Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-282/2012
Teismo proceso Nr. 1-51-1-00411-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.; 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,
sekretoriaujant Redai Jončienei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,
gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie neatliktos bausmės dalies pagal 2011-02-18 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
K. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 17 d. apie 02.50 val. (duomenys neskelbtini), svetainėje, sugriebė už bliuzono sugyventinei S. R., ją pastūmė ir sudavė smūgius – vieną kartą delnu į kairį skruostą ir vieną kartą delnu į dešinį skruostą, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė S. R. fizinį skausmą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nuosprendį pakeisti ir jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, o paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Skunde apeliantas nurodo, kad teismas, nors ir atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad savo kaltę pripažino, gailisi, nukentėjusioji jam atleido, tačiau vis vien paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad teismas nepakankamai pilnai išnagrinėjo klausimus, susijusius su bausmės skyrimu, ir paskyrė bausmę neatsižvelgęs į tai, kad jis vienintelis rūpinasi šeimos išlaikymu, kad nukentėjusioji laukiasi jo vaiko ir 2012 m. kovo mėnesį turi gimdyti, nukentėjusioji viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, o po gimdymo dar turės išlaikyti ir naujagimį. Apeliantas teigia, kad pradėjus vykdyti jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, teisingumas būtų formalus, tačiau ne protingas ir žmoniškas, nes jo dabartinė šeima liktų be pajamų šaltinio. Jo manymu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo K. K. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, K. K. pripažino kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo, ir nuteisė pagal BK 140 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.). Skirdamas bausmę nuteistajam K. K. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Apylinkės teismas, skirdamas K. K. griežčiausią iš BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą, tinkamai įvertino apelianto asmenį ir jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į tai, kad apeliantas teistas, baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kad byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja, ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Apeliaciniame skunde K. K. išdėstytas prašymas yra susijęs su LR BK 75 str. nuostatų taikymu. Apeliantas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekiami neskiriant jam laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai. Nurodo, kad jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę jo šeima liks be pajamų šaltinio.
Kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne didesne kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog K. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog K. K. padarė šią nusikalstamą veiką turėdamas neišnykusį teistumą, praeityje buvo teistas du kartus, iš jų vieną kartą teistas už savo sugyventinei padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, kitas teistumas – už fizinio skausmo sukėlimą sugyventinės vaikams, baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis iš to išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darė naujas nusikalstamas veikas. Todėl K. K. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus jam apribota galimybė toliau daryti analogiškus nusikaltimus, jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje ir nebus pakankamai nubaustas.
Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, nukentėjusioji jam atleido, jis vienintelis rūpinasi šeimos išlaikymu, kad nukentėjusioji 2012-01-30 pagimdė jo vaiką (b. l. 94–96), todėl, jam realiai atliekant bausmę, jo šeima netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes, būdamas ne kartą teistas, jis puikiai suvokė tokios savo nusikalstamos veikos galimas pasekmes ir sąmoningai pasirinko veikimo būdą – vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką rizikuodamas savo laisve. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad K. K. smurtavo artimoje aplinkoje prieš sau artimą ir vaiko besilaukiančią nukentėjusiąją, kad smurto panaudojimo metu namuose buvo nepilnametis vaikas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis K. K. neigiamas poelgis – tai jo ankstesnio neteisėto elgesio padarinys dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir nenoro laikytis įstatymų. Dėl to, kas aptarta, nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam K. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tenkinti apelianto prašymą ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, t. y. taikyti LR BK 75 str. nuostatas, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, K. K. bausmę paskyrė nepažeisdamas BK 54 str. nuostatų ir pagrįstai netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto, todėl keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Virginija Žindulienė
Teisėjai Irena Ivanovienė
Nijolė Matuzevičienė