Civilinė byla Nr. e2-1821-989/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19913-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.1.9.4.; 6.1; 3.1.7.6.; 2.2.1.8.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė,

sekretoriaujant Gitai Stankevičiūtei,

dalyvaujant ieškovams M. Š. (M. Š.) ir J. Š. ir jų atstovei advokatei Eglei Gecevičei,

atsakovei 932-daugiabučio namo savininku bendrijai, atstovaujamai pirmininkės A. A., ir advokatės Reginos Pališkienės,

trečiajam asmeniui A. A.,

liudytojams M. Š.,  E. T., G. B., V. T., M. V., L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (ZOOM platformoje) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. Š. (M. Š.) ir J. Š. patikslintą ieškinį atsakovei 932-daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovai M. Š. (M. Š.) ir J. Š. patikslinę ieškinį ir pakeitę šalį, kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad 932-oji daugiabuc?io namo savininku? bendrijos valdybos pirmininkės A. A. viešai paskelbta informacija yra neatitinkanti tikrovės ir žeminanti ieškovų garbę ir orumą; įpareigoti atsakovę 932-ąją daugiabuc?io namo savininku? bendriją per 3 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, viešai, daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje pakabinti pranešimą, kuriame būtų parašyta, jog ieškovų šeima nėra atsakinga nei už durų kodinės spynos sulaužymą, nei už žemiau esančių butų apipylimą, šis pranešimas laiptinėje turi būti pakabintas 14 dienų; priteisti ieškovams iš atsakovės po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ieškovui; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovai nurodė, kad 2024 m. vasario 8 d. vyko daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkimas (toliau – ir Susirinkimas). Šiame name gyvena ieškovai M. Š. ir J. Š., o 932-osios daugiabuc?io namo savininku? bendrijos valdybos pirmininkės pareigas atlieka A. A.. Šio Susirinkimo metu, minėto namo bendrijos valdybos pirmininkė viešai visų namo gyventojų akivaizdoje pranešė, kad yra sugadintas namo domofonas ir kad tai padarė „M. sūnus“, nurodydama į ieškovą M. Š., kuris su sutuoktine, ieškove J. Š., augina du vaikus – sūnų ir dukrą. Bendrijos valdybos pirmininkė A. A. nurodė, kad buvo „nulaužta“ programinė įranga, reguliuojanti durų kodinę sistemą ir kad tai padarė ieškovų sūnus. Jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų sūnaus kaltę Bendrijos valdybos pirmininkė nepateikė.

3.       Susirinkimo metu namo gyventojai, išgirdę tokius bendrijos valdybos pirmininkės mestus kaltinimus iškart sureagavo – vadino ieškovų nepilnametį vaiką „hakeriu“, replikavo, kad toks vaikas gali „nulaužti“ bankines sistemas. Ieškovai susirinkimo metu patyrė didžiulį pažeminimą – visų kaimynų akivaizdoje buvo apkaltintas jų sūnus, neva sugadinęs durų kodinę sistemą tyčiniais veiksmais. Kaimynų akivaizdoje buvo pažeminta jų garbė ir orumas, jų tėvystės įgūdžiai ir jų šeimos įvaizdis kaimynų akivaizdoje. Šio Susirinkimo metu ieškovai nepuolė į konfliktą su Bendrijos valdybos pirmininke, nes norėjo pakalbėti su savo sūnumi ir sužinoti, ar mesti kaltinimai yra teisingi. Tą patį vakarą pakalbėjus su ieškovų sūnumi paaiškėjo, kad daugiabučio namo durų kodinės sistemos jis niekaip „nenulaužinėjo“ ir iš vis prie kodinės sistemos sugedimo nėra niekaip prisidėjęs. Ieškovai informavo Bendrijos valdybos pirmininkę raštu, kad jų sūnus neprisidėjo prie durų kodinės sistemos nulaužimo, tačiau Bendrijos valdybos pirmininkė atsisakė atsiimti viešai mestus kaltinimus ir toliau laikėsi šmeižiančios pozicijos. Ieškovai paprašė Bendrijos valdybos pirmininkės pateikti turimus įrodymus apie neva jų sūnaus kaltę, tačiau Bendrijos valdybos pirmininkė atsisakė tai padaryti.

4.       Taip pat ieškovai nurodė, kad 2024 m. liepos 15 d. šalių gyvenamame daugiabutyje įvyko vandentiekio avarija – vienas iš butų, esantis 4 aukšte, buvo apipiltas vandeniu. Šis butas yra vienu aukštu žemiau ieškovų buto. Vandentiekio avarijos dieną, ieškovų bute buvo jų pilnametė dukra. Pradėjus bėgti vandeniui į butus, pas ieškovus atėjo kaimynai iš 2 aukšto pasiklausti, ar ieškovų bute neįvyko kokia nelaimė ir ar jie neapipylė žemiau gyvenančių butų. Kaimynai kartu su ieškovų dukra apžiūrėjo ieškovų butą, įsitikino, kad vanduo niekur nebėga, joks užpylimas neįvyko. Tą pačią dieną ieškovas M. Š. iš darbo grįžo į namus, taipogi patikrinti, ar ne pas juos bute bėga vanduo. Kartu su ieškovu butą apžiūrėjo ir daugiabučio namo bendrijos samdomas santechnikas E. T., kuris buvo ilgus metus atsakingas prižiūrėti šį daugiabutį. Ieškovas su namo santechniku apžiūrėjo situaciją, įsitikino, kad vanduo bėga ne iš ieškovo buto, tačiau dėl atsargumo užsuko ieškovų butui vandenį.

5.       Ieškovams išvykus į kaimą, į ieškovo M. Š. telefoną skambino daugiabučio namo Bendrijos valdybos pirmininkės pavaduotojas M. V.. Ieškovas buvo lauke, su savimi neturėjo telefono, tad skambučio negirdėjo. Vėliau rado iš M. V. atsiųstą žinutę, kurioje teigiama, kad ieškovai išvyko, neužsuko vandens, o name visi skęsta. Ieškovas patikino Bendrijos valdybos pirmininkės pavaduotoją, kad vanduo užsuktas. Sekančią dieną, liepos 16 d., namo Bendrijos valdybos pirmininkė viešai namo laiptinėje pakabino pranešimą, kuriame parašė sekančiai: „3-jų kambarių savininkų dėmesiui!!! Š.m. liepos 15 dieną gautas pranešimas iš 4 buto, kad iš viršutinio buto teka vanduo. Buvo imtasi skubių veiksmų priežasčiai nustatyti (iškviesti butų gyventojai, kad būtų galima patekti į butus). Nustatyta, kad vandens nutekėjimas prasideda nuo 24 buto. Buto savininkai žinojo apie esančią avarinę situaciją, bet išvyko. Siekiant sumažinti apačioje esančiose butuose ir negyvenamose patalpose žalą, vandens tiekimas išjungtas. Vandens tiekimas bus atnaujintas, kai grįš 24 buto savininkai ir suteiks galimybę patekti į butą, nustatyti priežastį ir likviduoti avarinę situaciją.“ Šmeižiantis pranešimas buvo pakabinta Bendrijos valdybos pirmininkės daugiabučio laiptinėje, kabėjo 5 dienas.

6.       Ieškovai teigė, kad Bendrijos valdybos pirmininkė tiek per namo bendrijos susirinkimą kaip faktą paskelbė, kad neva ieškovų sūnus sugadino durų kodinę sistemą, tiek pranešime apie vandens avariją daugiabutyje yra kaip faktas pateikiama, kad ieškovai apipylė kaimynus ir žinodami nieko nedarė, tiesiog išvyko iš namų. Susirinkimo metu, paskelbus apie sugadintą kodinę spyną buvo nurodyta, kad tai padarė „M. sūnus“. Neigiamoje būsenoje ieškovai gyvena kasdien, daugiau nei 8 mėnesius.

7.       Atsakovė 932-daugiabučio namo savininkų bendrija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovų atsakovės 932-osios daugiabuc?io namo savininku? bendrijos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas bei taikyti ieškovų atžvilgiu CPK 95 straipsnį.

8.       Atsakovė nurodė, kad Bendrijos pirmininkė susirinkime informavo, jog 2024 m. sausio 12 d. ji gavo pranešimą telefonu apie naudojamą durų kodą ir buvo įvardinta, kad tai daro M. sūnus. Būtent tokio turinio informaciją Bendrijos pirmininkė pateikė susirinkimui, t. y. informavo apie tai, kas jai buvo pranešta. Bendro turto, kuris buvo pažeistas, savininkai turi teisę žinoti apie gautą informaciją. Pasakyta tai buvo sąžiningai, etiškai, nemenkinančiai, nenuslepiant ir neiškreipiat faktų ir duomenų.

9.       Valdybos pirmininkė, gavusi informaciją, kad naudojamasi kodu, o ne specialiu raktu, kaip buvo nusprendę gyventojai, kreipėsi į UAB „Fortūna“, kuri vykdo daugiabučio namo telefonspynių priežiūrą, kurios darbuotojas telefonu informavo valdybos pirmininkę, kad yra „nulaužta“ prieiga prie kodinės sistemos. Tokiu būdu buvo nustatytas faktas, kad naudotis kodu yra reali galimybė. Valdybos pirmininkė kreipėsi į UAB „Fortūna“, kuri aplinkybes patvirtino 2025 m. rugpjūčio 26 d. raštu. Atsakovė jokių tikrovės neatitinkančių duomenų Susirinkime neskleidė, priešingai, gavusi iš namo gyventojos informaciją, kad naudojamasi kodu, kreipėsi į minėtą įmonę išsiaiškinti techninės situacijos ir galimų priežasčių, ir paaiškėjo, kad tuo metu techninės galimybės naudotis kodu buvo.

10.       Po 2024 m. liepos 15 d. įvykusios avarijos, IĮ „Devilmora“ el. paštu atsiuntė Bendrijos darbuotojui-namo priežiūros vadybininkui M. V. raštą apie karšto vandens sistemų priežiūrą vykdančios įmonės „Devilmora“ atstovo E. T. veiksmus, įvykus avarijai 2024 m. liepos 15 d. El. paštu atsiųstame pranešime apie minėtos įmonės darbuotojo E. T. veiksmus įvykus avarijai 2024 m. liepos 15 d. apie 9.40 val., kurio 1 punkte rašoma: „2024.07.15d. apie 10.00 val. apžiūrėjo butus ir nustatė vandens pratekėjimą 24 bute. Konkreti pratekėjimo vieta nebuvo nustatyta, kadangi vamzdynai uždengti gipso kartonu, keramikos plytelėm. Tualeto patalpoje įrengta revizijos anga, sumontuotas karšto vandens gyvatukas, skalbimo mašina (fotonuotrauka pridedama). Buvo uždaryti karšto ir šalto vandens stovai“. Taigi, ne valdybos pirmininkė sugalvojo, kad vanduo prateka iš atsakovų buto, o tai nustatė įmonės specialistai, su kuria buvo sudaryta sutartis.

11.       Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovas yra santechnikas, turi savo įmonę, kuri verčiasi santechnikos darbais, dirba avarinėje tarnyboje, E. T. turėjo raktus nuo namo rūsio, taigi ieškovas turėjo galimybę likviduoti avariją pats. Taigi, nuslėpus nuo Bendrijos avarijos priežastis, slapta nuo Bendrijos, avarijos priežastys buvo likviduotos ir net nepranešus bendrijos atstovams, atnaujintas vandens tiekimas gyventojams. Įvykus avarijai ieškovai visaip trukdė nustatyti tikslias avarijos priežastis ir iki šiol neigia, kad vanduo pratekėjo iš jų buto. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad IĮ „Devilmora“ nustatė, jog vandens pratekėjimas yra iš ieškovų 24 buto, liudytojai, kurių butai yra po ieškovų butu ketvirtame ir atitinkamai trečiame aukšte taip pat paliudijo, kad užliejimas jų butuose prasidėjo būtent toje vietoje, kur yra jų sandėliukai, taigi kitos užliejimo priežasties nei iš ieškovų buto nėra ir negali būti.

12.       Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė Eglė Gecevičė pilnai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

13.       2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu ieškovė J. Š. nurodė, kad asmeniškai vasario 8 d. susirinkimo metu negirdėjo kaip pirmininkė paskelbė, kad M. Š. (M. Š.) sūnus sulaužė spyną, todėl, kad susirinkime iki galo nedalyvavo dėl sveikatos (18:55-20:30). Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu A. A. neturi konfliktinių santykių, šiuo metu nebendrauja (31:42-32:10). Teigė, kad nebuvo rasta butų apliejimo priežastis, ieškovų butas nebuvo aplietas, buvo sausas, nurodė, kad kaimynų butai esantys po ieškovų butu, buvo užlieti, butai virš ieškovų nebuvo užlieti (33:40-36:10). Taip pat nurodė, kad santykiai su kaimynais šiuo metu yra geri, viskas gerai, kaimynai nieko blogo nesako (39:27-40:50). Nurodė, kad po įvykio (susirinkimo) kaimynai nemaloniai žvalgėsi į ieškovus, šypsojosi ironiškai, buvo ironiškų įžvalgų (45:45-46:40). Nurodė, kad po susirinkimo (įvykio) ieškovei nereikėjo medicininės ar psichologinės pagalbos dėl susirinkimo pirmininkės įžvalgų apie sūnų (47:10- 48:04). Taip pat nurodė, kad nebuvo gavę leidimo atlikti santechninio pobūdžio pakeitimus bute (52:38-52:54), tačiau buvo gavę leidimą iš savivaldybės atlikti remontą (53:35-54:40). 2024 m. sausio mėn. bute atliko remontą, pakeitė dušo kabiną, tualetą, vamzdžius, plyteles, atliko virtuvės darbus (54:45-55:15).

14.       2025 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu ieškovas M. Š. nurodė, kad susirinkimo metu pirmininkė, prieš visus nurodė, jog ieškovo sūnus sulaužė spyną (01:01:26-01:02:35). Susirinkimo metu trečiasis asmuo (pirmininkė A. A.) atsakydama į ieškovo klausimą, nurodė „o kaip tavo sūnus sulaužė domofonspynę“ (01:03:21-01:04:09). Teigė, kad susirinkimo metu pirmininkė šmeižė ieškovų sūnų ir nurodė, kad ieškovų sūnus nulaužė durų atrakinimo sistemą, tačiau konkrečių teiginių atkartoti negali (01:06:10-01:07:45). Nurodė, kad remonto metu ieškovas atliko santechnikos instaliaciją, pakeitė vonią, pakeitė vamzdynus, tualetą, kadangi pats dirba santechniku (01:10:52-01:12:30). Taip pat nurodė, kad 2024 m. liepos 15 d. (buto apliejimo dieną) ieškovas su santechniku E. T. užsuko vandens ventilius, bute prie skaitliukų (01:12:40- 01:13:45). Po įvykio nusprendė, kad turbūt dėl užliejimo kaltas pats ieškovas, susikrovė daiktus ir su sūnumi išvyko į sodą (01:13:56- 01:14:49). Nurodė, kad kitą dieną pradėjus vandeniui vėl bėgti, jie į šachtą įkišo kamerą ir pamatė, kad per pagrindinį stovą bėgo vanduo, tačiau atsakovų bute (langelyje) pratekėjimo nebuvo (01:18:20-01:19:43). Taip pat nurodė, kad nebuvo nustatyta butų apliejimo priežastis (01:20:45-01:21:04). Nurodė, kad po įvykio su sūnumi jautėsi nemaloniai, įvykis turėjo psichologinę įtaką, kaimynai ironiškai šypsosi, sakė komentarus apie įvykį (01:24:25-01:26:02). Teigė, kad trečiasis asmuo taip pat parašė skundą policijai, kad ieškovas agresyviai kabinėjosi prie žmonių, nors tiksliai nežino, kas pateikė skundą (01:26:45-01:28:55). Taip pat nurodė, kad 2024 m. liepos 17-18 d. pirmininkė su E. T. buvo užėjusi į ieškovų būtą ir apžiūrėjo stovą, skaitliukus (01:36:23-01:38:08).

15.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Regina Pališkienė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. 

16.       2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. A. iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovų buto tikrinimo metu, ieškovas M. Š. neleido patikrinti vonios ir išvarė trečiąjį asmenį (pirmininkę) iš buto (38:05-39:30). Taip pat nurodė, kad buvo informuota telefoniniu skambučiu, kad ieškovų sūnus naudoja durų kodus atrakinti laiptinės duris (48:23-50:05). Taip pat teigė, kad susirinkimo metu išdėstyta informacija (dėl ieškovo sūnaus) nebuvo skirta pažeminti ieškovus. Paskleista informacija buvo skirta informuoti gyventojus, kad pirmininkė gavo pranešimą, jog ieškovų sūnus naudojasi durų kodu patekti į patalpas (50:15- 52:06). Teigė, kad šios informacijos neperdavė asmeniškai ieškovui, nes trečiasis asmuo ir ieškovai nebendrauja, taip pat, todėl, kad trečiasis asmuo bijo ieškovo agresyvumo (02:09:50-02:10:11). Taip pat teigė, kad pirmas aplietas butas buvo esantis 4 aukšte, 19 butas, t. y. po ieškovų butu (01:53:50-01:54:50). Papildomai nurodė, kad trečiasis asmuo kreipėsi į UAB „Fortūna“, kuri išaiškino, kad užrakto prieiga buvo nulaužta (02:14:39-02:15:40).

17.       2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. T. nurodė, kad dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teikė paslaugas objektui (t. y. namui) virš 10 metų (01:10:52-01:11:35). Nurodė, kad E. T. nuvyko į objekto vietą ir pranešė, kad objekte įvyko užpylimas, taip pat pranešė, jog uždarė ieškovų sklendes, apžiūrėjo butą (01:13:01-01:14:45). Nurodė, kad butai, kurie buvo užpilti buvo apatiniai butai, t. y. po ieškovų butu. Avarijos priežastis neaiški, kadangi bute pratekėjimo nebuvo (01:15:58-01:17:05). Taip pat nurodė, kad hidrauliniai bandymai negalėjo turėti įtakos butų užliejimui/nutekėjimui (01:24:06-01:25:56).

18.       2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. T. nurodė, kad ieškovas M. Š. yra liudytojo draugas, pažįstamas kelerius metus (po pertraukos 05:20-06:37). Nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su ieškovu (po pertraukos 07:05-07:56). Teigė, kad buto užpylimo dieną nuvyko apžiūrėti įvykio, užsuko šaltą vandenį ir nustatė, kad gedimas buvo ieškovų aukšte, t . y. virš ieškovų buto buvo sausa, o po ieškovų butu buvo vandens pratekėjimas (po pertraukos 09:56-12:17). Po to nustatė, kad pačiame ieškovų bute lašėjimo nebuvo, apžiūrėjo prietaisus, užsuko vandenį ir išėjo iš buto (Po pertraukos 15:50-16:45). Taip pat teigė, kad tiksli priežastis, dėl kurios įvyko butų apliejimas, yra neaiški (Po pertraukos 18:00-19:30). Nurodė, kad kartu su trečiuoju asmenimi A. A. nebuvo ieškovų bute, taip pat, kad A. A. nebuvo išvaryta iš ieškovų buto (Po pertraukos 29:05-29:50).

19.       2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. V. nurodė, kad su A. A. sieja geri santykiai, bendrauja kaip bendrijos darbuotojas, o su ieškovais santykių neturi, nebendrauja (po pertraukos 41:06-41:45). Nurodė, kad 2024 m. liepos 15 d. gavo skambutį iš A. A. dėl buto apliejimo, nuvykęs į butą pamatė, kad iš viršaus liejosi vanduo (po pertraukos 41:55-44:05). Nurodė, kad 2024 m. liepos 15 d. liudytojas bandė prisiskambinti ieškovui dėl buto apliejimo, tačiau ieškovas necenzūriniais žodžiais išvadino liudytoją ir teigė, kad ieškovai užsuko šaltą vandenį ir išvažiavo į kaimą (po pertraukos 48:20-49:35). Taip pat teigė, kad liudytojas ir IĮ „Devilmora“ santechnikas buvo atvykę apžiūrėti ieškovų buto, tačiau apžiūros metu ieškovas M. Š. (M. Š.) liepė išeiti liudytojui iš ieškovų buto (Po pertraukos 56:00-56:44). Teigė, kad ne vieną kartą ieškovas M. Š. grasino liudytojui (po pertraukos 56:59-57:27). Nurodė, kad ieškovų buto apžiūros metu (kurioje dalyvavo liudytojas, A. A., ieškovas M. Š. ir santechnikas E. T.) E. T., parodė per kamerą, iš kur laša vanduo. Gedimas buvo kambaryje, kur yra įrengtas tualetas, gyvatukas, skalbimo mašina (po pertraukos 01:01:39- 01:02:55). Teigė, kad dalyvavo 2024 m. vasario 8 d. susirinkime. Susirinkimo metu A. A. informavo gyventojus, kad gavo informaciją, jog ieškovų sūnus naudojasi kodu. Teigė, kad trečiasis asmuo A. A. nešmeižė ar neįžeidinėjo ieškovų, susirinkimo metu nebuvo konfliktų (po pertraukos 01:07:26-01:08:29). Teigė, kad žodis „įsilaužimas“ nebuvo panaudotas (po pertraukos 01:09:12-01:09:24).

20.       2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. nurodė, kad 2024 m. liepos 15 d. užpylė jos butą, esantį po ieškovu butu; buvo užpiltas tualetas, tamsusis kambarys, vonios kambarys, lubos, elektros instaliacija, nuo lubų lašėjo vanduo (po 2 pertraukos 03:01-04:08). Teigė, kad ieškovas į užliejimą nereagavo, nors buvo bandoma su juo susisiekti (Po 2 pertraukos 14:36-14:53), todėl pati liudytoja skambino į policiją, kad priverstų ieškovą grįžti.

21.       2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. B. nurodė kad liudytojo patalpos nebuvo aplietos, įvykyje nedalyvavo (po 2 pertraukos 21:03-22:12). Teigė, kad skelbimo dėl užpiltų patalpų nematė (po 2 pertraukos 22:45-23:22).

22.       2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Š. nurodė, kad 2024 m. liepos 15 d. įvykyje asmeniškai nedalyvavo (Po 2 pertraukos 32:36-33:00). Teigė, kad dalyvavo 2024 m. vasario 8 d. susirinkime. Nurodė, kad susirinkime buvo konstatuotas faktas, kad ieškovų sūnus sugadino domofonspynę (Po 2 pertraukos 33:45-34:45). Konkrečių teiginių iš susirinkimo liudytojas neatsimena, tačiau teigė, kad A. A. informavo gyventojus, kad ieškovo M. Š. (M. Š.) sūnus sugadino domofonspynę (Po 2 pertraukos 34:46-36:10). Nurodė, kad skelbimą dėl butų apipylimo matė. Teigė, kad skelbimas kabėjo maksimaliai apie 3 dienas (Po 2 pertraukos 38:02-38:33). Taip pat nurodė, kad skelbimas dėl butų apipylimo buvo svarbus siekiant informuoti gyventojus (po 2 pertraukos 40:28-41:30). Teigė, kad susirinkimo metu pranešimas dėl ieškovo M. Š. (M. Š.) sūnaus buvo informacinio pobūdžio, t. y. pateiktas kaip informacija (Po 2 pertraukos 43:02-43:20).

Ieškinys atmetamas

23.       Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.). Taigi teismas aplinkybes, kurioms nustatyti nėra akivaizdžių tiesioginių įrodymų, turi teisę nustatyti remdamasis didesnės tikimybės principu.

24.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.

25.       Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

27.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl žinių paskleidimo fakto ir teiginių, išsakytų Susirinkime

28.       Ieškovai ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2024 m. vasario 8 d. vykusiame daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkime (toliau – ir Susirinkimas) atsakovė, atstovaujama pirmininkės A. A., pranešė, kad yra sugadintas namo domofonas ir kad tai padarė „M. sūnus“, nurodydama į ieškovą M. Š., kuris su sutuoktine ieškove J. Š. augina du vaikus – sūnų ir dukrą. Ieškovų teigimu, Bendrijos pirmininkė A. A. nurodė, kad „nulaužta“ programinė įranga, reguliuojanti durų kodinę sistemą ir kad tai padarė ieškovų sūnus.

29.       Ieškovų teigimu, šio Susirinkimo metu namo gyventojai, išgirdę tokius kaltinimus, ieškovų nepilnametį vaiką vadino „hakeriu“, replikavo, kad toks gali nulaužti ir bankines sistemas, dėl ko ieškovai susirinkimo metu patyrė didžiulį pažeminimą, nes kaimynų akivaizdoje jų sūnus buvo apkaltintas sugadinęs durų kodinę sistemą tyčiniais veiksmais. Kaimynų akivaizdoje buvo pažeminta ieškovų garbė ir orumas, jų tėvystės įgūdžiai, šeimos įvaizdis. Šio susirinkimo metu ieškovai nepuolė į konfliktą, tačiau pakalbėję su sūnumi dėl mestų kaltinimų, išsiaiškino, kad ieškovų sūnus durų kodinės sistemos niekaip nenulaužinėjo ir iš viso prie kodinės sistemos sugedimo nėra niekaip prisidėjęs. Ieškovai tiek procesiniuose dokumentuose (2024 m. spalio 24 d. patikslintas ieškinys (DOK-160805), 19 punktas), tiek teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovė per namo Bendrijos susirinkimą kaip faktą paskelbė, kad neva ieškovų sūnus sugadino durų kodinę sistemą.

30.       Atsakovė nesutiko su šiais ieškovų teiginiais ir akcentavo, kad Susirinkimo metu ieškovų nurodomi teiginiai išsakyti nebuvo, priešingai, atsakovės atstovė pirmininkė A. A. teigė, kad buvo išsakyti du atskiri informacinio pobūdžio pranešimai, t. y. kad telefonu iš namo gyventojos pirmininkė A. A. gavo informaciją, jog M. sūnus naudojasi įėjimo į namą kodu. Antra, kad UAB „Fortūna“, kuri vykdo telefonspynių ir domofonų techninę priežiūrą, patikrinimo metu nustatė, jog yra nulaužta prieiga prie sistemos.

31.       Atsakovė teigė, kad Susirinkime ji informavo, jog 2024 m. sausio 12 d. gavo pranešimą iš namo gyventojo telefonu, kad naudojamasi durų kodu, įvardijant, kad tai daro „M. sūnus“. Atsakovė teigė, kad būtent tokio turinio informaciją ji, kaip Bendrijos pirmininkė, pateikė Susirinkimui. Atsakovė teigė, kad butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę žinoti apie gautą informaciją. Atsakovė teigė, kad ji jokių tikrovės neatitinkančių teiginių neskleidė, o kreipusis į UAB „Fortūną“, paaiškėjo, kad techninės galimybės naudotis kodu buvo išlikusios.

32.       Atsakovė taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškovai negalėjo patirti pažeminimo, nes jų nurodomi žodžiai nebuvo išsakyti Susirinkimo metu.

33.       Iš į bylą pateikto 932-os daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo, įvykusio 2024 m. vasario 8 d., protokolo Nr. 24/1 (toliau – Protokolas) nustatyta, kad Susirinkimo metu pagal darbotvarkę buvo svarstomi 9 klausimai ir atitinkamai jų atžvilgiu buvo priimti atskiri sprendimai.

34.       Protokolo darbotvarkė patvirtina, kad prie 9 punkto buvo priskirti „Kiti klausimai“.

35.       Svarstant kitus klausimus, pagal Protokolo 9.2 punktą, Bendrijos pirmininkė informavo, jog ieškovas M. Š. po remonto savo bute (24 butas) liftu vežė statybines atliekas. Buvo sugadintas liftas. Atvykusi avarinė tarnyba nustatė, kad šiukšlės sušluotos į durų uždarymo/atidarymo sistemą. Faktas patvirtintas peržiūrėjus vaizdo kameras.

36.       Svarstant 9.2 klausimą „Dėl lifto sugadinimo“, nutarta, kad Bendrijai gavus sąskaitą ir apmokėjus, mokėjimas bus pateiktas ieškovui M. Š. su reikalavimu grąžinti Bendrijai nurodytą sumą.

37.       Taigi, Protokolo pagrindu nustatytas vieno klausimo, susijusio su ieškovu M. Š., svarstymas – dėl lifto sugadinimo ir su tuo susijusių išlaidų apmokėjimo.

38.       Rašytinių duomenų (Protokolo darbotvarkėje ir kitų), kad Susirinkimo metu būtų svarstyti kiti klausimai, susiję su ieškovais, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

39.       Ieškovai teigė, kad 2024 m. vasario 8 d. vykusios susirinkimo metu buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jų sūnų, kad pastarasis sugadino domofono spyną. Minėta, kad atsakovės atstovės pirmininkė A. A. teigė, jog Susirinkimo metu tokie teiginiai išsakyti nebuvo, nes ji tik informavusi namo gyventojus, jog jai 2024 m. sausio 12 d. buvo paskambinta telefonu (nenurodė, kas skambino) ir pranešta, kad ieškovų sūnus naudojasi durų kodu. Ir, antra, kad UAB „Fortūna“, kuri vykdo telefonspynių ir domofonų techninę priežiūrą, patikrinimo metu nustatė, kad yra nulaužta prieiga prie sistemos.

40.       Į bylą pateiktas ieškovės J. Š. 2024 m. vasario 8 d. el. laiškas atsakovės pirmininkei A. A., kuriuo ieškovė nurodė, jog ieškovė pati iš Susirinkimo išėjo anksčiau, bet vyras grįžo įsiutęs ir aprėkė sūnų, sūnus ginasi, kad laiptinės kodu nesinaudoja. Šiuo el. laišku ieškovė J. Š. kėlė klausimą, kad A. A. pasakė, jog matė būtent ieškovės sūnų L. Š. naudojant durų kodą. Ieškovė nurodė ir tai, kad jos sūnus patyrė didelę psichologinę traumą, kad „kažkas prikapsėjo tėvui į smegenis ir tėvas atėjęs pradėjo aiškinti ir drausminti, ir rodyti nepasitikėjimą vaiku, nors vaikai pas mus išauklėti“.

41.       Atsakovės pirmininkė A. A. atsakė į ieškovės el. laišką 2024 m. vasario 15 d. el. laišku, kuriame nurodė, jog 2024 m. vykusiame 8 d. susirinkime buvo svarstyti darbotvarkėje numatyti klausimai ir aptarti bendrojo naudojimo objektų pažeidimai juos naudojant, „jokio incidento nebuvo“, nepilnamečio asmens duomenys nebuvo atskleisti, nurodytas tik „M. sūnus“, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pirmininkė A. A. 2024 m. sausio 12 d. gavo skambutį, jog yra naudojamasi durų kodu ir įvardinta, kad tai daro „ M. sūnus“. El. laiške atsakovės pirmininkė A. A. nurodė, kad asmens, skambinusio ir pateikusio šią informaciją, negali nurodyti dėl agresyvaus ieškovo M. Š. būdo.

42.       Ieškovė J. Š. 2024 m. vasario 15 d. el. laišku pranešė atsakovės pirmininkei A. A., kad kreipsis į teisėsaugą dėl nepilnamečio asmens šmeižto.

43.       Teismo posėdžio metu atsakovės pirmininkė A. A. paaiškino (dėl šios aplinkybės ginčo nekilo), kad siekiant, jog kiti, pašaliniai asmenys, nepatektų į daugiabučio namo laiptinę, buvo nutarta naudotis raktu/magnetu, o ne kodu. Ji gavusi informaciją telefonu, kad ieškovų sūnus naudojasi kodu, todėl šį klausimą nurodė prie darbotvarkės kitų klausimų Susirinkimo metu.

44.       Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2024 m. vasario 8 d. vykusio Bendrijos susirinkimo metu paskleistų teiginių turinio.

45.       Vadovaujantis CPK 178 straipsnyje bei CK 2.24 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykle, pareiga įrodyti tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę bei orumą žeminančių žinių turinį tenka ieškovui kaip subjektui, reikalaujančiam atitinkamų žinių paneigimo.

46.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika).

47.       Taigi, šiuo atveju ieškovai, teigdami, kad atsakovė paskleidė jų nurodomo turinio teiginius (kad ieškovų sūnus sugadino/sulaužė domofono spyną), turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

48.       Minėta, su ieškovų nurodomais teiginiais nesutiko atsakovė, teigdama, kad prie Susirinkimo darbotvarkės „kitų klausimų“ pristatydama namo bendrojo naudojimo objektų (šiuo atveju domofono spynos) klausimus nurodė, kad yra gavusi pranešimą telefonu, jog naudojama namo durų atrakinimo kodinė sistema ir kad tai daro „M. sūnus“. Atsakovė teigė, kad ji nenurodė, jog ieškovų sūnus sugadino ar sulaužė domofono spyną.

49.       Atsakovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu išsakytos pozicijos nuoseklumą patvirtina ir 2024 m. vasario 15 d. el. laiškas, kuriuo pirmininkė A. A. atsakė ieškovei J. Š., nurodydama, jog 2024 m. vykusiame 8 d. susirinkime buvo svarstyti darbotvarkėje numatyti klausimai ir aptarti bendrojo naudojimo objektų pažeidimai juos naudojant, „jokio incidento nebuvo“, nepilnamečio asmens duomenys nebuvo atskleisti, nurodytas tik „M. sūnus“, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pirmininkė A. A. 2024 m. sausio 12 d. gavo skambutį, jog yra naudojamasi durų kodu ir įvardinta, kad tai daro „M. sūnus“.

50.       Pažymėtina, kad ieškovė J. Š. 2025 m. 9 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pati tiesiogiai negirdėjo, kaip pirmininkė paskelbė, jog M. Š. sūnus sulaužė spyną, nes Susirinkime iki galo nedalyvavo dėl sveikatos (teismo posėdžio garso įrašo 18:55-20:30 min.).

51.       Ieškovas M. Š. 2025 m. birželio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu teigė, kad Susirinkimo metu pirmininkė prieš visus nurodė, kad jo sūnus sulaužė spyną (teismo posėdžio garso įrašo 01:01:26-01:02:35 min.). 

52.       Ieškovo teigimu, Susirinkimo metu atsakovės pirmininkė šmeižė ieškovų sūnų ir nurodė, kad jis sulaužė durų atrakinimo sistemą, tačiau ieškovas M. Š. nurodė, kad konkrečių teiginių atkartoti negali (teismo posėdžio garso įrašo 01:06:10-01:07:45 min.).

53.       Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. V. patvirtino, kad dalyvavo 2024 m. vasario 8 d. vykusiame Susirinkime, kurio metu pirmininkė A. A. informavo gyventojus, jog gavo informaciją, kad ieškovų sūnus naudojasi durų kodu. Liudytojas paaiškino, kad A. A. Susirinkimo metu nešmeižė ir neįžeidinėjo ieškovų, Susirinkimo metu konfliktų nebuvo, taip pat liudytojas patvirtino, kad tokių teiginių kaip „įsilaužimas“ nebuvo išsakyta ieškovų atžvilgiu (2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 01:09:12-01:09:24 min.).

54.       Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. Š. nors teigė, kad pirmininkė sakiusiu, jog M. sūnus sugadino domofono spyną, tačiau paaiškino, kad konkrečių teiginių neprisimena ir tai yra jo nuomonė apie išsakytų teiginių turinį (2025 m. liepos 28 d. teismo posėdžio garso įrašo po pertraukos 34:46-36:18 min.).

55.       Pažymėtina, kad ir pačių ieškovų pozicija dėl išsakytų teiginių turinio nebuvo nuosekli – pradiniu ieškiniu (CPB-19883) ieškovai nurodė, kad 2024 m. vasario 8 d. vykusio Susirinkimo metu namo gyventojų akivaizdoje atsakovės pirmininkė pranešė, kad yra sugadintas namo domofonas ir kad tai padarė „M. sūnus“; taip pat ieškovai nurodė, kad A. A. nurodė, jog buvo „nulaužta“ programinė įranga, reguliuojanti durų kodinę sistema ir kad tai padarė ieškovų sūnus.  (pradinio ieškinio 1 punktas). Dublike jau ieškovai nurodė, kad 2024 m. vasario 8 d. Ausirinkime atsakovės pirmininkė nurodė, jog „daugiabučio namo kodinę spyną sulaužė „M. sūnus“. Kita vertus, vėlgi dublike jau ieškovai teigė, kad A. A. ieškovų nurodomus teiginius išsakė po susirinkimo, pabaigus nagrinėti visus klausimus (dubliko 9 punktas). Nors sūnaus vardas nebuvo nurodytas, tačiau, ieškovai nurodė, kad A. A. teigė, jog jų sūnus piktybiškai sugadino spyną ir kaimynų akivaizdoje juos pateikė kaip prastus tėvus.

56.       Taigi, nors ieškovė J. Š. teigė visai negirdėjusi teiginių, o ieškovas M. Š. nurodė tiksliai negalintis pakartoti teiginių, leidžia teismui visų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu spręsti, kad ieškovai subjektyviai interpretuoja atsakovės pirmininkės A. A. išsakytus teiginius.

57.       UAB „Fortūna“ 2025 m. rugpjūčio 26 d. pranešime nurodoma, kad 2024 m. sausio 12 d. 932-osios DNSB pirmininkė A. A. kreipėsi į UAB „Fortūna“ dėl to, kad buvo pastebėta, kad naudojamasi telefonspynės atrakinimo kodu. Įmonės darbuotojas Bendrijos pirmininkės prašymu 2024 m. sausio 15 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) namą ir užblokavo telefonspynės atrakinimo kodus. Taigi, šis UAB „Fortūna“ raštas patvirtina, jog pirmininkė A. A. turėjo duomenis apie naudojamą namo laiptinės durų kodą ir ši galimybės naudotis durų kodine sistema buvo išlikusi iki 2024 m. sausio 15 d.

58.       Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad atsakovės pirmininkė paskleidė būtent ieškovų nurodomus teiginius, t. y. kad ieškovų sūnus sugadino/sulaužė domofono spyną (CPK 178 straipsnis).

59.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nepakanka vien ieškovo M. Š. (minėta, ieškovė J. Š. nurodė, kad Susirinkime iki galo nedalyvavo ir negirdėjo atsakovės pirmininkės išsakytų teiginių turinio) ir liudytojo M. Š. paaiškinimų, kad jie girdėjo pirmininkės A. A. išsakytus teiginius, jog ieškovų sūnus sugadino/sulaužė domofono spyną, nes šiuos teiginius (apie sulaužytą domofono spyną), kuriuos ieškovai prašo pripažinti kaip neatitinkančius tikrovės ir žeidžiančius jų garbę bei orumą, suformulavo patys ieškovai, abstrakčiai apibendrindami Susirinkimo metu išsakytus teiginius, kas nėra pripažintina tiksliu atsakovės paskleistų teiginių įvardijimu. Pažymėtina, kad ir liudytojas M. Š. paaiškino, jog Susirinkimas vyko seniai ir tai yra tik jo nuomonė       (t. y. subjektyvus vertinimas) apie atsakovės pirmininkės išsakytus teiginius, o liudytojas M. V. paaiškino, kad tokio teiginio, kaip „įsilaužimas“ nebuvo pasakyta. Taip pat ir pats ieškovas M. Š. nurodė, kad negali pakartoti išsakytų teiginių.

60.       Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad pirmininkė A. A. būtų išsakiusi ieškovų nurodomus teiginius (CPK 178 straipsnis).

61.       Byloje surinktų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovų subjektyvus pirmininkės A. A. išsakytų teiginių vertinimas nėra pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl pačių atsakovų formuluojamų teiginių priskirti pirmininkei A. A. teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent ieškovų nurodomo turinio teiginius išsakė A. A. (CPK 178 straipsnis).

62.       Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 18 d. nutartimi buvo nustatęs ieškovams terminą trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad ieškovai turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovai teismui teikė patikslintą ieškinį (DOK-160805), taip pat keitė šalį procese (DOK-127835) .

63.       Reiškiant ieškinį teisme, privalu nurodyti ne tik ieškinio faktinį pagrindą, bet ir suformuluoti teismui aiškų ir konkretų prašymą (ieškinio dalyką). Suinteresuotas asmuo, nurodydamas ieškinio dalyką, kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.137 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimas ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti.

64.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012).

65.       Ieškovai teigė, kad jie, kaip tėvai, atsako už vaikus, todėl atsakovės pirmininkės teiginiai, kad jų sūnus piktybiškai sugadino durų kodinę spyną, pažemino jų, kaip nepilnamečio vaiko šeimos narių, tėvų garbę ir orumą, nes melaginga informacija apie vaiką gali būti interpretuojama kaip turinti neigiamą atspalvį tėvams. Ieškovų teigimu, kaimynų akivaizdoje atsakovės pirmininkė ieškovus pateikė kaip prastus tėvus, negebančius auklėti ir prižiūrėti savo vaikų.

66.       Jau aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas spendė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovų įvardijamų teiginių paskleidimo faktą. Dar daugiau – byloje nėra jokių duomenų, kad pirmininkė A. A. būtų skleidusi ieškovų, kaip tėvų reputaciją, žeminančius teiginius.

67.       Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

68.        Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

69.       Ieškovai, gindami savo garbę ir orumą, turi įrodyti žinių paskleidimo faktą; faktą, kad žinios yra apie ieškovus; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovams įrodžius šiuos tris teisiškai reikšmingus faktus, atsakovui kyla pareiga pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį paneigti prezumpciją, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. įrodyti, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę.

70.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovų nurodomi teiginiai (t. y. teiginiai, jog ieškovų sūnus sugadino/sulaužė domofono spyną) būtų paskleisti, todėl ieškovai savo tariamai pažeistų teisių negali ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio pagrindu. 

71.       Teismas, neturėdamas objektyvių duomenų apie ieškovų formuluojamų teiginių paskleidimo faktą, negali ir neturi pagrindo vertinti ieškovų subjektyviai suprastų ir suformuluotų teiginių atitikimo žiniai ar nuomonei bei vertinti, ar ieškovų subjektyviai įvardinti teiginiai atitiko tikrovę ir (ne)pažeminimo ieškovų garbės ir orumo.

72.       Be to, spendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės skleisti informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą, būtina vadovautis šių teisių pusiausvyros ir tarpusavio derinimo principais. Europos žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.

73.       Šiame kontekste pažymėtina tai, kad atsakovės pirmininkė A. A. Susirinkimo metu vykdė jos, kaip Bendrijos pirmininkės, funkcijas. Pati pirmininkė A. A. nurodė, kad Susirinkimo metu ji turėjo informuoti namo gyventojus apie jų bendrai valdomų objektų (šiuo atveju domofono spynos) naudojimą.

74.       Kvalifikuojant ginčo teiginį vertintinos įvairios aplinkybės: bendras pasisakymo kontekstas, tonas, tikslas (EŽTT 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Marcinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 24919/20).

75.       Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pirmininkė A. A. Susirinkimo metu turėjo teisėtą tikslą (atstovaudama Bendrijos interesams) informuoti namo gyventojus apie bendro naudojimo objekto (laiptinės durų spynos) naudojimo pažeidimus (taip pat žr. Sprendimo 119-130 punktus).

Dėl duomenų apie ieškovus paskleidimo fakto

76.       Atsakovė teigė, kad šiuo atveju duomenys buvo paskleisti ne apie ieškovus, o jų sūnų, todėl ieškovai negali prašyti paneigti ne apie juos paskleistą informaciją.

77.       Ieškovai teigė, kad šiuo atveju ieškovų sūnus nėra trauktinas į procesą ieškovu ir jo netraukė, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013.

78.       Precedentų taikymo klausimu būtina pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019).

79.       Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, nėra, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013 tėvai prašė priteisti jų nepilnamečio vaiko patirtą neturtinę žalą ir, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, nepilnametis, prašant priteisti būtent jo patirtą žalą, byloje turėjo būti ieškovas, tačiau, vien jo neįtraukimo faktas į procesą nereiškia, kad priimti neteisingi teismų sprendimai.

80.       Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė priteisti ne jų nepilnamečio vaiko, tačiau jų pačių patirtą neturinę žalą, ir įrodinėjo, kad jų nurodomi teiginiai pažemino tiesiogiai jų kaip tėvų garbę ir orumą. 

81.       Taigi nagrinėjamu atveju šių bylų tiek faktinis pagrindas, tiek dalykas skiriasi, todėl ieškovų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013, negali būti taikoma kaip precedentams šiam atvejui.

82.       Visgi teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad ieškovų sūnus turėjo būti ieškovas šiame procese, sprendžia, kad ieškovų sūnus neprivalėjo šiame procese būti traukiamas ieškovu, nes: 1) ieškovai reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškė tik savo atžvilgiu, ne sūnaus; 2) ieškovai įrodinėjo, kad jų nurodomi paskleisti duomenys apie tai, kad jų sūnus sugadino domofoną, buvo nukreipti į juos, į jų asmeninį pažeminimą bei jų garbės ir orumo pažeidimą, jų kaip šeimos pažeminimą ir jų kaip tėvų reputacijos pažeidimą.

83.       Taigi ieškiniu nebuvo formuluojami reikalavimai ieškovų sūnaus interesais. Atsižvelgiant į ieškovų nurodytą ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, teismas sprendžia, kad ieškovų sūnus nagrinėjamu atveju neturėjo būti šalimi nagrinėjamame ginče (CPK 41 straipsnis).

84.       Kita vertus, šios aplinkybės svarbios vertinant ir tai, ar ieškovai įrodė, jog jų nurodomi teiginiai buvo paskleisti apie juos, t. y. ieškovus (CPK 178 straipsnis).

85.       Ieškovai teigė, kad jie, kaip tėvai, atsako už vaikus, todėl atsakovės pirmininkės teiginiai, kad jų sūnus piktybiškai sugadino durų kodinę spyną, pažemino jų, kaip nepilnamečio vaiko šeimos narių, tėvų garbę ir orumą, nes melaginga informacija apie vaiką gali būti interpretuojama kaip turinti neigiamą atspalvį tėvams. Ieškovų teigimu, kaimynų akivaizdoje atsakovės pirmininkė ieškovus pateikė kaip prastus tėvus, negebančius auklėti ir prižiūrėti savo vaikų. Taigi ieškovams įrodinėjant, kad tokios informacijos paskleidimas pažeidė jų, kaip tėvų, reputaciją ir dėl to pažemino jų garbę bei orumą, ieškovai sprendė netraukti sūnaus ieškovu.

86.       Jau aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra duomenų apie ieškovų įvardijamų teiginių paskleidimo faktą. Dar daugiau – byloje nėra jokių duomenų, kad pirmininkė A. A. būtų skleidusi ieškovų, kaip tėvų reputaciją, žeminančius teiginius.

87.       Taigi nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nenustačius ieškovų nurodomų žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas. 

Dėl teiginių 2024 m. liepos 16 d. pakabintame skelbime

88.       Byloje surinktais duomenis nustatyta, kad 2024 m. liepos 16 d. daugiabučio namo laiptinėje buvo pakabintas tokio turinio skelbimas: „3-jų kambarių savininkų dėmesiui!!! Š. m. liepos 15 dieną gautas pranešimas iš 4 buto, kad iš viršutinio buto teka vanduo. Buvo imtasi skubių veiksmų priežasčiai nustatyti (iškviesti būtų gyventojai, kad būtų galima patekti į butus). Nustatyta, kad vandens nutekėjimas prasideda nuo 24 buto. Buto savininkai žinojo apie esančią avarinę situaciją, bet išvyko. Siekiant sumažinti apačioje esančiuose butuose ir negyvenamosiose patalpose žalą, vandens tiekimas išjungtas. Vandens tiekimas bus atnaujintas, kai grįš 24 buto savininkai ir suteiks galimybę patekti į butą, nustatyti priežastį ir likviduoti avarinę situaciją. Pagarbiai, Bendrijos valdybos pirmininkė A. A.“.

Dėl žinios ir nuomonės atskyrimo

89.       Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“; bylos Nr. 3K-3-113/2007). Taigi darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015, 2024 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-421/2024). Taigi, sprendžiant klausimus dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo svarbu nustatyti ne atskirų frazių, bet viso teksto kontekstą, ne dalis, bet pilnus sakinius.

90.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą). Tačiau tais atvejais, kai asmuo, išreikšdamas nuomonę apie įvykius, paskelbia naujas žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą ir neatitinkančias tikrovės, asmens teisės yra ginamos CK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 30 punktas; kt.).

91.       Nagrinėjamu atveju vertinant skelbimo turinį (konstatuojamojo pobūdžio teiginiai), teismas sprendžia, kad jame nurodyti duomenys yra formuluojami kaip žinia dėl jų aiškaus ir konkretaus turinio.

Žinių paskleidimo apie ieškovus

92.       Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį kaip susijusį su paskleista žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 33 punktas).

93.       Įvertinus aplinkybę, kad skelbime buvo nurodytas ieškovų buto numeris (24 butas), spręstina, kad namo gyventojams, kuriems ir buvo skirtas šis skelbimas, buvo suprantama, kad duomenys yra pateikti apie ieškovus.

Dėl žinių paskleidimo fakto ir žinių atitikimo tikrovę bei ieškovų garbės ir orumo pažeminimo

94.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas).

95.       Kita sąlyga, kurią teismas turi vertinti spręsdamas klausimą dėl garbės ir orumo gynimo, yra tai, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

96.       Šias abi sąlygas teismas sistemiškai vertina kartu.

97.       Ieškovai teigė, kad viešai pakabintas pranešimas, jog vandens nutekėjimas vyksta iš ieškovų 24 buto, taip pat, kad šis nutekėjimas buvo „nustatytas“ ir kad ieškovai piktavališkai, žinodami, kad neva užpylė kaimynus išvyko iš namų neatitiko tikrovės ir pažeidė jų garbę bei orumą.

98.       Ieškovai teigė, kad jie avarijos nepatyrė (tačiau tokia informacija ir nėra nurodoma skelbime) ir nėra atsakingi už kaimynų butų apipylimą. Ieškovai akcentavo, kad 2024 m. liepos 19 d. ieškovas M. Š. dar kartą tikrino butą kartu su daugiabučio namo santechniku E. T., ir, pasinaudodami specialia įranga bei kamera padedančia nuodugniai ištirti, ar niekur nebėga vanduo, įsitikino, kad ieškovai nėra atsakingi už vandens avariją. Ieškovai teigė, kad šmeižiantis pranešimas kabėjo laiptinėje 5 dienas ir jį matė visi kaimynai, kurie piktai reagavo į tokią informaciją, klausinėjo ieškovų „ką čia užpylei?“ „ką čia padarei?“, rodė didelį nepasitenkinimą ir pyktį ieškovų atžvilgiu. Ieškovų teigimu, jie jaučia didelę gėdą prieš kaimynus dėl paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos.

99.       Taigi, ieškovų teigimu, ne visa pranešime esanti informacija, tačiau ta, kurioje buvo nurodyti duomenys, jog „nustatyta, kad vandens pratekėjimas prasideda nuo 24 buto“ ir „Buto savininkai žinojo apie esančią avarinę situaciją, bet išvyko“ yra neatitinkanti tikrovės ir žeidžia jų garbę bei orumą.

100.       Iš į bylą pateikto 2024 m. liepos 24 d. el. paštu iš UAB „Devilmorus“ el. laiško duomenų, nustatyta, kad UAB „Devilmorus“ atstovas E. T. 2024 m. liepos 15 d. 10 val. apžiūrėjo butus ir nustatė vandens pratekėjimą 24 bute. Konkreti pratekėjimo vieta nustatyta nebuvo, kadangi vamzdynai uždengti gipso kartonu, keraminėmis plytelėmis. Tualeto patalpoje įrengta revizijos anga, užmontuotas karšto vandens gyvatukas, skalbimo mašina. 2024 m. liepos 16 d. buvo atidarytas šalto vandens stovas. Laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2024 m. liepos 18 d. susiekti su buto savininku ir patekti į patalpas nebuvo galima. Atlikti avarijos priežasties nustatymo ir avarijos likvidavimo darbus nebuvo įmanoma. 2024 m. liepos 19 d. apie 18 val. paleidus karštą vandenį, buvo apžiūrėta revizijos anga. Pratekėjimas nenustatytas.

101.       Taigi šis UAB “Devilmora” el. laiškas, patvirtino dvi aplinkybes: 1) kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 16 d. iki liepos 18 d. su ieškovais susisiekti nebuvo įmanoma ir 2) kad 2024 m. liepos 15 d. 10 val. apžiūrėjus butus buvo nustatytas vandens pratekėjimas 24 bute.

102.       Į bylą pateikta 2012 m. spalio 4 d. sutartis 12/10/04, sudaryta tarp Bendrijos ir UAB „Devilmorus“ sutartis dėl (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo ir gedimų šalinimo bei avarijų pasekmių likvidavimo. Iš pateiktų UAB „Devilmorus“ atliktų darbų aktų, nustatyta, kad UAB „Devilmorus“ teikė Bendrijai platesnės apimties paslaugas nei vien šildymo ir karšto vandens sistemų prie priežiūra, t. y. pagal minėtus darbų aktus nustatyta, kad UAB „Devilmorus“ Bendrijai taip pat teikė kanalizacijos vamzdynų valymo, šalto vandens ir karšo vandens vamzdynų priežiūros ir remonto paslaugas.

103.       Taigi, iš į bylą pateikto minėto UAB „Devilmorus“ el. laiško nustatyta, jog vandens pratekėjimas buvo konstatuotas nuo 24 buto, t. y. ieškovų valdomo buto.

104.       Aplinkybę, kad vanduo bėgo būtent nuo ieškovų valdomo 24 buto ne tik pripažino ir patys ieškovai (ieškovės J. Š. paaiškinimai 2025 m. birželio 9 d. teismo posėdyje (33:40-36:10 min.), patvirtinę, kad pirmas užpiltas butas buvo po jų butu, tačiau nei jų (ieškovų), nei virš jų esantys butai užpilti nebuvo.

105.       Ieškovai ir patys tiek patikslintame ieškinyje (6 punktas), tiek paaiškinimų metu patvirtino, kad 2024 m. liepos 15 d. įvykus vandens avarijai, pirmasis butas, kuris buvo užpiltas, buvo butas, esantis po ieškovų butu. Ginčo nekilo dėl to ir ieškovai sutiko su aplinkybe, kad nei virš jų esantis butas, nei pačių ieškovų butas užpiltas nebuvo. Aplinkybę, kad vanduo bėga nuo ieškovų buto patvirtinto ir liudytojai M. V., o liudytoja L. S. nurodė ir tai, kad vanduo bėgo į jos butą pro lubas būtent nuo tų patalpų, kur ieškovai atliko statybos darbus.

106.       Taigi 2024 m. liepos 16 d. pakabintame skelbime nurodyta informacija, kad „vandens pratekėjimas prasideda nuo 24 buto“ pripažintina visiškai atitinkanti tikruosius duomenis: teismas konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys (rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai) patvirtina faktą, kad vanduo užliejo visus butus iki rūsio būtent nuo ieškovų 24 buto. Skelbime nėra nurodoma ir skelbiama informacija, kad vanduo bėga iš 24 buto, tačiau skelbiama, kad vanduo bėga „nuo 24 buto“. Faktas, kad nei pats ieškovų butas nebuvo užpiltas, nei virš jų esantys butai nebuvo užpilti, patvirtina aplinkybę, kad Skelbime nurodytas teiginys, jog „vandens nutekėjimas prasideda nuo 24 buto“ buvo visiškai atitinkantis tikrovę. Teismas pažymi, kad, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, matyti, jog atsakovė pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog Skelbime nurodyta informacija atitinka tikrovę (CPK 178 straipsnis).

107.       Ieškovai teigė, kad jų garbę ir orumą pažemino ir tai, kad Skelbime buvo nurodyta, jog jie, žinodami apie avariją, išvyko.

108.       Pažymėtina, kad ieškovas M. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2024 m. liepos 15 d., įsitikinęs, kad vanduo bėga ne iš jo buto, išvyko iš namų. Šią aplinkybę ieškovai nurodė ir ieškinyje (pradinio ieškinio 4 punktas). Aplinkybę, kad ieškovų nebuvo namuose, patvirtina ir 2024 m. liepos 24 d. el. paštu iš UAB „Devilmorus“ el. laiškas, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2024 m. liepos 18 d. susiekti su buto savininku ir patekti į patalpas nebuvo galima. Aplinkybę, kad ieškovai buvo išvykę, patvirtino ir liudytojas V. T., UAB „Devilmorus“ vadovas. Aplinkybę, kad ieškovai buvo išvykę, patvirtino ir liudytojas M. V., ir skambinęs ieškovui avarijos metu, ir rašęs ieškovui sms žinutę „Mes skęstam. Galimai jūs neužsukot vandens“. Taip pat liudytoja L. S. paaiškino, kad ji skambino policijai, siekdama priversti ieškovą grįžti namo.

109.       Taigi byloje surinktų įrodymų visuma (beje, ir pačių ieškovų paaiškinimai), patvirtino faktą, kad ieškovai, žinodami apie esamą situaciją, 2024 m. liepos 15 d. išvyko iš namų, nors vanduo ir toliau pylė kaimynų butus ir šią aplinkybę ieškovai žinojo (liudytojas M. V. ir skambino ieškovui M. Š., ir išsiuntė minėto turinio sms). Taigi ir šia apimtimi Skelbime nurodyta informacija neturi pagrindo būti pripažinta neatitinkančia tikrovės, nes priešingai – tiek vandens bėgimo faktas nuo 24 buto, tiek ieškovų išvykimo faktas 2024 m. liepos 15 d. yra nustatytas byloje surinktų įrodymų visuma.

110.       CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą, tačiau šis įstatymas gynimo objektų sampratos nepateikia, todėl tikslinga nustatyti, kaip turi būti suprantama garbė ir orumas. Garbė – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį; orumas – tai yra asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Orumas nėra subjektyvus savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas – visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami, todėl asmens savęs vertinimo kriterijus turi būti viešoji nuomonė. Įstatymai gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą, tačiau saugo ne visas šio vertinimo puses – jie garantuoja asmeniui tik tą įvertinimą, kurį jis savo poelgiais užsitarnauja. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama informacijos, atitinkančios tikruosius poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, žinias.

111.       Nors ieškovai akcentavo jų gerus santykius su kaimynais, teigdami, kad atsakovės paskelbti teiginiai pažemino jų garbę ir orumą, byloje surinkti duomenys patvirtina priešingas aplinkybes – liudytoja L. S. paaiškino, kad jos butas yra po ieškovų butu, ir ieškovai, atlikdami savo buto remontą tamsiame kambaryje, pragręžė jos buto lubas, ir nors žadėjo atlyginti žalą, per 1,5 metų nuo atlikto remonto taip ir neatlygino žalos. Taip pat liudytoja akcentavo ieškovų elgesį, kad šie, nors žinojo apie esamą situaciją, kad vandeniu nuo jų buto yra pilami kaimynai, ieškovai išvyko ir neatsiliepė į prašymus grįžti, dėl ko liudytoja L. S. kreipėsi į policiją.

112.        Taip pat jau minėta, kad svarstant kitus klausimus 2024 m. vasario 8 d. vykusio susirinkimo metu, pagal Protokolo 9.2 punktą, Bendrijos pirmininkė informavo, jog ieškovas M. Š. po remonto savo bute (24 butas) liftu vežė statybines atliekas. Buvo sugadintas liftas. Atvykusi avarinė tarnyba nustatė, kad šiukšlės sušluotos į durų uždarymo/atidarymo sistemą. Faktas patvirtintas peržiūrėjus vaizdo kameras. Taigi, svarstant 9.2 klausimą „Dėl lifto sugadinimo“, nutarta, kad Bendrijai gavus sąskaitą ir apmokėjus, mokėjimas bus pateiktas ieškovui M. Š. su reikalavimu grąžinti Bendrijai nurodytą sumą.

113.       Taip pat į bylą pateiktas 2025 m. gegužės 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2025 m. gegužės 15 d. apie 22 val. į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo iškviesti UAB „Sanjana“ avarinė tarnyba dėl nešylančių gyvatukų. Nusileidus liftu į 1-ą aukštą juos pasitiko ieškovas M. Š., pareikalavo jį įleisti į patalpas. Ieškovo neįleidus, šis pradėjo rėkti, grasinti susidorojimu. Nors ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, paminėtina, kad nutarime nurodoma, jog tarp namo gyventojų ir „Sanjana“ darbuotojų kilo nedidelio pavojingumo konfliktas. 

114.       Šių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovai turi konfliktinius santykius su kaimynais, todėl jų akcentuojamą smerkiantį kaimynų elgesį galėjo sąlygoti ne ieškovų įvardijami atsakovės teiginiai, o jų pačių, ieškovų veiksmai, aprašyti aukščiau sprendimo 111-113 punktuose.

115.       Ieškovai pateikė UAB „Sausa“ vamzdyno diagnostikos ataskaitą, atliktą 2024 m. liepos 31 d. kurioje konstatuojama, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini) vandentiekio karšto ir šalto vandens atšakose buvo atlikti hidrauliniai bandymai vandeniu, naudojant rankinį vamzdynų patikros presą, užsukus įvadinius kranus buto viduje, 6BAR slėgiu, kiekvieną atšaką atskirai. Nei karšto, nei šalto vandens sistemoje 10 min. bėgyje slėgio kritimo nefiksuota. Jungtys, matomos iš WC bei dušo kabinos pusės vizualiai sandarios, sausos, vandens pratekėjimo požymių endoskopine kamera dušo kabinos ertmėse apžiūros metu neužfiksuota. Dėl konstrukcinių ypatumų dušo kabinos trapo apžiūra, naudojant endoskopinę vamzdynų diagnostikos kamerą neįmanoma.

116.       Teismo vertinimu ši ataskaita nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, nes ji buvo parengta po 2 sav. nuo įvykio, ir, antra, dušo kabinos trapo apžiūra atlikta nebuvo. Todėl ši ataskaita negali paneigti jau aukščiau nustatytų aplinkybių, kad vanduo bėgo nuo ieškovų 24 buto.

117.       Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovai buvo sudarę buto draudimo sutartį. Draudimo bendrovė 2024 m. liepos 15 d. įvykusią avariją dėl 15 butui padarytos žalos vertino kaip sukeliančią ieškovų atsakomybę, dėl ko ADB Compensa Vienna Insurance Group buvo pateiktas sprendimas kompensuoti 3202,39 Eur žalą. Taigi, draudimo bendrovės atlikto vertinimo duomenys papildomai patvirtina byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovų atsakomybės už avarijos sukeltas pasekmes.

118.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad skelbimas buvo pakabintas laiptinėje, siekiant informuoti namo gyventojus apie esamą situaciją. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės, apklausti liudytojai paaiškino, kad apie avariją jie sužinojo ne iš šio Skelbimo, bet iš pačios įvykusios avarijos fakto, kurios metu vandeniu buvo pilami namo butai (liudytojų E. T., M. V., L. S. paaiškinimai, taip pat ir pačių ieškovų paaiškinimai). Todėl teismas sprendžia, kad Skelbimu buvo nurodyti faktai, kurie jau buvo žinomi namo gyventojams iki šio Skelbimo pakabinimo.

119.       Šiuo nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į situacijos specifiškumą – ginčo Skelbimą pakabino Bendrijos valdybos pirmininkė A. A. 2024 m. liepos 16 d. po tų pačių metų liepos 15 d. įvykusio daugiabučio namo butų užliejimo vandeniu.

120.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, bendrijos pirmininkas organizuoja bendrijos veiklą, įgyvendindamas bendrijos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis.

121.       Bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 14 straipsnio 4 dalis).

122.       Vadovaujantis Bendrijos įstatų 4-5 punktais, Bendrijos tikslas – racionaliai ir efektyviai eksploatuoti namą, jo inžinerinę įrangą bei jam priskirtą žemės sklypą, organizuojant valdymą ir priežiūrą; atstovauti Bendrijos interesams. Pagrindiniai Bendrijos veiklos uždaviniai – daugiabučio namo valdymas, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimas, priežiūra ir tvarkymas.

123.       Įvertinęs tiek Bendrijos įstatus, tiek nurodytas DNSBĮ nuostatas, teismas sprendžia, kad esant buvusiai situacijai, kai vanduo pylė namo butus, Bendrijos pirmininkė, atstovaudama Bendrijos interesams, turėjo namo gyventojams suteikti informaciją apie esamą situaciją.

124.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003, yra išaiškinęs, kad nustačius, jog asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. 

125.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad nebūtų logiška teigti, jog įstatyme (Konstitucijos 21, 25 straipsniuose) nustatytos teisės realizavimas yra teisei priešinga veika ir pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Nenustačius paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas pasireiškia atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimu.

126.       Šiuo atveju teismas nustatytų aplinkybių visumos pagrindu sprendžia, kad Bendrijos pirmininkė teisėtai realizavo Bendrijos atstovavimo funkcijas, kas negali būti laikoma priešingai teisei veika ir pagrindas pirmininkės atsakomybei atsirasti.

127.       Viena iš teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sąlygų yra duomenų paskleidimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). 

128.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

129.       Pažymėtina, kad laisvė laisvai reikšti savo mintis ir teisė turėti įsitikinimus, taip pat teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją yra konstitucinės nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Tačiau informacijos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės į informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, išreiškiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei būtinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas, kuris naudojasi savo teisėmis, privalo laikytis įstatymais nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti laisvėmis, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

130.       Taigi nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Skelbime informaciją pateikė Bendrijos pirmininkė A. A., veikdama kaip juridinio asmens, Bendrijos atstovė. Skelbimas buvo pakabintas namo laiptinėje, siekiant informuoti namo gyventojus apie esamą situaciją.

131.       Pastebėtina, kad Skelbime pateikta informacija nebuvo nauja, ji buvo pagrįsta jau įvykusio fakto duomenimis (žr. šio sprendimo 102-105 ir kitus punktus). Taip pat liudytojai L. S., M. V., V. T. patvirtino aplinkybę, kad buvo žinoma aplinkybė ne tik apie nuo 24 buto bėgantį vandenį, tačiau ir aplinkybė, kad ieškovai, žinojo apie esamą situaciją, tačiau išvyko iš namų.

132.       Įvertinęs faktines aplinkybes, turėjusias įtakos Skelbimo pakabinimui laiptinėje, Bendrijos pirmininkės A. A. skelbimo pakabinimo motyvus, skelbimo pakabinimo vietą (namo laiptinė), atsakovės, kaip juridinio asmens uždavinį bei tikslą valdyti daugiabutį namą, tvarkyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, atstovauti Bendrijos interesams, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas sprendžia, kad Bendrijos pirmininkė A. A. turėjo teisėtą pagrindą atitinkamai reaguoti į paaiškėjusią situaciją dėl bėgančio vandens ir užpilamų butų, todėl šių veiksmų (informacijos pateikimo namo gyventojams) nevertina kaip žinių paskleidimo fakto, nes informacijos pateikimas daugiabučio namo buto ir patalpų savininkams (kurie apie avariją jau žinojo dėl pačios avarijos fakto ir užpiltų butų, taip pat žinojo ir tai, kad ieškovai išvyko žinodami apie avariją, tą patvirtina liudytojų L. S., M. V. paaiškinimai) negali būti vertinamas kaip duomenų paskleidimas tretiesiems asmenims. 

133.       Taigi padarius išvadą, kad nagrinėjamu atveju informacijos (žinių) apie ieškovus pateikimas nevertintinas kaip žinių paskleidimo faktas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš sąlygų, kada gali būti ginami ieškovų garbė ir orumas.

134.       Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, pateikdama namo gyventojams informaciją apie situaciją dėl užpiltų butų, tai padarė nesąžiningai ir (ar) piktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją.

Dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka

135.       Atsakovė teigė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovai nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos Bendrijos Įstatuose nustatyta tvarka.

136.       Ieškovai nesutiko su šiuo teiginiu, nes laikėsi pozicijos, kad ieškovė J. Š. el. laišku kreipėsi į atsakovės pirmininkę dėl teiginių, išsakytų Susirinkimo metu.

137.       Vadovaujantis DNSBĮ 23 straipsnio 1 dalimi, Bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose.

138.       Vadovaujantis Bendrijos Įstatų 69 punktu, ginčai tarp Bendrijos ir Bendrijos narių, tarp Bendrijos ir kitų fizinių, juridinių asmenų, valstybės ar savivaldybės sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, Įstatai konkrečios ginčų nagrinėjimo tvarkos nenumato – nėra nei sudaryta ginčų nagrinėjimo komisija, nei paskirtas ginčams spręsti atsakingas asmuo. Be to, sutiktina su ieškovų teiginiu, kad ieškovė J. Š. prieš civilinės bylos iškėlimą kreipėsi į atsakovės pirmininkę dėl teiginių, išsakytų 2024 m. vasario 8 d. susirinkime. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti, kad ieškovai turėjo išnaudoti ikiteisminę ginčo tvarką, kuri nėra aiškiai apibrėžta pačiose Bendrijos Įstatuose.

Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovams baudą CPK 95 straipsnio pagrindu

139.       Atsakovė prašė ieškovams taikyti 95 straipsnį ir skirti baudą.

140.       CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

141.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

142.       Nepagrįsto ir atmestino ieškinio pateikimas savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį, todėl atmetus ieškovų reikalavimus ir nenustačius CPK 95 straipsnio taikymo pagrindų, atsakovės prašymas atmetamas.

143.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

144.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

145.       Taigi CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 1 punktas).

146.       Atsakovė 932-oji bendrija pateikė duomenis apie patirtas išlaidas advokato pagalbai sumokėti, kurios sudaro 1500 Eur (800 Eur už atsiliepimą į patikslint ieškinį, ieškovams pakeitus šalį, 700 Eur už pasiruošimą 2025 m. spalio 6 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2025 m. spalio 6 d. teismo posėdis vyko 2,5 valandos.

147.       Nustatyta, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų apskaičiavimo kriterijų bei maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų atsakovės naudai yra priteisiamas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnis).

148.       Pažymėtina, kad pradinis ieškovų ieškinys buvo pareikštas atsakovei A. A., kuri, ieškovams pakeistus šalį, procese liko trečiuoju asmeniu byloje, tačiau ir pati A. A., pirmiausiai ieškovų į procesą įtraukta atsakove, turėjo patirti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 3800 Eur (1000 Eur už atsiliepimo parengimą, 2800 Eur už tripliko parengimą).

149.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024). 

150.       Trečiojo asmens A. A., proceso pradžioje buvusios atsakove, prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovų trečiojo asmens A. A. naudai yra priteisiama 3800 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnis).

151.       Ieškinį atmetus, iš ieškovų į valstybės biudžetą priteisiamos 33,14 Eur dydžio pašto išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei 932-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, j. a. k. 126197538, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovų M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 3800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš ieškovų M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 33,14 (trisdešimt tris Eur 14 ct) pašto išlaidoms atlyginti (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                    Aistė Račkauskaitė-Burneikienė