Administracinė
byla Nr. N63?5138/2010
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo
Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo J. T. (J. T.)
apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio
15 d. nutarimo J. T. administracinio teisės pažeidimo
byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos
komisariato (toliau – ir Institucija)
pareigūnas 2009 m. lapkričio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo
protokolą J. T. (J. T.) dėl to, kad jis 2009 m. lapkričio 30 d.,
5 val. 35 min., Vilniuje, Laisvės pr., vairavo transporto priemonę Mitsubishi,
valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini), būdamas neblaivus (2,4 promilės), neatsižvelgė į
eismo sąlygas, atitinkamai nepasirinko greičio, nesuvaldė automobilio,
apsivertė ir apgadino automobilį bei nepateikė draudimo. Taip pažeidė Kelių
eismo taisyklių 133 ir 16 punktus bei padarė Lietuvos Respublikos
administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje
ir 1241 straipsnio 6 dalyje numatytus pažeidimus.
Vilniaus miesto 2 apylinkės
teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutarimu pripažino J. T. kaltu, padarius administracinį
teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnyje 4 dalyje, ir skyrė jam 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6
mėnesiams. Už ATPK 1241 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą teismas skyrė
30 Lt baudą. Minėtas nuobaudas teismas subendrino ir galutinai paskyrė 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams
6 mėnesiams. Be to, teismas nutarė iškelti administracinių teisės
pažeidimų bylas pagal ATPK 1872 straipsnį V. Z.,
R. K. (R. K.) ir J.
L. Nurodė, kad J. T. kaltė įrodyta administracinio
teisės pažeidimo protokolu, autoįvykio schema, alkotesterio parodymais,
policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, teisme apklaustų liudytojų D. S., R. O., V. S. parodymais. Teismas manė, kad J. T. ir jo advokato iniciatyva teisme apklaustų liudytojų R. K., V. Z. ir J.
L. parodymai, lyginant juos su nuosekliais ir išsamiais policijos pareigūnų
parodymais, yra prieštaringi ir neatitinka rašytinės bylos medžiagos. Teismas
neturi pagrindo abejoti pareigūnų R. O. ir D. S. parodymais, kad jiems atvykus į įvykio vietą prie
apvirtusio džipo, ten buvo neblaivūs J. T. ir jo draugas R. K. Pareigūnai patvirtino, jog girdėjo kaip J. T. skambino žmonai, prašė jos atvažiuoti ir už jį
prisiimti kaltę. Supratęs, kad pareigūnai išgirdo jo pokalbį, J.
T. pripažino savo kaltę ir jiems padavė automobilio dokumentus. Tačiau po
to, atvykus žmonai, atsisakė prisipažinti ir pradėjo gąsdinti pareigūnus
atleidimu iš darbo. Liudytoja V. Z. yra J.
T. faktinė žmona, R. K. yra jo draugas, o J. L. yra V. Z. draugė. Teismas vertino,
kad šie asmenys, siekdami padėti J. T. išvengti
atsakomybės, davė melagingus parodymus, nors buvo įspėti dėl administracinės
atsakomybės už melagingų parodymų davimą (ATPK 1872 str.) ir
pasirašė pasižadėjimą. Teismas padarė išvadą, kad jie melagingai tvirtino, jog automobilį
vairavo ir su juo apsivertė V. Z.. Šie liudytojai
klaidino teismą ir trukdė byloje nustatyti objektyvią tiesą. Skirdamas nuobaudą
J. T., teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo
asmenybę.
Apeliaciniu skundu J. T. prašo panaikinti
teismo nutarimą ir nutraukti bylą jo ir liudytojų V. Z.,
R. K. bei J. L. atžvilgiu. Nurodo,
kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, nes byloje rėmėsi tik pareigūnų bei
pravažiavusio pro eismo įvykio vietą liudytojo parodymais. Apelianto nuomone,
jo kaltė buvo nustatinėjama remiantis tik prielaidomis, pažeidžiant teisėtumo,
objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir piliečių lygybės įstatymams principus. Remiasi
ATPK 286 straipsniu, ir nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas yra pažymėjęs (nutartys bylose Nr. N3-443/2006, N62-4341/2009
ir kt.), kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą
teismo sprendimą. Ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau –
ir Konvencija) įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Pareiškėjo
manymu, pareigūnų parodymai yra nekonkretūs ir neobjektyvūs. Administracinio
teisės pažeidimo esmė (protokole ir teismo sprendime) liko neatskleista, už teismo
nutarime nustatytus KET 133 ir 16 punkto pažeidimus apeliantas negalėjo būti
patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame
procese, galioja nekaltumo prezumpcija (žr. 2007 m. sausio 26 d. nutartį byloje
Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartį byloje Nr. N9-677/2006).
Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai
motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi
nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės
juos pašalinti, jie aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens
naudai (žr. 2004 m. kovo 4 d. nutarimą byloje Nr. N3-955/2007).
V. Z., R. K. ir J.
L. parodymai nepaneigti, tačiau jiems iškeltos administracinės bylos už tariamai padarytus ATPK 1872
straipsnio pažeidimus. Byloje
padaryti procesiniai administracinių bylų teisenos pažeidimai yra esminiai, jų
negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl teismo nutarimas turi būti naikinamas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
ATPK 286 straipsnyje nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės
pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje; nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu
nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų
įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens
teisė įmotyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos
asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus,
nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, interalia
motyvuojamojoje nutarimo dalyje
nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos
teismo išvados; argumentus, dėl kurių
teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik
išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę.
Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo
asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių
pasekmių bylos baigčiai (nutartys bylose Nr. N3-443/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p.
27, Nr. N62-4341/2009).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad
administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti
išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis
byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai
reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų
nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo
aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257
straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip
objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi –
vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas,
nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada
išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos,
įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, išnagrinėjo
apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir byloje esančią medžiagą. Teisėjų
kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė
bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas
proceso įstatymų reikalavimų bei tinkamai motyvavo nutarimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto
kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė policijos
pareigūnus R. O. ir D. S. (b. l.
24?25), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytus asmenis V. Z., R. K. ir
J. L.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai
pasirėmė pareigūnų parodymais, kurie yra nuoseklūs ir
paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą įvykio versiją. Pabrėžtina,
jog jokių aplinkybių, dėl kurių pažeidimus forminę policijos pareigūnai būtų
suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių
nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi minėtais
parodymais nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota
administracinio teisės pažeidimo protokole.
Pabrėžtina, jog pareigūnas R. O. teisme parodė, kad J. T. bandė
įkalbėti kitą asmenį prisiimti kaltę. Supratęs, kad pareigūnas šį pokalbį
girdėjo ir suprato, J. T. prisipažino vairavęs
automobilį, tačiau vėliau vėl tvirtino, kad automobilį vairavo V.
Z.. Visa tai leidžia teismui apelianto paaiškinimus vertinti kaip
pasirinktą gynybos taktiką.
Liudytojų V. Z., R. K. ir
J. L. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ir išdėstė
išsamius jų atmetimo motyvus: minėti parodymai prieštarauja rašytinei bylos
medžiagai bei nuosekliems pareigūnų parodymams. Be to, V. Z.,
R. K. ir J. L. yra administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens artimieji ir draugai, t. y. yra suinteresuoti
padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, todėl jų parodymai vertintini
kritiškai.
Liudytojai V. Z., R. K. ir
J. L. buvo įspėti (b. l. 23, 25) dėl atsakomybės pagal ATPK 1872 straipsnį, kuris numato
atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Kadangi byloje nustatyta, jog J. T. neblaivus vairavo automobilį ir su juo apsivertė
administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, o minėti liudytojai teisme teigė priešingai, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai iškėlė V. Z., R. K. ir
J. L. administracinio teisės pažeidimo bylas pagal ATPK 1872 straipsnį.
Apelianto argumentas, kad
administracinio teisės pažeidimo esmė Institucijos surašytame protokole ir
teismo nutarime neatskleista, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija
pažymi, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo
nutarime aiškiai nurodyta, kokiomis veikomis J. T. padarė
jam inkriminuotus pažeidimus, ir kokios teisės aktų normos nustato atsakomybę
už šiuos pažeidimus. Pabrėžtina, kad ATPK 126 straipsnio normos nėra
blanketinės, atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams
neblaiviems šiame straipsnyje numatyta tiesiogiai, todėl jokios nuorodos į
kitus teisės aktus šiuo atveju neturi būti daromos.
Atsižvelgiant į tai, kas
nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas
išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK
284 str. 1 d.), tinkamai, t. y.
pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų
bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine
sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.)
ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo
nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
J. T. (J. T.) apeliacinį
skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m.
balandžio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Roma
Sabina Alimienė
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius