Civilinė byla Nr. e2A-210-883/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10138-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.29.1.; 2.6.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1.; 3.1.7.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 26 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei UAB „BankingLab Processing“ dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti ieškovo G. K. naudai iš atsakovės UAB „BankingLab Processing“ 73 002,80 Eur sumą, 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas, kaip paskolos davėjas, ir atsakovė UAB „BankingLab Processing“ (buvęs pavadinimas – UAB „Giro sistema“), kaip paskolos gavėja, 2023 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 34 100 Eur paskolos suteikimo 180 d. terminui, t. y. iki 2023 m. liepos 1 d. Šia sutartimi buvo refinansuoti atsakovės 34 100 Eur dydžio įsipareigojimai ieškovui pagal atsakovės naudai atliktus ir negrąžintus avansinius mokėjimus. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 punkte šalys susitarė mokėti paskolos davėjui 10 proc. dydžio metines palūkanas, kurios iš viso yra 1 681,64 Eur. Ieškovo teigimu, pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nėra sumokėjusi ieškovui minėtų sumų, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti 5 152,56 Eur delspinigius (0,08 proc. per 1 pradelstą dieną už 180 dienų). Šio ieškinio teikimo dieną atsakovė pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra skolinga ieškovui bendrą 40 934,20 Eur sumą.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2023 m. sausio 19 d. šalys sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 26 854,79 Eur lėšų paskolos suteikimo 160 d. terminui, t. y. iki 2023 m. birželio 28 d. Šia sutartimi buvo refinansuoti 26 854,79 Eur dydžio atsakovės įsipareigojimai ieškovui pagal 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.4 punkte šalys taip pat susitarė mokėti ieškovui 10 proc. dydžio metines palūkanas, kurios iš viso yra 1 177,20 Eur. Ieškovo teigimu, pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nėra sumokėjusi ieškovui minėtų sumų, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti 4 036,61 Eur delspinigius (0,08 proc. per 1 pradelstą dieną už 180 dienų). Šio ieškinio teikimo dieną atsakovė pagal minėtą paskolos sutartį yra skolinga ieškovui bendrą 32 068,60 Eur sumą. Ieškovas taip pat nurodė, kad abi sutartys pripažintinos tinkamai sudarytos, nes yra rašytinės formos ir paskolos sumos buvo tinkamai pervestos atsakovei.
4. Atsakovė UAB „BankingLab Processing“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo iniciatyva konstatuoti, kad G. K. ir UAB „BankingLab Processing“ 2022 m. gegužės 24 d. sudaryta paskolos sutartis (kartu su vėlesne, t. y. 2023 m. sausio 19 d., redakcija) ir 2023 m. sausio 2 d. sudaryta paskolos sutartis yra niekinės ir negalioja ab initio; atmesti ieškinio reikalavimus dėl 3 713,63 euro pelno palūkanų ir 9 189,17 euro delspinigių priteisimo; priteisti UAB „BankingLab Processing“ iš G. K. bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios bylos procese, atlyginimą.
5. Atsakovė nurodė, kad abiejų paskolų sutarčių sudarymo momentais ieškovas buvo atsakovės valdybos pirmininkas, ir pažymėjo, kad ieškovas suteikė atsakovei 26 000 Eur ir 34 100 Eur paskolas pagal atitinkamai 2022 m. gegužės 24 d. ir 2023 m. sausio 2 d. paskolų sutartis. Pasirašius atnaujintą pirmosios sutarties redakciją, paskola, suteikta pagal šią sutartį, padidinta pelno palūkanų forma. Pelno palūkanoms pagal 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį skaičiuoti buvo taikoma mažesnė, t. y. 5 procentų dydžio, palūkanų norma. Ši palūkanų norma buvo gerokai didesnė negu komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu (komercinių bankų vidutinė palūkanų norma 2022 m. gegužės mėn. sudarė 3 procentus).
6. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli tiek pačių delspinigių procentine išraiška, tiek absoliučiu dydžiu (reikalaujamų delspinigių dydis sudaro beveik 15 procentų likusių ieškinio reikalavimų dydžio). Be to, paskolų sutarčių nuostata dėl delspinigių dydžio buvo nustatyta ieškovo iniciatyva, ieškovas dar paskolų sutarčių sudarymo momentais suvokė, kad atsakovė gali susidurti su sunkumais, siekdama nustatytais terminais grąžinti paskolas ir vykdyti kitus turtinius įsipareigojimus pagal paskolų sutartis, ir atitinkamai įgyti pareigą mokėti ieškovo iniciatyva nustatytus delspinigius.
7. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, žinodamas, kad atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, ir naudodamasis savo, kaip stipresniosios šalies, padėtimi, suteikė atsakovei (vertinant iš jos perspektyvos) paskolas gerokai blogesnėmis, negu vyravo rinkos lygmeniu, finansavimo sąlygomis. Kaip jau buvo argumentuota, joks rūpestingas ir lojalus bendrovės valdybos narys nesiektų pasipelnyti valdomos bendrovės sąskaita (ypač turint omenyje tuos aspektus, kad atsakovės finansinė padėtis buvo labai sudėtinga ir paskolos buvo reikalingos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti). Priešingai, bet kuris rūpestingas ir lojalus bendrovės vadovas, veikdamas geriausiais valdomos bendrovės interesais, suteiktų paskolas kuo palankesnėmis pačiai bendrovei sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui G. K. (G. K.) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Processing“ 60 954,79 Eur skolos, 2 858,84 Eur palūkanų, 9 189,17 Eur delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (73 002,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu ir toliau palaikė savo procesinį prašymą teismui savo iniciatyva pripažinti sandorius niekiniais, tačiau priešieškinio, kuriame būtų pareiškusi tokį savarankišką reikalavimą, taip ir nepateikė. Dėl išdėstytų priežasčių, nesant atsakovės pareikšto priešieškinio, teismas nevertino atitinkamų atsakovės argumentų dėl galimo sandorių negaliojimo. Teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris viso proceso metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, ginčo pobūdis nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, todėl pagrindo teismui šioje byloje veikti aktyviai nenustatyta.
10. Teismas, spręsdamas dėl negrąžinto kredito priteisimo, nurodė, kad į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas prašomas priteisti paskolų sumas pervedė atsakovei, o atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, jog ginčo paskolas sutartis sudarė ir paskolos sumas gavo. Teismas sprendė, kad nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytas paskolos sutartis. Atsakovė duomenų, kad būtų įvykdžiusi prievolę ir grąžinusi ieškovui paskolas, į bylą nepateikė, taip pat neginčijo suteiktų paskolų dydžio. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino ieškovui suteiktų paskolų, todėl teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 34100 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 26 854,79 Eur negrąžinto kredito pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso – 60 954,79 Eur.
11. Teismas, spręsdamas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, nurodė, kad vienas iš atsakovės argumentų, kurio pagrindu atsakovė prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo – esminė šalių nelygybė.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nebuvo suformulavusi jokio prašymo pagal CK 6.228 straipsnį pakeisti paskolos sutarčių sąlygas, susijusias su pelno palūkanų dydžiu, tačiau apskritai prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, be kita ko, motyvuodama tuo, kad sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys nuo sudarymo momento. Teismas nurodė, kad šiame sprendime jau pasisakė, kad teisinio pagrindo teismui šioje byloje ex officio (pagal pareigas) vertinti atsakovo nurodomas aplinkybes, susijusias su galimu sandorių negaliojimu, nenustatyta, taip pat nenustatyta pagrindo teismui šioje byloje veikti aktyviai.
13. Teismas sprendė, kad nors atsakovė teigė, kad paskolos sutarčių sudarymo metu atsakovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau atsakovės finansinė padėtis aptariamais laikotarpiais nebuvo tokia bloga, o ir pačios paskolos nebuvo tokios didelės, kad atsakovė nebūtų galėjusi pasiskolinti lėšų bent jau už tokias palūkanas, kurios atitiko komercinių bankų vidutinę normą, t. y. nurodant teismui prieštaringus argumentus dėl šalių esminės nelygybės; atsakovei byloje nepareiškus jokio reikalavimo dėl paskolos sutarčių sąlygų, susijusių su palūkanų dydžiu, pakeitimo, o prašant ieškinio reikalavimus dėl palūkanų priteisimo apskritai atmesti, nesant nuginčytų nei pačių sandorių, nei pakeistų atskirų sandorių sąlygų, teismas konstatavo, kad atsakovės pozicija byloje dėl pelno palūkanų (ne) priteisimo yra teisiškai nepagrįsta ir nesudaranti pagrindo netenkinti ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Atsižvelgdamas į šias išvadas, teismas reikalavimą tenkino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 1 681,64 Eur metinių (pelno) palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 177,20 Eur metinių (pelno) palūkanų pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso – 2 858,84 Eur palūkanų.
14. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius, nurodė, kad savo prašymą sumažinti delspinigių dydį atsakovė iš esmės motyvuoja tuo, kad ieškovo reikalaujami priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli tiek pačių delspinigių procentine išraiška (delspinigių norma per metus sudaro 29,20 proc.), tiek absoliučiu dydžiu (reikalaujamų delspinigių dydis yra beveik 15 procentų likusių ieškinio reikalavimų dydžio).
15. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad paskolų sutartyse įtvirtintos nuostatos dėl delspinigių dydžio yra suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai, šalys, laisva valia pasirašydamos paskolos sutartis, žinojo sutartyse nustatytą delspinigių dydį, todėl galėjo numatyti ir sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Atsakovė, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, sudarydama ginčo paskolos sutartis, turėjo ir, teismo vertinimu, galėjo įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o jų pažeidimo atveju – galimas paskolos sutarčių nevykdymo teisines pasekmes. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad susidūrusi su finansinėmis problemoms ir (ar) pasikeitus atsakovės akcininkų struktūrai, bandė susiekti su ieškovu ir taikiai susitarti dėl kitokio delspinigių dydžio ar atsiskaitymo tvarkos. Priešingai, nors atsakovė byloje neginčijo paskolos sutarčių sudarymo ir pinigų gavimo fakto, tačiau sutartyse nustatytu terminu paskolų sumų ieškovui negrąžino, to nepadarė ir šio teisminio proceso metu, tuo pačiu nenurodydama jokių savo sutartinių prievolių nevykdymą pateisinančių priežasčių.
16. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė neįrodė netesybų mažinimo pagrindų, todėl ieškovo reikalavimą tenkino – ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 5 152,56 Eur dydžio delspinigius pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 036,61 Eur delspinigius pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuoti už pradelstas atsiskaityti 180 dienų taikant 0,08 proc. dydžio delspinigių normą, iš viso - 9 189,17 Eur delspinigių.
17. Teismas, spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo, rėmėsi kasacinio teismo praktika, pagal kurią pelno palūkanų ir procesinių palūkanų paskirtys yra skirtingos. Teismas pažymėjo, kad šalys ginčo paskolų sutartyse aiškiai susitarė, kad 10 proc. dydžio metinės palūkanos yra pelno palūkanos, t. y. yra užmokestis už pinigų skolinimą ir atlieka mokėjimo funkciją, todėl jos negali būti taikomos siekiant kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius ieškovo nuostolius.
18. Teismas nenustatė pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (MAPKSVPĮ) nuostatų bei šalims paskolų sutartyse nesusitarus dėl kitokio procesinių palūkanų dydžio, ieškovui iš atsakovės priteisė procesines palūkanas, remiantis CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta procesinių palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 12,50 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintas. Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 6 procentų metinių palūkanų už priteistą 73 002,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „BankingLab Processing“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – teismo iniciatyva konstatuoti, kad 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis (kartu su vėlesne, t. y. 2023 m. sausio 19 d., redakcija) ir 2023 m. sausio 2 d. paskolos sutartis yra niekinės ir negalioja ab initio, atmesti ieškinio reikalavimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo – arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios instancijos teisme; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Teismas be pagrindo atsisakė savo iniciatyva konstatuoti niekinių sandorių faktus ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes. Atsakovė išdėstė aplinkybes ir pateikė išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius, kad paskolų sutartys prieštarauja gerai moralei, kartu pateikė atitinkamą prašymą dėl šių sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis teismo iniciatyva. Atsakovė padarė netgi daugiau, negu yra reikalaujama pagal kasacinio teismo praktiką, kad paskolų sutartys teismo iniciatyva būtų pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį, todėl teismas be pagrindo atsisakė savo iniciatyva konstatuoti niekinių sandorių faktus ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes.
19.2. Teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, sudarančių atsakovės atsikirtimų pagrindą ir bylos nagrinėjimo dalyką, taip pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai ir neatskleidė bylos dalies pagal ieškinio reikalavimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo esmės.
19.3. Atsakovės atsikirtimai į ieškovo reikalavimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo, pačių paskolų sutarčių pripažinimo niekinėmis daugiausia buvo grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo, kaip buvusio atsakovės valdybos nario, fiduciarinių pareigų pažeidimais, padarytais bylos šalims sudarant susitarimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių mokėjimo. Atsakovė įrodinėjo, kad, pirma, ieškovas, sudarant šiuos susitarimus, veikė interesų konflikto sąlygomis, antra, neinformavo kitų atsakovės valdymo organo narių apie veikimą tokiomis sąlygomis, trečia, pasinaudodamas savo teisiniu statusu ir bloga atsakovės finansine padėtimi, suteikė atsakovei paskolas jai ypač nenaudingomis sąlygomis, nors žinojo, jog atsakovė apskritai gali gauti neatlygintinį finansavimą.
19.4. Teismas, ignoruodamas atsakovės poziciją, priėjo prie išvados, jog ji siekia pasinaudoti esminės šalių nelygybės institutu (CK 6.228 straipsnis). Tačiau atsakovė nepareiškė reikalavimo dėl atitinkamų paskolų sutarčių sąlygų keitimo pagal CK 6.228 straipsnį – tas konstatuota ir skundžiamame sprendime. Atsakovės procesiniuose dokumentuose apskritai nėra jokių nuorodų į esminės šalių nelygybės instituto taikymą. Teisinė kategorija „esminė šalių nelygybė“ tiesiog panaudota, siekiant pagrįsti ieškovo padarytus fiduciarinių pareigų pažeidimus, todėl teismo išvada dėl atsakovės siekio pasinaudoti aptariamu institutu, atspindinti ginčo teisinio santykio kvalifikavimą, yra nepagrįsta.
19.5. Ieškovo teisės į pelno palūkanas ir delspinigius kildintinos iš ieškovo veiksmų, kuriais jis pažeidė savo fiduciarines pareigas. Šios ieškovo teisės, ką patvirtina pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, negali būti ginamos teismo tvarka, todėl ieškovo reikalavimai dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo turėjo būti atmesti. Be to, teismas neištyrė ir neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę šiai bylai išnagrinėti, tas privedė prie netinkamo ginčo santykio kvalifikavimo ir kartu netinkamo ieškinio reikalavimų dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo išsprendimo.
19.6. Teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovė neįrodė netesybų mažinimo pagrindų. Teismas iš esmės nevertino atsakovės argumentų, kuriais ji rėmėsi, prašydama sumažinti delspinigius. Teismas, spręsdamas šį klausimą, apsiribojo formaliomis nuorodomis, kad susitarimai dėl delspinigių mokėjimo sudaryti šalių laisva valia (nors triplike buvo pateikti argumentai, patvirtinantys, jog šie susitarimai neatspindi tikrosios atsakovės valios (pvz., tripliko 10.2.1 p.)) ir kad atsakovės elgesys lėmė pareigos mokėti delspinigius atsiradimą.
19.7. Teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, konstatavo, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti turi būti taikoma daugiau negu du kartus mažesnė palūkanų norma, negu reikalavo ieškovas. Vis dėlto teismas neatsižvelgė į šį atsakovės „laimėjimą“, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priešingai negu nurodo teismas, yra materialusis reikalavimas. Todėl apeliantė nurodo neturinti pagrindo sutikti su teismu, kad ieškovo materialieji reikalavimai buvo patenkinti visa apimtimi.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas G. K. prašo netenkinti UAB „BankingLab Processing“ apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovo G. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, jog ex officio (pagal pareigas) teismas niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes taiko tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu yra akivaizdus. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išvada, kad tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Be to, atsakovė civilinę bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme nei pareikštame apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nesinaudojo pirmosios instancijos teismo suteikta teise reikšti savarankišką reikalavimą civilinėje byloje dėl ginčo paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
20.2. Apeliaciniu skundu atsakovas teigia, jog skundžiamu sprendimu tinkamai neišnagrinėtos atsakovo atsikirtimuose nurodytos aplinkybės dėl ginčijamų paskolos sutarčių ir jų sąlygų (dėl palūkanų ir delspinigių) negaliojimo dėl ieškovo fiduciarinių pareigų pažeidimo ir nesąžiningumo esant esminei šalių nelygybei (CK 6.228 straipsnis). Ieškovas nurodė, kad atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu du kartus reikalauja vertinti tą patį argumentą dėl atsakovo (nepareikšto) savarankiško reikalavimo dėl ginčo paskolos sutarčių ir jų sąlygų pripažinimo niekinėmis.
20.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, kai pagal sutartis buvo priteisiami netesybų dydžiai, siekiantys 0,1 proc., 0,5 proc. Ginčo paskolos sutartyse įtvirtintas netesybų dydis (0,08 proc.) yra gerokai mažesnis už kasacinio teismo pripažintus netesybų dydžius. Ieškovas pažymėjo, kad netesybų esminė funkcija – yra skatinti kontrahentą laiku ir tinkamai įvykdyti prisiimtas prievoles, tačiau net ir 0,08 proc. dydžio netesybos buvo per mažos, nes atsakovė kategoriškai atsisako grąžinti ieškovui gautas paskolas, vien dėl atsakovo naujų vadovų konfliktinių santykių su ieškovu ir siekio užvilkinti bet kokį atsiskaitymą su ieškovu.
20.4. Skundžiamo sprendimo 24-26 punktuose pirmosios instancijos teismas konstatavo ginčo šalių teisinius santykius esant paskolos sutartiniams santykiams (CK 6.870 straipsnis). Skundžiamu sprendimu nustatytos aplinkybės, kad ginčo šalis sieja paskolos sutartys: 2023 m. sausio 2 d. sutartis ir 2023 m. sausio 19 d. sutartis. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktus, kad atsakovas yra gavęs paskolos lėšas pagal ginčo paskolos sutartis, tačiau nustatytu terminu negrąžino nei pasiskolintų lėšų, nei palūkanų, nesumokėjo netesybų. Būtent ginčo paskolos sutarčių sudarymas ir paskolos sutartinių santykių vykdymas yra civilinės bylos dalykas.
20.5. Ieškovas nurodė, kad vien aplinkybė, kad atsakovas civilinėje byloje savo atsikirtimuose teigia, jog ginčo paskolos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant ieškovo fiduciarines pareigas, savaime nesudaro pagrindo kitaip kvalifikuoti ginčo šalių tarpusavio teisinius santykius nei pagal ginčo paskolos sutartis. Apeliaciniu skundu atsakovas nenurodė jokio kito teisinio santykio, kuris kvalifikuotų ginčo šalių sutartinius santykius, todėl tokie atsakovo argumentai yra neįrodyti.
20.6. Ieškovas taip pat nurodė, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kad nepriklausomai nuo teismo nustatyto pagrindo taikyti mažesnį procesinių palūkanų dydį nei buvo prašoma ieškinyje, materialūs ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl teismas laikė, kad ieškinys yra patenkintas 100 proc., ir atitinkamai tarp šalių paskirstė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20.7. Ieškovo prašymas taikyti procesines palūkanas, nėra susijęs su pareikšto ieškovo piniginio reikalavimo kompensavimu, todėl nėra laikytinas materialiniu reikalavimu. Ieškovas yra laisvas prašyti teismo priteisti procesines palūkanas, nenurodant palūkanų dydžio, nes tokios palūkanos apskaičiuojamos pagal teismo nuspręstą taikyti teisę (įstatymo normą), o ne pagal ginčo šalių sutartinius santykius.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti skolą, palūkanas ir delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl civilinės bylos sustabdymo
23. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Apeliantė UAB „BankingLab Processing“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą, iki bus išnagrinėta byla pagal UAB „BankingLab Processing“ ieškinį atsakovui G. K. dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir įsiteisės teismo sprendimas, priimtas šios bylos procese. Prašyme nurodė, kad atsakovė savo pažeistoms teisėms apginti pareiškė Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinį dėl 2022 m. gegužės 24 d. ir 2023 m. sausio 2 d. paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
25. Apeliantė pažymėjo, kad nurodytos bylos procese bus nustatytos aplinkybės, nuo kurių tiesiogiai priklauso šios bylos išnagrinėjimo rezultatas – pasitvirtinus atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms, kuriomis yra grindžiami reikalavimai dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, ir patenkinus šiuos reikalavimus, atitinkamai turėtų būti kitaip išspręsti 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu patenkinti ieškovo reikalavimai ir sandorio pripažinimas negaliojančiu suponuoja restitucijos taikymą, t. y. šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo.
26. Ieškovas pateikė nuomonę dėl bylos stabdymo, kurioje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dar 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi išaiškino aplinkybes, jog UAB „BankingLab Processing“ reikalavimas teismui ex officio (nereiškiant priešieškinio) pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis, negali būti nagrinėjimas. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme c. b. Nr. e2-9202-1101/2025 atsakovas UAB „BankingLab Processing“ savo reiškiamą reikalavimą dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis grindžia tapačiais teiginiais, kurie išnagrinėti šioje civilinėje byloje. Be to, aplinkybes, kad UAB „BankingLab Processing“ siekia nesąžiningai kurti dirbtinus pagrindus vilkinti įsiskolinimo mokėjimą G. K. (t. y. apsunkinant galutinio sprendimo priėmimą šioje civilinėje byloje) patvirtina ir 2025 m. vasario 17 d. UAB „BankingLab Processing“ valdybos pranešimas dėl šaukiamo akcininkų susirinkimo įstatiniam kapitalui didinti, nes UAB „BankingLab Processing“ neturi pakankami lėšų atsiskaityti su kreditoriais.
27. Iš Lietuvos informacinės teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 6 d. priimtas UAB „BankingLab Processing” ieškinys atsakovui G. K. dėl paskolų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kuriuo ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartį (kartu su vėlesne, t. y. 2023 m. sausio 19 d., redakcija) ir 2023 m. sausio 2 d. paskolos sutartį. Įvertinęs šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo negrąžintas paskolas pagrįstumo jau yra išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme, t. y. nustatytos visos šiai bylai svarbios faktinės aplinkybės, ištirti įrodymai ir joje yra pradėtas apeliacinis procesas, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekse įtvirtintais protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas turi ne sustabdyti civilinę bylą, o išnagrinėti bylą apeliacine tvarka.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas (ieškovas) suteikė paskolos gavėjai (atsakovei) 26 000 Eur dydžio paskolą 120 dienų laikotarpiui (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2022 m. rugsėjo 21 d. šalys sudarė Paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. sausio 19 d. (240 dienų).
29. 2023 m. sausio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 34 100 Eur dydžio paskolą 180 dienų terminui (iki 2023 m. liepos 1 d.) užskaitant pinigus iš negrąžintų 34 100 Eur avansinių mokėjimų (2022 m. vasario 3 d. 15 600 Eur sumai, 2022 vasario 7 d. – 2 500 Eur sumai ir 2022 m. kovo 10 d. – 16 100 Eur sumai).
30. 2023 m. sausio 19 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 26 854,79 Eur paskolą iki 2023 m. birželio 28 d., užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pratęsimą, ir priskaičiuotas palūkanas 854,79 Eur sumai. Paskola suteikta atsakovės finansiniams poreikiams, apyvartinėms lėšoms papildyti ir investicijoms (Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 2.1, 2.2, 3.1 punktai).
Dėl sandorių pripažinimo niekiniais
31. Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė savo iniciatyva konstatuoti niekinių sandorių faktus ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes. Taip pat apeliantė pažymėjo, kad atsakovė išdėstė aplinkybes ir pateikė išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius, kad paskolų sutartys prieštarauja gerai moralei, kartu pateikė atitinkamą prašymą dėl šių sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis teismo iniciatyva. Apeliantė prašymą pripažinti paskolų sutartis niekinėmis grindė ieškovo nesąžiningumu, kuris yra nesuderinamas su gera morale, o ieškovas buvo nesąžiningas objektyviuoju ir subjektyviuoju požiūriais.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad negaliojantys sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami (CK 1.78 straipsnis). Tam, jog teismas galėtų savo iniciatyva sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Be to, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Ginčo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis (kartu su vėlesne, t. y. 2023 m. sausio 19 d., redakcija) ir 2023 m. sausio 2 d. paskolos sutartis akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei, kaip tai nurodo atsakovė, ir atitinkamai yra akivaizdžiai niekinės. Paminėtina ir tai, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje nepateikė konkrečių jos teiginius patvirtinančių įrodymų apie sudarytų sutarčių neabejotiną prieštaravimą gerai moralei, ieškovo akivaizdų nesąžiningumą, o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais.
33. Svarbu pabrėžti, kad apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo atsisakė savo iniciatyva konstatuoti niekinių sandorių faktus ir taikyti atitinkamas teisines pasekmes. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliantės argumentais pažymi, kad UAB „BankingLab Processing“ tinkamai neįvertina tiek byloje esančių duomenų, tiek pirmosios instancijos teismo išvadų.
34. Pirma, galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Įstatyme nenurodyta, kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, o kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 23 punktas). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodė, kad vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ir įvertinus atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, nesant atsakovės pareikšto priešieškinio dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas šioje byloje (savo iniciatyva) nenagrinės sandorių negaliojimo klausimo, nes sandoris (-iai) nėra akivaizdžiai niekinis (-iai), t. y. atitinkamų atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų įvertinimas reikalauja atskiros analizės. Teismas minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino atsakovei teisę pateikti priešieškinį ir atitinkamai dėl jo nepateikimo kylančias pasekmes, tačiau atsakovė, kaip matyti iš bylos eigos, nesinaudojo galimybe teikti priešieškinį ir formuoti savarankiškus reikalavimus, susijusius su sandorių pripažinimu negaliojančiais.
35. Antra, apeliantė akcentuodama, kad teismas be jokio pagrindo atsisakė konstatuoti paskolų sutartis negaliojančiomis, neatsižvelgia į esminį aspektą dėl teismo teisės ex officio pripažįstant sandorį niekiniu, t. y. į niekinio sandorio akivaizdumo aplinkybę. Pažymėtina, kad teismui konstatavus, kad nėra akivaizdu, kad sudarytos paskolų sutartys nėra niekinės, atsakovė savo nurodomas aplinkybes turėjo įrodinėti laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, teikiant priešieškinį.
36. Kaip minėta, atsakovė akcentuoja ieškovo nesąžiningumą sudarant ginčo paskolos sutartis, kas atitinkamai, atsakovės vertinimu, yra pagrindas sandorį pripažinti niekiniu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sąžiningumo principo turinys ir galimas jo pažeidimas turi būti analizuojami konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Komerciniuose santykiuose asmens elgesio sąžiningumas negali būti vertinamas atsietai nuo įprastos verslo praktikos, komercinių papročių ir verslo logikos, t .y. sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Sąžiningumo principo turinys gali skirtis priklausomai nuo prievolės šalių (pavyzdžiui, tai, kas bus laikoma sąžininga komercinėje sutartyje, gali būti laikoma nesąžininga vartojimo sutartyje). Tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims plačias galimybes laisva valia susitarti dėl bet kokių jas tenkinančių sutarties sąlygų, siekiant pripažinti sutartį ar jos sąlygą negaliojančia dėl jos prieštaravimo gerai moralei ir sąžiningumui, šių principų pažeidimas, atsižvelgiant į šalis siejančių teisinių santykių ypatumus, turi būti akivaizdus.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o, remiantis byloje konstatuotomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neegzistuoja akivaizdus pagrindas ieškovo G. K. su UAB „BankingLab Processing“ sudarytas 2022 m. gegužės 24 d. (kartu su vėlesne, t. y. 2023 m. sausio 19 d., redakcija) ir 2023 m. sausio 2 d. paskolos sutartis teismo iniciatyva pripažinti niekinėmis (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, nenustačius akivaizdaus reikalavimo teisių perleidimo sutarties prieštaravimo sąžiningumui bei gerai moralei, pirmosios instancijos teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo savo iniciatyva pripažinti sutartis negaliojančiomis.
Dėl atsakovės atsikirtimų bei įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme
38. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, sudarančių atsakovės atsikirtimų pagrindą ir bylos nagrinėjimo dalyką, taip pažeisdama atsakovės teisę būti išklausytai, ir neatskleidė bylos dalies pagal ieškinio reikalavimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo esmės. Svarbu pabrėžti, kad apeliantė skunde nurodo, kad atsakovės atsikirtimai į ieškovo reikalavimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo, pačių paskolų sutarčių pripažinimo niekinėmis daugiausia buvo grindžiami aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo, kaip buvusio atsakovės valdybos nario, fiduciarinių pareigų pažeidimais, padarytais bylos šalims sudarant susitarimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių mokėjimo.
39. Teisėjų kolegija kritiškai vertina šiuos apeliantės argumentus ir sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, jog atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu du kartus reikalauja vertinti tą patį argumentą dėl atsakovės (nepareikšto) savarankiško reikalavimo dėl ginčo paskolos sutarčių ir jų sąlygų pripažinimo niekinėmis.
40. Be to, įvertinus pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvus, pažymėtina, kad teismas tinkamai ir argumentuotai sprendė dėl reikalavimo priteisti pelno palūkanas bei delspinigius, priešingai nei teigia apeliantė, teismas vertino atsakovės procesiniuose dokumentuose teikiamus paaiškinimus, tiek kiek jie susiję sprendžiant nagrinėjamą klausimą, t. y. teismas, spręsdamas dėl pelno palūkanų priteisimo, vertino galimos šalių nelygybės aspektus, atsakovės nurodomas aplinkybės apie jos finansinę padėtį sutarčių sudarymo metu. Atitinkamai, vertindamas reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą, teismas argumentuotai įvertino atsakovės argumentus dėl delspinigių mažinimo.
41. Akcentuotina, kad apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo būtų iš esmės neteisingas – apeliantė grindžia, kad apskritai susitarimas dėl pelno palūkanų ir delspinigių nėra sąžiningas, motyvuojant tai ieškovo kaip buvusio atsakovės valdybos nario fiduciarinių pareigų pažeidimais, t. y. tomis aplinkybėmis, kurias apeliantė grindžia prašydama paskolų sutartis pripažinti niekinėmis. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nesant akivaizdžių aplinkybių, pagrįstai nepripažino paskolų sutarčių niekinėmis, todėl nagrinėjamu atveju paskolos sutartims esant galiojančioms, atitinkamai galioja ir susitarimas dėl pelno palūkanų ir delspinigių skaičiavimo.
42. Svarbu pažymėti, kad apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė atsakovės teisę būti išklausytai - atsakovė, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, neturi objektyvios galimybės žinoti, kodėl teismas atmetė jos atsikirtimus. Teisėjų kolegija, nesant konkrečių apeliantės argumentų dėl jos nurodytos teisės pažeidimo, šiuos apeliantės argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, nes, kaip minėta, įvertinus skundžiamo sprendimo visumą, darytina išvada, kad teismo sprendimas yra motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais ir teismo vidiniu įsitikimu apie sandorių metu egzistavusias aplinkybes.
Dėl ginčo santykio kvalifikavimo
43. Apeliantė nurodo, kad jos atsikirtimai daugiausia buvo paremti aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovo padarytais fiduciarinių pareigų pažeidimais. Atsakovė, remdamasi šiais pažeidimais, kurie buvo padaryti šalims sudarant susitarimus dėl pelno palūkanų ir delspinigių mokėjimo, ir prašė atmesti atitinkamus ieškinio reikalavimus, tačiau teismas, ignoruodamas atsakovės poziciją, priėjo prie išvados, jog ji siekia pasinaudoti esminės šalių nelygybės institutu (CK 6.228 straipsnis). Atitinkamai apeliantė pažymi, kad teismas neištyrė ir neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę šiai bylai išnagrinėti, tas privedė prie netinkamo ginčo santykio kvalifikavimo ir kartu netinkamo ieškinio reikalavimų dėl pelno palūkanų ir delspinigių priteisimo išsprendimo.
44. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
45. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta: 1) 2022 m. gegužės 24 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas (ieškovas) suteikė paskolos gavėjai (atsakovei) 26 000 Eur dydžio paskolą 120 dienų laikotarpiui (paskolos sutarties 2.1, 3.1 punktai). 2022 m. rugsėjo 21 d. šalys sudarė Paskolos sutarties pakeitimą, kuria pakeitė paskolos suteikimo laikotarpį, t. y. pratęsė jį iki 2023 m. sausio 19 d. (240 dienų); 2) 2023 m. sausio 2 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 34 100 Eur dydžio paskolą 180 dienų terminui (iki 2023 m. liepos 1 d.) užskaitant pinigus iš negrąžintų 34 100 Eur avansinių mokėjimų (2022 m. vasario 3 d. 15 600 Eur sumai, 2022 vasario 7 d. – 2 500 Eur sumai ir 2022 m. kovo 10 d. – 16 100 Eur sumai); 3) 2023 m. sausio 19 d. - Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 26 854,79 Eur paskolą iki 2023 m. birželio 28 d., užskaitant pinigus iš negrąžintos paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pratęsimą, ir priskaičiuotas palūkanas 854,79 Eur sumai.
46. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kaip matyti iš nurodomo teisinio reglamentavimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir atsakovei nevykdant įsipareigojimų kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal sudarytas paskolos sutartis, kartu sumokant ir sutartimi sulygtas pelno palūkanas bei susidariusius delspinigius.
47. Kaip nurodo pati apeliantė, ji byloje rėmėsi išimtinai ieškovo fiduciarinių pareigų pažeidimu ir tai buvo apeliantės nurodomi atsikirtimo į reiškiamą ieškinį motyvai. Visgi, teismas byloje tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą atliko remdamasis šalių sudarytomis paskolos sutartimis ir, kaip minėta, teismas teisingai konstatavo susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius, nustatė sutarčių nevykdymo teisinius padarinius. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykį, tačiau konkrečiai nenurodė, kokią galimą teisės taikymo ir ginčo kvalifikavimo klaidą padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė iš esmės dėl visų pirmosios instancijos teismo aptartų motyvų akcentuoja, jog nebuvo aptarti ieškovo nesąžiningumo aspektai, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad nesant akivaizdaus ieškovo nesąžiningumo, vertintini susiklostę sutartiniai šalių santykiai pagal sutartimis suderintus įsipareigojimus viena kitai.
48. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė kritiškai vertino teismo išvadą, kad ji siekė pasinaudoti esminės šalių nelygybės institutu ir pažymėjo, kad teisinė kategorija „esminė šalių nelygybė“ apeliantė panaudojo, siekiant pagrįsti ieškovo padarytus fiduciarinių pareigų pažeidimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės atsiliepimo į ieškinį 18 punkte nurodyta, kad šalys buvo nelygiaverčiai paskolų teisinių santykių dalyviai ir ieškovas pasinaudojo savo, kaip stipresniosios šalies, padėtimi, nustatydamas neprotingai dideles netesybas. Atitinkamai atsakovė tripliko 10.2.2. papunktyje argumentavo, kad ieškovas pasinaudojo savo padėtimi (užėmė vadovaujančias pareigas, buvo valdymo organo, prižiūrinčio atsakovės vadovą, pirmininkas) ir, buvusiam atsakovės vadovui sąmoningai sudarius sąlygas taip veikti, siekia realizuoti savo ketinimą pasipelnyti atsakovės sąskaita. Taigi, nors apeliantė iš esmės neigia, kad siekė pasinaudoti esminės šalių nelygybės institutu, tačiau akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodytas aplinkybes vertino tiesiogiai, kaip jos išdėstytos pačios atsakovės.
Dėl netesybų mažinimo
49. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino atsakovės argumentų, kuriais ji rėmėsi prašydama sumažinti delspinigius. Teismas, spręsdamas šį klausimą, apsiribojo formaliomis nuorodomis, kad susitarimai dėl delspinigių mokėjimo sudaryti šalių laisva valia ir kad atsakovės elgesys lėmė pareigos mokėti delspinigius atsiradimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės argumentus, su jais nesutinka nurodytų motyvų pagrindu.
50. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 ir 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Taigi kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesyboms, kaip prievolių užtikrinimo būdui, taip pat būdinga tai, kad šalys: 1) gali iš anksto, t. y. dar prieš prievolės pažeidimą, nustatyti atsakomybės už prievolės pažeidimą dydį; 2) turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių; 3) savo nuožiūra formuoja susitarimo dėl netesybų sąlygas: netesybų dydį, skaičiavimo tvarką ir pan. Atsakovui pažeidus sutartines prievoles, t. y. nesumokėjus už nusipirktą prekę, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų netesybas.
51. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies tvarka ir pagrindais. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; kt.).
52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos sutarčių 3.7 punkte sutarė, kad atsakovei vėluojant atlikti bet kokį pagal paskolos sutartis ieškovui mokėtiną mokėjimą, atsakovė moka ieškovui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pareikštu ieškiniu atsakovas prašo priteisti iš atsakovės 5 152,56 Eur dydžio delspinigių pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4 036,61 Eur delspinigių pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskaičiuotų už pradelstas atsiskaityti 180 dienų taikant 0,08 proc. dydžio delspinigių normą. Atsakovė prašė mažinti reikalaujamus delspinigius iki 2 297,29 euro (0,02 procento).
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris būtų laikomas tinkamu ir pagrįstu kiekvienu atveju, kuomet sprendžiama dėl netesybų priteisimo. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. O tai, kad delspinigių suma, kaip nurodo atsakovė, sudaro 15 procentų skolos sumos, nėra toks dydis, kuris pats savaime leistų pripažinti jį aiškiai per dideliu.
54. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Be to, pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kilo iš sutartinių santykių, kurių abi šalys yra profesionalūs verslininkai (byloje nėra ginčo, kad ir ieškovas yra turintis verslo patirtį asmuo) ir gali numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Atsakovė, teigdama, kad sutartimi sulygtos netesybos yra aiškiai per didelės, šių savo teiginių niekaip nepagrindė ir deklaratyviai rėmėsi ieškovo nesąžiningumu.
55. Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).
56. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog sutartyje nustatytas delspinigių dydis (0,08 proc.) yra nepagrįstai didelis, nes sutartys buvo sudarytos su atsakovės verslu ar profesija susijusiais (ne vartojimo) tikslais. Įvertinus tai, kad apeliantė su ieškovu be teisinio pagrindo neatsiskaito ir naudojasi ieškovui priklausančiomis piniginėmis lėšomis, dėl to ieškovas patiria nuostolių, nes jam priklausančių pinigų negali panaudoti savo asmeninėje ar komercinėje veikloje, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog šalių sutartimis sulygtų delspinigių dydis po 0,08 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną yra per didelis. Apeliantei sutarties sąlygos buvo žinomos ir aiškios, nenorėdama mokėti delspinigių, savo prievoles pagal sutartį ji turėjo įvykdyti tinkamai ir laiku, o to nepadariusi turi prisiimti savo pačios elgesio neigiamas teisines pasekmes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskaičiavimo pirmosios instancijos teisme
57. Apeliantė nurodo, kad teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, konstatavo, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti turi būti taikoma daugiau negu du kartus mažesnė palūkanų norma, negu reikalavo ieškovas. Vis dėlto teismas neatsižvelgė į šį atsakovės laimėjimą, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo sutikti su teismu, kad ieškovo materialieji reikalavimai buvo patenkinti visa apimtimi. Be to, apeliantė akcentuoja, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, priešingai negu nurodo teismas, yra materialusis reikalavimas.
58. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 20 punktas).
59. Svarbu pabrėžti, kad materialųjį ieškinio reikalavimą sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo, o į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Atitinkamai procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, t. y. nuo patenkinto materialaus ieškinio reikalavimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas, jo prašymas taikyti procesines palūkanas, nėra susijęs su pareikšto ieškovo piniginio reikalavimo kompensavimu, todėl nėra laikytinas materialiniu reikalavimu.
60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, nurodydamas, kad materialūs ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl laikytina, kad ieškinys yra patenkintas 100 proc., todėl apeliantės argumentai šiuo aspektu yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
61. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
62. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
63. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo paruošimą patyrė 1 210 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovo nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš atsakovės.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „BankingLab Processing“, j. a. k. 125277796, ieškovui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Alma Jurgelienė
Aleksandras Rusakas
Irena Stasiūnienė