Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-671-485/2015
Proceso Nr. 4-69-3-02474-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.;79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutarimu A. L. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą jai skirta 28 Eur bauda, už ATPK 130 str. 1 d. – 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė nuobauda – 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, už tai, kad ji 2015 m. vasario 24 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį Opel Corsa-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėdama važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Eismo įvykio metu padariusi turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219.1., 222 punktų reikalavimus.
Apeliaciniu skundu pareiškėja A. L. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodo, kad teismas nepilnai įvertino visas bylos aplinkybes ir paskyrė galutinę nuobaudą, kuri yra ženkliai per griežta ir turėtų būti mažintina. Apeliantė teigia, kad ji neginčija pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo, po to, kai su ja susisiekė policijos pareigūnai ji nuoširdžiai su jais bendravo, padėjo išsiaiškinti visas aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau ji nesutinka, kad tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliantė nurodo, kad ji nejuto, jog išvažinėdama stovėjimo aikštelėje kliudė kitą automobilį, tai, kad padarė eismo įvykį ji suprato tik po to, kai su ja susisiekė policijos pareigūnai ir ji apžiūrėjo savo automobilį. Tuo metu, kai ji išvažinėjo iš aikštelės, jos automobilyje grojo muzika, o automobilio dyzelinis variklis dirbo pakankamai garsiai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nesuvokė kliudžiusi automobilio, jos veiksmuose nėra būtinojo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymio – subjektyviosios pusės, t.y. tyčios. Be to, liudytojas P. A. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jei būtų sėdėjęs automobilio viduje ir grotų muziką plastmasinių automobilių detalių susilietimo garso jis būtų neišgirdęs.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad kaltu dėl pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Apeliacinis A. L. skundas tenkinamas.
Ginčo dėl A. L. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliantė savo skunde kelia kaltės klausimą dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, todėl aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 str. 1 d.).
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Pirmosios instancijos teismas spendė, jog automobiliui Toyota Land Cruiser padaryti apgadinimai yra akivaizdūs, buvo girdimas automobilių kontakto garsas, ką patvirtino liudytojas P. A., pati pažeidėja nurodė, kad jai sunku buvo išvažiuoti iš parakavimo vietos ir tai jį padarė ne iš karto, todėl logiška manyti, kad pažeidėja važiuodama iš parkavimo vietos buvo susikaupusi ir atidžiai stebėjo šalia stovinčius automobilius, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą transporto priemonę ir tikslingai pasišalino iš įvykio vietos. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilių nuotraukose (b. l. 10-11,13), eismo įvykio schemoje (b. l. 2) užfiksuoti automobilių apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra stipriai įlenktos ar sudaužytos, nubrauktas tik dažų sluoksnis. Pareiškėja neneigia, kad važiuodama galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto ir nesuprato, kadangi automobilyje grojo muzika ir garsiai dirbo dyzelinis variklis. Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į pareiškėjos elgesį po eismo įvykio. Nors ji nepajuto ir nepastebėjo vairuojamo automobilio kontakto su kitu stovėjusiu automobiliu ir nuvažiavo, tačiau su ja susisiekus policijos pareigūnams, ji neginčijo savo kaltės, ją pripažino, atlygino padarytą žalą ir padėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos A. L. nebuvo jokio tikslo – jos automobilis buvo draustas, duomenų, kad ji buvo įvykio metu neblaivi – nėra. Nors pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi teismo posėdžio metu duotais liudytojo P. A. parodymais, jog būdamas PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, jis išgirdo automobilių plastmasinių dalių kontakto garsą, pastebėjo, kaip Opel automobilis išvažinėjo iš stovėjimo vietos, jam išvažiavus ant šalia stovėjusio džipo buvo likę šviesos spalvos dažų, atkreipė dėmesį, nes išgirdo garsą, iš kurio suprato, kad Opel automobilis kliudė šalia stovėjusį automobilį džipą bei liudytojos M. G. paaiškinimu, kad įvykio metu PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo sunkiai išvažinėjantį Opel automobilį, išgirdo aiškų trenksmą, Opel automobilis net nesustojęs nuvažiavo, tačiau įvertinus bylos medžiagą, šie duomenys neginčijamai neįrodo, kad ir A. L. turėjo pajausti ir pajautė susidūrimą, juolab, kad iš bylos aplinkybių galima teigti, jog automobilių kontakto būta ne smūginio, o slystančio pobūdžio. Automobilio Toyota Land Cruiser nuotraukose fiksuoti visi apgadinimai, kurie visumoje atrodo pakankamai žymūs, tačiau vien braukimo žymė, kuri padaryta dėl A. L. neteisėtų veiksmų, neduoda pagrindo teigti, kad vairuotoja automobilių kontaktą turėjo jausti. Atsižvelgtina ir į A. L. vairavimo stažą, kuris yra visiškai nedidelis ir rodo jos nepatyrimą, vairavimo įgūdžių stoką, tad ir tai turėjo įtakos jos tinkamam įvykio aplinkybių suvokimui ir įvertinimui. Aptartos aplinkybės paneigia A. L. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėja suprato, jog ji apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinusi įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad A. L. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, ji nepagrįstai nubausta už šį pažeidimą (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, nutarimo dalis, kurioje A. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir taikant ATPK 33 str. paskirta nuobauda subendrinta su nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d., naikinama.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
A. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo dalį, kuria A. L. pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 301 str. nubausta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Algirdas Remeika