Civilinė byla Nr. 2-165-241/2017

Proceso Nr. 2-55-3-01225-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės D. G. pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Medical Exchange“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė D. G. pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotą tyčiniu.
2. Nurodė, kad buvęs įmonės vadovas R. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, kuriais įmonės veikla ir turtas perkelti į kitas įmones – UAB „Hancox&Co“ bei UAB „DH Medical“, vykdė atsiskaitymus pažeisdamas CK 6.9301 straipsnį, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius. Pažymėjo, kad R. Ž., siekdamas išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, pasitelkdamas kitus asmenis 2012 m. birželio 7 d. įkūrė įmonę UAB „DH Medical“, į kurią perkėlė visą UAB „Baltic Medical Exchange“ veiklą, darbuotojus, sutartis su tiekėjais ir turtą. Šią aplinkybę pagrindžia susirašinėjimas su tiekėjais. R. Ž. su partneriu D. H. dar 2011 m. gruodžio 6 d. įsteigė naują įmonę UAB „Hancox&Co“ ir nuo pat 2012 m. pradžios derėjosi su tiekėjais, prašydamas sąskaitas – faktūras išrašyti naujos įmonės, o ne UAB „Baltic Medical Exchange“, vardu, dėl to, jog norėjo iš įmonės perkelti produktus UAB „Hancox&Co“. Pareiškėja taip pat nurodė, jog turimi sandėlio likučiai 2012 m. birželio 7 d. fiktyviai parduoti mažesnėmis nei rinkos kainomis kitai susijusiai įmonei „Medipar OU“ (UAB „Baltic Medical Exchange“ filialas Estijoje), o pastaroji juos pardavė UAB „Entafarma“, nors prekės nebuvo išvežtos į Estiją, o tiesiai į UAB „Entafarma“ sandėlius, tokiu būdu nuslepiant pinigų srautus. Pažymėjo, kad R. Ž. 2012 m. birželio 26 d. pasirašytas keturšalis susitarimas dėl tarpusavio užskaitos pažeidė kreditorių eiliškumą, t. y. darbuotojų bei kitų kreditorių teises, tokiu būdu pažeidžiant CK 6.9301 straipsnį. Taip pat R. Ž. naudojo įmonės lėšas prekių ir paslaugų įsigijimui, sudarinėjo didelės apimties sutartis su reklamos agentūromis, užsakinėjo pardavimo taisyklių neatitinkančias prekes, nuomojo transporto priemones, kompiuterius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjos D. G. pareiškimą atmetė, priteisė suinteresuoto asmens R. Ž. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad teismų praktika, aiškindama senosios ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 12 dalį, iš esmės suformulavo tuos pačius kriterijus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kurie vėliau buvo įtvirtinti naujoje ĮBĮ 20 straipsnio redakcijoje. Todėl nors kreditorė pareiškime ir remiasi bankroto bylos įmonei iškėlimo metu negaliojusia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, tačiau tai nesudaro pagrindo nevertinti kreditorės pareiškime nurodytų aplinkybių.
5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nustatė, kad nors R. Ž. ir D. T. H. dalyvavo įmonių veikloje, įmonės vertėsi veikla farmacinėje srityje, tačiau vien įmonių veiklos sritis ar tam tikrų asmenų dalyvavimas jų veikloje nesudaro pagrindo konstatuoti R. Ž. neteisėtų veiksmų, sudarančių pagrindą bankrotą kvalifikuoti tyčiniu. Nors kreditorė įrodinėja, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ veikla buvo perkelta į nurodytas įmones, tačiau iš byloje pateiktų duomenų tokios aplinkybės negalima nustatyti.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonei buvo suteikinėjamos paskolos, buvo svarstomas 2011 metais atsiradusių nuostolių dengimo klausimas, sprendė, kad įmonė dar anksčiau turėjo sunkumų, o jos veikla buvo finansuojama akcininkų paskolomis. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog vienu iš įmonės akcininkų buvo pareiškėjos sutuoktinis A. G. (turėjo 24 proc. balsų), jis dalyvavo priimant sprendimus visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, todėl jam, kaip akcininkui, buvo žinoma UAB „Baltic Medical Exchange“ finansinė situacija, o taip pat turėjo būti žinomos ir tuo metu buvusio direktoriaus R. Ž. sprendimų priėmimo aplinkybės, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų anksčiau keliami įmonės veiklos perkėlimo klausimai.     
7. Iš byloje pateiktų 2011 m. sausio 5 d. visuotinio akcininkų protokolo Nr. 07-001, 2012 m. vasario 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. BME201202-20, 2011 m. kovo 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 07-002 teismas sprendė, kad akcininkai priimdavo sprendimus turto naudojimo ir valdymo klausimais, todėl pareiškėjos nurodytų produktų perleidimo UAB „GDP sprendimai“, įmonei suteiktų paskolų grąžinimo eiliškumo sprendimai buvo priimti ne vienasmeniškai tuometinio vadovo R. Ž., o visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendru akcininkų sutarimu. Duomenų apie tai, jog akcininkų sprendimai buvo nuginčyti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas vertintino, kad pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtų R. Ž. veiksmų.
8. Pareiškėja, įrodinėdama ekonomiškai nenaudingus sandorius, remiasi turto ir paslaugų (viešbučio) panaudojimo ne įmonės veiklai aplinkybėmis. Suinteresuotas asmuo paaiškino, jog pareiškėjos nurodytų daiktų realizavimo (pardavimo) aplinkybę pagrindžia bankroto administratoriaus ataskaita, pateikta bankroto byloje, todėl teismas nematė pagrindo sutikti su pareiškėjos paaiškinimais dėl turto panaudojimo. Taip pat vertino, jog aplinkybė, kad R. Ž. asmeniniam poilsiui su šeima naudojo įmonės lėšas, nepagrįsta rašytiniais įrodymais, o grindžiama tik deklaratyviais pareiškėjos teiginiais.
9. Teismas nenustatė pagrindo sutikti ir su pareiškėjos argumentais dėl įmonės veiklai reikalingų prekių bei paslaugų įsigijimo (kompiuterinės technikos nuomos, telekomunikacinių paslaugų), kadangi nepateikti šiuos argumentus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Pareiškėja įrodinėja R. Ž. nustatytus neadekvačius atlyginimus reklamos agentūroms, tačiau dėl minėtos aplinkybės pasisakė Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. liepos 18 d. operatyvumo patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-1189, kuri pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėja įrodinėdama neteisėtus R. Ž. veiksmus taip pat nepagrįstai remiasi pernelyg didelėmis mokamomis palūkanomis už suteiktas įmonei paskolas. Iš byloje pateiktų paskolų sutarčių turinio teismas nustatė, kad palūkanų dydis visiems paskolų davėjams, tarp jų ir pačios pareiškėjos D. G. vadovaujamai įmonei UAB „Hancox ir partneriai“ buvo tapatus, todėl minėta aplinkybė taip pat paneigia jos įrodinėjamą R. Ž. veikos neteisėtumą. Pačių paskolų reikalingumo pareiškėja neginčijo. 
11. Kaip nepagrįstai suteikiantį pirmumą vienam iš kreditorių UAB „Rampini“ pareiškėja nurodė 2012 m. birželio 25 d. keturšalį susitarimą dėl tarpusavio užskaitos, tačiau iš 2011 m. sausio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad akcininkai buvo susitarę prioritetine tvarka grąžinti trumpalaikes paskolas nurodytoms įmonėms (taip pat ir UAB „Rampini“). Minėta aplinkybė sudarė pagrindą bankroto administratoriui ginčyti tokį sandorį, o sprendžiant dėl tyčinio bankroto teismas vertino  ne atskirus valdymo organų veiksmus, tačiau atliktų sandorių visumą ir jų reikšmę įmonės finansinei padėčiai, todėl sprendė, kad byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, jog toks sandoris, kuomet buvo nuspręsta atsiskaityti su UAB „Rampini“, nulėmė įmonės bankrotą.
12. Teismas taip pat nenustatė pagrindo konstatuoti, jog  minėtu keturšaliu susitarimu susitartos parduoti prekės įmonei „Medipar OU“ buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kainą. Byloje nėra duomenų apie tai, kokia prekių kaina iš tiesų buvo rinkoje tuo metu.
13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, turto pardavimas mažesnėmis nei rinkos kainomis su įmone susijusiems asmenims, todėl nepripažino UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14. Pareiškėja D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti UAB „Baltic Medical Exchange“ bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tyčinį bankrotą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.
2. R. Ž. nevykdė visuotinio akcininkų susirinkimo įpareigojimų dėl įstatinio kapitalo didinimo ir akcininkų susirinkimų organizavimo.
3. Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00086-12 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnyje. R. Ž. buvo nuteistas lygtinai, tai patvirtina jo, kaip įmonės vadovo, netinkamą pareigų vykdymą.
4. Vadovo pareigų netinkamą vykdymą įrodo be pagrindo sudarytos didelės apimties sutartys su reklamos įmonėmis „Creative Media Services“ ir UAB „Euroreklama“, be pagrindo išnuomotos transporto priemonės, nors įmonei nereikėjo tiek transporto priemonių.
5. R. Ž. elektroniniai laiškai yra pakankamas pagrindas manyti, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ veikla perkelta į kitą įmonę.
6. UAB „Baltic Medical Exchange“ vadovas R. Ž., siekdamas apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, įmonės turimus sandėlio likučius 2012 m. birželio 7 d. fiktyviai pardavė mažesnėmis negu rinkos kainomis kitai susijusiai įmonei „Medipar OU“.
7. Nuo 2012 m. pradžios iki bankroto bylos iškėlimo atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, kuomet įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis.
8. R. Ž. įmonės pinigus leido ne darbo poreikių tenkinimui – pirko bilietus į krepšinio varžybas, nuomojo sodybą, nusipirko plokščiaekranį televizorių, kavos aparatą ir kt.
9. R. Ž. neefektyviai naudojo įmonės lėšas sudarydamas nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, kuomet užsakinėjo pardavimo taisyklių neatitinkančias prekes.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto administratorė prašo Vilnius apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė piktnaudžiauja procesu. Generalinės prokuratūros pavedimu FNTT prie VRM atliko ikiteisminį tyrimą, kurio metu kvalifikuotiems teismo ekspertams buvo pavesta atlikti įmonės veiklos tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu nusikalstamo bankroto požymių nebuvo nustatyta.
2. Apeliantė savo skundą grindžia ĮBĮ ir CK normomis, kurios buvo priimtos jau po bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje teisingai ir pagrįstai remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodė, jog šios normos neturi atgalinio veikimo.
3. D. G. teiginiai apie R. Ž. galimą nesąžiningumą yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. Ž. prašo Vilnius apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. D. G. atskirąjį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pareiškime, nagrinėtame pirmos instancijos teisme, todėl R. Ž. neturėjo galimybės atskirsti ir teikti įrodymus, paneigiančius šiuo argumentus ir aplinkybes.
2. Pareiškėja atskirajame skunde nenurodė kokius įrodymus konkrečiai teismas netinkamai vertino ir kodėl teismas netinkamai taikė tyčinį bankrotą reglamentuojančias normas.
3. R. Ž. ne kartą kalbėjo su akcininkais dėl tolimesnės įmonės veiklos, tačiau nė vienas iš akcininkų neišreiškė pageidavimo dengti įmonės nuostolius didinant įstatinį kapitalą papildomais įnašais ir tai patvirtina aplinkybė, kad po 2012 m. vasario mėnesio neįvyko akcininkų susirinkimai. Nė vienas iš akcininkų nekėlė netinkamo vadovo pareigų vykdymo klausimo.
4. Pareiškėjos nurodomoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad R. Ž. iššvaistė bendrovės turtą, vedė apgaulingą apskaitą ir privedė bendrovę prie bankroto.
5. Bendrovė, siekdama didinti produktų pardavimo apimtis, negalėjo apsieiti be reklamos televizijoje, todėl privalėjo sudaryti sutartis su televizija.
6. Bendrovėje buvo 13 darbuotojų ir daugumos jų funkcijų atlikimui buvo reikalingas automobilis. Vienu metu buvo nuomojami 8 automobiliai, todėl pareiškėjos nurodoma mėnesio nuomos kaina yra ne už vieną automobilį, o už visą nuomojamų automobilių parką. Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kad nuomos kaina nepagrįsta ar viršija rinkos kainą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad automobilių nuomos sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi, nes automobiliai buvo reikalingi bendrovės veikloje ir nuomos kaina atitiko rinkos kainą.
7. Pareiškėja nurodo, kad ir kitos R. Ž. vadovaujamos bendrovės bankrutavo, tačiau nenurodė kokią įtaką ši aplinkybė turi konstatuojant UAB „Baltic Medical Exchange“ tyčinį bankrotą ir kaip tai galėjo įtakoti įmonės bankrotą.
8. Teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos pateiktas elektroninis susirašinėjimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti R. Ž. neteisėtus veiksmus, nulėmusius tyčinį bankrotą.
9. Pareiškėjos nurodomas tiekėjas Maxiderma Healthcare Ltd (patikslinimas - Maxima Healthcare Ltd) su bendrove sudarytą sutartį nutraukė tik 2012 m. rugpjūčio 6 d., todėl akivaizdu, kad šis sutarties nutraukimas niekaip neįtakojo įmonės bankroto.
10. Keturšaliu susitarimu nebuvo pažeistas nė vieno kreditorių interesas, kadangi kreditoriai bet kuriuo atveju nebūtų galėję nukreipti išieškojimo į jau areštuotas prekes, kurių vertės nebūtų užtekę visų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Be to, susitarimu nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nes įmonės skola UAB „Rampini“ buvo atsiradusi anksčiau nei kitų kreditorių, todėl vertinant eiliškumo prasme, UAB „Rampini“ galėjo tenkinti savo reikalavimus pirmiau nei kiti kreditoriai. Paskolų grąžinimo eiliškumą patvirtino įmonės akcininkų susirinkimas.
11. Pareiškėja pakartotinai teikdama argumentą, kad R. Ž. įmonės pinigus leido ne darbo poreikių tenkinimui, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad nurodytas turtas ir piniginės lėšos buvo naudojamos asmeniniams vadovo poreikiams.
12. Prekė Deep Relief, kurią pirko įmonė, buvo registruota. Pareiškėjos nurodomas kaip negalimas tiekti į vaistines Multi-GYn LiQuiGel 10 ml produktas nebuvo pirktas, jis buvo tiekiamas nemokamai kaip dovana, kad šį produktą įmonė galėtų naudoti marketingo tikslais dalinant vaistininkams ir gydytojams. Tai patvirtina Bioclin sąskaita faktūra.
13. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis. Nėra įrodyta, kad R. Ž. bendrovės turtą tyčia nuostolingai iššvaistė, paslėpė, sunaikino ar sudarė sandorius, kurių vykdymas reiškė nepagrįstai didelę finansinę naštą bendrovei ar atliko veiksmus, kuriais siekė sužlugdyti bendrovę ir perkelti jos veiklą į kitą jo paties ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, ar atsiskaitė tik su tam tikrais kreditoriais, nepagrįstai suteikiant jiems pirmumo teisę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
18. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas, todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujų aplinkybių vertinimo

19. D. G. atskirąjį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pareiškime, nagrinėtame pirmosios instancijos teisme: aplinkybėmis, susijusiomis su automobilių nuoma iš UAB „Rampini“, UAB „Baltic Master“, UAB „Transporent“; aplinkybėmis, susijusiomis su kitų bendrovių – UAB „Pajuostis”, UAB „DH Medical“, bankrotais; aplinkybėmis, susijusiomis su kita civiline byla dėl nuostolių iš UAB „Baltic Medical Exchange“ vadovo priteisimo; aplinkybėmis, susijusiomis su darbuotojų atleidimu su išeitinėmis išmokomis; aplinkybėmis, susijusiomis su mokėjimais advokato padėjėjai L. R.; aplinkybėmis, susijusiomis su prekių neatitikimu pardavimo taisyklėms; aplinkybėmis, susijusiomis su R. Ž. skyrybomis ir povedybine sutartimi. Taipogi apeliantė teikia eilę naujų įrodymų, kurie yra didelės apimties ir nebuvo pateikti bei nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
20. R. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prieštarauja naujų įrodymų priėmimui ir naujų aplinkybių vertinimui, kadangi pareiškėjai šių aplinkybių nenurodžius pirmosios instancijos teisme R. Ž. neturėjo galimybės ir pakankamai laiko atskirsti ir teikti įrodymus, paneigiančius šiuo argumentus. Pasak R. Ž., apeliacinės instancijos teisme priėmus apeliantės teikiamus naujus rašytinius įrodymus ir vertinant naujas aplinkybes, bus pažeidžiamas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir R. Ž. teisė teikti atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atsakovo argumentais.
21. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja prie atskirojo skundo, grįsdama atskirajame skunde naujai nurodytas aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi pirmos instancijos teisme, pateikė naujus rašytinius įrodymus, nurodydama, kad šių įrodymų negalėjo pateikti teismui anksčiau dėl to, kad po vyro mirties ji negalėjo šių įrodymų gauti. Pareiškėjos sutuoktinis A. G. mirė 2013 m. kovo 27 d., todėl D. G. turėjo trejus metus gauti visus reikiamus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma naujų įrodymų yra 2012 metų, todėl nuo jų atsiradimo yra praėję dar daugiau laiko.
22. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, kuriuo reglamentuojamos šalių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.
23. Nurodyto pagrindu laikytina, kad apeliantė turėjo galimybę nurodyti faktines pareiškimo aplinkybes ir pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, kad jie būtų įvertinti bylos nagrinėjimo metu, todėl naujus įrodymus atsisakytina priimti, atitinkamai atsisakant vertinti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 180 straipsnis, 302 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsniai)

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis nustatyta, jog UAB „Baltic Medical Exchange“ įregistruota 2009 m. spalio 29 d.
25. Nuo 2009 m. spalio 20 d. iki 2010 m. sausio 22 d. UAB „Baltic Medical Exchange“ direktorės pareigas ėjo A. Š.; nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2013 m. sausio 14 d. direktoriumi buvo R. Ž..
26. Nuo 2009 m. spalio 29 d. iki 2010 m. sausio 29 d. UAB „Baltic Medical Exchange“ akcininkas buvo A. Z., duomenys apie vėlesnius akcininkus juridinių asmenų registre neįregistruoti, tačiau iš byloje pateiktų visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų matyti, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ akcininkais buvo UAB „Rampini“ (24 proc.), R. Ž. (24 proc.), A. G. (24 proc.) ir D. T. H. (28 proc.).

16. UAB „DH Medical“ juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. birželio 11 d., jos vadovu nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. buvo A. U.; nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. – A. Š.; nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. – D. T. H.. Taip pat nustatyta, jog nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. UAB „DH Medical“ veikė valdyba, kurios nariai buvo A. U., R. Ž. (valdybos pirmininkas) ir L. U..

17. UAB „Hancox&Co“ (pavadinimas pakeistas į UAB „Cukė“) įregistruota 2011 m. gruodžio 6 d.; nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. direktoriumi buvo R. Ž.; nuo 2014 m. balandžio 16 d. direktore išrinkta J. S.; nuo 2011 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. akcininkas buvo D. T. H., o nuo 2013 m. gruodžio 27 d. iki 2014 m. balandžio 16 d. – J. V..

18. 2012 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „Baltic Medical Exchange“ iškelta bankroto byla (toliau – „BME“ ir/ar atsakovė).

Dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu ir teismo pareigos taikyti tinkamą įstatymo redakciją

27. Vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lot. lex retro non agit). Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas. Šis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principo praktinė reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Taigi, esant neaiškumui dėl tam tikro įstatymo ar jo atskirų normų galiojimo laiko atžvilgiu, būtina nustatyti to įstatymo ar jo atskirų normų įsigaliojimo laiką, taip pat byloje aktualių faktų ir padarinių atsiradimo laiką ir klausimą spręsti vadovaujantis tuo, kad įstatymas galioja į ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2006).
28. Apeliantė tiek atskirojo skundo, tiek pareiškimo poziciją, kad R. Ž. atsiskaitymus vykdė pažeisdamas teisės aktuose nustatytą mokėjimų pinigais eiliškumą, dėl ko pažeidė kreditorių interesus, grindžia CK 6.9301 straipsniu, reglamentuojančiu atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d. Tiek atsakovės bankroto administratorė, tiek R. Ž. atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad ginčo situacijai nei minėta teisės norma, nei ĮBĮ 20 straipsnis negali būti taikomi, kadangi įsigaliojo tik 2013 m. spalio 1 d., kai tuo tarpu UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto byla iškelta 2012 m. rugsėjo 17 d., todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.7 straipsnio 2 dalį, nes nepagrįstai vadovavosi  ĮBĮ 20 straipsnio, nustatančio tyčinio bankroto požymius, redakcija, kuri atsakovės bankroto bylos iškėlimo metu negaliojo.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas bylas, turi ex officio (pagal pareigas) taikyti tinkamą įstatymo redakciją, priešingu atveju gali būti pažeistas teisės principas, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios.
30. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas šią bylą ir vadovaudamasis ĮBĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio tyčinio bankroto požymius, redakcija, įsigaliojusia nuo 2013 m. spalio 1 d., iš esmės pripažino, kad ši norma yra materialioji teisės norma, todėl ji neturi atgalinio veikimo.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pačiame ĮBĮ (2013 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. XII-237, ĮBĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nurodyta, jog ši redakcija taikoma vykdant bankroto procesus, pradėtus iki įstatymo Nr. XII-237 įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus. Taigi įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pažymėjo, kad nurodyta įstatymo redakcija taikoma toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Kasacinis teismas taip pat išaiškino proceso ir materialiosios teisės normų, esančių ĮBĮ, atskyrimą, nes priklausomai nuo to, ar konkreti norma priskirtina proceso ar materialiajai teisei, bus taikoma atitinkamai vėlesnė ar bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamos ĮBĮ redakcijos taikymas nebūtinai reiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisingai. Iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, todėl jie buvo palikti formuoti teismų praktikai. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nors kreditorė pareiškime remiasi bankroto bylos įmonei iškėlimo metu negaliojusia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, tačiau tai nesudaro pagrindo nevertinti jos nurodytų aplinkybių, juolab, kad teisės normų taikymas priskirtas teismo diskrecijai.

Dėl pagrindų konstatuoti UAB „Baltic Medical Exchange“ tyčinį bankrotą

33. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Nuo 2013 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Kasacinis teismas, iki 2013 m. spalio 1 d. galiojant ĮBĮ 20 straipsnio redakcijai formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiama nutartimi nepripažino UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto tyčiniu. Apeliantė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tyčinį bankrotą, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.
35. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, įrodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412/2010, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013).
36. Taigi pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus įmonės nemokumo fakto nustatymas. Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. B2-5369-115/2012 spręsdamas dėl UAB „Baltic Medical Exchange“ bankroto bylos iškėlimo, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatė, kad pagal 2012 m. liepos 27 d. balanso duomenis įmonės trumpalaikis turtas sudaro 626 069 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 2 523 569 Lt, įmonė patyrė 444 281 Lt nuostolių, o 2011 finansiniais metais – 1 155 322 Lt nuostolių. Taip pat teismas nustatė, kad įmonė neatsiskaito su darbuotojais. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ yra nemoki. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis buvęs įmonės vadovas R. Ž. pripažįsta, kad įmonės veikla buvo finansuojama akcininkų paskolomis,, kurios sudarė didžiąją dalį įmonės apyvartinių lėšų, kad įmonė jau 2010 metais turėjo mokumo problemų. Pagal byloje esantį 2011 metų balansą, įmonė turėjo turto už 1 105 333 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 892 542 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ jau 2011 metais buvo faktinio nemokumo būsenoje.
37. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-641-115/2013 patvirtino BUAB „Baltic Medical Exchange“ kreditorių sąrašą ir jų 1 538 540,10 Lt reikalavimus, iš kurių 140 463,96 Lt pirmos eilės, 90 910,49 Lt antros eilės ir 1 307 165,65 Lt trečios eilės kreditorių reikalavimų. Vėlesnėmis nutartimis kreditorių sąrašas buvo tikslinamas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.
38. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, o pakanka nustatyti bent vieną aplinkybę, dėl kurios kilo įmonės bankrotas. Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste.
39. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.). Bendrovės savininkai (dalyviai) turi pareigą domėtis įmonės vykdoma veikla, jos finansine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2014). Vertinant įrodymus tokio pobūdžio bylose, būtina atsižvelgti ne tik į konkretaus sandorio įtaką bendrovės turtinei padėčiai, bet ir įvertinti sandorių visumą, atsižvelgti į jų sudarymo metu buvusią situaciją bendrovėje, sandorio šalių ryšius, sandorių ekonominį pagrįstumą ir pan., nes tai reikšminga sprendžiant dėl bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais įvykdymo.
40. Iš byloje esančių duomenų ir apeliantės nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad UAB „Baltic Medical Exchange“ vadovai bei akcininkai, įmonei tapus faktiškai nemokiai, nesilaikė fiduciarinių pareigų įmonės kreditoriams. Netinkamas UAB  „Baltic Medical Exchange“ valdymas nulėmė įmonės nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o tai yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
41. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su akcininkų sprendimo didinti įmonės įstatinį kapitalą nuostoliams padengti nevykdymu, ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, keturšalį susitarimą, sukėlusį įmonei žalos.
42. 2012 m. vasario 20 d. įvyko UAB  „Baltic Medical Exchange“ akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nutarta, 2011 metais atsiradusias skolas ir kitus įsipareigojimus, tame tarpe trumpalaikes skolas akcininkams, dengti iš 2012 metų pajamų; nepasikeitus įmonės finansinei situacijai iki 2012 m. birželio 25 dienos akcininkų susirinkimo didinti įmonės įstatinį kapitalą arba skolinti; akcininkai privalo 2011 metų nuostolį dengti iš akcininkų lėšų; nuostolis dengiamas papildomais akcininkų įnašais didinant įstatinį kapitalą, proporcingai turimų akcijų skaičiui; nepadidinus įstatinio kapitalo, t. y. nepadengus nuostolių už 2011 metus, svarstyti klausimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ir įmonės vadovo veiklos, t. y. kreiptis į ekonominę policiją dėl įmonės lėšų iššvaistymo. 2012 m. birželio 25 d. akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, įmonės nuostolių papildomais įnašais didinant įstatinį kapitalą akcininkai nepadengė. Priešingai, du akcininkai – A. G. ir UAB „Rampini“, inicijavo turimų atsakovės akcijų pardavimą.

43. Apeliantė kėlė klausimą dėl 2012 m. birželio 25 d. keturšalio susitarimo dėl tarpusavio užskaitos įtakos atsakovės galimybei atsiskaityti su darbuotojais ir nurodė, kad šiuo susitarimu buvo nepagrįstai suteikta pirmumo teisė  gauti savo reikalavimo patenkinimą vienam iš kreditorių – UAB „Rampini“. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjos argumentų nepripažino įrodančiais, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Su tokia teismo pozicija sutikti nėra pagrindo.

44. Susitarimas dėl tarpusavio užskaitos savaime nėra neteisėtas sandoris, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovės vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoris turi būti vertinamas konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste. Byloje nėra jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad buvo būtina ir pagrįsta sudaryti faktiškai nemokios UAB „Baltic Medical Exchange“ skolų įskaitymo sutartį, taip pat kad šia sutartimi buvo siekta išsaugoti ir (ar) plėtoti verslą, patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus ar pan. Tokio sandorio ekonominis naudingumas tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, ypač įvertinus asmenį, kurio įsipareigojimai atsakovei buvo sumažinti, t. y. atsiskaityta su vienu kreditoriumi UAB „Rampini“, kuris buvo vienas iš atsakovės akcininkų, kelia itin pagrįstų abejonių. Bylos duomenys liudija, kad šio sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo virš dviejų milijonų litų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, tarpe jų ir kreditoriams, kurių reikalavimai susiję su darbo teisiniais santykiais. Aptariamo sandorio sudarymo nustatytomis aplinkybėmis nepateisina 2011 m. sausio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas prioritetine tvarka grąžinti trumpalaikes paskolas įmonėms tarpe jų ir UAB „Rampini“. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad toks sandoris atitiko tuometinius įmonės interesus ir verslo riziką. Todėl spręstina, kad keturšaliu susitarimu atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, jų galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.
45. 44 punkte nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-2568-506/2014 (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-205-315/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-476-677/2015) atsakovės UAB „Baltic Medical Exchange“ vadovas R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 208 straipsnio (skolininko nesąžiningumas) 1 dalį, kuri pasireiškė aptariamo keturšalio susitarimo sudarymu tuo metu, kai įmonė, neturėdama ilgalaikio turto, o turėdama 98 kreditorius ir pradelstų įsipareigojimų, susitarimo pagrindu vienai iš akcininkių – UAB „Rampini“, perdavė beveik visą įmonės turtą (prekes) ir dėl to bendrovės veiklą nutraukė, o teismas iškėlė jai bankroto bylą. Kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad atsakovės vadovo R. Ž. veiksmai po 2012 m. vasario 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo buvo piktavališki, atlikti sąmoningai kenkiant kreditorių interesams, padaryti dėl savanaudiškų paskatų, o nenulemti ekonominio būtinumo ir siekio apsaugoti kreditorių ir įmonės interesus. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko, nors apie ikiteisminį tyrimą pareiškėja buvo nurodžiusi, o atsakovės bankroto administratorius buvo išdėstęs savo poziciją dėl baudžiamojoje byloje priimtos kasacinio teismo nutarties reikšmės, sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.
46. Minėtoje baudžiamojoje byloje atsakovės vadovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau kasacinio teismo išteisintas, nesant jo veikoje apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo sudėties. Teisėjų kolegija sprendė, kad įvertinus visumą bylai reikšmingų aplinkybių nėra neabejotinai nustatyta, kad R. Ž., netinkamai įformindamas atliekamas ūkines operacijas ir taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, kurą sunaudojo ne bendrovės UAB ,,Baltic Medical Exhange“ reikmėms. Tokios išteisinimo aplinkybės neeliminuoja pagrindo civilinėje byloje, kurioje sprendžiama dėl įmonės tyčinio bankroto, pripažinti, kad įmonėje finansinė atskaitomybė buvo vedama netinkamai.
47. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad R. Ž. vadovavimo laikotarpiu įmonė nebuvo privesta prie bankroto. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų. Minėta, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų ir/ar dalyvių sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių, o bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą – turi būti vertinama aplinkybių visuma. Nagrinėjamos bylos atveju įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiškia, jog visi apeliantės nurodyti įmonės vadovo ir (ar) akcininkų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti ar kad visais jais sąmoningai buvo siekiama įmonę privesti prie bankroto. Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų nuoseklią eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

48. Remiantis nurodytais teisiniais argumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškimas atmestas, dėl netinkamo įrodymų vertinimo, lėmusio neteisingą bylos išnagrinėjimą, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės bankrotas pripažintinas tyčiniu (CPK 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

49. Esant tokiai bylos baigčiai, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos išsprendimui, todėl plačiau neanalizuotini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Trečiasis asmuo R. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas advokato pagalbos išlaidas. Apeliacinės instancijos teismui priėmus trečiajam asmeniui nepalankų procesinį sprendimą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės –  uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Medical Exchange“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nutarties kopiją išsiųsti prokurorui ir Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Teisėja                                                                                                                               Danutė Gasiūnienė