Civilinė byla Nr. eB2-2221-436/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00065-2017-7

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.4.3.7.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Kaunas 

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas,

sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,

dalyvaujant pareiškėjos (kreditorės) I. Ž. atstovei advokatei E. M.,

atsakovės

trečiajam asmeniui S. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės I. Ž. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Dumesta“ ir ko bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovei UAB ,,Dumesta“ ir ko iškelta bankroto byla.

Kreditorė I. Ž. pateikė bankroto administratorei prašymą patvirtinti įmonės bankroto byloje 168 667,01 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 26 250 Eur netesybos, 142 317,01 Eur nuostoliai, susiję su statybos padarinių žemės sklypo dalyje pašalinimu, ir 100 Eur už lokalinės sąmatos parengimą. 

Atsakovės BUAB ,,Dumesta“ ir ko bankroto administratorė su pareikštu finansiniu reikalavimu nesutiko ir prašė jo netvirtinti.

Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies ir patvirtinto jos 7 300 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB ,,Dumesta“ ir ko bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos I. Ž. finansinio reikalavimo pagrįstumo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija šioje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos dalies dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą atsakovei neatlikus sutartinių žemės sklypo sutvarkymo darbų esmės.

Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi pasiūlė kreditorei I. Ž. ir atsakovės bankroto administratoriui pateikti papildomus įrodymus, susijusius su nagrinėjamu ginču.

Kreditorės I. Ž. atstovė savo atstovaujamosios vardu pateikė teismui patikslintą prašymą, prašydama patvirtinti BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje 285 919 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kuris susideda iš 7 300 Eur netesybų, 278 399 Eur padarytos žalos turtui ir 220 Eur papildomų nuostolių.

Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtino 285 699 Eur dydžio kreditorės I. Ž. finansinį reikalavimą BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės I. Ž. 278 399 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, jog nagrinėjamojoje byloje pareiškėja privalo įrodyti patirtus nuostolius (pareiškėjos žemės sklypo dalyje atsakovės įrengtos aikštelės darbų (daiktų) kiekius ir jų pašalinimo kainą), kuriems nustatyti reikia surinkti naujus įrodymus, nes pareiškėjos pateiktų įrodymų nepakanka ir netikslinga nuostolius apskaičiuoti remiantis civilinėje byloje Nr. e2-1128-638/2017 pateiktos ekspertizės duomenimis. Kolegija patikslino pareiškėjos pareigą įrodyti 278 399,00 Eur dydžio nuostolius. Išaiškino, jog pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018).

Kreditorės I. Ž. atstovė savo atstovaujamosios vardu 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui patikslintą prašymą, prašydama patvirtinti BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje 393 670,83 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Prašyme nurodoma, kad tokį kreditorės I. Ž. patirtos žalos dėl žemės sklypo dalies sugadinimo dydį patvirtina 2018 m. gruodžio 4 d. teismo eksperto V. Š. „Statybinės veiklos žalos suskaičiavimo aktas Nr. 117“ su priedu – lokaline sąmata.

Teismo posėdžio metu kreditorės I. Ž. atstovė patikslintą prašymą prašė tenkinti, taip pat prašė priteisti iš atsakovės kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas – iš viso 3 270 Eur. 

Teismo posėdžio metu BUAB „Dumesta“ ir ko administratoriaus atstovė advokato padėjėja A. G. su patikslintu prašymu patvirtinti 393 670,83 Eur dydžio kreditorės I. Ž. finansinį reikalavimą sutiko visiškai. Taip pat neprieštaravo bylinėjimosi išlaidų priteisimui.

Trečiasis asmuo S. K. pritarė kreditorės I. Ž. pozicijai.  

Prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo tenkinamas.

Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Pagal teismų praktiką, tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą; tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-99/2014).

Kreditorės prašymas grindžiamas tuo, kad UAB „Dumesta“ ir ko pagal panaudos sutartį jai suteiktoje I. Ž. žemės sklypo dalyje (600 m2), vykdydama savo ūkinę veiklą, įrengė aikštelę su nuovaža didžiagabaritėms transporto priemonėms, gabenančioms vėjo jėgainę, įvažiuoti ir vėjo jėgainei iškrauti bei sandėliuoti. Šalių susitarimu panaudos sutartis buvo nutraukta nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., o UAB „Dumesta“ ir ko įsipareigojo pašalinti savo veiklos naudotoje sklypo dalyje padarinius ir sutvarkyti naudotą sklypo dalį iki 2015 m. rugsėjo 3 d., nesutvarkius – mokėti po 50 Eur delspinigius už kiekvieną tolimesnę dieną iki sklypo sutvarkymo, kuris turėjo būti įformintas priėmimo – perdavimo aktu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-697-985/2018 kreditorės reikalavimas dėl žalos atlyginimo jos perduotoje naudotis įmonei sklypo dalyje (6 arų ploto) yra patenkintas. Tačiau nagrinėjamu atveju kreditorė įrodinėja, kad faktiškai sugadinta ieškovės sklypo dalis yra didesnė, t. y. iš viso 993 m2. Faktiškai sugadinto kreditorės sklypo dalyje, viršijančioje 6 arus, t. y. 393 m2 plote, kreditorės realiai patirtos žalos atlyginimo reikalavimas iš BUAB „Dumesta“ ir ko yra grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl to civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, taip pat ir žalos dydį, turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo.

Kreditorės prašymu teismas išdavė jai teismo liudijimą, suteikiantį teisę pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, gauti įrodymus, patvirtinančius jos patirtų nuostolių dydį dėl dalies ginčo žemės sklypo sugadinimo.

Ginčo sklypo dalies užteršimo statybinėmis atliekomis tyrimą atliko statybinės veiklos teismo ekspertas V. Š.. Į bylą pateiktas minėto teismo eksperto Statybinės veiklos žalos suskaičiavimo aktas Nr. 117 ir jo priedas – lokalinė sąmata patvirtina, kad nuostolių dydis padarytas kreditorei I. Ž., atsakovui mišriomis statybinėmis atliekomis užteršus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio dalį žemės sklypo yra 393 670,83 Eur.

Kaip jau nutartyje minėta, atlikus specialų sklypo užteršimo statybinėmis atliekomis tyrimą, byloje neliko ginčo, jog žemės sklypo fizinės būklės atkūrimo kaštai sudaro 393 670,83 Eur.

Teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti teismo eksperto nustatytu nuostolių dydžiu, nes į bylą pateiktas Statybinės veiklos žalos suskaičiavimo aktas Nr. 117 ir jo priedas – lokalinė sąmata yra leistini rašytiniai įrodymai ir pakankami žalos dydžiui nustatyti (CPK 177, 180, 185 straipsniai).

 Tokiu būdu byloje nustatytos ir nutartyje aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė UAB „Dumesta“ ir ko atliko neteisėtus veiksmus – nesutvarkė ieškovei priklausančio žemės sklypo dalies, neišvežė sukauptų statybinių medžiagų, dėl ko žemės sklypo savininkei buvo padaryta 393 670,83 Eur dydžio žala, kurią privalo atlyginti atsakovė.

Kreditorė prašo priteisti šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios patirtos bylos nagrinėjimo metu siekiant įrodyti žalos, padarytos jos žemės sklypo daliai, dydį, t. y. 100 Eur išlaidos už darbų sklypo sutvarkymui sąmatos sudarymą, 120 Eur išlaidos už matininko atliktus žemės matavimus, siekiant nustatyti tikslų sugadinto žemės sklypo plotą ir 600 Eur už teismo eksperto atliktą tyrimą – iš viso 820 Eur. Taip pat kreditorė prašo priteisti 2 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinis teismas, aiškindamas šio punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės bankroto administratoriui pradinėse proceso stadijose ginčijo kreditorės finansinį reikalavimą dėl ko jai teko rinkti įrodymus, siekiant įrodyti patirtos žalos dydį, pagrįstomis pripažįsta kreditorės patirtas 100 Eur išlaidų už darbų sklypo sutvarkymui sąmatos sudarymą, 120 Eur dydžio išlaidas už matininko atliktus žemės matavimus ir 600 Eur išlaidas už teismo eksperto atliktą žemės sklypo užteršimo tyrimą – iš viso 820 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, trukmę, advokato darbo ir laiko sąnaudas, pagrįstomis pripažįsta kreditorės patirtas 2 450 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 291–292 straipsniais,

n u t a r i a :

patvirtinti kreditorės I. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 393 670,83 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt trijų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt eurų ir 83 ct) dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje.

Priteisti kreditorei I. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko 3 270 Eur (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, išieškant jas iš atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko administravimui skirtų lėšų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                 Arūnas Rudzinskas