Administracinė byla Nr. ATP-1031-487/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07515-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimo, kuriuo V. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., V. U. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3300 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
n u s t a t ė :
V. U. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. birželio 12 d., apie 11.27 val., L. A. g. 4, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas, nepastebėjo iš galo stovinčio automobilio „Mitsubishi Eclipse“ v.n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jį, apgadino jį ir savo automobilį bei pasišalino iš įvykio vietos.
Apeliaciniame skunde V. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimą.
Nurodo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų bei nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Apelianto teigimu, priimdamas nutarimą, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. K. bei liudytojo R. K. parodymais, atmesdamas jo paaiškinimus dėl įvykio. Pažymi, kad smūgio automobiliu nepajuto, negirdėjo. Nurodo, kad, važiuodamas atbulas, kalbėjo racija su dispečere. Teigia, kad pasišalinti iš įvykio tikslo neturėjo, automobilis techniškai tvarkingas, draustas, tuo metu jis buvo blaivus. Nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, todėl jis negali būti nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d.
Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog jo darytose ir teismui pateiktose fotonuotraukose aiškiai matyti, jog apeliantas savuoju automobiliu nekliudė ir nesugadino nukentėjusiajai priklausančio automobilio „Mitsubishi Eclipse“. Nurodo, kad apylinkės teismas nevertino minėto automobilio apgadinimų dydžio ir lokalizacijos. Teigia, kad apklausti liudytojai klaidino teismą dėl automobilių sugadinimų atitikimo. Atkreipia dėmesį į tai, jog fotonuotraukos padarytos, praėjus vos pusvalandžiui po to, kai buvo paleistas iš įvykio vietos. Iš jų matyti, kad ant automobilio VW Passat v.n. (duomenys neskelbtini) liudytojų nurodytoje vietoje nėra jokių apgadinimų.
Pažymi, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
D. V. U. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog V. U. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.
Nors V. U. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigia, jo kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.2 ), policijos pareigūno R. K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4) bei parodymais teismo posėdyje, nukentėjusiosios J. K. paaiškinimu (b.l.7) ir teisme duotais parodymais, eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l.5,6), kita bylos medžiaga.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio R. K. tarnybinio pranešimo apie įvykį (b.l. 4) bei parodymų teisme, jis gavo iškvietimą dėl eismo įvykio ir iš jo pasišalinusio automobilio. Atvykus rado apgadintą „Mitsubishi“ automobilį, nustatė, kad pasišalino tamsus automobilis. Išėjo nukentėjusioji, su ja apžiūrėdami matė, kad apgadintas jo automobilio dešinės pusės sparnas. Paskambinę taksi dispečerei pasakė, kad vairuotojas atvyktų. Atvažiavo V. U., ant šio automobilio matėsi šviesūs įbrėžimai. Buvo surašytas protokolas. Vairuotojas aiškino, kad nepastebėjo, nepajuto. Ant bamperio buvo ir senų įbrėžimų. Apgadinimai atitiko pagal dydį, pobūdį, aukštį.
Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apklausta teisme nukentėjusioji J. K. nurodė, jog, būdama namuose, apie 11 val. išgirdo atsitrenkimo garsą. Priėjusi pro langą pamatė išvažiuojantį taksi automobilį. Išėjusi pažiūrėti, pamatė įbrėžimus, paskambino į taksi firmą. Po kurio laiko paskambino į policiją, policijos pareigūnai netrukus atvažiavo. Kol ji rašė paaiškinimą, atvažiavo taksi automobilį vairavęs V. U.. Policija apžiūrėjo, kad abu automobiliai apgadinti, ji matė raudonų dažų. Policija ją išsiuntė namo, po to pakvietė ir atidavė dokumentus. Jai draudimas už žalą paskaičiavo 765,85 Lt. Įvykio metu buvo apgadintas galinis bamperis ir sparnas. Kai automobilį pastatė, apgadinimų nebuvo. Ji kiekvieną dieną vedžioja šunį, pati ir vyras stebi mašiną. Tą dieną ryte apie 9-10 valandą matė automobilį neapgadintą. Ji gyvena 4 aukšte, langai buvo atidaryti, nes buvo karšta. Išgirdusi garsą, kitų važiuojančių automobilių pro langą ji nematė, tik tą išvažiuojantį taksi automobilį. Dažų žymes ji matė ant taksi automobilio tarp galinio žibinto ir bamperio.
Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios bei policijos pareigūno parodymais. Byloje nėra duomenų, kad jie anksčiau būtų pažinoję apeliantą, siekė jį apkalbėti ar buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Jų parodymai vieni kitus papildantys, nuoseklūs bei patikimi.
Eismo įvykio vietos plane užfiksuota rasto automobilio „Mitsubishi Eclipse“ padėtis (b. l. 5), konstatuoti automobilio VW Passat apgadinimai: užpakalinis bamperis, ir automobilio „Mitsubishi Eclipse“ apgadinimai: užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 6).
Iš V. U. teismui pateiktų fotonuotraukų matyti automobilių „Mitsubishi Eclipse“ ir „VW Passat“ apgadinimai. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, objektyviais duomenimis negalima patvirtinti nuotraukų padarymo datos. Apeliacinės instancijos teismui pateikta pažyma rodo, kad jos padarytos 2013-06-24 ir 2013-07-12, visgi fotonuotraukos nepaneigia nukentėjusiosios ir liudytojo nurodytos aplinkybės, kad jie iš karto po įvykio ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio matė raudonų dažų žymes, o abiejų automobilių apgadinimai atitiko vieni kitus.
Iš V. U. rašytinio paaiškinimo (b.l. 8) bei parodymų, duotų teismo posėdžio metu matyti, kad tą dieną taksi automobiliu atvežė keleivę, atbulas važiavo iš kiemo, kalbėjo per radijo stotį, grojo muzika. Po kurio laiko dispečere paklausė, kur jis nuvežė keleivę, netrukus paskambino pareigūnai. Jis sugrįžo į įvykio vietą, kur jį apkaltino, kad kliudė kitą automobilį bei pasišalino. Jam parodė įbrėžimus. Po to jis su dukros fotoaparatu padarė nuotraukas, po savaitės jas apžiūrėjęs nustatė, kad apgadinimai neatitinka. Ant automobilio bamperio esantys įbrėžimai buvo padaryti iki įvykio, kai automobilį naudojo kitas vairuotojas.
V. U. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal J. K. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, kurio apgadinimai atitiko nukentėjusiosios automobilio apgadinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių apgadinimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas tokio pobūdžio, kaip nurodė J. K., ji išgirdo automobilių kontakto garsą, būdama namuose, pro langą pamatė išvažiuojantį taksi automobilį, kitų automobilių nebuvo.
Nors pirmos instancijos teisme V. U. teigė, kad kitas automobilis nebuvo apgadintas jo automobilio, tokia pozicija paneigta byloje ištirtais įrodymais. Abiejų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo J. K. nurodyta įvykių seka. Ji ir liudytojas R. K. parodė, kad matė sužalojimus tiek ant „Mitsubishi Eclipse“, tiek ant „VW Passat“ automobilių. Liudytojas teisme nurodė, kad ant automobilio „VW Passat“ buvo seni, tačiau matėsi ir nauji, t.y. šviesūs, nukentėjusiosios automobilio spalvos įbrėžimai. Nukentėjusioji teisme teigė pastebėjusi ant „VW Passat“ dažų žymes tarp šio automobilio galinio žibinto ir bamperio. Liudytojas R. K. patvirtino, kad nauji įbrėžimai buvo pastebėti būtent šioje vietoje. Tokiu būdu, apylinkės teismo išvada, kad byloje neabejotinai įrodyta, jog V. U. vairuodamas automobilį „VW Passat“ kliudė stovintį automobilį „Mitsubishi Eclipse“ ir yra dėl to kaltas, patvirtinta byloje surinktų įrodymų visuma.
Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, V. U. kaltė be nukentėjusiosios J. K. parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - rašytiniais paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. U. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.- jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad V. U. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių sugadinimai buvo akivaizdūs liudytojams.
Atsakomybės taikymui pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog asmuo suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė bei iš įvykio vietos nuvažiavo. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Jolanta Čepukėnienė