Civilinė byla Nr. 2-878-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00515-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.1; 3.3.2.6; 3.4.3.8.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Autosimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės Lexforis atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Autosimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės Lexforis prašymas nutraukti nemokumo (bankroto) bylą, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ nemokumo (bankroto) byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Neapolis“ (toliau – atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Valeksa“. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2012 m. sausio 18 d. nutartimi nurodytą nutartį paliko nepakeistą. 

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi bankrutuojanti UAB (toliau – ir BUAB) „Neapolis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nurodytą nutartį paliko nepakeistą.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi, be kita ko, UAB „Valeksa“ atstatydinta iš atsakovės nemokumo administratorės pareigų, o nemokumo administratore paskirta UAB „Verslo valdymo centras“ (toliau – nemokumo administratorė). Nurodyta nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo palikta nepakeista.

4.       Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. gegužės 24 d. buvo gautas suinteresuotų asmenų UAB Lexforis ir UAB „Autosimas“ (toliau abi bendrovės kartu – suinteresuoti asmenys) prašymas nutraukti atsakovės nemokumo (bankroto) bylą ir likvidavimo dėl bankroto procesą bendrovei visiškai atsiskaičius su visais kreditoriais; nutartį dėl bankroto bylos nutraukimo leisti vykdyti skubiai.

5.       BUAB „Neapolis“ nemokumo administratorė atsiliepimu su prašymu nesutiko, nurodydama, kad nėra pagrindo nutraukti nemokumo (bankroto) bylą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 1 d. nutartimi suinteresuotų asmenų prašymo nutraukti atsakovės nemokumo (bankroto) bylą netenkino.

7.       Teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentu, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su kreditoriais, kurių reikalavimai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka buvo teismo patvirtinti bankroto byloje.

8.       Teismas nustatė, kad šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, kurių išsprendimas gali bendrovei sukelti teisines pasekmes – procesiniais teismo sprendimais gali būti nustatytos bendrovės prievolės ir įsipareigojimai, civilinių bylų išnagrinėjimo rezultatas gali sukurti BUAB „Neapolis“ turtines prievoles tiek administratoriui, tiek kreditoriui.

9.       Teismo vertinimu, bankroto byloje nėra išspręsti visi kreditorių reikalavimo tenkinimo klausimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra atsiskaityta su visais kreditoriais, taigi nėra pagrindo nutraukti bankroto bylą. Kadangi bankroto byloje procesas nėra atnaujinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 3 dalis), teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad nutraukus bankroto procesą, jame konstatuoti juridiniai faktai nebegalės būti pakeisti.

10.       Teismas pažymėjo, kad prašyme dėstomos aplinkybės apie atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį nėra lemiamos sprendžiant dėl bankroto bylos nutraukimo. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad, tik atsiskaičiusi su visais kreditoriais, t. y. nebeturinti finansinių įsipareigojimų, įmonė tampa moki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl bankroto procedūros jai nebegali būti vykdomos.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti atsakovės nemokumo (bankroto) bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Imperatyvios teisės normos bei bankroto operatyvumo principas reikalauja, kad bendrovei atsiskaičius su visais savo kreditoriais bei atkūrus mokumą, bankroto byla būtų užbaigta operatyviai ją nutraukiant ir išsaugant atgavusią mokumą bendrovę rinkoje.

11.2.                      Bendrovė jau kurį laiką yra atsiskaičiusi su visais savo kreditoriais, yra moki bei neegzistuoja pagrįstos grėsmės atsakovės finansinei situacijai pablogėti (pakartotiniam nemokumui kilti).

11.3.                      Tolimesnis atgavusios mokumą bendrovės bankroto bylos tęsimas yra žalingas (nuostolingas) atsakovei (iš esmės mažina jos turto vertę), taigi prieštarauja ne tik imperatyviam bankroto proceso operatyvumo principui, tačiau ir kitam imperatyviam bankroto proceso tikslui – maksimaliai išsaugoti bendrovės turtą.

12.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės, su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

12.1.                      Apeliacinis procesas pradėtas nesant CPK nustatytų privalomų sąlygų – suinteresuoti asmenys už atskirąjį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio; skundas paduotas dėl apeliacijos objektu negalinčio būti teismo procesinio sprendimo.

12.2.                      Nenustatytinas pagrindas nutraukti atsakovės nemokumo (bankroto) procesą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismui perduotas nagrinėti atskirasis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, kuria teismas netenkino suinteresuotų asmenų prašymo dėl bendrovės nemokumo (bankroto) bylos nutraukimo. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys dėsto savo nesutikimo su nurodyta skundžiama nutartimi motyvus.

16.       Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, jei JANĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.

17.       Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei CPK, nei JANĮ 78 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto bylos nutraukimo pagrindus (reguliavimas, susijęs su nutarčių apskundimu iš esmės nesikeitė lyginant su anksčiau galiojusiu ĮBĮ), nenumatyta, kad šalies prašymo dėl bylos nutraukimo netenkinimas būtų skundžiamas atskiruoju skundu. Be to, tokia teismo nutartimi neužkertama galimybė bylos tolesnei eigai, todėl skundžiama nutartis dėl netenkinto prašymo nutraukti bankroto bylą nagrinėjamu atveju negali būti apeliacijos objektas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2067/2013; 2014 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-341/2014, 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-644-798/2020, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1650-241/ 2020). Doktrinoje nurodoma, kad nors JANĮ pakeitė ĮBĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tačiau iki JANĮ priėmimo suformuota nuosekli teismų praktika bei teisės aiškinimo taisyklės tais atvejais, kai reguliavimas nesikeitė, ir toliau turėtų būti taikomos (Tamošiūnienė, E.; Višinskis, V.; Kirkutis, M. ir Jokubauskas, R. (2020) Juridinių asmenų nemokumo proceso veiksmingumo užtikrinimas. Teisė, 1160, p. 24–35).

19.       Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, doktrinai bei nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tokia pirmosios instancijos teismo klaida nesudaro pagrindo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. Jeigu skundžiama nutartis, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

20.       Teismų praktikoje pažymima tai, kad, aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1650-241/2020).

21.       Teismas, nustatęs, kad atskirasis skundas pateiktas dėl apeliacijos objektu negalinčios būti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su nemokumo (bankroto) bylos (ne)nutraukimo (ne)teisėtumu, plačiau nepasisako.

22.       Apeliacinio proceso nutraukimas lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą suinteresuotiesiems asmenims (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Autosimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės Lexforis atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Autosimas“ ir uždarosios akcinės bendrovės Lexforis atskirąjį skundą, sumokėtą AB SEB banke 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 240.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Teisėjas                                 Irmantas Šulcas