Civilinė byla Nr. e2YT-1996-1081/2021

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00440-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.5.; 3.4.5.19.                                   (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 16 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. Š., 

dalyvaujant pareiškėjai I. J., jos atstovui advokatui L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja I. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos mamos P. S. mirties, priimti. Nurodė, jog pareiškėja yra I. J. ir P. S. dukra. Pareiškėja taip pat turėjo vieną brolį S. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. S.. Po jo mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjos mama P. S. Jai 1994 m. lapkričio 15 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama P. S. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėja to nepadarė dėl to, kad 2003 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartimi mama visą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą buvo padovanojusi jai ir pareiškėja manė, kad daugiau jokio kito turto nėra. Pareiškėja iš savo pusbrolio A. J. neseniai sužinojo, kad mamai priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kai pastarasis paklausė ar pareiškėja nenorėtų jo išnuomoti ūkininkui. Pareiškėja norėdama išnuomoti minėtą žemės sklypą sužinojo, kad jis tebėra registruotas jos tėvo P. S. vardu. Kodėl mama nebuvo susitvarkiusi šio sklypo dokumentų, pareiškėjai nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nežinojo, jog po mamos mirties liko paveldėtino turto, pareiškėja praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, todėl teismo prašo jį atnaujinti. Pareiškėjos vertinimu, atnaujinus terminą palikimui priimti kitų asmenų teisės ir interesai nebus pažeisti, kadangi ji yra vienintelė įpėdinė.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu pateiktam pareiškimui neprieštaravo ir bylą prašė nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje pareiškėja I. J. ir jos atstovas advokatas L. K. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytais motyvais. Pareiškėja I. J. paaiškino, kad kreipėsi į teismą, nes atsitiktinai sužinojo apie tėvo turėtą žemės sklypą. Tiesiog laidotuvėse pusbrolis A. J. paklausė jos ar ji nenorėtų išnuomoti žemės sklypo. Tada sužinojo, kad dar yra nepaveldėtos žemės. Mama buvo sudariusi dovanojimo sutartį ir visą turtą padovanojo jai, todėl po mamos mirties nemanė, kad yra dar kokio nors turto. Sužinojusi apie nepaveldėtą žemės sklypą kreipėsi į notarų biurą, o vėliau į teismą.

Teismas  

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjos paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog P. S. ir P. S. šeimoje gimė du vaikai – S. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, ir pareiškėja I. S. (dabar – J.). P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visą likusį turtą, įskaitant ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. lapkričio 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 7288, paveldėjo P. S. 2003 m. rugsėjo 18 d. sutartimi P. S. jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą padovanojo pareiškėjai I. J. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į dovanojamo turto sąrašą įtrauktas nebuvo. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad minėtas žemės sklypas tebėra registruotas P. S. vardu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama P. S. Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K. 2021 m. balandžio 13 d. pažyma Nr. S-22 patvirtina, kad po P. S. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėja apie tai, kad po mamos mirties liko paveldimo turto sužinojo giminaičių laidotuvėse ir tada kreipėsi į notarą bei vėliau į teismą.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėja nežinojo, jog po mamos mirties dar liko paveldimo turto. Pareiškėja manė, kad visas turtas jai buvo padovanotas 2003 m. rugsėjo 18 d. dovanojimo sutartimi. VĮ Registrų centro duomenimis daugiau jokio turto P. S. vardu įregistruota nebuvo. Dėl nežinomų priežasčių žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), liko registruotas P. S. vardu, nors jį faktiškai 1994 m. buvo paveldėjusi pareiškėjos mama P. S.. Apie aplinkybę, kad po mamos mirties liko turto pareiškėja atsitiktinai sužinojo iš savo pusbrolio ir iš karto po to kreipėsi į notarą ir į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjos paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjos elgesys rodo, jog ji turėjo valią priimti palikimą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos I. J. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos mamos P. S. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

n u t a r i a:

prašymą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjai I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos mamos P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                 Kristina Vorienė