Administracinė byla Nr. eI-3282-484/2017

Proceso Nr. 3-61-3-01228-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjai I. B., jos atstovui advokatui V. M., atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei D. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėja I. B. (toliau - ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. P-178 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorei I. B.“ ir jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu įsakymu, skunde nurodo, kad nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Generalinio prokuroro įsakyme nėra aiškiai nurodyta, kokiais jos veiksmais pasireiškė veikimo ar neveikimo neteisėtumas, t. y. kokios teisės normos buvo pažeistos konkrečiais veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjos teigimu, tarnybinė nuobauda paskirta už pernelyg bendro pobūdžio normų pažeidimą, t. y. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio pažeidimus. Pareiškėjos nuomone, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos pažeistos teisės normos neįtvirtina prokuroro pareigos elgtis (atlikti konkrečius veiksmus) būtent taip, kaip tai nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvada (toliau - ir Išvada) nėra motyvuota, joje surašytos aplinkybės įvertintos neobjektyviai, vienašališkai. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklaustas tyrėjas, atlikęs ikiteisminio tyrimo veiksmus, nebuvo įvertinti jos paaiškinimai dėl tyrėjo galimai netinkamai atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Tuo, pareiškėjos manymu, buvo pažeisti Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, 18.1 ir 18.2 papunkčiai.

Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu veikė savarankiškai, atsižvelgdama į tyrimo metu buvusias aplinkybes. Mano, kad pasirinko tinkamą ikiteisminio tyrimo kryptį ir galimus veikimo variantus. Ginčijamame įsakyme nurodytų teisės aktų nepažeidė, atliko tuos procesinius veiksmus, kuriuos manė esant reikalinga atlikti pagal ikiteisminio tyrimo aplinkybes, o juos atlikdama vadovavosi įstatymais ir protingumo principu, paisė vaiko interesų.

Pareiškėja nesutinka, jog ji pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio nuostatas, nes ikiteisminis tyrimas, kuriam ji vadovavo, buvo atliktas per trumpą laiką, t. y. per devynias dienas.

I. B. skunde taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, t. y. tyrėjo veiksmus, atliktus ikiteisminio tyrimo metu, vertino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos pareigūnai, kurie Tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono  policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų įvertinimo reaguojant ir atliekant tyrimo veiksmus dėl 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimo apie galimą mažamečio sumušimą“ konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas tyrimą atliko tinkamai ir nėra pagrindo abejoti jo kompetencija. Generalinio prokuroro sudaryta Tarnybinio patikrinimo komisija nepagrįstai vertino ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus, peržengdama jiems nustatytos užduoties ribas bei neturėdama tam kompetencijos. Todėl mano, jog ji, kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 2 ir 3 dalių nepažeidė.

Pareiškėja nesutinka ir su Tarnybinio patikrinimo išvados teiginiais, jog ji pažeidė Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 ( 2015 m. birželio 2 d. įsakymo 1-139 redakcija), 12.4 ir 12.7 punktus. Tarnybinio patikrinimo metu Komisija negavusi tyrėjo paaiškinimo, nepagrįstai abejojo jos teiginiais, kad ji davė tyrėjui privalomus nurodymus žodžiu. Todėl mano, jog šioje dalyje tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, Išvada šioje dalyje taip pat yra nepagrįsta ir šios aplinkybės turėtų būti pašalintos iš tarnybinio pažeidimo sudėties.

Pareiškėja teigia, jog skundžiamame įsakyme nepagrįstai nurodyta, jog ji neužtikrino mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Apie ikiteisminį tyrimą buvo pranešta Vaiko teisių apsaugos skyriui, kurie galėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese. Vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos vertinimo komisija 207 m. vasario 24 d. išvadoje  „Dėl vaiko teisių apsaugos skyriaus veiklos vertinimo“ nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnautojai netinkamai atliko savo pareigas.

Pareiškėjos teigimu, Baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato, jog prokuroras ikiteisminio tyrimo metu privalo imtis priemonių dėl mažamečio apklausos. Šis procesinis veiksmas, anot pareiškėjos, yra prokuroro diskrecija. Ikiteisminio tyrimo metu mažametis nebuvo apklaustas atsižvelgiant į jo amžių, buvusią situaciją, kuri mažamečiui kėlė nerimą, nemalonius pojūčius ir siekiant išvengti traumuojančio poveikio vaikui. Priimdama sprendimą neapklausti mažamečio, vadovavosi Rekomendacijų dėl nepilnamečio apklausos 3 punktu, kuriame numatyta, kad dėl socialinės ir psichologinės brandos ypatumų bei siekiant išvengti baudžiamojo proceso traumuojančio poveikio, procesiniai veiksmai su nepilnamečiais ir ypač mažamečiai, atliekami tik išimtinais atvejais.

Pareiškėjos vertinimu, asmens pripažinimas nukentėjusiuoju yra pirmiausia ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinė kompetencija bei diskrecija. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje asmuo turi būti pripažintas nukentėjusiuoju. Pasitikėdama tyrėjo pasirinkta ikiteisminio tyrimo strategija bei susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neturėjo pagrindo manyti, kad mažamečio vaiko motina trukdė ikiteisminio tyrimo eigai, nes tyrėjas leido jai dalyvauti ikiteisminiame tyrime, o ikiteisminio tyrimo duomenys rodė, jog vaiku rūpinamasi, šeima neįtraukta į socialinės rizikos sąrašą. Skunde taip pat pažymi, kad teisės aktai nenustato pareigos ar termino prokurorui spręsti vaiko atstovavimo klausimą. Tyrėjas vaiko neapklausė, todėl  nebuvo pagrindo spręsti jo atstovavimo klausimo bei nebuvo pagrindo prokuroro nutarimu atsisakyti leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio interesams.

Pareiškėja nesutinka ir su kaltinimu, jog ji nereagavo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas neišsamiai ir nevisapusiškai, nenustatytos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo tyrėjui žodinius nurodymus telefonu davė 2016 m. lapkričio 24 d. Užduotis teismo medicinos specialistui buvo paskirta nedelsiant. Specialistui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašo kopija, specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą arba kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2016 m. lapkričio 23 d. Mano, kad specialisto išvada buvo konkreti, o iš gautos ikiteisminio tyrimo medžiagos neturėjo pagrindo nepasitikėti ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimais ar specialisto išvada. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinta iškelta versija, apklausti liudytojai. Pareiškėja nesutinka ir su tuo, jog jos nurodymas G. K. apklausti specialiuoju liudytoju buvo pavėluotas. Jos žinioje ikiteisminis tyrimas buvo nuo 2016 m. lapkričio 24 d. Sprendimą G. K. apklausti specialiuoju liudytoju priėmė 2016 m. lapkričio 28 d.

Taip pat pareiškėja nesutinka ir su tuo, jog ji pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 207 straipsnio 2 dalį, Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. -290 redakcija) (toliau – Kompetencijos nuostatai) 14.1.6 punktą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, surašytas protokolas. Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo komisija nepagrįstai vertino protokolą, kaip neišsamų.

I. B. nepagrįstu laiko ir Tarnybinio patikrinimo komisijos išvadą, jog sprendimas, kad nepadaryta nusikalstama veika iš esmės grįsta tik suinteresuotų ikiteisminio tyrimo nutraukimu asmenų G. K. ir M. A. parodymais bei jų tyrime pateikta versija, kad mažametis susižalojo pats, nors specialisto 2016 m. lapkričio 25 d. išvadoje nebuvo paneigta ir mažamečio sumušimo versija. Ikiteisminio tyrimo duomenis įvertino 2016 m. lapkričio 28 d. gavusi tyrėjo tarnybinį pranešimą, kuriame buvo išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir padaryta išvada, kad nėra duomenų, jog padaryta nusikalstama veika numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje. Duomenų pagrindžiančių, kad buvo padaryta nusikalstama veika nebuvo nustatyta, todėl 2016 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėja skunde pripažino, kad priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą tą pačią dieną įkėlė į IBPS ir jis turėjo būti prieinamas aukštesniajam prokurorui, turinčiam teisę patikrinti bet kurį procesinį sprendimą. Nurodytą dieną prokuratūros informacinė sistema IBPS neveikė, todėl nepavyko suformuoti užduoties. Dėl didelio darbo krūvio perduoti nutarimą kitą dieną pamiršo.

Pareiškėjos nuomone, jos procesiniai veiksmai buvo vertinami ne konkretaus atlikto ikiteisminio tyrimo kontekste, o vertinant kitą rezonansinę bylą  - mažamečio nužudymą. Tik dėl didelio rezonanso viešojoje erdvėje buvo panaikintas jos priimtas 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Būtent mažamečio vaiko mirtis, pareiškėjos nuomone, sukėlė didelį visuomenės, o ypač žiniasklaidos, susidomėjimą šiuo ikiteisminiu tyrimu. Iki šio įvykio ikiteisminis tyrimas buvo laikomas nedidelės apimties tyrimu. Ikiteisminio tyrimo metu ir praėjus daugiau nei mėnesiui po jo pabaigos jokie priekaištai jai nebuvo reiškiami.

Pareiškėja nesutinka, kad ji padarė žalą prokuratūros, kaip valstybės institucijos, prestižui visuomenėje. Jos veiksmais tariamai sukeltos neigiamos pasekmės yra per daug abstrakčios, neleidžiančios daryti kategoriškų išvadų, jog būtent dėl jos kaltės ir veiksmų (neveikimo) buvo diskredituota prokuratūra, visuomenėje sukeltas nesaugumo jausmas, kad nusikaltimo auka nebus tinkamai pasirūpinta. Tarnybinio patikrinimo komisija netyrė jos kaltės dėl kiekvieno konstatuoto tarnybinio pažeidimo, jos nepagrindė ir netgi, priešingai – nurodė, kad ikiteisminio tyrimo eigai įtaką turėjo ne vien jos veiksmai, bet ir nepakankamai kvalifikuotas ikiteisminio tyrimo pareigūno darbas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų neveikimas. Tarnybinio patikrinimo komisija, konstatavusi, jog neįžvelgia tiesioginio priežastinio ryšio tarp jos padaryto tarnybinio pažeidimo ir vėliau kilusių skaudžių pasekmių, Išvados 25 puslapyje jau visiškai nepagrįstai nurodė, kad jos veiksmų pasekmė – M. A. nužudymas.

Generalinis prokuroras, skirdamas jai tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė į jos ilgą ir sąžiningą darbą prokuratūroje, ankstesnių nuobaudų neturėjimą, į tai, kad jos elgesys realių neigiamų pasekmių neturėjo, o taip pat į tai, kad jos pasirinktai ikiteisminio tyrimo krypčiai turėjo įtakos ir kvalifikacijos stoka, didelis tiesioginio darbo krūvis bei kitų institucijų neveikimas. Pažeidimų anksčiau nebuvo turėjusi, tyčios nekontroliuoti ikiteisminio tyrimo ar jį vilkinti nebuvo. Mano, kad paskirtoji tarnybinė nuobauda – papeikimas yra neproporcinga ir neadekvati (el. byla, tomas I, puslapiai 1- 13).

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su I. B. skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir atsiliepime nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu nebuvo padaryta esminių ginčijamo įsakymo priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą. Ginčijamas įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgta į reikšmingas tarnybinei atsakomybei aplinkybes. Ginčijamame įsakyme nurodyta pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis, t. y. įvardinti priešingi teisei veiksmai (netinkamas konkrečių prokuroro pareigų organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą bei jam vadovaujant atlikimas, nurodyta kaltės forma (neatsargumas) bei jos rūšis (nerūpestingumas), sukelti neigiami padariniai (pažeistos mažamečio teisės baudžiamajame procese, sukeltas nesaugumo jausmas, kad nusikaltimo auka nebus pasirūpinta ir kt.), priežastinis ryšys tarp pareiškėjos veiksmų bei atsiradusių padarinių.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundu, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai ir vienašališkai. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjai buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, reikšti prašymus. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėja jokių prašymų (apklausti tyrėją, išvykti į vietą) neteikė. Tarnybinio patikrinimo metu buvo tikrinami ir vertinami pareiškėjos veiksmai konkrečioje ikiteisminio tyrimo stadijoje. I. B. 2017 m. kovo 7 d.  paaiškinime nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir skunde teismui, t. y. apie tai,  kad 2016 m. lapkričio 24 d. tyrėjui žodžiu davė nurodymus: skubiai išreikalauti medicininius duomenis iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, nedelsiant surašyti užduotį specialistui, apklausti G. K. ir kt. Tarnybinio patikrinimo metu 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 17.2.-2040 buvo kreiptasi į ikiteisminį tyrimą atlikusį tyrėją, prašant iki 2017 m. kovo 10 d. nurodyti, kada, kokia forma pareiškėja davė nurodymus bei kokius veiksmus, vykdydamas jos nurodymus, atliko ikiteisminiame tyrime. Tačiau nei iki nustatyto termino, nei vėliau atsakymas iš tyrėjo gautas nebuvo. Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis nedelsiant nebuvo parengta užduotis specialistui, G. K. nebuvo nedelsiant apklaustas, vaikas nepripažintas nukentėjusiuoju.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už netinkamą prokuroro pareigų ikiteisminiame tyrime vykdymą. Ikiteisminio tyrimo organizavimas, kontrolė ir vadovavimas jam yra išimtinė prokuroro funkcija, įtvirtinta galiojančiuose įstatymuose (Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 16 straipsnio 1 dalis, 164 straipsnio 1 dalis).

Generalinės prokuratūros teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad: pareiškėja kaip teritorinės prokuratūros prokurorė nuo 2016-11-24 iki 2016-12-01 organizavo ir kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54919-16, kurį atliko policijos tyrėjas; ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016-11-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalį dėl galimo mažamečio M. A., t. y. (duomenys neskelbtini) metų vaiko (toliau ir mažametis, vaikas), sužalojimo artimoje aplinkoje (turint informaciją, kad mažametį galėjo sužaloti kartu gyvenantis jo motinos M. A. sugyventinis G. K.); nors ikiteisminis tyrimas pradėtas ir atliktas dėl galimo mažamečio sužalojimo, vaikas ikiteisminiame tyrime neapklaustas, jis nepripažintas nukentėjusiuoju, nespręstas klausimas ir dėl jo atstovavimo ikiteisminiame tyrime; mažametis specialisto apžiūrai nusiųstas po 2 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2016-11-25); ikiteisminiame tyrime neapklausti visi asmenys, 2016-11-23 tiesiogiai bendravę su mažamečiu (policijos pareigūnė A. V., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir VTAS) darbuotoja G. S.), kuriems mažametis tiesiogiai nurodė, kad jį sumušė G. K., neapklausti ir visi gyvenamojo namo, kuriame gyveno mažametis, kaimynai (apklaustas vienas asmuo, gimęs (duomenys neskelbtini) m.); galimai prieš mažametį smurtavęs asmuo - G. K. apklaustas tik po 5 dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2016-11-28), nors jis gyveno kartu su vaiku; nesurinkti G. K. charakterizuojantys duomenys; gavus specialisto išvadą (2016-11-25 Nr. G3060/2016(02), kurioje kategoriškai neatmesta ir mažamečio sumušimo versija, neatlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant pašalinti abejones dėl vaiko patirtų sužalojimų mechanizmo; 2016-11-28, apklausus G. K., surašytas tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame padaryta išvada, kad nėra duomenų, jog padaryta BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika ir tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikta pareiškėjai priimti proceso sprendimą; 2016-12-01 pareiškėjos priimtu nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių. 2016-12-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėja nepateikė privalomai patikrinti aukštesniajam prokurorui. 2017-01-27 aukštesniojo - (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo - prokuroro nutarimu pareiškėjos 2016-12-01 nutarimas panaikintas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas, su juo sujungtas kitas ikiteisminis tyrimas (Nr. 01-1-03915-17), ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas.

Atsakovo nuomone, Tarnybinio patikrinimo išvadoje, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 15 d. įsakyme Nr. P-178 nurodyti ir faktinis, ir teisinis pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pagrindai, t. y. nurodyta, kad pareiškėja kaip prokurorė netinkamai organizavo, kontroliavo ikiteisminį tyrimą ir jam vadovavo, nes šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti laiku arba apskritai neatlikti konkretūs proceso veiksmai arba jie atlikti netinkamai (ginčijamame įsakyme jie nurodyti), taip pat nurodytos ir pažeistų teisės aktų normos. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už vieną tarnybinį pažeidimą - netinkamą jos, kaip prokurorės, pareigų atlikimą konkrečiame ikiteisminiame tyrime.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ginčijamame įsakyme, įvertinus pareiškėjos veiksmų pobūdį, konstatuota, kad tarnybinis pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, pareiškėjai veikiant nerūpestingai. Skunde išdėstyti pareiškėjos argumentai tik patvirtina, kad ji besąlygiškai pasitikėjo ikiteisminį tyrimą atlikusio policijos tyrėjo veiksmais ir jo siūlomais sprendimais.

Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras privalo užtikrinti proceso dalyviams galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis (Baudžiamojo proceso kodekso 45 straipsnis), tačiau vaikas jokio procesinio statuso ikiteisminiam e tyrime neturėjo. Taigi pareiškėja, nusprendusi neapklausti vaiko apie tiesiogiai jį liečiančias aplinkybes, t. y. galimai prieš jį įvykdytą nusikalstamą veiką, taip pat nespręsdama nei vaiko pripažinimo nukentėjusiuoju, nei jo atstovavimo šiame ikiteisminiame tyrime klausimų, savo pareigas atliko netinkamai. Pareiškėjos skundo argumentus, kad vaiko interesams šiame ikiteisminiame tyrime atstovavo tyrėjas, VTAS ir vaiko motina, atsakovas laiko deklaratyviais teiginiais, visiškai nepagrįstais ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Tarnybinio patikrinimo metu išanalizuoti ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys rodo, kad mažametis pats nurodė, kad jį sužalojo motinos sugyventinis G. K., ir šias aplinkybes jis nurodė ne tik darželio darbuotojoms, kurios objektyviai matė ir vaiko sužalojimus (pvz., gumbą vaiko galvoje), bet ir visiškai jam nepažįstamiems asmenims (policijos tyrėjai, VTAS darbuotojai). Tačiau būtent mažamečio motina M. A. (įstatyminė atstovė), vos tik susitikusi su vaiku (duomenys neskelbtini) darželyje ir sužinojusi, kad jis darželio auklėtojai pasisakė buvęs sužalotas G. K., bandė mažametį įkalbėti, kad tai jis pats galėjo nugriūti ir susižaloti, taip akivaizdžiai darydama (duomenys neskelbtini) metų vaikui neigiamą įtaką bei tiesioginį poveikį, o ne tinkamai jam atstovaudama ((duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio „Vaikystė“ 2016-11-23 raštas Nr. S-113 „Dėl informacijos“, R. 2016-11-24 parodymai, iš dalies ir I. T. 2016-11-24 parodymai). Tik vėlesniuose vaiko pasisakymuose (po susitikimo su motina) atsirado tam tikri neatitikimai, kuriuos pareiškėja įvardija kaip prieštaravimus. Todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad nebuvo jokio pagrindo manyti, kad vaiko motina netinkamai atstovavo vaikui. Kartu pažymi, kad 2016-11-23 paaiškinime VTAS bei apklausos policijoje metu M. A. nurodė, jog apie tai, kad vaikas galėjo užsigauti nugriuvęs laiptinėje, šis jai pasakė tada, kai jie sugrįžo iš darželio namo, tačiau, kaip minėta, būtent pati motina taip įtikinėjo vaiką dar darželyje (kai susitikusi su vaiku darželyje sužinojo, kad jis pranešė, jog jį sužalojo G. K.).

Atsakovo nuomone, šios aplinkybės (mažamečio motinos elgesys darželyje, vaiko pozicija iki ir po susitikimo su motina) patvirtina, kad tai buvo atvejis, kai vaiką, nedelsiant pripažinus jį nukentėjusiuoju ir išsprendus jo atstovavimo klausimą (Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnio 3 dalis), reikėjo apklausti, nes tik taip būtų užtikrintos jo teisės. Prokuroras yra tas subjektas, kuris inicijuoja nepilnamečio apklausą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo duomenys nepatvirtino, kad vaikas dėl savo amžiaus negalėjo būti apklaustas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tokių duomenų teismui nepateikė ir pareiškėja. Pažymėtina, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo apklaustas ne tik galimai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs vaikas, bet ir visi tiesiogiai su juo bendravę asmenys, kuriems šis mažametis nurodė, kad jį sužalojo G. K. Ikiteisminio tyrimo duomenys paneigia ir pareiškėjos skundo argumentus, kad siekiant išvengti traumuojančio poveikio vaikui skubiai buvo renkami tyrimui reikšmingi duomenys kitais būdais, ir greičiau patvirtina, kad neišsprendus vaiko procesinio statuso, jo atstovavimo bei jo neapklausus, buvo renkami duomenys, siekiant pagrįsti G. K. ir M. A. iškeltą paties vaiko susižalojimo versiją (pvz., tikrinant šių asmenų versiją atlikta įvykio vietos apžiūra, bet net neišsiaiškinta, kur galėjo būti mušamas vaikas, vaikas nedelsiant nepasiųstas specialisto apžiūrai, nedelsiant neapklaustas G. K.).

Atsakovas laiko nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad vaiko pripažinimas nukentėjusiuoju tėra tyrėjo procesinė kompetencija, jo diskrecija ir tik jis nustato, ar pakanka duomenų tokiam sprendimui priimti, tad pareiškėja pasitikėjo tyrėjo pasirinkta ikiteisminio tyrimo strategija.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad VTAS pranešime tyrėjui nurodė, kad M. A. ir G. K. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nebuvo įrašyta, iš darželio darbuotojų parodymų nustatyta, kad vaikas į darželį ateidavo švarus ir tvarkingas, nepreziumuoja, kad smurto atvejo vaiko atžvilgiu šioje šeimoje negalėjo būti ir / ar kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai. Tai, kad VTAS tarnautojai netinkamai atliko savo pareigas, VTAS neskundė pareiškėjos 2016-12-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tik įrodo, kad VTAS, kuris net neturėjo jokio procesinio statuso ikiteisminiame tyrime, vaiko interesų ikiteisminiame tyrime negynė ir tik 2016-11-23 gavęs informaciją iš darželio apie sužalotą vaiką pranešė policijai bei pateikė atsakymą į tyrėjo paklausimą (2016-11-25 raštu Nr. VT-1-1927). Daugiau nei nepagrįstu laiko ir pareiškėjos argumentą, kad mažamečio motina atstovavo vaiko interesams ir galėjo skųsti pareiškėjos priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes motinos elgesys viso tyrimo metu rodė, kad ji buvo suinteresuota būtent tokiu proceso sprendimu. Kartu visos šios aplinkybės niekaip negali patvirtinti, kad pareiškėja užtikrino mažamečio vaiko teises ikiteisminiame tyrime ir tinkamai vykdė savo kaip prokurorės pareigas.

Atsakovas nesutinka ir su skundo argumentais, kad: vaikas specialisto apžiūrai nusiųstas nedelsiant; specialisto išvada buvo aiški ir nedviprasmiškai patvirtino, kad vaikas susižalojo pats; G. K. apklaustas laiku; įvykio vietos apžiūra atlikta tinkamai; apklausti visi asmenys, galėję suteikti tyrimui reikšmingos informacijos. Atsakovas, remdamasis tarnybinio patikrinimo metu išanalizuotais ikiteisminio tyrimo duomenimis, teigia, kad atliekant tyrimą dėl vaiko sužalojimo artimoje aplinkoje bei esant duomenims, kad motina galėjo daryti poveikį vaikui, užduotis atlikti objektų tyrimą paskirta po 2 dienų (2016-11-25). Kritiškai vertintini skundo argumentai, kad to nebuvo galima padaryti anksčiau, t. y. nedelsiant, nes tyrėjas turėjo išreikalauti / gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos - VSĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės - vaiko medicininius dokumentus. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad jokių paklausimų dėl tokių duomenų tyrėjas nesiuntė / negavo, o (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašo kopiją (Nr. 16P-1114) specialistui pateikė, kaip nurodyta 2016-11-25 specialisto išvadoje Nr. G3060/2016(02 (14 p.), „tiriamasis“, t. y. galimai M. A., dalyvavusi atliekant tyrimą. 2016-11-25 specialisto išvadoje Nr. G3060/2016(02) nurodyta, kad: vaiko sužalojimai (poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, pakaušio srities sumušimas) galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis (1 p.); sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą (2 p.); sužalojimai galėjo būti padaryti „dviejų trauminių poveikių pasėkoje“ (3 p.), o į tyrėjo užduotyje užduotą klausimą: „ar minėti sužalojimai galėjo atsirasti minėtu laiku suduodant ranka?“ neatsakyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad specialisto išvada buvo išsami, joje buvo aiškiai nurodytas sužalojimo mechanizmas. G. K. apklaustas tik po 5 dienų žinant, kad jis gyvena kartu su mažamečiu ir kad jis kartu su M. A. pateikė versiją, kad vaikas susižalojo pats, nors paties susižalojimo įvykio nei vienas jų nematė. Aplinkybė, kad dvi iš šių dienų buvo poilsio dienos, t. y. kad G. K. tas dienas buvo namuose su vaiku, atsakovės nuomone, tik patvirtina, kad šis asmuo apklaustas pavėluotai. Ir nors pareiškėja nurodo, kad dar 2016-11-24 žodžiu nurodė tyrėjui šį asmenį apklausti nedelsiant, tai niekaip nepaneigia fakto, kad ji niekaip nereagavo į tai, kad G. K. iki 2016-11-28 nebuvo apklaustas (jis apklaustas pagal pareiškėjos 2016-11-28 nutarimą, priimtą BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais). 4. Neapklaustas ne tik mažametis, bet ir policijos tyrėja A. V., VTAS darbuotoja G. S., tiesiogiai bendravusios su vaiku tą dieną, kai jis pranešė apie sužalojimą, ir niekuo nepagrįsti skundo argumentai, kad tai būtų „perteklinis veiksmas“, nes šie argumentai neturi jokio teisinio pagrindo.

Nei 2016-11-23 atlikta įvykio vietos (kurią, kaip galimo vaiko susižalojimo vietą nurodė M. A.) apžiūra, nei kitų skunde minimų kaip išsamiai apklaustų asmenų (J. A., M. K.) parodymai nepatvirtino vaiko susižalojimo versijos, kuria patikėjo tyrėjas ir jį turėjusi kontroliuoti pareiškėja. Todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad apžiūros protokolas išsamus, jame yra ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės.

Visi šie duomenys, atsakovo nuomone, patvirtina, kad pareiškėja netinkamai organizavo, kontroliavo ikiteisminį tyrimą ir jam vadovavo, nes realiai nekontroliavo tyrėjo, besąlygiškai juo pasitikėjo, nereagavo į jo neveikimą / netinkamą veikimą, pateisino visus jo veiksmus, o 2016-12-01 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė visapusiškai ne išanalizavus i ikiteisminio tyrimo duomenų, kritiškai neįvertinusi ikiteisminio tyrimo baigtimi suinteresuotų asmenų parodymų, nepašalinusi abejonių dėl mažamečio sužalojimų mechanizmo, iš esmės sutikdama su tyrėjo 2016-11-28 tarnybiniame pranešime pateiktu vertinimu, kad nepadaryta nusikalstama veika.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad ginčijamu įsakymu jai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad aukštesniojo prokuroro 2017 m. sausio 27 d. nutarimu jos 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimas panaikintas kaip nepagrįstas. Atsakovo teigimu, vien šis faktas, nenustačius konkrečių pareiškėjos padarytų pažeidimų ikiteisminiame tyrime, nebūtų pakankamas pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę, tačiau iš ginčijamo įsakymo akivaizdu, kad tarnybinė atsakomybė pareiškėjai taikyta už konkrečių šiame įsakyme nurodytų jos kaip prokurorės pareigų netinkamą vykdymą ikiteisminiame tyrime, o (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. sausio 27 d. nutarimas panaikinti pareiškėjos 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šį ikiteisminį tyrimą atnaujinti yra objektyvus ir neginčijamas įrodymas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, neištyrus tyrimui reikšmingų aplinkybių ir taip pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje prokurorui įtvirtintą pareigą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad ši teisės norma nustato tik prokuroro pareigą atlikti tyrimą per trumpiausią laiką ir nenustato pareigos atlikti išsamų bei visapusišką nusikalstamos veikos tyrimą. Galutiniai proceso sprendimai privalo būti aiškūs, motyvuoti ir pagrįsti teisiniais argumentais. Priešingu atveju nepaisoma iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių asmens, visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų veikų kėsinimųsi, asmens teisės į tinkamą procesą imperatyvų. Pastebi, kad gavusi patikrinimui ir procesinio sprendimo priėmimui ikiteisminio tyrimo medžiagą, pareiškėja jokių privalomų nurodymų tyrėjui nedavė, pati jokių proceso veiksmų taip pat neatliko, o 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė remdamasi išimtinai tyrėjo 2016 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime pateikta išvada, kad nepadaryta nusikalstama veika.

Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos skundo argumentus, kad priėmusi 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ji negalėjo jo perduoti patikrinti aukštesniajam prokurorui dėl galimai buvusių IBPS sutrikimų, o vėliau įvykdyti Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo 65.3 punkto nuostatas pamiršo dėl didelio darbo krūvio.

Pažymi, kad pareiškėjai paskirta viena švelnesnių tarnybinių nuobaudų ir nesutinka su skundo argumentais, kad pareiškėjai paskirta nuobauda yra neadekvati ir neproporcinga. Skiriant tarnybinę nuobaudą buvo įvertintos ir pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės: jos specializacija, duomenys apie tarnybą, vadovo pateikta tarnybinė charakteristika, kaltės forma, kitos reikšmingos aplinkybės, todėl paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) neprieštarauja tarnybinių nuobaudų skyrimo principams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (el. byla, tomas I, puslapiai 68-77, 78-87).

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą prašo tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje skundą prašo atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. P-178 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorei I. B.“, kuriuo I. B. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo (e. byla, tomas I, puslapiai 63-64).

Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo, pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad ji nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. organizuodama, kontroliuodama nedidelės apimties ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54919-16, kurį atliko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, ir jam vadovaudama, neužtikrino, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas išsamiai ir visapusiškai.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 15 d. įsakyme Nr. P-178 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorei I. B.“ konstatuota, kad pareiškėja įsakyme nurodytais veiksmais ir neveikimu pažeidė: Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatas, Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį, 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, 186 straipsnio, 1861 straipsnio 1 dalies, 207 straipsnio 2 dalies nuostatas, Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-04-17 įsakymu Nr. 141 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtinimo“, 14.1.6 punktą, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-04-25 įsakymu Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“, 12.4, 12.7, 65.3 punktus, Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009-09-16 įsakymu Nr. 1-126 „Dėl Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos patvirtinimo“, 2, 9 punktus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. sausio 27 d. sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorų galimai padarytų tarnybinių pažeidimų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54919-16 (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas I, b. l. 26). Tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2017 m. sausio 27 d. tarnybinį pranešimą Nr. 3S-5241 (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas I, b. l. 27). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. P-49 sudaryta ir Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija).

Pareiškėjos – (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės I. B. atžvilgiu tarnybinis patikrinimas pradėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. vasario 8 d. sprendimu, gavus Komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti 2017 m. vasario 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. 17.9-725 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorei I. B. ir šio skyriaus vyriausiajam prokurorui T. Š.“ (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas I, b. l. 31-32).

Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9-1523 „Dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Š. ir šio skyriaus prokurorės I. B. veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54919-16“ surašyta 2017 m. kovo 13 d. (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas I, b. l. 13-25). Komisija atlikusi tarnybinį patikrinimą, pasiūlė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė I. B. padarė tarnybinį pažeidimą ir pasiūlė taikyti jai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Generaliniam prokurorui teikimas Nr. 19.9-1572 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pateiktas 2017 m. kovo 15 d. (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas I, b. l. 10-12).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2017 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. P-178 „Dėl tarnybinės nuobaudos (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorei I. B.“ priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 391straipsnio 1, 2 dalimis, 40 straipsnio 2 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2017 m. kovo 13 tarnybinio patikrinimo išvadą, 2017 m. kovo 15 d. teikimą.

Atsižvelgiant į tai, Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9-1523 „Dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro T. Š. ir šio skyriaus prokurorės I. B. veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54919-16“ ir 2017 m. kovo 15 d. teikimas laikytini neatskiriama skundžiamo įsakymo dalimi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54919-16, kurį organizavo ir kontroliavo pareiškėja, pradėtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato  pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį,  2016 m. lapkričio 23 d.  gavus tarnybinį pranešimą, kad į (duomenys neskelbtini) mokyklą-darželį (duomenys neskelbtini) atvestas mažametis M. A. pasiskundė, kad jį muša patėvis G. K.. Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti tyrėjams A. M. ir S. R.. Organizuoti ir kontroliuoti nurodytą ikiteisminį tyrimą 2016 m. lapkričio 24 d. pavesta prokurorei I. B. – pareiškėjai (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas 2, b. l. 3-11).

Pareiškėja pripažįsta, kad ji vykdydama (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės pareigas, nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. organizavo, kontroliavo nedidelės apimties ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54919-16, kurį atliko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai. Pareiškėja pripažįsta ir tai, kad ji 2016 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą. Tačiau pareiškėja neigia, kad ji organizuodama ir kontroliuodama šį ikiteisminį tyrimą pareigas atliko nerūpestingai ir sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė objektyviai neįvertinusi ikiteisminio tyrimo duomenų.

Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, 5 punktas numato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas, kurį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, kaltė (tyčia ar neatsargumas), neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams, t. y. neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).

Iš pareiškėjai inkriminuoto kaltinimo matyti, kad ji iš esmės yra kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi neveikimu. Pareiškėja kaltinama tuo, kad ji, vykdydama prokuroro funkcijas šiame ikiteisminiame tyrime, neužtikrino mažamečio M. A. teisių ir teisėtų interesų, nes nesiėmė jokių priemonių, kad galimai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs vaikas būtų pripažintas nukentėjusiuoju,  Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka  būtų apklaustas, išspręstas M. A. atstovavimo ikiteisminiame tyrime klausimas.

Be to, pareiškėja kaltinama tuo, kad ji  kaip prokurorė  nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, o būtent: surinkti G. K. charakterizuojantys duomenys, apklausti visi asmenys, galėję suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, t. y. policijos pareigūnė A. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja G. S., gyvenamojo namo, kuriame gyveno mažametis M. A., laiptinės kaimynai. Pareiškėja kaltinama ir tuo, kad 2016 m. lapkričio 23 d. netinkamai buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, pareiškėja kritiškai neįvertino tyrimo baigtimi suinteresuotų asmenų G. K. ir M. K. parodymų apie mažamečio galimo susižalojimo aplinkybes.

Pareiškėjai nuobauda paskirta ir už tai, kad ji kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, nesiėmė priemonių ir tokiu būdu neužtikrino, kad ikiteisminiame tyrime  proceso veiksmai būtų atlikti savalaikiai ir operatyviai, o būtent: mažametis specialisto apžiūrai siųstas tik po 2 dienų:  galimai prieš mažametį smurtavęs G. K. apklaustas tik po 5 dienų; o gavus 2016 m. lapkričio 25 d. specialisto išvadą Nr. G3060/2016(02), kurioje kategoriškai neatmesta ir vaiko sumušimo versija, neatlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant pašalinti abejones dėl mažamečio vaiko patirtų sužalojimų mechanizmo.

Taip pat pareiškėja kaltinama tuo, kad ji gavusi patikrinimui ir procesinio sprendimo priėmimui ikiteisminio tyrimo medžiagą, nedavė jokių privalomų nurodymų šį tyrimą atlikusiam policijos tyrėjui, o 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė objektyviai neįvertinusi visų šiame tyrime esančių duomenų.

Be to, pareiškėjai inkriminuota ir tai, kad ji 2016 m. gruodžio 1 d.  nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neperdavė privalomam patikrinimui aukštesniajam prokurorui naudodamasi prokuratūros informacine sistema (IBPS) ar kitu priimtu būdu.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio nuostatas nukentėjusiuoju laikomas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo nukentėjusiuoju pripažįstamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nutartimi.

Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54919-16 duomenys neginčytinai patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 23 d. buvo gautas pranešimas dėl smurto panaudojimo artimoje aplinkoje M. A. atžvilgiu. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-549 19-16 pareiškėju (nukentėjusiuoju) nurodyti du asmenys, t. y. M. K., ir nepilnametis proceso dalyvis nukentėjusysis M. A. (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas II, b. l. 3-4). M. K. nukentėjusiąja nurodyta ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo N. N. 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas II, b. l. 12-13), nors  bylos duomenimis M. K. jokio pranešimo apie smurto panaudojimą prieš M. A. neteikė, o priešingai, kaip matyti iš to paties tyrėjo tarnybinių pranešimų, pastaroji  neigė bet kokio smurto panaudojimą sūnaus atžvilgiu. Tai, kad M. K. ne tik, kad neigė fizinio smurto panaudojimą prieš M. A., bet ir galimai gynė G. K., kuris buvo įtariamas šio smurto panaudojimu, patvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, o būtent: (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiosios patrulės 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybinio pranešimo duomenys, (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. S-113, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos  Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. VT-1-1927,  (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. VT-1923, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus  tyrėjo N. N. 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybinės ataskaitos duomenys, liudytojos I. R. apklausos protokolo duomenys, liudytojos I. T. apklausos protokolo duomenys (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas II, b. l. 23, 24, 25, 26, 27, 37, 41-43, 45-51). 

Kaip rodo Tarnybinio patikrinimo medžiaga, šios aplinkybės buvo žinomos ir prokurorei I. B., kuri 2016 m. lapkričio 24 d. susipažino su pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Šią aplinkybę patvirtina detalūs metaduomenys (tarnybinio patikrinimo medžiaga , tomas II, b. l. 11). 

Pareiškėja pripažįsta, kad M. A. Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jis nebuvo apklaustas Baudžiamojo proceso kodekso 186 straipsnio nustatyta tvarka.

Pareiškėja neigdama šių procesinių veiksmų atlikimo būtinybę, nurodo ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir mažamečio interesus. Tačiau, kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate registruotas pranešimas apie galimo smurto artimoje aplinkoje atvejį, kuriame nurodytos tokios aplinkybės: darželyje (duomenys neskelbtini) metų berniukas - M. A. auklėtojai pasiskundė, kad jį mušė patėvis G. K., mama gina patėvį; vaiko galvoje guzas, tarp akių žymės; GMP poreikis nežinomas, nes pranešėja nėra įvykio vietoje; vaikas pas direktorę kabinete; pranešta vaikų teisių atstovei. 

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 23 d. buvo surašytas (duomenys neskelbtini) mokyklos - darželio  raštas Nr. S-113 „Dėl informacijos“, adresuotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjai. Kaip matyti iš rašto turinio jame nurodyta, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. darželį lankantis M. A. į grupę dažnai ateina mieguistas, nepailsėjęs ir skundžiasi, kad jį muša patėvis. Rašte taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vaikas į darželį atėjo verkiantis ir skundėsi, kad jam skauda galvą, apžiūrėjus jaučiamas galvoje guzas, prie tarpuakio mušimo žymės, norėjo kviesti medikus, bet prieš tai pranešė mamai, kuri atvykusi primygtinai bando įkalbėti vaiką, kad jis pats griuvo ir užsigavo, mama gina patėvį. Prašoma pasidomėti šeima, vaiko gyvenimo ir ugdymo sąlygomis.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje minimas ir (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato tyrėjos A. V. 2016 m. lapkričio 23 d. tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje kuriame nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 23 d. (nurodant metus padaryta korektūros klaida (2016 m.) apie 11 val. 41 min. gautas policijos komisariato budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), darželyje „duomenys neskelbtini“, yra (duomenys neskelbtini) metų vaikas, kuris auklėtojai pasiskundė, kad jį mušė patėvis G. K., mama gina patėvį, vaiko galvoje guzas, tarp akių žymės, atvykus į darželį pasitiko vaiko auklėtoja, kuri paaiškino, kad vaikas smarkiai verkė, paklausus kas atsitiko, aiškino, kad jam skauda galvą, nes jį mušė patėvis, pokalbį su vaiku girdėjo darželio direktorė bei pavaduotoja; vaiko darželyje nebebuvo, nes jį buvo pasiėmusi mama; auklėtoja taip pat nurodė, kad vaikas dažnai ateina į darželį neišsimiegojęs, nepailsėjęs, yra labai užsidaręs. Tarnybiniame pranešime tyrėja taip pat nurodė, kad atvykus į vaiko gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) duris atidarė vaiko mama, kuri paaiškino, kad vaiką su sumušimais parsivedė iš darželio, kas atsitiko, ji nežino, nes anksti ryte išėjo į darbą, sūnų į darželį vedė patėvis, apžiūrėjusi vaiką pati rado keletą sumušimų, tačiau vaikas nesugeba paaiškinti, iš kur tie sumušimai, todėl mama mano, kad jis pats užsigavo, nes patėvis su vaiku puikiai sutaria. Tarnybinį pranešimą surašiusi pareigūnė taip pat nurodė, kad ji bendravo su vaiku, bandė sužinoti iš kur tie sumušimai, bet vaikas labai uždaras, mažai pasakoja, paklausus ar jį skriaudžia patėvis G., vaikas atsakė „taip“, bet po minutės tvirtino, kad jis yra geras perka žaislus, vežioja automobiliu.

Šių tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotų faktinių aplinkybių pareiškėja neginčija.

Byloje duomenų, jog I. B. kontroliuodama ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė privalomuosius nurodymus, susijusius su M. A. pripažinimu nukentėjusiuoju, nėra. Pati tokio sprendimo nepriėmė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog prokurorė I. B., atsižvelgdama į nurodytus ikiteisminio tyrimo duomenis, atliko M. A. specialiųjų apsaugos poreikių vertinimą, kaip tai numato Baudžiamojo proceso kodekso 1861 straipsnio nuostatos.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi neigdama šių procesinių veiksmų atlikimo būtinybę, yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir yra visiškai nepagrįstos.

           Byloje nėra ginčijama ir pripažįstama aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo  surinkti G. K. charakterizuojantys duomenys, apklausti visi asmenys, galėję suteikti tyrimui reikšmingos informacijos, t. y. policijos pareigūnė A. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja G. S., gyvenamojo namo, kuriame gyveno mažametis M. A., laiptinės kaimynai.

Pareiškėja pripažįsta, kad G. K. specialiuoju liudytoju apklaustas tik 2016 m. lapkričio 28 d.,  o 2016 m. lapkričio 23 d.  įvykio vietos apžiūros protokolas, surašytas vėlgi iš mažamečio motinos žodžių.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad prokurorė I. B. nutarimą apklausti G. K. Baudžiamojo kodekso 80 straipsnio ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais priėmė 2016 m. lapkričio 28 (tarnybinio patikrinimo medžiaga , tomas 1 b. l. 13-25, tomas 2 b. l. 65-67. ). G. K. specialiuoju liudytoju apklaustas 2016 m. lapkričio 28 d.,  t. y. penktą dieną nuo pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gavimo dienos (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas II b. l. 68 – 74). Tarnybinio patikrinimo medžiaga, o taip pat ir  ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, kad G. K. iki jo apklausos bendravo ir su M. K. ir M. A. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, G. K. jau tą pačią dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 23  d. buvo žinoma apie pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje panaudojimą prieš mažametį M. A., o taip pat ir aplinkybės, kurias M. K. nurodė policijos pareigūnams, apie galimą mažamečio susižalojimą.

Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Užduotis atlikti objektų tyrimą, adresuota Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui, priimta 2016 m. lapkričio 25 d. Užduoties skyrimo pagrindas nurodytas 2016 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54919-16 dėl smurto prieš mažametį M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Užduotyje nurodyta, kad  tyrimo metu nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 23 d. M. A. atėjęs į darželį auklėtojai pasakė, jog ji ranka į galvą mušė patėvis G., tačiau kaip mušė, kiek kartų ir su kuo, vaikas nepasakė. Pasak M. mamos M., tą dieną kai grįžo iš darželio ji M. klausė kas nutiko, M. pasakė, jog jis eidamas laiptinėje klupo ir krisdamas susižalojo galvą. Pasak patėvio G. jis vesdamas M. į darželį pamiršo raktus, liepė M. laukti laiptinėje kol nueis iki buto. Grįžęs atgal pas M. laiptinėje, M. jam pasirodė susivėlęs, tada jį nuvedė į darželį, jokių sužalojimų nematė“ (tarnybinio patikrinimo medžiaga tomas II b. l. 29-30).  

Specialisto išvadoje Nr. G3060/2016(02) nurodyta, kad apžiūrint M. A. dalyvavo jo mama M. A. ir buvo pateiktas medicinos dokumentų išrašas – kopija iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus, kurioje nurodyta „Mama iškviesta į darželį, nes vaikas blogai jautėsi. Iš ryto einant į darželį nugriuvo, pakaušyje nedidelis guzas. Darželyje užsigavo dešinę koją“. Aprašydama įvykio aplinkybes, Teismo medicinos ekspertė vadovavosi ne tiriamojo, o mamos žodžiais, kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). einant į vaikų darželį, vaiką vedė patėvis, nurengus darželyje auklėtoja pamatė dešinėje galvos pusėje guzą. Ar vaikas nugriuvo niekas nematė, mama sako, kad vaikas galėjo nugriūti bėgdamas laiptais. Mama pasakė, kad vaikas jai paaiškino, kad griuvo laiptinėje, susimušė rankytes ir kelius (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas II b. l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo byloje, duomenų, patvirtinančių, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo reikalauti medicinos dokumentai iš (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus, nėra, o specialisto išvada paremta  Nr. G3060/2016(02) medicinos dokumento išrašo kopija, kurią galimai pateikė mažamečio mama. Be to, tyrėjas 2016 m. lapkričio 25 d. užduotyje nurodo patėvio G. versiją, tačiau G. K., kaip jau buvo nurodyta, apklaustas tik 2016 m. lapkričio 28 d. 

Tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus Teismo medicinos ekspertės Z. M. Išvada Nr. G3060/2016 (02), kurioje nurodyta, kad M. A. konstatuota poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, pakaušio srities sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. lapkričio 23 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas II b. l. 31-32). Nors specialisto išvadoje ir nurodyta, kad sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jų mechanizmas atskleistas nebuvo.

Pareiškėja I. B. 2016 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje požymių. Kaip matyti iš nutarimo, tokią išvadą prokurorė padarė įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis bei atsižvelgusi į G. K. išsakytą versiją, kad M. A. susižalojo pats nugriūdamas, kurią prokurorės teigimu, iš dalies patvirtino specialisto išvada bei M. A. parodymai. Nutarime prokurorė konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, liudijančių, kad M. A. sužalojo G. K., išskyrus liudytojų parodymus, kuriuose perpasakojamas  prieštaringas mažamečio M. A. pasakojimas.

Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio nuostatos nustato pareigą prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad kai ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Tik prokuroras, vykdydamas jam nustatytą ikiteisminio tyrimo kontrolės funkciją, duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus (Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 3 dalis).  Tai reiškia, kad būtent prokuroras yra ikiteisminio tyrimo vadovas ir jis neturi pasyviai stebėti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, besąlygiškai pasitikėti ikiteisminio tyrimo pareigūnu, toleruoti jo neveiklumą, o gavęs procesinio sprendimo priėmimui ikiteisminio tyrimą medžiagą priimti jo siūlomus sprendimus. Prokuroro priimti proceso sprendimai privalo būti ir teisėti, ir pagrįsti.

Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad prokurorai privalo tinkamai atlikti užduotis. Prokurorams privalomi generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo praktiką, taip pat nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką (Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1-141 (2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1-290 redakcija), 14.1.6 punkte numatyta, kad apylinkės prokuratūros prokuroras tikrina ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno proceso veiksmų ir sprendimų pagrįstumą.

Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-139 redakcija), nustato, kad: apylinkės prokuratūros prokuroras duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnui žodinius ir rašytinius nurodymus ir pavedimus (12.4 p punktas); pats atlieka reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus (12.7 punktas.). Šie įgaliojimai išplaukia iš Baudžiamojo proceso kodekse 170 straipsnyje nustatytų prokuroro pareigų.

Rekomendacijos dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 įsakymu Nr. 1-126 (2015 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1-52 redakcija), nustato, kad pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalies nuostatas visur ir visada pirmiausia reikia atsižvelgti į vaiko teisėtus interesus, kurie turi būti tinkamai ginami viso baudžiamojo proceso metu (2 punktas). Šios nuostatos, įtvirtinančios prioritetinį vaiko interesų gynimą, privalo būti įgyvendinamos baudžiamajame procese.

Vaiko teisių konvencija laiduoja vaikui teisę būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu tiesiogiai ar per atstovą (12 straipsnio 2 dalis).

Tarnybinio patikrinimo medžiaga, neginčytinai patvirtina, kad pareiškėja, priimdama 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, galimai tyrimo baigtimi suinteresuotų asmenų G. K. ir M. K. parodymų apie mažamečio galimo susižalojimo aplinkybes kritiškai nevertino, jokių priemonių byloje buvusiems prieštaravimams pašalinti nesiėmė, M. A. nukentėjusiuoju nepripažino, jo atstovavimo klausimo baudžiamajame procese ir jo apklausos nesprendė. Pareiškėja visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo duomenų, konstatuotų ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, jog  mažamečio motina galimai veikė priešingai mažamečio interesams, nekreipė dėmesio, kad ši versija ikiteisminio tyrimo metu tirta nebuvo, jokių nurodymų, susijusių su šios versijos patikrinimu, tyrėjui nedavė, procesinio sprendimo nepriėmė, byloje esančių abejonių nepašalino ir tokiu būdu neužtikrino, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas išsamiai ir visapusiškai.

Teismas, neneigdamas prokuroro diskrecijos pasirinkti ikiteisminio tyrimo eigą, prokuroro teisės pasirinkti procesinių veiksmų atlikimo eiliškumą ir tuo pačiu neneigdamas prokuroro nepriklausomumo, konstatuoja, kad tokia diskrecija ir prokuroro procesinė veikimo laisvė turi būti suderinta su siekiu atskleisti nusikalstamą veiką, išsiaiškinti visas aplinkybes, siekiu pašalinti bet kokias abejones, surinkti ir tinkamai užfiksuoti įrodymus. Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro savarankiškumo principas negali būti interpretuojamas taip, kad prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir kitų jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Pažymėtina, kad ir LVAT praktikoje yra nurodyta, jog prokuroro statusas ypatingas, jam suteiktos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų - nusikaltimų, prokurorui keliami aukšti reikalavimai ir prokuroras gali būti traukiamas atsakomybėn už jam ikiteisminiame tyrime tenkančių pareigų nevykdymą ir / ar netinkamą vykdymą (LVAT 2014-12-30 sprendimas adm. b. Nr. A5"2-17/2014).

Dėl pareiškėjos netinkamo pareigų atlikimo, savalaikiai ir tinkamai nebuvo ištirtos galimo smurto prieš mažametį jo artimojoje aplinkoje įvykio aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu esminiai buvo pažeistos mažamečio M. A. teisės būti išklausytam, būti tinkamai atstovaujamam baudžiamajame procese. Tokiais pareiškėjos veiksmais buvo pakirstas visuomenės pasitikėjimas prokurorų priimamais sprendimais, diskredituojama atstovaujama institucija, visuomenėje sukeltas nesaugumo jausmas, kad nusikaltimo auka nebus tinkamai pasirūpinta.

Bylos duomenimis pareiškėjos kaltė, kad ji dėl savo nerūpestingumo neveikė taip, kaip jai nustatė Baudžiamojo proceso kodekso normos, Prokuratūros įstatymo nuostatos, Generalinio prokuroro rekomendacijos, nepaneigta.

Ta aplinkybė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą galimai buvo panaikintas aukštesnio prokuroro tik po to, kai buvo padaryta kita nusikalstama veika, nepaneigia  I. B. neveikimo, konstatuoto Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir pareiškėjos atsakomybės nešalina.

Pareiškėjos skunde nurodomos rezonansinės baudžiamosios bylos, kurioje asmenys kaltinami mažamečio nužudymu, teismas nevertina ir pareiškėjos tarnybiniu pažeidimu sukeltų neigiamų padarinių, nurodytų skundžiamame įsakyme, su jokiais kitais padariniais nesieja ir pareiškėjos skundo argumentų šia apimtimi nevertina.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų įvertinimo reaguojant ir atliekant tyrimo veiksmus dėl 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimo apie galimą mažamečio sumušimą“ bei (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus  prokuroro 2017 m. liepos 17 d. raštas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2016 m. lapkričio 23 d. epizodo, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 2017 m. birželio 15 nutarimu nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepaneigia pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo ir pareiškėjos atsakomybės nepašalina (tarnybinio patikrinimo medžiaga, tomas I,  b. l.  194-199; el. byla, tomas I, puslapis 184).

Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-139 redakcija), 65.3 punkte numatyta, kad prokuroras, naudodamasis informacine sistema, privalo nedelsdamas informuoti pagal kompetenciją aukštesnįjį prokurorą apie  priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, jei toks nutarimas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą neturi būti tvirtinamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu ir ikiteisminiame tyrime nėra nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų.

Pareiškėja tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde, o taip pat ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jos 2016 m. gruodžio 1 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo patalpintas į informacinę sistemą, t. y. prieinamas aukštesniajam prokurorui, turinčiam teisę patikrinti bet kurį jos priimtą sprendimą

Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, Teikimo ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 15 d. įsakymo, šio pareiškėjai inkriminuoto pažeidimo sudėtis neatskleista, t. y. nenurodyta pareiškėjos kaltės forma dėl šio galimo pažeidimo, netirti neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Generalinio prokuroro įsakyme, Tarnybinio patikrinimo išvadoje, o taip pat ir Teikime pareiškėjai inkriminuoto šio pažeidimo padariniai galimai susieti su pareiškėjos procesiniais veiksmais. Tačiau Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-139 redakcija), 65.3 punkto nevykdymas ar netinkamas jo įvykdymas negali būti vertinamas kaip pareiškėjos tęstinė veika ar neveikimas organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą. Dėl šių priežasčių visos byloje esančios abejonės šiuo atveju vertinamos pareiškėjos naudai ir iš pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio pažeidimo sudėties pašalinamas neveikimas, jog ji 2016 m. gruodžio 1 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neperdavė privalomam patikrinimui aukštesniajam prokurorui naudodamasi prokuratūros informacine sistema (IBPS) ar kitu priimtinu būdu.

Kitų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, reikalavimų pažeidimų, atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, nenustatyta.

Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui ir jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėja nei tarnybinio patikrinimo metu teikdama paaiškinimą,  nei skunde, o taip pat ir teismo posėdžio metu nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, priežasčių ar sąlygų, trukdžiusių  jai vykdyti Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri sudarytų teisines prielaidas nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos I. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.                                                                                                                                                                  

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjos I. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                            Ina Kirkutienė