Civilinė byla Nr. 2-813/2014             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Tavilta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1805-104/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės „DNB lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tavilta“ ir J. G. dėl turto išreikalavimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „DNB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Tavilta“ grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančius lizingo objektus: Automobilį VW Caddy, ident. Nr. WV1ZZZ2KZ6X071324, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį VW Caddy, ident. Nr. WV1ZZZ2KZ6X071327, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį VW Caddy, ident. Nr. WV1ZZZ2KZ7X032950, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savivartį MAZ-551669, ident. Nr. Z3C5516696V000086, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savivartį MAZ-551669, ident. Nr. Z3C5516696V000079, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žiauninę akmenskaldę Extec C-10 su vikšrine važiuokle ir su jais susijusius dokumentus bei transporto priemonių raktelius per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti solidariai iš UAB „Tavilta“ ir J. G. ieškovo naudai 324 590,27 Lt skolą, 8,38 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovas taip pat prašė areštuoti UAB „Tavilta“ ir J. G. 324 590,27 Lt sumai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, ir turtines teises bei pinigines lėšas (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu), esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, areštuojamą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui ir papildomai areštuoti lizingo objektus, paskiriant lizingo objektų saugotoju ieškovą. Nurodė, jog ieškinio suma yra didelė, o tokiu atveju  preziumuojama būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Atsakovai jau ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu ir nereaguoja į raginimus padengti susidariusį įsiskolinimą. Tokiomis aplinkybėmis yra pagrįsta tikimybė, kad atsakovai gali bandyti perleisti turtą ir yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali labai pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nemokėdami lizingo mokėjimų, naudojasi lizingo objektais, juos eksploatuoja, todėl jų vertės mažėjimas arba galimas jų perleidimas, paslėpimas ar sunaikinimas gali padaryti žalos ieškovui, prašo areštuoti lizingo objektus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi: areštavo atsakovų UAB „Tavilta“ ir J. G. 324 590,27 Lt sumai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis, nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštavo skolininkų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovų banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose (leidžiant šiomis lėšomis atsiskaityti su ieškovu), neviršijant ieškinio sumos, t.y. 324 590,27 Lt; leido atsakovui UAB „Tavilta“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat areštuotas pinigines lėšas naudoti būtiniausioms išlaidoms ūkinei veiklai vykdyti; leido atsakovui J. G. iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA); areštavo pas atsakovus esantį turtą, o būtent – Automobilį VW Caddy, ident. Nr. WV1ZZZ2KZ6X071324, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį VW Caddy, ident. Nr. WV1ZZZ2KZ6X071327, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį VW Caddy, ident. Nr. WV1ZZZ2KZ7X032950, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savivartį MAZ-551669, ident. Nr. Z3C5516696V000086, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savivartį MAZ-551669, ident. Nr. Z3C5516696V000079, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žiauninę akmenskaldę Extec C-10 su vikšrine važiuokle, paskyrė šių objektų saugotoju ieškovą AB „DNB lizingas“. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma preziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, tačiau vien ji pati savaime nėra besąlygiškai lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Turtinių ginčų atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, reikšmingos ir tokios aplinkybės, kaip šalies, kurios turtui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, turtinės padėties, jos finansinių galimybių įvertinimas, tikimybė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jį vykdyti bus vengiama ir pan. Teismo manymu, tokia ieškinio reikalavimų suma 324 590,27 Lt atsakovams laikytina pakankamai didele ir padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimus atsakovams, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl yra preliminarus pagrindas manyti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai nėra grąžinę ieškovui lizingo objektų ir galimai jais naudojasi, todėl teismas sprendė, kad jų vertės mažėjimas arba galimas jų perleidimas, paslėpimas ar sunaikinimas gali padaryti žalos ieškovui, dėl to areštuojami ir lizingo objektai, paskiriant lizingo objektų saugotoju ieškovą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB ,,Tavilta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad ieškovas (lizingo davėjas), siekdamas sau palankaus sprendimo, teismui teikia klaidinančius teiginius. Nagrinėjamu atveju lizingo gavėjas (atsakovas UAB ,,Tavilta“) ne kartą prašė lizingo davėjo (ieškovo) leisti parduoti lizinguojamus daiktus, gautas lėšas pervedant lizingo davėjui, tačiau ieškovas prašymų netenkino, atvirkščiai kėlė  sąlygas dėl papildomų garantijų. Kiekvienais metais autotransportas praranda savo realią kainos dalį dėl nusistovėjusios šios rūšies daiktų specifikos. Lizingo davėjo delsimas spręsti pardavimo klausimus nesuderinami su lizingo gavėjo verslo tikslais. Taip pat lizingo davėjas vengė suderinti skolos likutį, pateikdamas lėšų dengimo istoriją. Todėl lizingo gavėjas sustabdė mokėjimus, o jo laiduotojas vienašališkai nutraukė visas lizingo sutartis. Ieškovas šių abipusių susirašinėjimų teismui nepateikė, taigi nesiekė atskleisti ginčo esmės ir tinkamai nepagrindė savo reikalavimų.

Ieškovas AB „DNB lizingas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad skunde nurodomos aplinkybės apie atsakovų galimybę naudotis lizingo objektais, lizingo objektų techninę būklę ir kita nėra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kadangi spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik patikrina ar yra CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, bet nenagrinėja bylos iš esmės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl atsakovų neteisėto lizinguojamo turto naudojimo.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „DNB lizingas“ (lizingo davėjas) ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą UAB „Tavilta“ (lizingo gavėją) grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančius lizingo objektus (transporto priemones), kurios 2006-2007 m. sudarytų lizingo sutarčių pagrindu atsakovui UAB ,,Tavilta“ buvo perduotos valdyti ir naudotis, tačiau atsakovui nemokant įmokų už naudojimąsi turtu ir susidarius, kaip ieškovas nurodo ieškinyje, 324 590,27 Lt skolai, vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir susidariusią skolą prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Tavilta“ ir J. G. (laiduotojas pagal lizingo sutartis).

Teismas pažymi, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.567 str.). Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas ne tik patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, jis dėvisi, todėl daikto vertė mažėja. Nemokant nuomos mokesčio už lizingo būdu išsinuomotą daiktą, šio daikto savininkas gali patirti didelių nuostolių. Tai itin aktualu tuomet, kai nuomojamas daiktas dėl naudojimosi juo gali būti sugadintas ar sunaikintas, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju transporto priemonės, o daikto savininkas vienašališkai nutraukė sutartį dėl kitos šalies kaltės ir pareiškė reikalavimą dėl daikto grąžinimo iš daikto buvusio nuomininko. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti, kad patenkinus šį reikalavimą, daikto savininkas galėtų iš tiesų susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš buvusio nuomininko, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti draudimą daikto nuomininkui naudotis išsinuomotais daiktais ir įpareigoti šiuos daiktus perduoti jo savininkui. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas lizingo objektų areštas bei jų saugojimo perdavimas ieškovui, yra pagrįsti.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).

Kaip minėta, iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, be kita ko, pareiškė solidarių                      324 590,27 Lt dydžio reikalavimą atsakovams UAB „Tavilta“ ir J. G.. Kadangi esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d. 6.76 str.), ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, iš kurio išieškoti priteistą sumą, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti ir atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti abiems atsakovams.

Teismo nuomone, minėto dydžio suma atsakovams yra didelė. Pažymėtina, kad didelė ieškinio suma kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovai gali motyvuotai paneigti, pateikę įrodymus apie savo finansinę padėtį. Tačiau tokie įrodymai, kurie paneigtų pirmiau minėtas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad minėta ieškinio suma, atsižvelgiant į atsakovų turimą turtą jiems nėra didelė, byloje pateikti nebuvo. Taigi atsakovai nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, nes pareikštas ieškinys neva yra nepagrįstas. Teismas pažymi, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių aplinkybių atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.