Administracinė byla Nr. eI-7464-505/2021

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01504-2021-9

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18;

 (S)

                                                                                     12.18.1; 51.4; 55.1.1; 57.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei D. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras skundu prašė priteisti iš atsakovės 109,14 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kurie yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems ūkinę ar kitokią veiklą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes, kaip matyti iš teisės aktų nuostatų, prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Šiuo atveju atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį Jurbarko rajono savivaldybėje. Atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjai vietinės rinkliavos – 109,14 Eur. Pagrindo atsakovei atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra. Be to, Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsakovės atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės yra teisėtas bei pagrįstas.

Atsakovė atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta 2021 m. rugsėjo 17 d. specialiame interneto tinklalapyje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalį pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Pareiškėjai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 5 d.).

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Vietinė rinkliava – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Nuostatai yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenis, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 22 punktas). Pagal Nuostatų 31-33 punktus pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą, pateikti jas mokėtojams. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į nurodytą Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. (Nuostatų 34 punktas).

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai, galiojantys nuo 2017-07-01), kurie yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems ūkinę ar kitokią veiklą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Šie Nuostatai viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsniu šie aktai yra norminiai administraciniai aktai.

Pagal Nuostatus, galiojančius nuo 2017 m. liepos 1 d., pareiškėja Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Jurbarko rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 20 punktą pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėja parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į Mokėjimo pranešime nurodytą Vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 24 punktas numato, kad metinis vietinės rinkliavos dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį, padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 40 p.).

Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 28 punktas apibrėžia, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę ar kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje. Komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas ir kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d., 5.4 p.).

Byloje esantys duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl pagal minėtus Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja.

Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjai 109,14 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsiranda Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų, galiojančių nuo 2017 m. liepos 1 d. pagrindu. Tokias aplinkybes yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje     Nr. A525-471/2010), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, prašymas tenkintinas ir iš atsakovės pareiškėjai priteistina 109,14 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės rengiant prašymą patirtas 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas G. G..

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje yra įsteigta juristo pareigybė (duomenys iš uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainės https://uabtratc.lt/apie-mus/struktura/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Administracinių bylų teisenos įstatymo II dalies II skyrius yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas LR teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

n u s p r e n d ž i a:

Skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. N. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui 109,14 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Daina Kukalienė