Civilinė byla Nr. 2A-1733-480/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00016-2011-6)
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.; 35.4.;
(S)
121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eastcon AG LT“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-205-571/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eastcon AG LT“ ieškinį atsakovėms O. A. individualiai įmonei ir O. A. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu/patikslintu ieškiniu (1 t., b.l. 1-4, 2 t., b.l. 49-50) prašė priteisti iš atsakovių O. A. individualios įmonės ir O. A. subsidiariai 4059 litus nepagrįsto praturtėjimo, 1800 litų žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2003-10-01 ieškovė su atsakove O. A. individualia įmone sudarė pavedimo sutartį Nr. R03/03, pagal kurią atsakovė kaip įgaliotas asmuo reklamavo ir pardavinėjo ieškovės prekes. Sutarties vykdymui ieškovė atsakovei išdavė griežtos atsakomybės blankus, tai yra pinigų priėmimo kvitus nuo Nr. 0183451 iki 0183500, nuo Nr. 0185801 iki 0185820, nuo Nr. 0186251 iki 0186300, nuo Nr. 0383491 iki 0383510, nuo Nr. 0384561 iki 0384600, nuo Nr.1609151 iki 1609200, nuo Nr.1609401 iki 1609460, nuo Nr. 1610351 iki 1610400. 2006-11-27 sutartis su atsakove buvo nutraukta. 2006-12-08 atsakovė pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad dalis griežtos atsakomybės blankų yra pamesta. 2007-02-01 į ieškovę kreipėsi M. K., kuri nurodė, jog 2006-11-20 su ieškove, atstovaujama atsakovės, sudarė sutartį Nr. 606821 bei įmokėjo dvi įmokas bendroje 700 litų sumoje. Atsakovė nei sutarties, nei pinigų priėmimo kvitų ieškovei negrąžino. Pinigų priėmimo kvitai buvo nurodyti kaip pamesti, atsakovė šių pinigų ieškovei negrąžino, todėl padarė 700 litų dydžio nuostolius. 2007-01-11 į ieškovę kreipėsi K. Z., kuris nurodė, jog 2006-11-21 su ieškove, atstovaujama atsakovo, sudarė sutartį Nr. 606823 bei įmokėjo 1000 Lt įmoką pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 1610389. Atsakovė nei sutarties, nei pinigų priėmimo kvito antrosios dalies ieškovui negrąžino. Šis pinigų priėmimo kvitas buvo nurodytas kaip pamestas, atsakovė pinigų, gautų pagal šį kvitą, negrąžino, todėl ieškovei padarė 1000 litų dydžio nuostolius. 2007 m. pradžioje į ieškovę kreipėsi L. Z., kuri nurodė, jog 2006-11-22 su ieškove, atstovaujama atsakovės, sudarė sutartį Nr. 606791 bei įmokėjo 100 Lt įmoką pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 1610391. Atsakovė nei sutarties, nei pinigų priėmimo kvito antrosios dalies ieškovei negrąžino. Šis pinigų priėmimo kvitas buvo nurodytas kaip pamestas. Atsakovė pinigų, gautų pagal šį kvitą, negrąžino, todėl ieškovei padarė 100 Lt dydžio nuostolius. 2007-07-10 į ieškovę kreipėsi L. S., kuri nurodė, jog 2006-10-29 su ieškove, kurios vardu veikė atsakovė, sudarė sutartį Nr. 607534 bei pagal 2006-11-29 pinigų priėmimo kvitą Nr. BLA 1610393 priėmė 239,20 Lt sumą, kurių ieškovei atsakovė negrąžino, kaip ir pinigų priėmimo kvito antrosios pusės. Šį kvitą atsakovė nurodė kaip prarastą. Atsakovė tokiu būdu ieškovei padarė 239,20 Lt nuostolių. 2007-01-15 atsakovė raštu informavo ieškovę, jog pagal sutartį Nr. 606793 priėmė 100 Lt įmoką iš V. B.. Atsakovė pinigų priėmimo kvito antrosios dalies ieškovei negrąžino. Atsakovė šių pinigų taip pat negrąžino, tuo padarė 100 Lt dydžio nuostolius. 2007-07-16 į ieškovę kreipėsi I. G. S., kuri nurodė, jog 2004-10-24 su ieškove, atstovaujama atsakovės, sudarė sutartį Nr. 73368 bei įmokėjo 359 Lt įmoką pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 8904414. Atsakovė pinigų priėmimo kvito antrosios dalies ieškovei negrąžino. Atsakovė šių pinigų ieškovei taip pat negrąžino, tuo padarė 359 Lt dydžio nuostolius. 2010-11-30 į ieškovę kreipėsi A. Z., kuri nurodė, jog 2006-10-10 su ieškove, atstovaujama atsakovės, sudarė sutartį Nr. 607528 bei įmokėjo 800 Lt įmoką pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 1610394. Atsakovė nei sutarties, nei pinigų priėmimo kvito antrosios dalies ieškovei negrąžino. Šis pinigų priėmimo kvitas buvo nurodytas kaip pamestas. Atsakovė pinigų, gautų pagal šį kvitą, ieškovei taip pat negrąžino. Be to, atsakovė 2007-03-02 ieškovės vardu, jau nebūdama ieškovės įgaliotine, pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 0186296 iš A. Z. priėmė dar 1000 Lt įmoką, kurios ieškovei taip pat negrąžino, tuo padarydama ieškovei 1800 Lt dydžio nuostolius. Atsakovė, veikdama kaip ieškovės įgaliotas asmuo, gavo 4298,20 Lt sumą, kurios ieškovei negrąžino, todėl laikytina, jog ji šia suma nepagrįstai praturtėjo. 2010-11-10 ieškovė pareikalavo iš atsakovės grąžinti gautus pinigus, tačiau atsakovė pinigų negrąžino, tai yra savo prievolės neįvykdė. Be to, 2005-06-19 atsakovė, veikdama ieškovės vardu, tariamai sudarė sutartį su UAB „Vilniaus skydas“ Nr. 28010, kurią pasirašė tariamas šios bendrovės darbuotojas R. Š.. Pagal minėtą sutartį atsakovė perdavė ieškovei priklausančių prekių už 1800 Lt. 2008-05-14 UAB „Vilniaus skydas“ raštu Nr. 61 informavo, jog R. Š. niekada nėra dirbęs šioje bendrovėje ir neturėjęs įgaliojimų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t.y. atsakovei neapdairiai ir nerūpestingai veikiant pagal sutartį, perduodant tretiesiems asmenims ieškovės turtą, ieškovė patyrė 1800 Lt dydžio nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu (2 t., b.l. 151-155) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ 54,90 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog tarp ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ ir O. A. individualios įmonės buvo sudaryta pavedimo sutartis Nr. R03/03, kuria O. A. individuali įmonė įsipareigojo įgaliotojos, tai yra ieškovės, vardu ir sąskaita reklamuoti ieškovės nurodytas prekes, sudaryti šių prekių pirkimo-pardavimo sutartis, priimti apmokėjimą už parduotas prekes. 2006-11-27 pavedimo sutartis tarp šalių buvo nutraukta. 2006-11-20 O. A. su M. K. sudarė užsakymą-sutartį Nr.606821, kurios pagrindu 2006-11-20 buvo išrašytas kvitas Nr. 1610387 ir paimta 200 litų, 2006-11-20 buvo išrašytas kvitas Nr. 1810396 ir paimta 500 litų, viso 700 litų. Kvitai Nr. 1610387 ir Nr. 1810396 buvo įrašyti į 2006-12-08 pranešimą, kuriame nurodyta, kad jie yra pamesti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad, nutraukiant sutartį su O. A. įmone, buvo surašytas aktas, kuriame būtų nurodyta, kokie pinigų priėmimo kvitai buvo sugrąžinti ieškovei. Be to, byloje yra pateikta dalis O. A. atsiskaitymo protokolų, paskutinis protokolas datuotas 2006-11-20 - 23 d. Teismas, įvertinęs tai, kad atsiskaitymo protokolai nebuvo numeruojami, jie nebuvo apskaitomis kokioje nors knygoje, sprendė, kad neatmetama galimybė, jog, kaip aiškino O. A., pinigus ir pinigų priėmimo kvitus ji atiduodavo be dokumentų ir parašų tiesiogiai vadovei. 2006-11-21 O. A. su K. Z. sudarė užsakymą-sutartį Nr. 606823, kurios pagrindu 2006-11-21 buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1810389 ir paimta 1000 litų, prekės išduotos 2006-12-20. Šis kvitas yra įrašytas į 2011-12-08 pranešimą prie pamestų kvitų. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, kad kvitą Nr. 1810389 pristatė K. Z.. Be to, byloje yra pateiktas atsiskaitymo lapelis, kuriame yra buhalterės parašas, atžymų apie O. A. skolą grynųjų pinigų įnešime nėra. 2006-11-22 O. A. su L. Z. sudarė užsakymą-sutartį Nr. 606791, kurios pagrindu 2006-11-22 buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 16160391 ir paimta 100 litų. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė išdavė prekes L. Z. ar sugrąžino avansu įmokėtą 100 litų. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė fakto, jog atsakovė jai padarė 100 litų nuostolį, o pati atsakovė praturtėjo. 2006-11-21 O. A. su V. B. sudarė užsakymą-sutartį Nr. 606793, jos pagrindu 2006-12-08 V. B. buvo išduotos prekės. V. B. įmonei savo pinigų priėmimo kvito egzemplioriaus nepateikė. Ieškovė taip pat nepateikė teismui duomenų, kokio pinigų priėmimo kvito pagrindu buvo sumokėtas 100 litų avansas. Atsakovė pateiktame įmonei 2007-01-15 rašte nurodė, kad užsakymą ir įmokėtus 100 litų perdavė vadovei. Teismas, įvertinęs tai, kad šios aplinkybės ieškovė nepaneigė, nepateikė duomenų apie tai, ar kvitas yra prarastas, sprendė, kad O. A. pinigų priėmimo kvitus pateikė ieškovei. 2004-10-24 O. A. su L. S. sudarė užsakymą-sutartį Nr. 73368, kurios pagrindu 2004-12-09 buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 8904414 ir paimti 359 litai. Įrodymų, kad L. S. buvo grąžinti pinigai ar atiduota prekė, byloje nėra. Be to, nėra įrodymų, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. 8904414 būtų buvęs prarastas ir negrąžintas ieškovei. Iš to teismas sprendė, kad atsakovė įmonei pristatė pinigų priėmimo kvitą Nr. 8904414, tačiau pati įmonė netinkamai apskaitė ar visai neapskaitė pinigų priėmimo kvito Nr. 8904414. 2006-10-10 O. A. su A. Z. sudarė užsakymą-sutartį Nr. 607528, kurios pagrindu 2006-11-20 buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1610394 ir paimta 800 litų, 2007-03-02 buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 0186296 ir paimta 1000 litų. Tas pats pinigų priėmimo kvitas Nr. 0186296 yra O. A. išrašytas 2006-09-15 S. M., ir šis kvitas yra 2006-09-11 - 17 d. atsiskaitymo protokolu priduotas ieškovei. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji grąžino pagal A. Z. pateiktą prašymą 1800 litų ar pirkėjai buvo išduota prekė. 2006-10-29 O. A. su L. S. sudarė užsakymą-sutartį Nr. 607534, kurios pagrindu 2006-11-29 buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1610393 ir paimta 239,20 litų suma. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad L. S. ji grąžino įmokėtus pinigus ar išdavė prekę. Ieškovė, kreipdamasi į teismą dėl nepagrįsto O. A. praturtėjimo turėjo įrodyti, kad atsakovė asmenims grąžino pinigus, kuriuos ji pasisavino. Teismas sutiko su atsakovės paaiškinimu, kad ji rašė tai, ką jai padiktavo įmonės vadovė, nes tarp pamestų pinigų priėmimo kvitų įrašyti kvitai Nr. 0383463 ir Nr.0383464, kurie buvo išduoti ne O. A., o V. Ž.. Be to, atsakovė yra pateikusi atsiskaitymo lapą, kuriame nurodyta, kad ji nėra skolinga nei grynųjų pinigų, nei prekių į sandėlį. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie atsakovės grąžintus nepanaudotus pinigų priėmimo kvitus, nors jie įmonėje turi būti griežtai apskaitomi. Be to, iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. 0186296 yra grąžintas, o po to vėl pateiktas kitam klientui. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad įmonėje buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, kuri galėjo įtakoti skolų atsiradimą ar jų nebuvimą.
Be to, sprendime nurodyta, kad 2006-10-29 O. A. sudarė su R. Š. užsakymą-sutartį Nr. 2801074230, kurioje nurodyta, kad pinigus (1800 litų) R. Š. sumoka iš karto. Iš pateikto 2012-03-20 rašto matyti, kad O. A. šį užsakymą-sutartį pateikė įmonės buhalterijai 2005-06-19, į įmonės apskaitą ši sutartis buvo įtraukta 2005-06-27, tai yra sutarties įvykdymo dieną. Teismas laikė, kad, praėjus savaitei laiko, buhalterė turėjo matyti, ar pagal užsakymą-sutartį Nr. 2801074230 buvo 2005-06-27 sumokėti pinigai, nes buvo atiduota prekė - perlinių vonių įranga. Be to, 2006-01-04 pasirašant su atsakove atsiskaitymo aktą nebuvo užfiksuota, kad trūksta O. A. sandėlyje perlinių vonių įrangos. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad R. Š. už prekę sumokėjo grynais pinigais, kurie buvo įnešti į įmonės kasą. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad 1800 litų suma nebuvo sumokėta į įmonės kasą, ir kad tokiu būdu buvo padaryta žala įmonei.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu (3 t., b.l. 1-5) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-04-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovių O. A. individualios įmonės ir O. A. subsidiariai 4298,20 Lt nepagrįsto praturtėjimo, 1800 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę, kad atsakovė šioje byloje yra verslininkė (įmonė), kuri veikė ieškovės vardu pagal pavedimo sutartį, tai yra tarp šalių buvo susiklostę pavedimo santykiai. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė pagal ieškovės vardu sudarytas sutartis su klientais gautus pinigus visada pervesdavo į ieškovės sąskaitą arba įnešdavo į ieškovės kasą, nepasisakė dėl 2004-11-05 ieškovės nurodymo dėl dokumentų pristatymo į įmonės buhalteriją, su kuriuo atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai. Atsakovė neįrodė tos aplinkybės, kad pranešimą ji rašė verčiama ieškovės, o teismas, ja sprendime vadovaudamasis, rėmėsi prielaidomis. Byloje pateiktame atsiskaitymo lapelyje neužfiksuota apie atsakovės skolą dėl grynųjų pinigų, tačiau teismas sprendime neįvertino faktinės aplinkybės, jog pati atsakovė apie tariamai pamestus kvitus ieškovę informavo tik 2006-12-08, o būtent atsiskaitymo lapelyje ir buvo užfiksuotas atsakovės didelis pinigų priėmimo kvitų trūkumas. Pinigų priėmimų kvitų knygoje užregistruota, kad atsakovė 2006-11-29 ir 2006-12-04 grąžino nepanaudotus kvitus į buhalteriją bei už tai pasirašė, jai ši aplinkybė buvo žinoma. Tuomet 2006-12-08 atsakovė parašė pranešimą apie trūkstamų kvitų pametimą. Be to, atsakovė nevykdė CK 6.760 str. 4 d. nustatytos pareigos įvykdžius pavedimą pateikti ataskaitą, prie kurios turi būti pridėti pateisinamieji dokumentai. Atsakovė privalėjo įrodyti, jog teikė ieškovei ataskaitas ir visus pateisinančius dokumentus, tačiau teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovui. Ieškovė įrodė aplinkybę, jog atsakovė gavo iš M. K. reikalaujamą pinigų sumą, t.y. 700 Lt, kuri yra ieškovės. Pinigų priėmimo kvitus atsakovė nurodė kaip pamestus, jokių kitų įrodymų, jog ji atsiskaitė su ieškove už šiuos pinigus, atsakovė nepateikė. Byloje nustatyta, jog atsakovė paėmė iš K. Z. 1000 Lt pagal pinigų priėmimo kvitą, kurį nurodė kaip pamestą. Prekės šiam klientui perduotos. Jokių kitų įrodymų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove už šiuos pinigus, ji nepateikė. Aplinkybė, jog tariamai byloje nėra pateikta K. Z. rašto, nepaneigia atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovė su L. Z. sudarė sutartį, priėmė ieškovei skirtus pinigus, o pinigų priėmimo kvitą nurodė kaip pamestą. Į ieškovę kreipėsi būtent pati L. Z., kokiu būdu ieškovė ir L. Z. išsprendė susidariusią situaciją, t.y. ar grąžino pinigus ar perdavė prekes, šioje byloje nėra svarbu. Sprendime nepagrįstai teigiama, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė padarė jai nuostolį 100 Lt sumai. 2007-04-24 buvo perduotos visos prekės, užsakymas įvykdytas su L. Z. parašais. Jokių kitų įrodymų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove už šiuos pinigus, atsakovė nepateikė. Atsakovė, veikdama ieškovės vardu pagal sutartį Nr. 606793, priėmė iš V. B. pinigus - 100 Lt avansinę įmoką už prekes, kurias ieškovė perdavė V. B.. Atsakovė kvito pastarajai neišrašė, tuo pažeisdama įmonėje nustatytą tvarką, tačiau ir už prekes gautų pinigų ieškovei negrąžino, todėl praturtėjo 100 Lt suma. Sprendime nepagrįstai teigiama, jog aplinkybės, kad 2007-01-15 raštu atsakovė informavo, jog užsakymą ir įmokėtus 100 Lt perdavė vadovei, ieškovė nepaneigė, kadangi ieškovė neigė šią aplinkybę, o, be to, minėtame rašte pati atsakovė nurodė, jog perdavė tik užsakymą ir įmokėtus 100 Lt. Šiuo atveju pati atsakovė pažeidė pavedimo sutartį ir nurodymą dėl pinigų įmokėjimo į buhalteriją. Atsakovės neteisėti veiksmai, t.y. sutarties bei ieškovės kaip įgaliotojos nurodymo nesilaikymas, negali būti pripažįstami pagrindu, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove. Byloje pateiktas atsakovės atsiskaitymo protokolas už 2004-12-05 ir 2004-12-12 laikotarpį patvirtina, kad atsakovė grąžino pinigus ieškovei ir atsiskaitė tik už kvitą 2004-12-09 Nr. 8904413. Kvitas, už kurį atsakovė neatsiskaitė ir negrąžino iš L. S. gautų pinigų, t.y. 359 Lt, taip pat išrašytas 2004-12-09 ir jo Nr. 8904414 skiriasi tik per vieną skaičių. Tačiau minėtame protokole atsakovė už šį kvitą neatsiskaitė. Jokių kitų įrodymų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove už šiuos pinigus, atsakovė nepateikė. Ieškovė neginčijo, jog už 2006-09-15 S. M. išrašytą kvitą atsakovė atsiskaitė, tačiau tikėtina, jog nebuvo perdavusi pastarajai antro kvito egzemplioriaus, todėl neteisėtai jį naudodama, nebūdama ieškovo įgaliotine, ieškovės vardu iš A. Z. priėmė dar 1000 Lt sumą. Aplinkybę, jog 2007-03-02 atsakovė išrašė kvitą Nr. 0186296 A. Z. ir priėmė pinigus, atsakovė pripažino. 2006-11-20 kvitas Nr. 1610394, kuriuo atsakovė taip pat priėmė pinigus - 800 Lt, nurodytas kaip pamestas. 2010-12-01 A. Z. pinigai buvo grąžinti. Ji pateikė prašymą dėl sutarties nutraukimo ir pinigų pervedimo į jos sąskaitą, kas ir buvo atlikta. Teismas rėmėsi prielaidomis, pripažindamas ir vadovaudamasis atsakovės paaiškinimais, jog ji galėjo kvitą priduoti vėliau, todėl sprendimas šioje dalyje nepagrįstas. Pagal 2006-11-29 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1610393 atsakovė priėmė iš L. S. 239,20 Lt sumą. Pinigus atsakovė ieškovės vardu priėmė jau nebūdama įgaliotu atstovu pagal pavedimo sutartį, nes sutartis baigėsi 2006-11-27. Be to, šį kvitą atsakovė nurodė kaip prarastą. Sutartis buvo įvykdyta, ir 2006-12-23 prekės perduotos L. S.. Tarp šalių sudarytos sutarties nutraukimo dienai buvo nurodyta, jog yra didelis kvitų trūkumas. Be to, pati atsakovė pripažino, jog gavo šiuos pinigus iš L. S., tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad juos grąžino ieškovei. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės aiškinimu, kad buhalterinė apskaita ieškovės įmonėje buvo vedama aplaidžiai, ir kad įmonėje netinkamai veikė kompiuterinė buhalterinė apskaita, taip pat, kad ne visada buvo rašomi protokolai, ir kad dalį pinigų atsakovė atsiduodavo vadovei. Atsakovė šių aplinkybių neįrodė. Atsakovė pripažino, kad būtent ji surašė sutartį su R. Š., ir kad būtent ji nurodė buhalterijai sąskaitą išrašyti UAB „Vilniaus skydas“ vardu. Sutartyje pati atsakovė nurodė visus UAB „Vilniaus skydas“ rekvizitus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. Š. už prekę sumokėjo grynais pinigais iš karto, kurie buvo įnešti į įmonės (ieškovės) kasą. Nors atsakovė sutartyje nurodė, jog R. Š. 1800 Lt sumoka iš karto, tačiau neišrašė jokio kvito ir šių pinigų į ieškovės kasą neįnešė. Įrodymų, patvirtinančių pinigų įnešimo į ieškovės kasą faktą, atsakovė nepateikė. Vėliau atsakovė tvirtino, jog R. Š. ir UAB „Vilniaus skydas“ sumokėjo ieškovei pavedimu. Šie atsakovės teiginiai buvo paneigti ieškovės sąskaitų išrašais už atitinkamus laikotarpius, dėl kurių teismas sprendime nepasisakė.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės - uždarosios akcinės bendrovės „Eastcon AG LT“ ir atsakovės – O. A. individualios įmonės 2003-10-01 buvo sudaryta Pavedimo sutartis Nr. R03/03 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė reklamavo ir pardavinėjo ieškovės prekes (Sutarties 2.1.1, 2.1. 4 p.) (t. 1, b.l. 7-8). Ši Sutartis nenumatė įgaliotinio atsiskaitymo su įgaliotoju tvarkos ir sąlygų. Tik nuo 2004-11-15 įsigaliojo ieškovės direktoriaus nurodymas dėl dokumentų pristatymo į įmonės buhalteriją (t. 2, b.l. 44), su kuriuo atsakovė pasirašytinai buvo supažindinta 2005-02-28 (t. 2, b.l. 45). 2006-11-27 tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl Sutarties nutraukimo (t. 1, b.l. 9).
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti jos reikalavimai priteisti 4 298,2 Lt nepagrįsto praturtėjimo bei 1 800,00 Lt žalos atlyginimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįsto praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiškas civilinės teisės institutas (CK 6.237-6.242 straipsniai), teisiniai santykiai gali būti kvalifikuojami kaip prievoliniai nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms prielaidoms. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009).
Byloje neginčijamai konstatuota, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai Sutarties pagrindu. Ieškovė reikalauja iš atsakovės grąžinti gautus pinigus, kuriuos ji gavo vykdant ieškovės pavedimą pagal Sutartį.
CK 6.756 straipsnio 1 dalyje, kurioje apibrėžta pavedimo sutarties samprata, nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Taigi, pagal šią įstatymo normą pavedimo sutartis yra dėl atstovavimo, todėl jai taikomi ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą, CK antrosios knygos III dalies XI skyriaus 2.132-2.151 straipsniai.
Sprendžiant šalių ginčą yra reikšmingas CK 2.150 straipsnis, kuriame nustatyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Įstatymo nuostata atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, reiškia atstovo pareigą perduoti atstovaujamajam, be kita ko, gautus pinigus.
Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės grąžinti pagal pinigų priėmimo kvitus gautus pinigus, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su ja nebuvo atsiskaityta. Tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą.
Byloje nustačius, kad atsakovė, vykdydama įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 178 straipsnyje, yra pateikusi atsiskaitymo lapelį, kuris patvirtina, kad nutraukus sutartį su prekėmis ir pinigais buvo atsiskaityta (t. 1, b.l. 116), negali pateikti papildomų atsiskaitymų už gautas įmokas įrodymų, kurie pagrįstų, kad buhalterinėje apskaitoje yra fiksuota likusi skola, nes jokių dokumentų kopijų neturi, ir prašydama juos pareikalauti iš ieškovės (t. 1, b.l. 108-109, t. 2, b.l. 34); teismas CPK 179 str. 1 d. tvarka pasiūlė ieškovei pateikti papildomus buhalterinės apskaitos dokumentus ieškiniui pagrįsti (t. 2, b.l. 39-40). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei yra nepagrįsti.
Sutarties 1.1 p. Įgaliotinis (t.y. atsakovė) įsipareigojo Įgaliotojo (t.y.ieškovė) vardu ir sąskaita reklamuoti įgaliotojo nurodytas prekes, sudaryti šių prekių pirkimo – pardavimo sutartis, priimti apmokėjimą už parduotas Įgaliotojo prekes. Sutarties vykdymui ieškovė išdavė atsakovei O. A. griežtos atskaitomybės blankus –pinigų priėmimo kvitus (t. 1, b.l. 39-46). Sutartyje nėra numatyta reklaminių prekių perdavimo bei atsiskaitymo tvarkos. 2004-11-05 nurodymu (t. 2, b.l. 44) įgaliotiniai, pasibaigus savaitei, per tris dienas turi į įmonės buhalteriją (tiesiogiai į buhalteriją, per regionų produktų vadovus ar paštu) pristatyti šiame nurodyme išvardintus dokumentus, o taip pat iš pirkėjų gautus grynus pinigus pervesti į įmonės sąskaitą arba įnešti į kasą. Atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 97-98) bei bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad atsiskaitydama buhalterijoje už kiekvieną savaitę pildydavo atsiskaitymų protokolus, kurie buvo rašomi atsiskaitant grynais, o taip pat buvo atsiskaitoma mokėjimo pavedimais, kurių į atsikaitymų protokolus nerašydavo (t. 2, b.l. 30 a.p.). Ieškovė į bylą pateikė O. A. atsiskaitymo protokolus už laikotarpį nuo 2006-09-11 iki 2006-11-13 ( t. 2, b.l. 129-136), tarp kurių nėra atsiskaitymų už laikotarpius nuo 2006-09-18 iki 2006-10-01, nuo 2006-10-09 iki 2006-10-15, 2006-11-05, nuo 2006-11-13 iki 2006- 11-19. Vėliau, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė dar vieną atsiskaitymo protokolą už laikotarpį 2004-12-05 – 12. 12 (t. 2, b.l. 26). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad protokolai nėra griežtos atskaitomybės dokumentai ir pinigai turi būti įnešami pagal pinigų priėmimo kvitus, tačiau įvesdama tokius dokumentus įmonėje ir juos saugodama, ieškovė turėjo nustatyti ir jų atitinkamą apskaitą, nes priešingu atveju toks dokumentas neatlieka jokios funkcijos (informavimo, apskaitos kontrolės ar kt.) ir neduoda įmonei naudos. Ieškovė yra pateikusi sąskaitų išrašus (t. 2 b.l. 80-142), tačiau banko išrašų, kasos knygos duomenų ginčo laikotarpiu byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymų protokolai nebuvo numeruojami ir/ar registruojami, nėra galimybių nustatyti, ar atsakovė paminėtais laikotarpiais nebuvo pateikusi atsiskaitymų protokolų, o nesant visą ginčo laikotarpį apimančių atsiskaitymo protokolų (ginčo pinigų kvitai buvo išrašyti 2006-11-20 Nr. 1610387, Nr. 1610396, 2006-11-21 Nr. 1610389, 2006-11-22 Nr. 1610391, 2006-11-29 Nr. 1610393, 2004-10-24 Nr. 8904414, 2006-10-10 Nr. 1610394, 2007-03-02 Nr. 0186296) bei sąskaitų išrašams esant nepakankamai informatyviems (ne visose jų nurodomos sutartys, jų sudarymo datos, Nr., pajamos sumojamos ir kt.), nėra įtikinamų įrodymų, kad atsakovė yra skolinga apeliantės nurodomą sumą. Be to, byloje esantis 2006-01-04 Aktas (su dalies komisijos dalyvių parašais) rodo, kad 2006-01-04 O. A. sandėlyje atlikus inventorizacija buvo nustatytas šešių indelių kvepalų aliejaus trūkumas ir priduota per daug viena dienine antklode (t. 1, b.l. 115). Jau paminėtas Atsiskaitymų lapelis ( t. 1, b.l. 116) patvirtina, kad nutraukdama sutartį atsakovė su prekėmis ir pinigais atsiskaitė (t. 1, b.l. 116). O. A. banko sąskaitos išrašas rodo, kad ieškovė 2009-05-28 pervedė į atsakovės sąskaitą 2 124,32 Lt, grąžindama 2000,00 Lt kreditorinį įsiskolinimą bei apmokėdama 124,32 Lt sąskaitą faktūrą MMM Nr. 0027 (t.2, b.l. 4). Taigi, iš nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė, kaip ji pati teigia, jau po Sutarties nutraukimo (2007 m. pirmojoje pusėje) paaiškėjus faktams apie atsakovės skolą (t. 1, b.l. 13,14, 18) ir 2009-05-28 pervesdama atsakovei 2 124,32 Lt įsiskolinimą, nespręsdama tarpusavio užskaitos klausimo, dar kartą patvirtino, kad atsakovė yra atsiskaičiusi. Tai, kad pareiškusi ieškinį praėjus daugiau nei 4 metams po Sutarties nutraukimo (t. 1, b.l. 1-4), vėliau ieškovė dar du kartus tikslino ieškinio sumas (t. 1, b.l. 127-128, t. 2, b.l. 49-50), pateikdama apeliacinį skundą teikė ir naujus įrodymus (t. 3, b.l. 9-17), patvirtina atsakovės teiginį, jog ieškovės buhalterinė apskaita vedama aplaidžiai. Ieškovė, nurodžiusi apie pinigų priėmimo kvitų išdavimą atsakovei, ieškinyje apie atsakovės nepanaudotų šių kvitų grąžinimą nepasisakė (t. 1, b.l. 1-4), tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turi būti pateikti ir visi priduoti į įmonę pinigų priėmimo kvitai už laikotarpį nuo 2004-10-24 iki 2006-11-27 (t. 1, b.l. 108-109); teismui pasiūlius ieškovei pateikti papildomus įrodymus, ši įrodymų apie atsakovės pinigų priėmimo kvitų grąžinimą nepateikė, o pateiktus kartu su apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija juos atsisako priimti, nes civilinė byla buvo nagrinėjama gana ilgą laikotarpį pirmosios instancijos teisme (tiek iki pirmos apeliacijos, tiek apeliacinės instancijos teismui grąžinus ją nagrinėti iš naujo), todėl šalys galėjo pasirūpinti visais, jų nuomone, reikalingais rašytiniais įrodymais savo reikalavimams pagrįsti (CPK 314 str.). Be to, apeliantės pateikiami dokumentai nėra ginčijami šioje byloje, ir patys savaime nei paneigia, nei patvirtina ginčijamų šioje byloje aplinkybių dėl pinigų, gautų pagal Sutartį, grąžinimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas aplinkybes ieškiniui dalyje dėl atsakovės neperduotų ieškovei pinigų, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis šioje dalyje, todėl jų nekartodama, tiesiog joms pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis).
2005-06-19 sudarytoje sutartyje su R. Š. (t. 1 b.l. 26) esantys prieštaringi įrašai, kad jis sumoka 1800,00 Lt iš karto bei UAB „Vilniaus skydas“ nurodyti kodai (įmonės kodas, PVM kodas), o taip pat 2005-06-27 šiai įmonei išrašyta, bet neapmokėta, PVM sąskaita faktūra, neįrodo atsakovės nerūpestingumo veikiant pagal Sutartį ir dėl to ieškovės netekto turto 1 800,00 Lt sumai. Toje pačioje sutartyje esantys įrašai rodo, kad perlinių vonių įranga ir žolelių ekstraktas buvo perduoti užsakovui 2005-06-27, o visa 1 800,00 Lt suma sumokėta pavedimu, bei 2005-06-19 ir 2005-06-27 antspaudai „Kontavimas“, t. y. ūkinės operacijos užregistravimas dvejybiniu įrašu, patvirtina, kad dėl šių operacijų įvykę turto pasikeitimai padaryti finansinėje atskaitomybėje. Tačiau nei 2006-01-04 O. A. sandėlyje atlikus inventorizacijos akte, nei Atsiskaitymų lapelyje nėra duomenų apie tai, kad O. A. sandėlyje trūkta perlinių vonių įrangos, ar kad O. A. yra neatsikaičiusi su pinigais 1 800,00 Lt sumai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada apie didesnį tikėtinumo faktą, kad atsakovė ieškovei žalos nepadarė (CPK 176-185 str.), o nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovės UAB „Eastcon AG LT“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Aušra Baubienė
Egidijus Tamašauskas
Albina Rimdeikaitė