Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-12-11][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1677-480-2020].docx
Bylos nr.: e2A-1677-480/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Metkonas" 149685938 atsakovas
"Baltijos plienas" 303292413 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
dėl netesybų
Sutartinė atsakomybė
Bendrosios rangos sutarties nuostatos
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl statybos rangos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Civilinės atsakomybės rūšys
Prievolių teisė
Bylos dėl rangos
Bylos dėl prievolių užtikrinimo būdų
Civilinė atsakomybė
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Ranga
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-1677-480/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00326-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

 (S)

 

img1 


KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1786-470/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plienas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metkonas“ dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija 

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos plienaskreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Metkonas“ priteisti 2 234 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 50 Eur žyminio mokesčio, 363 Eur ir kitų bylinėjimosi išlaidų, jeigu tokių būtų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d. užsakovė UAB „Baltijos plienas” (ieškovė) ir gamintoja UAB „Metkonas“ (atsakovė) sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ieškovei metalines statybines konstrukcijas, 14 896 kg (toliau – produkcija), pagal ieškovės pateiktus darbo brėžinius, specifikaciją ir keliamus reikalavimus per 20 kalendorinių dienų nuo darbo brėžinių gavimo datos. Sutarties 1 dalies 1.1 punkte nurodyta, kad produkcija tiekiama pagal suderintą tiekimo grafiką, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 22 d. užsakovė užsako, o gamintoja pagamina metalines konstrukcijas už nurodytą kainą be PVM; nušratuotų, nugruntuotų epoksidiniu gruntu (ne mažiau negu 80 mikronų) metalinių konstrukcijų kaina 1 250 Eur už 1 toną be PVM. Vadovaujantis sutarties 2 dalies 2.1 punktu, 2019 m. liepos 4 d. ieškovė bankiniais pavedimais sumokėjo 10 000 Eur avansą. 2019 m. liepos 5 d. ieškovė pateikė atsakovei darbo brėžinius produkcijos gamybai. 2019 m. liepos 17 d. atsakovė grąžino ieškovės sumokėtą avansinę sumą 10 000 Eur ir telefonu informavo, kad šalių sutartis yra nutraukiama ir atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdys. Dėl atsakovės sutarties neįvykdymo ir jos nutraukimo ieškovė neteko galimybės laiku atlikti darbus ir laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą 2019 m. gegužės 17 d. generalinės rangos sutartį su užsakove UAB „Baltieva“ dėl autocentro statybos darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei nutraukus sutartį Nr. 20190701, ieškovė, siekdama išvengti dar didesnių nuostolių, turėjo kuo skubiau rasti kitą to paties užsakymo gamintoją, todėl 2019 m. liepos 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MI 19-07-19 su UAB „Metalinė idėja“, ko pasekoje patyrė 2 234 Eur nuostolių dėl susidariusio kainos skirtumo ((14 896 kg x 1 400 Eur.) – (14 896 kg x 1 250 Eur) = 2 234 Eur)), taip pat dėl gaminių (antkolonių ir santvarų) pagaminimo ir terminų pristatymo skirtumo, tai yra 24 dienas vėliau negu numatyta UAB ‚Metkonas“ sutartyje (pastarieji nuostoliai yra tikslinami). Siekdama išvengti teisminio ginčo, 2020 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją „Dėl nuostolių atlyginimo, kilusių dėl 2019 m. liepos 1 d. sutarties Nr. 20190701 nutraukimo”, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės pusės nebuvo gauta. Atsisakiusi vykdyti sutartį ir pareiškusi jos nebevykdysianti, atsakovė tokiais savo veiksmais faktiškai nutraukė sutartį, taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.324 straipsnio pagrindu ieškovė įgijo teisę reikalauti dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimo. Dublike papildomai nurodė, kad ieškinyje yra nurodytas aiškus ieškinio pagrindas ieškinio reikalavimams patenkinti. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad žinodama apie sutartimi apibrėžtus giežtus produkcijos pristatymo terminus, prieš nutraukdama sutartį būtų ėmusis visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti ieškovės žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pasiūlyti kitą tiekėją ar pan.), t. y. atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, taigi ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovės didelio nerūpestingumo ir neatsakingumo. Ieškovės sutarčių su atsakove ir su UAB „Metalinė idėja“ sumos skyrėsi, kadangi sutartyje su UAB „Metalinė idėja“ padidėjo metalinių konstrukcijų kiekis iš 14 896 kg į 16 203,94 kg ir sutartyje su UAB „Metalinė idėja“ buvo numatyti papildomi metalinių konstrukcijų gaminimo ir pristatymo darbai (papildomas kiekis metalinių statybinių konstrukcijų kiekis ir papildomas antresolių metalo gaminimas ir pristatymas), tačiau ieškovės patirtas nuostolis yra paskaičiuotas pagal produkcijos kainų skirtumą tam pačiam kiekiui. Jeigu atsakovė teigia, kad šalys nėra fiksavusios produkcijos galutinės kainos ir buvo tik preliminari, tai būtent atsakovė, o ne ieškovė privalo įrodyti, kad sutarties įvykdymo atveju užsakymo kaina buvo šalių pakeista.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Metkonas“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nėra dviejų privalomųjų sąlygų, kad ieškovė galėtų reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pirmiausiai, ne ieškovė, kuri šiuo atveju yra nukentėjusysis, kaip pati nurodo, nutraukė 2019 m. liepos 1 d. sutartį Nr. 20190701, o atsakovė, tuo tarpu remtis CK 6.258 straipsnio 5 dalyje numatytu teisiniu pagrindu būtų galima tik tuo atveju, jei sutartį būtų nutraukusi ieškovė. Antra, ieškovė nenutraukė sutarties dėl atsakovės padaryto pažeidimo, taigi nėra ir antrosios būtinosios sąlygos. Taigi ieškinys grindžiamas netinkamu teisiniu pagrindu. Ieškovė ieškiniu neįrodė, kiek ji sumokėjo UAB „Metalinė idėja“ už gaminius, kuriuos turėjo pateikti atsakovė. Ieškovės patirti nuostoliai nėra pagrįsti ir įrodyti. Ieškovė su atsakove susitarė dėl 14 896 kg kiekio metalinių statybinių konstrukcijų pagaminimo, bendra kaina be PVM 18 620 Eur, tuo tarpu jau su UAB „Metalinė idėja“ ieškovė sudarė sutartį dėl 21 489,94 kg gaminių kiekio, bendra kaina 36 403,95 Eur įskaitant PVM (be PVM 28 759,12 Eur). Be to, sutartyse 1 400 Eur ir 1 250 Eur kainos numatytos už 1 t, o ne už 1 kg, todėl ieškovės pateiktas aritmetinis veiksmas matematiškai klaidingas. Pabrėžė ir tai, jog neatmestina tikimybė, kad tuo atveju, jei su UAB „Metalinė idėja“ ieškovė būtų sutarusi dėl mažesnio kiekio gaminių, t. y. dėl 14 896 kg, užsakymo kaina galimai būtų kitokia, tas pats pasisakytina ir dėl atvejo, jei ieškovė iš atsakovės būtų užsisakiusi didesnį kiekį – 21 489,94 kg. Pažymėjo, kad sutarties 18 620 Eur be PVM kaina buvo preliminari. Užsakymo kaina sutarties vykdymo eigoje galėjo kisti, t. y. padidėti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sutarties įvykdymo atveju užsakymo kaina būtų nepasikeitusi. Su UAB „Metalinė idėja“ buvo susitartas ženkliai ilgesnis terminas gaminių pristatymui, kas leidžia teigti, jog ieškovei įvykdymo terminas neturėjo esminės reikšmės. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar ieškovė patyrė realius nuostolius dėl sudarytos pakeičiančiosios sutarties, ar ieškovei generalinis rangovas pareiškė pretenzijas, jei taip ar pareikalavo atlyginti nuostolius ir ar ieškovė atlygino tokio dydžio nuostolius generaliniams rangovui. Triplike papildomai nurodė, kad ieškovė galėjo rasti gamintoją, kuris būtų pagaminęs už tokią pačią kainą kaip ir atsakovė, o tai patvirtina ir atsakovei pateikti kitų gamintojų komerciniai pasiūlymai. Ieškovės patirtus nuostolius nulėmė pačios ieškovės pasirinkimas. Ieškovės pateiktuose mokėjimų pavedimuose nėra nurodyta už ką atlikti mokėjimai, o atliktų mokėjimų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų sumos nesutampa.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 234 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 234 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 950 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę atlikti užsakymą, todėl akivaizdu, kad ieškovė, turėdama prievolinį įsipareigojimą generaliniam rangovui, privalėjo kaip galima skubiau rasti kitą gamintoją, atliksiantį užsakymą ir tokį gamintoją savo iniciatyva rado jau sekančią dieną po atsakovės pranešimo apie atsisakymą atlikti užsakymą.

7.       Teismas konstatavo, kad vienos dienos terminas pakeičiančiai sutarčiai sudaryti vertinamas kaip protingas terminas.

8.       Teismas sprendė, kad kainų skirtumas šiuo atveju ir yra patirtas nuostolis.

9.       Teismas nurodė, kad kadangi paruošiamuosiuose dokumentuose ginčo dėl sutarties dalyko atsakovė nekėlė, pasibaigus pasiruošimo bylos nagrinėjimo stadijai nauji atsikirtimų į ieškinį argumentai negali būti keliami ir nenagrinėjami.

10.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog naujojo gamintojo darbai išbrango dėl kažkokių ypatingų sąlygų, kitos metalo rūšies ar pan.

11.       Teismas nurodė, kad atsakovės atstovės argumentas esą šioje byloje taikant sutartinę atsakomybę negalima remtis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, nes pradinę sutartį nutraukė ne ieškovė, bet atsakovė, kai tuo tarpu įstatymas skelbia, kad teisę reikalauti kainų skirtumo turi sutartį nutraukusi šalis, nėra pagrįstas, o toks teisės normos aiškinimas, kaip ją bando aiškinti atsakovės atstovė, kaltąją šalį be pagrindo apsaugotų nuo atsakomybės.

12.       Teismas konstatavo, kad ieškovės veiksmai ieškant gamintojo skubos tvarka šiuo atveju atitinka normalią gamybinę praktiką ir riziką, o sutarta su naujuoju gamintoju kaina nėra akivaizdžiai per aukšta.

13.       Teismas vertino, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka bylos sudėtingumo, todėl jas sumažino iki 900 Eur.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Metkonas“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą  ieškinį atmesti, teismui nusprendus nepriimti naujo sprendimo, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog neva ieškovė, gavusi iš atsakovės informaciją apie atsisakymą sutartį vykdyti, ją nutraukė dėl kitos šalies prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų nutraukusi sutartį su atsakove, t. y. kad būtų siuntusi įspėjimą apie sutarties nutraukimą, ir / ar kad būtų raštu informavusi atsakovę apie tai, kad sutartis laikytina nutraukta. Toks teismo motyvas laikytinas klaidingu bylos aplinkybių interpretavimu. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina pagrįsta išvada, jog ieškovė nenutraukė sutarties, o priešingai – sutartį nutraukė atsakovė. Ieškovė sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo nekvestionavo ir reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu byloje nereiškė. Šiuo atveju sutarties nutraukimo teisėtumas byloje nebuvo ginčijamas.

14.2.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog šiuo atveju pakeičiančioji sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi sutartis nebuvo tinkamai nutraukta (jeigu ieškovė laiko, kad tai ji nutraukė sutartį). Sutartyje šalys nesulygo dėl sutarties nutraukimo sąlygų, todėl privalu vadovautis CK XVII skyriuje įtvirtintu reglamentavimu.

14.3.       Nesuprantama teismo išvada, kad tokia atsakovė pozicija (pateikti komerciniai pasiūlymai) tik patvirtina jos nesąžiningumą, kadangi kaltai atsisakydama vykdyti sutartinę prievolę ji ne tik ieškovei atėmė galimybę sutartu laiku atlikti užsakymą, bet nesiėmė priemonių pati sudaryti su tais gamintojais sutarčių, kad užsakymas būtų atliktas laiku ir kokybiškai ir netgi nepranešė ieškovei apie tokių gamintojų egzistavimą.

14.4.       Teismas vertindamas terminą, per kurį buvo sudaryta pakeičiančioji sutartis, remiasi tuo, kad ieškovę siejo santykiai su generaliniu rangovu, tačiau sutarties su generaliniu rangovu sąlygų nevertino, neanalizavo kada ir kokius darbus ieškovė turėjo perduoti generaliniam rangovui, bei atsisakė tokią sutartį išreikalauti iš ieškovės. Atitinkamai, akivaizdu, jog byla išnagrinėta neišsamiai, nenustatytos visos esminės bylos aplinkybės, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

14.5.       Ieškovei nebuvo jokios būtinybės jau kitą dieną sudaryti pakeičiančiąją sutartį su pirmuoju gamintoju, kuris pateikė pasiūlymą, nelaukiant kitų gamintojų pasiūlymų – toks ieškovės elgesys negali būti laikomas protingu ir ekonomišku. Jeigu ieškovė nebūtų pernelyg paskubėjusi, akivaizdu, jog būtų suradusi gamintoją, kuris būtų pagaminęs gaminius už analogišką kainą kaip ir atsakovė, arba gal net už mažesnę nei atsakovės pasiūlytą kainą.

14.6.       Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesiekė nustatyti visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą atsakomybės ribojimą, nors turėjo tai padaryti.

14.7.       Ieškovė su atsakove sutarties pagrindu susitarė dėl 14 896 kg metalo denginio, o jau su UAB „Metalinė idėja“ susitarė dėl 16 203,94 kg metalo denginio ir kas sudaro šį skirtumą 1 307,94 kg liko byloje neatskleista.

14.8.       Nesutiktina su teismo išvada, jog kainų skirtumas šiuo atveju ir yra patirtas nuostolis. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš esmės prieštarauja nuosekliai suformuotai Lietuvos teismų praktikai.

14.9.       Atsižvelgiant į tai, kad teismas netenkino atsakovės prašymo dėl generalinės rangos sutarties išreikalavimo iš ieškovės (toks prašymas buvo išreikštas atsiliepime į ieškinį, triplike ir posėdžio metu) byloje taip ir liko nenustatyta, ar ieškovei generalinis rangovas pareiškė pretenzijas dėl gaminių pristatymo vėlavimo, jei generalinis rangovas pareiškė pretenzijas, tai ar pareikalavo atlyginti dėl to patirtus nuostolius, ir visų svarbiausia, ar ieškovė atlygino tokio dydžio nuostolius generaliniam rangovui, bei ar generalinis rangovas atsiskaitė su ieškove pagal 2019 m. gegužės 17 d. generalinės rangos sutartį, t. y. būtina išsiaiškinti ar už perduotas konstrukcijas generalinis rangovas atsiskaitė su ieškove ir kokio dydžio atsiskaitymą už metalines konstrukcijas ji gavo. Teismas šių aplinkybių netyrė ir išvis nevertino.

15.       Ieškovė UAB „Baltijos plienas“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.       Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju ieškovei procesiniame dokumente užtenka nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes).

15.2.       Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad toks teisės normos aiškinimas, kaip ją bando aiškinti atsakovės atstovė, kaltąją šalį be pagrindo apsaugotų nuo atsakomybės. Kadangi vykdyti sutartį atsisakė atsakovė, ji privalo atlyginti dėl sutarties nutraukimo ieškovės patirtus nuostolius.

15.3.               Prievolė mokėti nuostolių atlyginimą kainų skirtumo forma atsakovei atsirado pagal įstatymą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Priešingas šios teisės normos aiškinimas atsakovę, kuri yra kaltoji dėl sutarties nutraukimo šalis, pastatytų į nepagrįstai privilegijuotą padėtį, t. y. ji išvengtų atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, o ieškovė netektų teisės į nuostolių atlyginimą priešingos šalies sutarties pažeidimo atveju.

15.4.       Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad tokia atsakovės pozicija tik patvirtina jos nesąžiningumą, kadangi kaltai atsisakydama vykdyti sutartinę prievolę ji ne tik ieškovei atėmė galimybę sutartu laiku atlikti užsakymą, bet nesiėmė priemonių pati sudaryti su tais gamintojais sutarčių, kad užsakymas būtų atliktas laiku ir kokybiškai ir netgi nepranešė ieškovei apie tokių gamintojų egzistavimą.

15.5.               Ieškovė dublike pateikė paaiškinimą, kad ieškovės sutarčių su atsakove ir su UAB „Metalinė idėja“ sumos skyrėsi, kadangi sutartyje su UAB „Metalinė idėja“ padidėjo metalinių konstrukcijų kiekis iš 14 896 kg į 16 203,94 kg (sutartyje su UAB „Metalinė idėja“ buvo papildomas antresolių metalo gaminimas ir pristatymas), tačiau ieškovės patirtas nuostolis yra paskaičiuotas pagal gaminių kainų skirtumą tam pačiam metalo konstrukcijų kiekiui.

15.6.       Ieškovės sudaryta generalinės rangos sutartis su UAB „Baltieva“ ir toje generalinės rangos sutarties sąlygos niekaip neįtakojo atsakovės teisių ir pareigų, kuri nebuvo šios sutarties šalimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišėjo iš ginčo nagrinėjimo ribų ir pagrįstai atmetė atsakovės prašymus dėl tokių dokumentų išreikalavimo.

 

Teisėjų kolegija 

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

 

16.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17.       Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18.       Atsakovė UAB „Metkonas“ apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 16 d. elektroninius laiškus. Prašydama prijungti naujus įrodymus, nurodo, kad atsakovė į bylą teikė kitų gamintojų komercinius pasiūlymus, tačiau iš sprendimo turinio matyti, kad teismas taip ir nesuprato, jog šie komerciniai pasiūlymai buvo gauti jau bylos nagrinėjimo metu. Atitinkamai, kyla būtinybė pateikti papildomai elektroninį susirašinėjimą, iš kurio matyti, kada atsakovės atstovė kreipėsi į atsakovę, kad pastaroji surinktų reikiamus įrodymus ir kada atsakovė gavo iš gamintojų komercinius pasiūlymus.

19.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

20.       Viena vertus, atsakovė UAB „Metkonas“ nenurodė aplinkybių, kodėl su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kita vertus, įvertinus pateiktų elektroninių laiškų turinį advokatei renkant įrodymus triplikui pateikti bei nurodytas aplinkybes, kurias ketina įrodinėti atsakovė, teisėjų kolegija sprendžia, jog jų pateikimo būtinybės po sprendimo priėmimo neiškilo ir atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).

21.       Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovės UAB „Baltijos plienas“ (toliau – ieškovė) reikalavimai priteisti iš atsakovės UAB „Metkonas“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) 2 234 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 1 d. sudarė rangos sutartį Nr. 20190701 (toliau – Sutartis), kurios sąlygomis pagal ieškovės pateiktus darbo brėžinius, specifikaciją ir keliamus reikalavimus atsakovė įsipareigojo per 20 kalendorinių dienų nuo brėžinių gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 22 d., pagaminti, o ieškovė – priimti metalines statybines konstrukcijas, kurių masė 14 896 kg už 1 250 Eur kainą už 1 toną be PVM. Ieškovė pagal Sutarties sąlygas 2019 m. liepos 4 d. sumokėjo atsakovei 10 000 Eur avansą ir 2019 m. liepos 5 d. pateikė brėžinius užsakytos produkcijos gamybai. 2019 m. liepos 17 d. atsakovė grąžino ieškovei 10 000 Eur avansą ir telefonu informavo, kad užsakymo nevykdys. Kadangi atsakovė visiškai neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovė neteko galimybės įvykdyti sutartinius įsipareigojimus generaliniam rangovui UAB „Baltieva“, todėl ji sudarė pakeičiančią sutartį su kitu gamintoju UAB „Metalinė idėja“, kuri atliko užsakymą, tačiau dėl didesnės šio gamintojo kainos ieškovė patyrė 2 234 Eur nuostolį.

23.       Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsisakiusi vykdyti sutartį atsakovė privalo atlyginti dėl Sutarties nutraukimo ieškovės patirtus nuostolius CK 6.258 straipsnio 5 dalies pagrindu, pareikštas ieškinys yra pagrįstas.

24.       Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog neva ieškovė, gavusi iš atsakovės informaciją apie atsisakymą Sutartį vykdyti, ją nutraukė dėl kitos šalies prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Tarp šalių 2019 m. liepos 1 d. sudarytą sutartį nutraukė ne ieškovė, o atsakovė, 2019 m. liepos 17 d. informavusi apie tai ieškovę. Pakeičiančioji sutartis negalėjo būti sudaryta, kadangi sutartis nebuvo tinkamai nutraukta (jeigu ieškovė laiko, kad tai ji nutraukė sutartį). Tačiau tokie apeliantės argumentai nėra pagrįsti.

25.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties esmę sudaro tai, kad rangovas įsipareigoja savo rizika atlikti tam tikrą darbą ir jo rezultatą perduoti užsakovui, o užsakovas privalo priimti darbų rezultatą ir už jį apmokėti.

26.       Ieškovė iš esmės savo reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad 2019 m. liepos 17 d. atsakovė grąžino ieškovei 10 000 Eur avansą ir telefonu informavo, kad užsakymo nevykdys, dėl ko ieškovė skubos tvarka turėjo rasti gamintoją, kuris atliko užsakymą.

27.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę atlikti užsakymą, todėl akivaizdu, kad ieškovė, turėdama prievolinį įsipareigojimą generaliniam rangovui, privalėjo kaip galima skubiau rasti kitą gamintoją, atliksiantį užsakymą ir tokį gamintoją savo iniciatyva rado jau sekančią dieną po atsakovės pranešimo apie atsisakymą atlikti užsakymą.

28.       Reikalavimai, keliami pakeičiančiai sutarčiai, ir kriterijai, kvalifikuojantys šią sutartį, yra nustatyti CK 6.258 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

29.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės atstovės argumentas, jog byloje taikant sutartinę atsakomybę negalima remtis CK 6.258 straipsnio 5 dalimi, nes pradinę sutartį nutraukė ne ieškovė, bet atsakovė, kai tuo tarpu įstatymas skelbia, kad teisę reikalauti kainų skirtumo turi sutartį nutraukusi šalis, nėra pagrįstas. Toks teisės normos aiškinimas, kaip ją bando aiškinti atsakovės atstovė, kaltąją šalį be pagrindo apsaugotų nuo atsakomybės. Byloje nėra ginčo, kad būtent atsakovė 2019 m. liepos 17 d. informavo ieškovę apie atsisakymą atlikti užsakymą. Ieškovė, gavusi tokią informaciją, nedelsdama ėmėsi veiksmų surasti kitą pakeičiantį gamintoją, kas akivaizdžiai rodo, jog ji priėmė informaciją apie atsisakymą sutartį vykdyti ir ją nutraukė dėl kitos šalies prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Kadangi vykdyti sutartį atsisakė atsakovė, ji privalo atlyginti dėl sutarties nutraukimo ieškovės patirtus nuostolius.

30.       Įrodinėdama savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrįstumą, ieškovė pateikė 2019 m. liepos 18 d. su UAB „Metalinė idėja“ sudarytą pakeičiančią sutartį, nurodė objektyvias aplinkybes, lėmusias būtinybę sudaryti šią sutartį, tuo tarpu atsakovė, tiek atsikirsdama į ieškinį, tiek teikdama apeliacinį skundą, jokių priešingų argumentų bei įrodymų, kad pakeičianti sutartis nebuvo sudaryta protingomis sąlygomis, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pakeičiančios sutarties, kurią reglamentuoja CK 6.258 straipsnio 5 dalis, sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį.

31.       Atsakovės, kaip skolininkės kaltė sutartinės civilinės atsakomybės atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė yra verslo įmonė, kuri už sutarties pažeidimą atsako ir nesant jos kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad žinodama apie Sutartimi apibrėžtus giežtus produkcijos pristatymo terminus, prieš nutraukdama Sutartį ji būtų ėmusis visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti ieškovės žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pasiūlyti kitą tiekėją ar pan.), t. y. atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

32.       Apeliantė apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad ji, prieš nutraukdama Sutartį su ieškove, turėjo visas galimybes pasiūlyti ieškovei kitus gamintojus, kurie pagamintų gaminius tokiomis pačiomis arba panašiomis kainomis. Tačiau atsakovė apie tai neinformavo ieškovės. Minėtiems savo teiginiams pagrįsti atsakovė tik kartu su tripliku pateikė kitų dviejų gamintojų UAB „Toma“ ir UAB „Fremaskomercinius pasiūlymus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia atsakovės pozicija tik patvirtina jos nesąžiningumą, kadangi kaltai atsisakydama vykdyti sutartinę prievolę ji ne tik ieškovei atėmė galimybę sutartu laiku atlikti užsakymą, bet nesiėmė priemonių pati sudaryti su tais gamintojais sutarčių, kad užsakymas būtų atliktas laiku ir kokybiškai ir netgi nepranešė ieškovei apie tokių gamintojų egzistavimą. Akivaizdu, kad ieškovės veiksmai ieškant gamintojo skubos tvarka šiuo atveju atitinka normalią gamybinę praktiką ir riziką, o sutarta su naujuoju gamintoju kaina nėra akivaizdžiai per aukšta.

33.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas specifinis nuostolių skaičiavimo būdas atvejams, kai kreditorius sudaro naują pakeičiančiąją sutartį su kitu skolininku vietoj pirminio skolininko neįvykdytos sutarties.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 pastraipa).

35.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pakeičiančioje sutartyje iš tiesų numatytas didesnis metalo kiekis, nei buvo sutarta su atsakove, tačiau jis paaiškinamas prisidėjusia gamybos apimtimi  poreikiu pagaminti antresoles, ko nebuvo tartasi su atsakove. Tačiau gamybos objektas, dėl kurios ieškovė iš pradžių susitarė su atsakove, o vėliau su kitu gamintoju, nepakito, gaminio kainos ieškinyje paskaičiuotos būtent tokiam metalo kiekiui, koks buvo sutartas su atsakove, t. y. 14 896 kg ir šiuo atveju nenustatyta, kad naujojo gamintojo darbai išbrango dėl kažkokių ypatingų sąlygų, kitos metalo rūšies ar pan. Ieškovės patirti nuostoliai yra pagrįsti ir įrodyti. Siekiant aiškumo, dublike pateiktoje mokėjimų detalizacijoje yra pateikiamos visos UAB „Metalinė idėja“ suteiktos paslaugos pagal 2019 m. liepos 18 d. sutartį Nr. MI19-07-19. Atliktų paslaugų suma pagal minėtą sutartį sudaro 49 618,08 Eur, įskaitant PVM. Už atliktas paslaugas ieškovė su UAB „Metalinė idėja“ yra visiškai atsiskaičiusi banko pavedimais, kurių suma sudaro 49 618,08 Eur. Ieškovės patirtas nuostolis yra paskaičiuotas pagal gaminių kainų skirtumą tam pačiam metalo konstrukcijų kiekiui, koks jis buvo numatytas Sutartyje. Kainų skirtumas nagrinėjamu atveju ir yra ieškovės patirtas nuostolis (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).

36.       Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamu atveju ieškovės sudaryta Generalinės rangos sutartis su UAB „Baltieva“ ir tos sutarties sąlygos niekaip neįtakojo atsakovės teisių ir pareigų, kuri nebuvo šios sutarties šalimi. Nėra teisiškai reikšminga ir aplinkybė, ar generalinis rangovas atsiskaitė su ieškove pagal Generalinės rangos sutartį. Pažymėtina, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 pastraipa). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai neišėjo iš ginčo nagrinėjimo ribų ir pagrįstai atmetė atsakovės prašymus dėl Generalinės rangos sutarties, atsiskaitymo pagal šią sutartį išreikalavimo.

37.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 pastraipa).

38.       Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš apeliantės ieškovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 726 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

 

n u t a r i a :

 

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos plienas“, juridinio asmens kodas 303292413, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“ , juridinio asmens kodas 149685938, 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai

Albina Rimdeikaitė

 

 

 

Egidijus Tamašauskas

 

 

 

Lina Žemaitienė

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • e3K-3-9-684/2017
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • e3K-3-357-313/2019
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas