Civilinė byla Nr. e2-275-991/2024
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03686-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4.;
2.6.17.; 2.6.8.5.; 2.6.8.8.; 3.1.7.6; 3.1.7.8.;
3.1.18.6.; 3.2.6.1; 3.2.6.5.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vardu,
sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Jolitai Kinderienei, Erikai Žigalovaitei, Mortai Kungienei,
dalyvaujant ieškovės Asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius atstovėms I. K. ir advokatei Rūtai Žukaitei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Kino studija“ atstovams advokatui Mariui Grucei ir advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB Lietuvos kino studija atstovui advokatui Mariui Devyžiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius patikslintą prevencinį ieškinį atsakovei UAB „Kino studija“ dėl draudimo atlikti veiksmus, atsakovės UAB „Kino studija“ priešieškinį ieškovei Asociacijai Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius dėl ieškovės iškeldinimo iš patalpų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga (toliau ir VšĮ) Lietuvos muzikos ir teatro akademija, VšĮ Vilniaus dailės akademija, UAB Lietuvos kino studija.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą minėtose patalpose iki 2028 m. lapkričio 27 d., priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad asociaciją Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius 2009 m. įkūrė trys steigėjai: VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademija, VšĮ Vilniaus dailės akademija ir UAB Lietuvos kino studija. Tarp asociacijos steigėjų 2009 m. gruodžio 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 20091223-01, kuria steigėjai sutarė dėl bendros veiklos vykdymo. Pagal ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos 2010 m. sausio 25 d. sudarytą panaudos sutartį (toliau ir 2010 m. panaudos sutartis), ieškovei iki 2035 m. buvo perleistas 1998 kv. m plotas neįrengtų patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), projektinėms veikloms vykdyti. 2011 m. birželio 9 d. sudaryta projekto „Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius“ finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-V-01-003 (toliau ir projekto sutartis), kuria ieškovei skirta apie 2,29 mln. Eur projekto išlaidoms finansuoti. Gautos lėšos buvo panaudotos patalpoms įrengti ir pritaikyti projekto veikloms – įrengta kino infrastruktūra (komunikacijos, dujų katilai, apšiltintos sienos ir lubos, įrengtos specialiosios patalpos garso ir vaizdo studijoms, specialiai įrengta akustika, įrengtos dvi peržiūrų salės, biuro patalpos rezidentų poreikiams ir t. t.). Trišale sutartimi tarp ieškovės, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (dabar – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ieškovė įsipareigojo tęsti projekto veiklas ne mažiau nei 15 metų, t. y. iki 2028 m. lapkričio 27 d. Projektinės sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatytas lėšų grąžinimas tuo atveju, jei ieškovė ar jos steigėjai nevykdys savo įsipareigojimų. 2013 m. balandžio 30 d. ieškovė ir UAB Lietuvos kino studija sudarė patalpų panaudos sutartį (toliau ir panaudos sutartis), kuria UAB Lietuvos kino studija suteikė teisę ieškovei iki 2035 m. naudotis patalpomis projekto veikloms vykdyti.
3. Ieškovė paaiškino, kad vykstant UAB Lietuvos kino studijos bankroto procesui, 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi patalpos perleistos atsakovei. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė įsigydama patalpas žinojo apie panaudos sutartį, nes pradinis turto savininkas UAB „Lietuvos kino studija“ ir atsakovė yra susijusios įmonės. Įmonės yra susijusios per akcininkų (tikrųjų naudos gavėjų) ryšius, per bendrai veikiančius asmenis, pavyzdžiui, įgaliotas asmuo R. Ž. veikė ir atsakovės, ir UAB Lietuvos kino studijos vardu, abiejų asmenų registruota buveinė tuo pačiu adresu. Paaiškino, kad akivaizdžios sąsajos tarp šių asmenų patvirtina, jog turtas perleistas ne trečiajam asmeniui, sąžiningam įgijėjui, kuris galimai nežinojo susiklosčiusios situacijos, bet įmonei, kurie realiai yra valdoma tų pačių asmenų, t. y. įsigydama patalpas atsakovė žinojo apie ieškovės patalpose vykdomą veiklą, sutartinius patalpų savininko įsipareigojimus. Be to, atsakovė buvo informuota apie ieškovės veiklą ir veiklos sąlygas tiesiogiai, nes atsakovės direktorius M. M. dar iki nekilnojamojo turto įsigijimo ne kartą buvo apsilankęs ieškovės patalpose, dalyvavo 2016 m. ieškovės edukaciniame projekte “Mažieji kūriniai” ir skaitė paskaitą sutarties su ieškove pagrindu. Pastato, kuriame yra patalpos, įsigijimo metu ieškovė jau vykdė veiklą, o atsakovė kaip pakankamai apdairus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo žinoti apie perkamo daikto suvaržymus, nes net ir pašalinus panaudos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro, atlikti pagerinimai yra matomas faktiškai apžiūrint perkamą objektą, tiek prie įvažiavimo į sklypą, tiek prie įėjimo į ieškovės naudojamas patalpas kabo Europos Sąjungos projekto vykdymą liudijantys ženklai. Prieš įsigyjant UAB Lietuvos kino studijai prieš tai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, buvo atliktas turto vertinimas. Ieškovė 2016 m. kovo 21 d. siuntė pranešimą UAB Lietuvos kino studijos Nekilnojamojo turto vertintojui, kuris vertino visą pastatą, taip pat ir ieškovės naudojamas patalpas, pranešime nurodydama, kad ieškovės patalpos įrengtos Europos Sąjungos projekto tikslais, kurio vykdymo trukmė 15 metų, taip pat paprašė šią pateiktą informaciją pridėti prie Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos.
4. UAB Lietuvos kino studijai iškėlus bankroto bylą, 2015 m. vasario mėn. bankroto administratorius vienašališkai išregistravo panaudos sutartį, tačiau ieškovė patalpomis naudojasi iki šiol, moka už jas komunalinius mokesčius. Atsakovė 3 metus pretenzijų dėl ieškovės naudojimosi patalpomis nereiškė. 2018 m. birželio 28 d. atsakovė pasirašė bendradarbiavimo raštą, kuriuo patvirtino, kad sutinka bendradarbiauti vykdant tęstinę ieškovės strateginių veiklų programą 2019–2022 m. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. pateikė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties sudarymo, kuriame nurodė, jog, nesudarius nuomos sutarties iki 2020 m. spalio 1 d., ieškovei bus taikomas nuomos mokestis, skaičiuojamas 3 Eur + PVM už 1 kv. m., bendra suma 5944,08 Eur + PVM per mėnesį. Pranešime buvo pažymėta, kad, nesutikus sudaryti nuomos sutarties, ieškovė iki 2020 m. gruodžio 31 d. turi atlaisvinti ginčo patalpas. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė pranešimą, kuriuo pakartotinai išdėstė savo reikalavimus.
5. Ieškovė nurodė ir tai, jog teisėtai naudojasi patalpomis daugiau negu 10 metų, pasikeitus patalpų savininkui, panaudos teisiniai santykiai nebuvo modifikuoti, atsakovė dėl to nereiškė jokių pretenzijų, priešingai – bendradarbiavo su ieškove ir naudojosi dalimi patalpų. Ieškovė pažymėjo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog tarp šalių egzistuoja žodinė patalpų panaudos sutartis, o ieškovė turi teisę reikšti prevencinį ieškinį siekiant apginti savo daiktines teises nuo galimo žalos padarymo ateityje.
6. Ieškovės prevencinis ieškinys reiškiamas siekiant apginti ieškovės teisę naudotis ginčo patalpomis, kol bus įvykdytas projektas pagal projektinę sutartį. Nutraukus panaudos santykius, ieškovei kiltų didelė žala: ji netektų didelės vertės turto (išsikraustant iš ginčo patalpų didžioji dalis atliktų nekilnojamojo turto pagerinimų negalėtų būti atskiriami nuo patalpų), taip pat būtų neįvykdyti įsipareigojimai pagal projektinę sutartį, sutriktų mokymo procesas dviejose svarbiose aukštosiose mokyklose – VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir VšĮ Vilniaus dailės akademijoje. Nutraukus panaudos santykius būtų pažeistas viešasis interesas, kurio pažeidimas visų pirma pasireikštų projekto įgyvendinimui skirtų Europos Sąjungos lėšų grąžinimu, o tai savo ruožtu gali neigiamai įtakoti ir Europos Sąjungos politiką skiriant Lietuvos Respublikai lėšas. Atsakovės bendravimas su ieškove rodo, jog teises pažeidžiantys veiksmai (iškeldinimas iš patalpų ir (ar) trukdymas jomis naudotis) gali būti atlikti, o tai kelia žalos atsiradimo ieškovei pavojų, nes bus apribota ieškovės veikla ir ieškovė patirs daugiau nei 2 milijonus eurų nuostolių. Atsakovė, nepaisant to, kad yra puikiai informuota apie tokių veiksmų pasekmes, elgiasi nesąžiningai, siekdama iškraustyti ieškovę iš ginčo patalpų. Ieškovė pažymėjo, kad net ir sąžiningo turto savininko nuosavybės teisė nėra absoliuti ir naudojimasis šia teise gali būti ribojamas kitų asmenų interesų gynimo ribose. Vienašališkas panaudos sutarties nutraukimas gali būti laikomas neteisėtais veiksmais, jeigu toks sutartinių teisinių santykių nutraukimas, kaip kad nagrinėjamo bylos atveju, prieštarautų pamatiniams sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei būtų įgyvendinamas piktnaudžiaujant tokia teise, sukeliant neproporcingą naštą kontrahentui. Prielaidas apie nesąžiningus atsakovės ketinimus liudija ir tas faktas, kad ieškovė yra įrengusi ir naudojasi tik šeštąja pastato dalimi, kas leidžia atsakovei netrukdomai vykdyti veiklą likusiose pastato patalpose, tačiau atsakovė nėra tinkamai įrengusi likusios pastato dalies, o tik siekia nesąžiningai pasinaudoti jau sukurtu gerbūviu. Ieškovė į ginčo patalpų pagerinimus, kurių neįmanoma atskirti nuo pagrindinio daikto, iš viso investavo 767840,00 Eur (palyginimui – atsakovė įsigijo patalpas už 338 800 Eur). Fiziškai neįmanomų atskirti investicijų palikimas atsakovei, ne tik prieštarautų projekto vykdymo tikslams, bet ir pažeistų ieškovės interesus, sukeltų žalą Asociacijos dalyviams bei turėtų neigiamos įtakos viešajam interesui, tuo tarpu leidus naudotis patalpomis iki 2028 m. lapkričio 27 d. būtų tinkamai įgyvendintas projektas, o atsakovė gautų naudos, t. y. perimtų įrengtas (ir taip ženkliai pagerintas) ginčo patalpas, kurios pilnai pritaikytos kino industrijos poreikiams, nepažeidžiant viešojo intereso.
7. Atsakovė atsiliepime į patikslintą prevencinį ieškinį nurodė, kad patikslintu prevenciniu ieškiniu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovė nurodė, kad 2010 m. sausio 25 d. panaudos sutartis buvo pakeista į nuomos sutartį, nes 2013 m. balandžio 30 d. tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studijos sudaryta patalpų nuomos sutartis (toliau ir 2013 m. nuomos sutartis), pagal kurią patalpos buvo išnuomotos už 6000 Lt plius PVM mokestį iki 2022 m. balandžio 30 d. Iškėlus UAB Lietuvos kino studijai bankroto bylą, 2015 m. vasario mėn. buvo nutraukta nuomos sutartis, o ne ieškovės nurodoma panaudos sutartis. Taigi tiek 2010 m. sausio 25 d. patalpų panaudos sutartis, tiek ją pakeitusi 2013 m. balandžio 30 d. patalpų nuomos sutartis, kurių pagrindu ieškovė naudojosi patalpomis, yra pasibaigusios. Vadinasi, minėtos sutartys negali būti laikomos ieškovės naudojimosi patalpomis juridiniu pagrindu.
9. Atsakovė paaiškino, kad 2017 m. balandžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo patalpas be jokių suvaržymų. Ieškovės ir atsakovės niekada nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Įsigijusi ginčo patalpas, atsakovė siekė suderinti nuomos sutarties sudarymo klausimus, jos tikslas buvo gauti pajamų. Nepavykus deryboms dėl nuomos, atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. gruodžio 21 d. pareikalavo iš ieškovės išsikelti ir atlaisvinti patalpas. Jei teismas laikytų, jog tarp ginčo šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tai atsakovės 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimas turėtų būti pripažįstamas kaip tinkamas informavimas apie panaudos teisinių santykių nutraukimą, nes atsakovė nustatė trijų mėnesių terminą arba nuomos sutarčiai sudaryti, arba patalpoms atlaisvinti. Esant nutrauktoms panaudos ir nuomos sutartims, ieškovė nebeturi teisės naudotis ginčo patalpomis. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovei realus pavojus atsirasti žalai yra kilęs nuo 2015 metų, kada bankroto administratorius nutraukė 2013 m. nuomos sutartį.
10. Atsakovė pateikė priešieškinį, prašydama iškeldinti ieškovę iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti jas atlaisvinti, priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog ieškovės ir atsakovės niekada nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, šalims nepavykus susitarti dėl patalpų nuomos, atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. raštais pareikalavo ieškovę išsikelti ir atlaisvinti patalpas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jei teismas pripažintų, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos teisiniai santykiai, atsakovė prašė 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimą laikyti ieškovės informavimu apie panaudos teisinių santykių nutraukimą.
12. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
13. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį papildomai nurodė, jog deryboms tarp ieškovės ir atsakovės dėl nuomos sutarties sudarymo nepavykus, ieškovė nuo 2017 m. balandžio mėn. toliau tęsė veiklą ginčo patalpose, o atsakovė dėl to nereiškė pretenzijų, nerašė ir neteikė sąskaitų – faktūrų, ieškovė suteikė galimybę naudotis atsakovei ieškovės įrengtais sanitariniais mazgais bei bendromis patalpomis. Teigė, kad ieškovė ginčo patalpomis naudojasi teisėtai, pagal nuo 2010 m. susiklosčiusius panaudos teisinius santykius. Ieškovė pažymėjo, kad, priešingai nei nurodė atsakovė, įsigydama patalpas atsakovė žinojo apie jose vykdomą ieškovės veiklą ir daikto apsunkinimus. Paaiškino, kad, vadovaujantis viešais duomenimis, 2017 m. UAB „Lietuvos kino studija“ buvo valdoma vienintelio akcininko UAB „Filmvesta“, kuri buvo valdoma trijų akcininkų: 51 proc. turėjo UAB „Financeline“, 39,1 proc. visų balsų priklausė buvusiam UAB „Lietuvos kino studija“ vadovui R. Š. ir 9,9 proc. M. M.. UAB „Financeline“ 100 proc. akcijų priklausė T. S.. Atsakovės steigėjais ir akcininkais 2017 metais tapo UAB „Financeline“, kuriai atiteko 75 proc. akcijų ir dabartinis atsakovės direktorius M. M., turintis 25 proc. akcijų. Nurodė, kad ieškovei pareiškus kreditorinį reikalavimą UAB „Lietuvos kino studija“ bankroto byloje, derybų procese dėl taikos kartu su UAB „Lietuvos kino studija“ akcininku T. S. dalyvavo ir tuo metu įgaliotas teisininkas R. Ž.. Taigi tiek UAB „Lietuvos kino studija“, tiek vėliau patalpas perėmusios atsakovės vardu veikė ir tebeveikia tas pats įgaliotas asmuo R. Ž., UAB „R. J.“ direktorius. Teigė, kad šie duomenys patvirtina, kad tiek buvęs, tiek esamas patalpų savininkas (tikrasis juridinių asmenų naudos gavėjas) sutampa. Sąsajos tarp minėtų asmenų patvirtina, kad turtas perleistas ne trečiajam asmeniui, sąžiningam įgijėjui, kuris nežinojo susiklosčiusios situacijos, bet įmonei, kuri yra valdoma tų pačių asmenų. Ieškovės teigimu, atsakovės pozicija dėl teisinių santykių nebuvimo nenuosekli, nes atsakovė siuntė raginimus apmokėti sąskaitas už naudojimąsi patalpomis, bet nepagrindė, kokiu pagrindu turėtų būti mokamas nuomos mokestis bei kuo vadovaujantis apskaičiuota reikalaujama suma. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovė nenurodė, kaip siūlo spręsti investicijų, padarytų į patalpų pagerinimą atlyginimo klausimą.
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lietuvos kino studija“ atsiliepime į prevencinį ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ji neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl gali pasisakyti tik dėl faktinių aplinkybių, prašė prevencinio ieškinio ir priešieškinio patenkinimo klausimus spręsti teismo nuožiūra.
15. Teismo posėdyje ieškovės atstovės I. K. ir advokatė Rūta Žukaitė C.P. patikslintą prevencinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Patikslinus prevencinį ieškinį papildomai pažymėjo, kad laiko, jog ieškovę ir atsakovę sieja faktiniai panaudos santykiai.
16. Teismo posėdžiu metu atsakovės atstovai advokato padėjėja Agnė Litvinaitė ir advokatas Marius Grucė nurodė, kad su patikslintu prevenciniu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai, taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Lietuvos kino studija“ atstovas advokatas Marius Devyžis patikslinto prevencinio ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimus prašė spręsti teismo nuožiūra, taip pat prašė spręsti klausimą dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų byloje atlyginimo. Nurodė, kad UAB „Lietuvos kino studija“ laikytina trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą prašė spręsti atsižvelgiant į šią aplinkybę.
18. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VšĮ Vilniaus dailės akademija ir VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademija atsiliepimų į patikslintą prevencinį ieškinį nepateikė, trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikti prašymai nagrinėti bylą trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Patikslintas prevencinis ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 23 d. sudaryta Sutartis tarp ieškovės asociacijos ir narių, kuria ieškovė ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Lietuvos kino studija“, VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir VšĮ Vilniaus dailės akademija, susitarė dėl tikslinių įnašų dydžių, studentų bei rezidentų galimybės naudotis asociacijos turtu užtikrinimo bei kitų klausimų, susijusių su menų inkubatoriaus veikla, sprendimo užtikrinimo.
20. Tarp ieškovės ir UAB „Lietuvos kino studija“ 2010 m. sausio 25 d. sudaryta Patalpų panaudos sutartis (toliau ir 2010 m. panaudos sutartis), pagal kurią UAB „Lietuvos kino studija“ perdavė ieškovei laikinai ir neatlygintinai naudoti ir valdyti 1981,36 kv. m. ploto patalpas, esančias pastate Kino studija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad patalpos perduodamos neatlygintinai naudoti ir valdyti iki 2023 m. birželio 30 d.
21. 2011 m. birželio 9 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir ieškovė pasirašyta projekto Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius finansavimo ir administravimo sutartis, kuria nustatyta ES fondų ir (arba) valstybės biudžeto lėšų finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Sutartyje nustatyta, kad projektui finansuoti skiriama iki 2 292 456,85 Eur (7 915 395 Lt) suma, o ieškovė įsipareigoja skirti projektui įgyvendinti ne mažiau kaip (416 600 Lt) sumą. Sutarties 10.9. punkte nustatyta, kad ieškovė (projekto vykdytojas) įsipareigoja 15 metų po projekto pabaigos be įgyvendinančios institucijos (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros) ir (ar) ministerijos (Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos) raštiško sutikimo nekeisti savo veiklos, kuriai skiriamos finansavimo lėšos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukti šios veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti, jeigu tai galėtų pažeisti Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punktą, jei ieškovė (projekto vykdytojas), įgyvendindamas projektą, nesilaiko sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, įgyvendinančioji institucija (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra) turi teisę inicijuoti, o ministerija (Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas.
22. Tarp ieškovės ir UAB „Lietuvos kino studija“ 2013 m. balandžio 30 d. pasirašyta Patalpų nuomos sutartis Nr. 20130430-01 (toliau ir 2013 m. nuomos sutartis), pagal kurią UAB „Lietuvos kino studija“ išnuomojo ieškovei laikinai ir atlygintinai naudoti ir valdyti 1981,36 kv. m. ploto patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpos perduodamos naudotis iki 2022 m. balandžio 30 d., o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, kuris sudaro 1737,72 Eur (6000 Lt) plius PVM per mėnesį. Sutartyje nurodyta, kad nuomos mokestis mokamas vieną kartą per metus, ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d., nuomos mokesčio apmokėjimui išrašoma PVM sąskaita – faktūra.
23. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5727-467/2015 UAB „Lietuvos kino studija“ iškėlė bankroto bylą. Ieškovė 2015 m. kovo 10 d. pateikė 2 369 618,06 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Lietuvos kino studija“ bankroto byloje.
24. Tarp ieškovės ir M. M. 2016 m. lapkričio 24 d. sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2016/11/24-1, pagal kurią M. M. įsipareigojo per ieškovės vykdomą projektą „Kūrybinių industrijų seminaras – dirbtuvės Mažieji kūriniai“ pravesti paskaitą reklamos kūrimo tema kūrybinių dirbtuvių metu, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutarties 4.1. punkte nurodytą kainą.
25. UAB „Lietuvos kino studija“ bankroto byloje pasirašyta 2016 m. spalio 24 d. taikos sutartis tarp kreditorių, nurodytų sutarties priede Nr. 1, UAB „Lietuvos kino studija“, UAB „Filmvesta“ ir R. Š., pagal kurią trečiosios eilės UAB „Lietuvos kino studija“ kreditoriai atsisakė tam tikrų dalių savo reikalavimų, hipotekos kreditoriui UAB „Financeline, turinčiam 2 226 649,60 Eur dydžio reikalavimą, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos nuosavybės teise perduodamas turtas, t. y. pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 11497,35 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 22 d. įvertintas 904 000 Eur, o hipotekos kreditorius UAB „Financeline“ atsisako likusios 1 322 649,60 Eur reikalavimo dalies. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarčiai, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta bankroto byla UAB „Lietuvos kino studija“ atžvilgiu, 2017 m. sausio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu hipotekos kreditorius nuosavybės teises į hipotekos sutarties pagrindu įkeistą turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido UAB „Hermis Fund Management“. Tarp UAB „Hermis Fund Management“ ir atsakovės 2017 m. balandžio 28 d. sudaryta Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis (registro Nr. DP-926), kuria pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovei ir atsakovė įgijo į jį nuosavybės teise.
26. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. spalio mėnesį vyko derybos dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo.
27. Iš 2018 m. birželio 28 d. bendradarbiavimo rašto Lietuvos kultūros tarybai matyti, jog UAB „Kino studija“ sutinka bendradarbiauti vystant Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus veiklą.
28. Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimo nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl nuomos sutarties sudarymo ir mokesčio mokėjimo. Pranešime nurodyta, jog nuo 2020 m. spalio 1 dienos neatsižvelgiant į faktą ar bus sudaryta patalpų nuomos sutartis ar ne, bus skaičiuojamas nuomos mokestis už vieną mėnesį 3 Eur+ PVM už 1 kv. m., kas bendroje sumoje sudaro 5 944,08 Eur + PVM ; atsisakius sudaryti patalpų nuomos sutartį, nurodyta patalpas atlaisvinti iki 2020 m. gruodžio 31 dienos; taip pat įpareigota iki 2020 spalio 1 dienos pateikti informaciją / duomenis apie tai kokios patalpos yra subnuomojamos, jų sutarčių kopijas arba informaciją apie subnuomininkus bei jų kontaktinius duomenis bei apie tai kokios sutartys yra sudarytos susijusios su namo priežiūra bei aptarnavimu, pateikti jų sąrašą bei sudarytų sutarčių kopijas.
29. Atsakovė 2020 m. gruodžio 21 d. raštu ieškovei pakartotinai nurodė, jog ieškovė turi išsikraustyti iš ginčo patalpų iki 2020 m. gruodžio 31 d.
30. Atsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitas – faktūras už administracinių patalpų nuomą už spalio mėn., lapkričio mėn. už kiekvieną mėnesį po 7192,34 Eur sumą (5944,08 Eur plius 1248,28 Eur PVM), taip pat už gruodžio mėn. 6538,94 Eur sumai (5404,08 Eur plius 1134,86 Eur PVM).
31. UAB „Lietuvos kino studija“ 2010 m. rugsėjo 30 d. akcininkų sąrašas patvirtina, jog akcininkas yra UAB „Filmvesta“, į. k. (duomenys neskelbtini). Pagal 2017 m. gruodžio 15 d. akcininkų sprendimą matyti, kad UAB „Filmvesta“ akcininkai UAB „Financeline“, R. Š. ir M. M.. UAB „Financeline“ 2014 m. gegužės 23 d. akcininkų sąrašas patvirtina, kad šios įmonės akcininkas yra T. S.. Pateikta UAB „Kino studija“ steigimo sutartimi nustatyta, jog šios įmonės steigėjais yra M. M. ir UAB „Financeline“. Pateiktas UAB „Kino studija“ 2020 m. kovo 18 d. akcininkų sąrašas patvirtina, jog 2020 m. sausio 9 d. UAB „Kino studija“ akcininkai buvo UAB „Investena“ ir M. M..
Dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo
32. Ieškovė patikslintame prevenciniame ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės egzistuoja žodinė patalpų panaudos sutartis. Ieškovės atstovės teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovė laiko, kad tarp ieškovės ir atsakovės, po to, kai atsakovė įgijo nuosavybės teise ginčo patalpas, susiklostė faktiniai panaudos santykiai. Atsakovė su šiomis aplinkybėmis nesutinka, teigia, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai ir ieškovė be teisinio pagrindo naudojasi atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1202-647/2021 ieškinį tenkino, uždraudė atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), uždraudė atsakovei trukdyti vykdyti ieškovės veiklą minėtose patalpose, atsakovės priešieškinį ieškovei atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 6255,70 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-22-864/2022 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės 1972,62 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-781/2023 panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kokios aplinkybės nebuvo vertintos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, pateikė su šiomis aplinkybėmis susijusius išaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą prevencinį ieškinį, kuriuo įrodinėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai panaudos santykiai, taip pat iš esmės pripažino, jog teisiniai santykiai tarp ieškovės ir UAB Lietuvos kino studija, perleidus ginčo patalpas, atsakovei nutrūko ir šių aplinkybių nebeįrodinėjo.
34. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Teismas negali pildyti ar keisti ieškovo ieškinio faktinio pagrindo, nes tokiu būdu teismas, pirma, nepaisytų paties ieškovo valios ieškinyje remtis tam tikromis aplinkybėmis, antra, pažeistų atsakovo teises, nes atsakovas veiksmingai gali gintis tik nuo tokių reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, kurias savo ieškinyje nurodo ieškovas.
35. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gražino civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pateikė patikslintą prevencinį ieškinį, kuriuo patikslino prevencinio ieškinio faktinį pagrindą, dalis kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų prarado aktualumą nagrinėjamu atveju.
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).
37. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. spalio mėnesį vyko derybos dėl ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo. Ieškovės atstovė I. K. 2017 m. spalio 17 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, jog reikalinga pasirašyta panaudos/nuomos sutartis, kuri užtikrintų ieškovės veiklos tęstinumą, paaiškino, kad sunkiai pavyktų mokėti nuomos mokestį, prašė parengti sutartį kuo artimesnę buvusiai. Iš atsakovės 2017 m. spalio 18 d. gautas atsakymas su prašymu pateikti Europos Sąjungos projekto dokumentus dėl projekto termino. Ieškovės atstovė 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu paštu patikslino, kad, kadangi projektų finansavimo intensyvumas yra 95 procentai, veiklos tęstinumo reikalavimas 15 metų. Ieškovės atstovė 2017 m. spalio 18 d. elektroniniame laiške nurodo, jog yra aptarę naujosios UAB „Kino studija“ tapimą asociacijos nare, asociacijos steigimo sutartyje numatytas narių įnašo į projektą dydis, kas sudarė 5 procentus biudžeto, UAB „Lietuvos kino studija“ įmoka turėjo būti 150 000 Lt (43 443 Eur), siūlo, jog naujojo asociacijos nario įnašas galėtų būti patalpų suteikimas 15 metų. Atsakovė 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu paštu atsakė ieškovei, kad, jei atsakovės įnašas sudarytų 50 000 Eur, nuomos mokestis galėtų būti 500 Eur plius PVM ir per 9 metus sumos susidengtų, tuomet patalpų nuoma būtų atsakovės įnašas. Ieškovė 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku ieškovei nurodė, kad su tokiu pasiūlymu sutiktų. Iš susirašinėjimų elektroniniu paštu tarp šalių matyti, kad toliau vyko derybos dėl sutarties rašytinio projekto, tačiau šalys nesuderino nuomos sutarties rašytinio teksto ir sutartis nebuvo pasirašyta. Ieškovės atstovė I. K. 2018 m. vasario 4 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę, paaiškindama, kad ieškovė yra ne pelno siekianti organizacija, kadangi pagal Europos Sąjungos projekto investiciją panaudos sutartis buvo sudaryta 22 metams, t. y. iki 2035 metų, į patalpas investuota 767 840 Eur, todėl faktinis patalpų pagerinimas kiekvieną mėnesį sudaro 2908 Eur, prašė leisti sudaryti patalpų nuomos sutartį, kuo artimesnėmis sąlygomis, kuriomis paskaičiuota Europos Sąjungos projekto investicija į šias patalpas, pridėjo nuomos sutarties projektą su siūlomu 100 Eur plius PVM mėnesiui dydžio nuomos mokesčio suma. Iš 2018 m. birželio 28 d. bendradarbiavimo rašto Lietuvos kultūros tarybai matyti, jog UAB „Kino studija“ sutinka bendradarbiauti vystant Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus veiklą.
38. Įvertinus tarp šalių 2017 m. vykusios susirašinėjimo turinį matyti, kad šalys iš esmės tarėsi dėl tarpusavio bendradarbiavimo, atsakovei taip pat buvo suteikta galimybė naudotis ieškovės įrengtomis ir naudojamomis patalpomis, atsakovė ketino stoti į asociaciją, sumokėti nario mokestį, jį sumokant per naudojimąsi ginčo patalpomis, t. y. išdalinus nario mokestį per projekto laikotarpį ir taip nustatant nuomos mokestį, įvardinant tokius tarpusavio santykius nuomos santykiais. Išdėstytos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp šalių vyko derybos dėl rašytinės nuomos sutarties sudarymo, tačiau susitarimas tarp šalių nebuvo pasiektas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki 2017 m. spalio mėn. ar po 2018 m. pradžios iki 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė kėlė klausimą dėl nuomos sutarties sudarymo bei nuomos mokesčio mokėjimo, atsakovė neišrašė ir nesiuntė ieškovei sąskaitų už patalpų nuomą, tačiau ieškovė ginčo patalpomis naudojosi, mokėjo patalpų išlaikymo mokesčius.
39. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovės elgesį, atsižvelgiant į tai, kad, nors derybos tarp šalių vyko, tačiau nuomos sutartis nebuvo sudaryta, darytina išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė teisiniai panaudos santykiai (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. CK 6.479 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis ir nėra duomenų, jog šalys susitarė dėl konkretaus panaudos teisinių santykių termino, laikytina, kad tarp šalių susiklostė neterminuotos panaudos teisiniai santykiai.
40. Atsakovė prašo, tuo atveju, jei teismas laikytų, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, laikyti, jog 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimas buvo įspėjimas atsakovei apie panaudos santykių nutraukimą. Iš byloje pateikto 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimo matyti, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl nuomos sutarties sudarymo ir mokesčio mokėjimo. Pranešime nurodyta, jog nuo 2020 m. spalio 1 dienos neatsižvelgiant į faktą ar bus sudaryta patalpų nuomos sutartis ar ne, bus skaičiuojamas nuomos mokestis už vieną mėnesį 3 Eur + PVM už 1 kv. m., kas bendroje sumoje sudaro 5 944,08 Eur + PVM; atsisakius sudaryti patalpų nuomos sutartį, nurodyta patalpas atlaisvinti iki 2020 m. gruodžio 31 dienos; taip pat pareikalavo iki 2020 spalio 1 dienos pateikti informaciją/duomenis apie tai kokios patalpos yra subnuomojamos, jų sutarčių kopijas arba informaciją apie subnuomininkus bei jų kontaktinius duomenis bei apie tai kokios sutartys yra sudarytos susijusios su namo priežiūra bei aptarnavimu, pateikti jų sąrašą bei sudarytų sutarčių kopijas. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Sutarties šalies valia nutraukti neterminuotos panaudos teisinius santykius turi būti išreikšta aiškiai. Pažymėtina, kad atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog šalių nesiejo jokie teisiniai santykiai ir ieškovė be teisinio pagrindo naudojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, taigi atsakovė, siųsdama ieškovei 2020 m. rugsėjo 25 d. pranešimą, nesiekė įspėti apie neterminuotų panaudos santykių nutraukimą.
41. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog tarp šalių susiklostė neterminuotos teisinės panaudos santykiai, kurie teismo sprendimo priėmimo metu nėra nutraukti ar pasibaigę.
Dėl patikslinto prevencinio ieškinio
42. Ieškovė patikslintu prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovei nutraukti panaudos teisinius santykius ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą minėtose patalpose iki 2028 m. lapkričio 27 d. Ieškovė teigia, kad įrodytos visos įstatyme nustatytos bei kasacinio teismo praktikoje nurodomos prevenciniam ieškiniui tenkinti būtinos sąlygos. Atsakovė su pareikštu patikslintu prevenciniu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad byloje nenustatyta viena iš sąlygų prevenciniam ieškiniui patenkinti, t. y. būsimi neteisėti veiksmai, nes atsakovės teisė pasinaudoti įstatyme nustatyta teise vienašališkai nutraukti panaudos sutartį su ieškove negali būti laikoma neteisėtu veiksmu ar piktnaudžiavimu teise.
43. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
44. Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas. Taigi, prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai).
45. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 21 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2021, 25 punktas; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 34 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 31 punktas).
46. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 35 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 32 punktas).
47. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai. Taigi prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Klaipėdos Smeltė“ v UAB „Birių krovinių terminalas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-73/2008; 2009 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. Ž. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-415/2009; kt.).
48. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė patikslintą prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei nutraukti negyvenamųjų patalpų panaudos teisinius santykius ir iškeldinti ieškovę iš patalpų bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose iki projekto pabaigos, t. y. 2028 m. lapkričio 27 d. Ieškovė teigia, kad dėl panaudos teisinių santykių nutraukimo ir iškeldinimo jai bus padaryta daugiau nei dviejų milijonų eurų žala, kuri pasireikš projektui finansuoti skirtų Europos Sąjungos lėšų grąžinimu. Taigi ieškovė iš esmės įrodinėja, jog atsakovės neteisėtais veiksmais nagrinėjamu atveju laikytinas panaudos teisinių santykių su ieškove nutraukimas.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-781/2023, kuria panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Taigi CK yra įtvirtinta panaudos šalių teisė nutraukti neterminuotos panaudos teisinius santykius. Tokiu atveju šalies veiksmai, kuriais ji siekia pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe pabaigti sutartinius santykius, patys savaime negali būti pripažįstami neteisėtais, nenustačius kitų su sutartinių teisinių santykių nutraukimu susijusių pažeidimų (pranešimo apie sutarties nutraukimą termino laikymasis, aiškus valios nutraukti sutartį kitai šaliai išreiškimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad nutraukus sutartį ieškovė galbūt patirs neigiamų turtinių padarinių, savaime nelemia atsakovės veiksmų neteisėtumo.
50. Tai, kad atsakovė byloje pateikė priešieškinį dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, patvirtina, jog atsakovė ketina imtis veiksmų dėl santykių su ieškove nutraukimo bei jos iškeldinimo.
51. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad proporcingumo principas reikalauja surasti išsiskiriančių ir tarpusavyje konkuruojančių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009). Taikant proporcingumo principą svarbu atsakyti į klausimą: ar priemonė tinkama pageidaujamam tikslui pasiekti; ar ji tokia reikalinga; ar per daug nesuvaržo asmenų, palyginus su pageidaujamo tikslo pasiekimu. Vadovaujantis šiais kriterijais reikalaujama, kad siekiant teisėtų tikslų taikomos priemonės būtų būtinos. Elgtis nepažeidžiant proporcingumo principo reiškia elgtis protingai (CK 1.5 straipsnis). Proporcingumo principas reikalauja, kad, siekiant teisėtų tikslų, būtų taikomos ir tinkamos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2013).
52. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 m. birželio 9 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ir ieškovė pasirašyta projekto Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius finansavimo ir administravimo sutartis, kuria nustatyta ES fondų ir (arba) valstybės biudžeto lėšų finansavimo ir administravimo tvarka bei sąlygos. Sutartyje nustatyta, kad projektui finansuoti skiriama iki 2 292 456,85 Eur (7 915 395 Lt) suma, o ieškovė įsipareigoja skirti projektui įgyvendinti ne mažiau kaip (416 600 Lt) sumą. Sutarties 10.9. punkte nustatyta, kad ieškovė (projekto vykdytojas) įsipareigoja 15 metų po projekto pabaigos be įgyvendinančios institucijos (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros) ir (ar) ministerijos (Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos) raštiško sutikimo nekeisti savo veiklos, kuriai skiriamos finansavimo lėšos, pobūdžio ar įgyvendinimo sąlygų ir nenutraukti šios veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti, jeigu tai galėtų pažeisti Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatas. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9.1. punktą, jei ieškovė (projekto vykdytojas), įgyvendindamas projektą, nesilaiko sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, įgyvendinančioji institucija (VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra) turi teisę inicijuoti, o ministerija (Lietuvos Respublikos ūkio ministerija) ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Kadangi ieškovė po projekto pabaigos pradėjo vykdyti veiklą 2013 metais, ieškovė turi vykdyto veiklą ir nekeisti jos sąlygų iki 2028 m. lapkričio 27 d., priešingu atveju ieškovė turės pareigą grąžinti daugiau nei 2 milijonus eurų Europos Sąjungos lėšų. Tai reiškia, kad, jei būtų nutraukti tarp šalių susiklostę panaudos teisiniai santykiai ir ieškovė iškeldinta iš patalpų, kuriose nuo projekto pradžios vykdo veiklą, ieškovė patirtų didelę žalą. Iš nurodytų Europos Sąjungos lėšų pagal priemonę „Asistentas-2“ ieškovės poreikiams ginčo patalpose buvo įrengta 1998 kv. m kino infrastruktūra: komunikacijos, dujų katilai, apšildytos sienos bei lubos, įrengtos specialiosios patalpos garso ir vaizdo studijoms, specialiai įrengta akustika, dvi peržiūrų salės, biuro patalpos rezidentų poreikiams ir kita. Ieškovė neturi kitų patalpų, į kurias galėtų perkelti savo veiklą, be to, net ir ieškovės iškeldinimas iš patalpų reikštų, kad didžiosios dalies investicijų atskyrimas būtų atliekamas pažeidžiant Europos Sąjungos lėšomis atliktus patalpų pagerinimus.
53. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė visą pastatą, kuriame yra ginčo patalpos įsigijo už 338 000 Eur, o ieškovė atliko ginčo patalpų pagerinimus lėšomis, gautomis iš Europos Sąjungos projekto, už 767 840 Eur. Pažymėtina, kad po projektinės veiklos vykdymo termino pabaigos 2028 m. lapkričio 27 d. atsakovei liks ginčo patalpose esantį įranga, nes ieškovei nėra įmanoma išmontuoti įrangos jos nesugadinant ir jai nepadarant žalos. Be to, ginčo patalpos už minėtas lėšas yra pilnai įrengtos, atliktas jų remontas tiek patalpų viduje, tiek pastato išorėje. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovė nuosavybės teise yra įgijusi žemės sklypą su pastatų kompleksu, ieškovė naudojasi tik nedidele dalimi pastatuose esančių patalpų, tuo tarpu kitos atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra laisvos ir nenaudojamos bei gali būti įrengiamos ir išnuomojamos ar kitais pagrindais, siekiant gauti pelno, perduodamos kitiems asmenims. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai naudojasi ginčo patalpomis, jas prižiūri, moka mokesčiu už komunalines paslaugas.
54. Pastebėtina, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. duomenys apie atsakovės, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Lietuvos kino studija“, UAB „Financeline“, UAB „Filmvesta“, UAB „Hermis fund management“ sąsajas, tarp ieškovės ir M. M. (atsakovės direktoriaus) 2016 m. lapkričio 24 d. sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2016/11/24-1, fotonuotraukos, iš kurių pastato išorėje matoma informacija apie patalpose vykdomą Europos Sąjungos projektinę veiklą, patvirtina, jog atsakovė įsigydama patalpas žinojo ar turėjo žinoti apie ieškovės vykdomą veiklą atsakovės įsigyjamose patalpose.
55. Taigi, nors atsakovės ketinimas pasinaudoti įstatyme numatyta teise nutraukti sutartinius santykius su ieškove bei ieškovę iškeldinti iš ginčo patalpų savaime negali būti laikoma atsakovės neteisėtais veiksmais, tačiau, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog nenutraukus panaudos teisinių santykių tarp šalių iki konkretaus termino, t. y. 2028 m. lapkričio 27 d., būtų įgyvendinamas proporcingumo principas, nei viena iš šalių nepatirtų žalos ir būtų užtikrinami abiejų šalių interesai.
56. Įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių visuomenės vertybių užtikrinimui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010, 2013 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2013). Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę.
57. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo patalpose yra Europos Sąjungos lėšomis kino kūrimui sukurta infrastruktūra, kurią leidžiama naudoti audiovizualinį meną kuriantiems asmenimis, studentams, jose rengiami tarptautiniai edukaciniai projektai. Ieškovei nutraukus veiklos vykdymą iki projektinėje sutartyje numatyto termino, kaip jau minėta, projektinės sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktas numato lėšų grąžinimą, taigi egzistuoja realus pavojus ieškovei, kaip asociacijai, prarasti Europos Sąjungos paramą ir jos pagalba sukurtą infrastruktūrą, o suinteresuotos visuomenės grupei (menininkams, studentams ir kitiems asmenims, besinaudojantiems ginčo patalpose įrengta infrastruktūra) kyla pavojus prarasti galimybę naudotis Europos Sąjungos lėšų pagalba sukurtu gerbūviu. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad susiklosčius tokiai situacijai, jog būtų reikalinga grąžinti pinigines lėšas Europos Sąjungai dėl tos priežasties, kad pažeisti sutartiniai įsipareigojimai, kiltų abejonių dėl valstybės patikimumo gaunant ir naudojant projektines Europos Sąjungos lėšas apskritai. Esant nurodytoms aplinkybės, darytina išvada, jog ieškovės iškeldinimas iš patalpų iki projekte numatyto veiklos termino, laikytinas viešojo intereso pažeidimu.
58. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į proporcingumo principą, byloje nustatytą viešąjį interesą, teismas pripažįsta, kad ieškovė įrodė visas prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, todėl ieškovės patikslintas prevencinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, atsakovei uždraustina nutraukti panaudos teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės ir atsakovės, ir imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą minėtose patalpose iki 2028 m. lapkričio 27 d.
Dėl priešieškinio reikalavimo
59. Atsakovė priešieškiniu prašo iškeldinti ieškovę iš atsakovei priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti jas atlaisvinti. Ieškovė su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę neterminuoti panaudos teisiniai santykiai, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, pripažinta, jog ieškovės patikslintas prevencinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, uždraudžiat atsakovei iki 2028 m. lapkričio 27 d. nutraukti panaudos santykius, imtis ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų veiksmų bei trukdyti ieškovei vykdyti veiklą ginčo patalpose, teismas daro išvadą, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimus, todėl atsakovės priešieškinis atmestinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
60. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei uždrausta imtis ieškovės iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), veiksmų, taip pat kitų veiksmų, trukdančių ieškovei vykdyti veiklą patalpose, įskaitant, bet neapsiribojant draudimą riboti ieškovės darbuotojų ir kitų lankytojų patekimą į patalpas, draudimą nutraukti komunalinių paslaugų teikimą patalpoms. Teismo sprendimui įsiteisėjus, teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
62. Kadangi ieškovės patikslintas prevencinis ieškinys tenkintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 113,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 17 627,04 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 17 740,04 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos, įvertinus byloje keliamų klausimų bei proceso sudėtingumą, pateiktus procesinius dokumentus bei atstovavimo teismo posėdžiuose trukmę, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose, 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeistose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus dydžius ir jų neviršija.
63. Byloje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lietuvos kino studija“ pateikė patikslintą prašymą dėl 6621,12 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Nors paskutinis patikslintas prašymas pateiktas baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau, įvertinus tai, kad trečiojo asmens atstovas informavo teismą, jog pageidauja tokį prašymą pateikti, prašymas priimtinas ir spręstinas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lietuvos kino studija“ nurodė, jog dalyvauja atsakovės pusėje, ieškovės patikslintą prevencinį ieškinį tenkinus ir atsakovės priešieškinį atmetus, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
64. Teismas šioje byloje patyrė 41,97 Eur (14,48 Eur pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų duomenis, 6,13 Eur pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. pažymą, 35,84 Eur pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 12 d. pažymą) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės patikslintą prevencinį ieškinį tenkinus visiškai, atsakovės priešieškinį atmetus, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys, jog atsakovė 2023 m. sausio 3 d. sumokėjo 14,48 Eur pašto išlaidų valstybei, iš atsakovės priteistina 41,97 Eur išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės Asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius patikslintą prevencinį ieškinį tenkinti, atsakovės UAB „Kino studija“ priešieškinį atmesti.
Uždrausti atsakovei UAB „Kino Studija“ nutraukti panaudos teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovės Asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius ir atsakovės UAB „Kino studija“, ir imtis ieškovės Asociacijos Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius iškeldinimo iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei uždrausti imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei Asociacijai Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius vykdyti veiklą minėtose patalpose iki 2028 m. lapkričio 27 d.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kino studija“ 17 740,04 Eur (septyniolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei Asociacijai Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius.
Priteisti iš atsakovės UAB „Kino studija“ 41,97 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 97 ct) valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova