas nemoka mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, delsia atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovas nemokus, nes jo įsipareigojimai (skolos) viršija daugiau kaip pusę į jo balansą įrašyto turto vertės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Baltic Transport Group“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti  ir ieškinius atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą nenustatęs atsakovo pradelstų įsipareigojimų apimties, nors tai nustatyti yra būtina sprendžiant dėl atsakovo nemokumo.

Teismas, vadovaudamasis duomenimis apie atsakovo 2011 m. finansinę padėtį ir per vienerius metus mokėtinas sumas nepagrįstai prilygino pradelstiems įsipareigojimams, o aplinkybė, kad 2011m. atsakovas dirbo nuostolingai savaime dar nesudaro pakankamo pagrindo atsakovui kelti bankroto bylą.

2. Teismas netikrino kreditorių reikalavimų pagrįstumo pagal įmonės dokumentus taip pažeisdamas pareigą  įrodymus vertinti visapusiškai.

3. Atsakovas UAB „Baltic Transport Group“ mokus, turi tik laikinų finansinių sunkumų, kas pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nėra pagrindas kelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495/2009, 2012-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-913/2012).

Ieškovas UAB „Transporto technologijos“ atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovas jau ilgai nevykdo eilės įsipareigojimų. Jis yra įregistravęs savo buveinę pastate, kuris jau ilgą laiką nėra naudojamas, o viešojoje erdvėje nurodomoje atsakovo veiklos vykdymo vietoje atsakovo taip pat nėra. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas galimai slepiasi nuo kreditorių.

2. Atsakovo argumentai, kad įmonė susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, neįrodyti. Be to, byloje esantys įrodymai rodo atsakovo finansinių sunkumus, nes atsakovas neatsiskaito su įvairiais kreditoriais.

3. Atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime, neteikė teismui duomenų apie finansinę padėtį, o įrodymais nepagrįstu atskiruoju skundu siekia vilkinti procesą.

4. Bankroto bylos atsakovui pagrįstas iškėlimas sudaro galimybes ištirti, kodėl atsakovas neatsiskaito su kreditoriais, ar nėra pagrindo atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu.

Ieškovas  UAB „Reikalavimas.lt“atsiliepimu prašo skundą atmesti ir skirti apeliantui 20 000 Lt naudą už piktnaudžiavimą procesu pusę baudos priteisiant ieškovui UAB „Reikalavimas.lt“. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas turėjo atsisakyti priimti atskirąjį skundą, kuris paduotas praleidus terminą ir jo neprašoma atnaujinti.

2. Atsakovas neteikia įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo teiginius apie įmonės mokumą, todėl skundžiama nutartis pagrįstai priimta teismui įvertinus savo iniciatyva surinktus įrodymus. Be to, 2011 m. balanse, kurį vertino pirmosios instancijos teismas, nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos, skundžiamos nutarties priėmimo dieną, t.y. 2013 m. vasario 14 d., jau sudarė pradelstus atsakovo įsipareigojimus.

3. Apeliantas neteikdamas teismui duomenų ir teikdamas įrodymais nepagrįstą atskirąjį skundą sąmoningai vilkina bankroto procesą, todėl jam skirtina 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Tretysis asmuo UAB „Romina” atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia dauguma argumentų, išdėstytų ir ieškovo UAB „Reikalavimas.lt” atsiliepime. Atsiliepdamas į atskirojo skundo argumentą, kad teismas turėjo patikrinti ieškovų reikalavimų pagrįstumą, nurodo, kad nutartis iškelti bankroto bylą neturi prejudicinės ir res judicata galios vėliau teismui tvirtinant atsakovo kreditorių reikalavimus.  

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Baltic Transport Group“ iškėlimo.  Pirmosios instancijos teismas, nepavykus atsakovui jo oficialios buveinės adresu įteikti procesinių dokumentų, pagal į bylą pateiktus ir teismo iniciatyva surinktus duomenis apie atsakovą, sprendė, jog jis yra nemokus ir iškėlė atsakovui bankroto bylą. Teismas šį sprendimą priėmė įvertinęs atsakovo 2011 m. balansą (pažymėtina, kad Juridinių asmenų registrui bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu dar nėra pateikti vėlesni atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys), taip pat įrodymus apie žinomus atsakovo kreditorius, atsakovui teismuose nagrinėjamas bylas bei iš atsakovo vykdomą išieškojimą. Teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013) tais atvejais, kai atsakovo – įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas nepateikia teismui įmonės ūkinę, finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, teismas atsakovo finansinę padėtį vertina pagal savo iniciatyva surinktus rašytinius įrodymus. Todėl pagal pirmosios instancijos teismo turėtus duomenis bankroto byla atsakovui skundžiama nutartimi buvo iškelta pagrįstai.

Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kuriuo, pašalinant iš rinkos nemokius subjektus, siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą. Pradedant bankroto procesą svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvada dėl atsakovo nemokumo, atskiruoju skundu prašo nutartį, kuria jam iškelta bankroto byla, panaikinti ir ieškinius, kuriais prašoma atsakovui iškelti bankroto bylą, atmesti, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių atsakovo finansinių sunkumų laikinumą pagrindžiančių įrodymų (atskirajame skunde apeliantas teigia, jog atsakovo finansiniai sunkumai laikini, todėl bankroto byla jam nekeltina). Vėliau jau apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė duomenis apie įmonės finansinę padėtį, kuriuos tikslinga įvertinti sprendžiant apie atsakovo mokumą/nemokumą.

Atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita) pasirašyti tik įmonės direktoriaus bei nepasirašyti įmonės vyriausiojo buhalterio ar kitų asmenų, galinčių tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 str.). Pelno (nuostolių) ataskaita už 2012 metus, nurodyta, kad patvirtinta 2010 m. balandžio 28 d., nenurodant protokolo numerio. Tačiau šie finansinių dokumentų formos trūkumai ir netikslumai šioje byloje neturi esminės reikšmės, kadangi net ir dokumentuose nurodyti duomenys neįrodo atsakovo mokumo.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.). Pradelstais įsipareigojimais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas.

Pagal atsakovo pateiktus balanso duomenis 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas turėjo turto už 452 352 Lt ir per 2012 metus patyrė 378 522 Lt nuostolių (atitinkamai praėjusiais 2011 finansiniais metais atsakovo turtas sudarė 799 952 Lt, o nuostoliai – 173 309). Šie duomenys rodo, kad įmonės finansinė padėtis per 2012 metus ženkliai pablogėjo: nuostoliai padvigubėjo lyginant su praeitais (2011) finansiniais metais, ir nuostolių dydis 2012 metais sudarė 47 procentus palyginant su 2011 metais įmonės turėto turto verte. Teismas neturi duomenų, kad šiuo metu įmonės finansinė padėtis gerėtų ar bent būtų stabilizavusis.

Pagal apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktus duomenis įmonės įsiskolinimai sudaro 916782,11 Lt, o abejotinos skolos 37 294,80 Lt. Dokumentuose nenurodyta šių įsipareigojimų dengimo terminai, todėl neįmanoma vienareikšmiškai nustatyti, ar visi šie įsiskolinimai yra pradelsti. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas buvo įpareigotas teismui pateikti duomenis būtent apie pradelstus įmonės įsiskolinimus, taip pat į tai, kad iš atsakovo atskirojo skundo turinio matyti, jog atsakovui yra žinoma ir suprantama, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo dėl įmonės nemokumo klausimą, aktualūs yra būtent pradelsti įmonės įsipareigojimai, atsakovo nurodytus 916 782 Lt įsiskolinimus teismas vertina kaip pradelstus. Vien šis rodiklis, t.y. pradelstų įsipareigojimų (916 782 Lt) santykis su įmonės turto verte (452 352 Lt) yra pakankamas pripažinti atsakovą nemokia įmonė (Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 2 d.). Šios išvados nepaneigia ir pateikti duomenys apie atsakovo debitorius. Debitoriai pagal pateiktus duomenis atsakovui skolingi 221 682,96 Lt.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, net ir suteikus jam galimybę pateikti papildomus įrodymus, jais nepagrindė atskirajame skunde išdėstytų atsikirtimų dėl įsiskolinimo ieškovams (CPK 178 str.). Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą matyti, kad atsakovas visiškai sutinka tik su vieno ieškovų – UAB „Transporto technologijos“ reikalavimu. Atsižvelgus į tai, kad dėl dalies reikalavimų atsakovui nėra sutarimo, bendra kreditorių reikalavimų suma atsakovui gali būti dar didesnė nei nurodyta teismui pateiktame atsakovo įsiskolinimų sąraše.

Šių motyvų visuma leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį atskirojo skundo argumentais ar pagal į bylą pateiktus duomenis nėra pagrindo.

UAB „Reikalavimas.lt“ prašymas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme numatytos procesinės teisės (nagrinėjamu atveju - teisės pateikti atskirąjį skundą) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Atsakovas byloje nebuvo atstovaujamas profesionalaus atstovo, kas gali turėti įtakos jo supratimui, kokie argumentai gali būti pakankami skundžiamos nutarties panaikinimui, domėjosi bylos eiga apeliacinės instancijos teisme (būtent taip sužinojo apie jam nustatytus teismo įpareigojimus, nors jų, ką patvirtino pašto siuntų pristatymo duomenys) dar nebuvo gavęs, laikėsi jam nustatyto (pratęsto) termino pateikti teismui duomenis, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovą sąmoningai piktnaudžiavus procesu.

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                   

                                           Algirdas Gailiūnas