Pranešėjas
Sigitas Bagdonavičius Baudž. byla
Nr.1A-377-366-2007
Teisėjas
Artūras Dilys Procesinio
sprendimo kategorija 2.4.8
(S)
N U T A R T I S
2007 m. spalio 12 d. Procesinio
sprendimo kategorija
Panevėžys
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus , teisėjų Bronės
Vidzėnienės ir Prano Šimkaus,
sekretoriaujant
Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant
prokurorui Valdemarai Chodorcevičienei,
gynėjui
advokatui Antanui Cemnolonskui,
viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės
teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas
kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 138 str. 1 d., 294 str. 2 d.
ir nubaustas:
- pagal BK 138
str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 294
str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
Vadovaujantis BK
63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta
subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d.
2, 7 p., 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems
metams, įpareigojant jį per vieną mėnesį atsiprašyti visų nukentėjusiųjų ir per
visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios
bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau
kaip septynioms paroms.
Priteista iš M. T.
198,34 Lt proceso išlaidų valstybei.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą,
N U S T A T Ė :
M.
T. nuteistas už tai, kad jis 2006 metų liepos mėn. 15 d. apie 21 val., O. R. namo kieme, (duomenys neskelbtini),
nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą
tariamą savo teisę į O. R. namuose buvusį televizorių
“Vido”, o būtent - suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau 7 smūgių O. R. į galvą, galūnes ir juosmens sritį, padarydamas minkštųjų
audinių sumušimus kairiajame paausyje, kairėje alkūnėje ir žaste, šlaunyse,
blauzdoje ir kairiajame kelio sąnaryje bei juosmenyje, tuo nesunkiai sutrikdė
nukentėjusiosios O. R. sveikatą, po ko įsibrovė į O. R. namą ir panaudodamas fizinę prievartą prieš A. R. - smogdamas jam ne mažiau vieno smūgio kumščiu į galvą,
pasisavino R. R. televizorių „Vido”, tuo padarė
nukentėjusiajai R. R. 599 Lt žalą bei didelę žalą O. R. ir A. R. teisėms ir teisėtiems
interesams.
Apeliaciniu
skundu nuteistasis M. T. prašo pakeisti Rokiškio rajono
apylinkės teismo 2007 08 03 nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad
teismas nepagrįstai laikė liudytojų D. D. ir A. M. nuoseklius parodymus šališkais ir jų nevertino, nes jie
nurodė, kad jis važiavo su tikslu pasikalbėti su R. R., o
konfliktą sukėlė neblaivūs R. R. tėvai. Tačiau O. R., A. R. bei R. R. prieštaringus
parodymus vertino ir jais grindė nuosprendį. Nesutinka su teismo teiginiu, kad
jis brovėsi į Reimontų namą, tikslu realizuoti savo teisę disponuoti kartu su R. R. įsigytu televizoriumi. Jis atvyko išsiaiškinti pas
buvusią sugyventinę, kodėl ji nutraukė ryšius neįspėjusi, nes jie augina bendrą
vaiką. Mintis pasiimti televizorių priklausantį jiems abiem, kilo tada, kai
užėjo į vidų ir nerado R. R.. Nėra jokių objektyvių
duomenų įrodančių, kad panaudojo fizinį smurtą prieš O. R. su
tikslu įsibrauti į namą, kad užvaldytų televizorių. O. R. galėjo
sužaloti A. R., kai jis puolė jį, o O. R. atsistojo
tarp jų norėdama išskirti.
Teismo
posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė
skundą atmesti.
Apeliacinis
skundas atmestinas.
Pagal BPK 305 str. 1
d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie gauti
remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje
nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis
įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai
ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje
surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu pagrįstai pripažino M.
T. kaltu.
Byloje nėra jokių duomenų, kad
įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso
įstatymo nustatytos tvarkos. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas išsamiais
nukentėjusiųjų O. R., A. R. bei R. R. parodymais, kurie patvirtinti kitais įrodymais. N. R. R., O. R., A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu
apie nusikalstamos veikos aplinkybes, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, jų
nekeisdami, konkrečiai įvardindami M. T. veiksmus, todėl
teismas neturi pagrindo jais abejoti. Viso proceso metu O. R. nurodė,
kad M. T. siekdamas patekti į jų namą bei norėdamas
pasiimti televizorių panaudojo jos bei A. R. atžvilgiu
smurtą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. O. R. savo
parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, bei jos parodymus
pagrindžia ir teismo medicinos išvada, iš kurios matyti, kad O.
R. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai kairiajame paausyje, kairėje
alkūnėje ir žaste, šlaunyse, blauzdoje ir kairiajame kelio sąnaryje bei
juosmenyje, sužalojimai padaryti 7 kūno vietose, ne mažiau 7 smūgių poveikyje
(b.l. 18). A. R. savo parodymuose nurodė, kad O. R. buvo lauke, M. T. neleido įeiti į
namo vidų, o jis pats tuo metu stovėjo namo viduje prie durų ir girdėjo lauke
triukšmą, riksmus ir jam bestovint iš už nugaros priėjo M. T. ir
sudavė kelis smūgius. M. T. į namo vidų pateko per langą
bei pasiėmė ir išsivežė R. R. atsivežtą televizorių. R. R. apklausos metu nurodė, kad jos mama stovėjo prie namo
lauko durų, kad neįeitu M. T., o tėvas stovėjo namo viduje
taip pat saugojo, kad M. T. neįeitų į namo vidų. Ji
pasislėpusi lauke, girdėjo riksmus, bei girdėjo kaip M. T. liepė
privaryti automobilį prie lango, kad galėtų įkelti televizorių. M.
T. išvažiavus, ji grįžo į namus, kur pamatė, kad motina ir tėvas sumušti,
matėsi sumušimo žymės (b.l. 165), analogiškus parodymus davė ir ikiteisminio
tyrimo metu (b.l. 26-27). Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina vieni kitus. Tiek
nukentėjusieji, tiek ir pats nuteistasis nurodo, kad M. T. nebuvo
leista patekti į Reimontų namus, tačiau jis tai padarė prieš gyvenamojo namo
savininkų valią ir kadangi ginčas dėl televizoriaus priklausomybės nebuvo
išspręstas, įvykdė ginčijamą ir nerealizuotą savo tariamą teisę į disponavimą
televizoriumi.
Aukščiau išdėstytais argumentais
paneigti M. T. parodymai, kad jis O. R. atžvilgiu
nenaudojo fizinio smurto ir kad jis į O. R. namą ne
įsibrovė tikslu realizuoti savo teisę disponuoti kartu su R.
R. įgytu televizoriumi “Vido”. Tokie nuteistojo parodymai laikytini jo
pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apylinkės
teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojų D. D. ir A. M. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. Šių dviejų
liudytojų parodymai yra prieštaringi – D. D. teigia, kad
jiems dar nespėjus išlipti iš mašinos priėjo girti Reginos tėvai ir pradėjo
mušti Marių, bei tęsdamas savo parodymus jau nurodo, kad kai jie atvažiavo,
Reginos tėvai buvo namuose, bei priėjus prie durų, iššoko tėvas ir šėrė Mariui,
jie pradėjo muštis, bei motina juos skyrė, tada Reginos tėvai pradėjo muštis
tarpusavyje (b.l. 163). Tuo tarpu A. M. teigia, kad A. R. pradėjo gąsdinti šoviniais. Jis pats buvo prie mašinos,
nuo įvykių toliau, nes lakstė šuo bei matė, kaip A. R. atbėgo
su peikena ir puolė Marių, o jau tolesnėje apklausoje nurodo, kad Marius buvo
prie durų, atėjo uošvis su peikena, ir puolė Marių, o uošvienė bandė juos
skirti, todėl jai Marius galėjo suduoti netyčia (b.l. 166). Kolegija sutinka
su pirmos instancijos teismo nuomone, kad liudytojai D. D. ir
A. M. būdami nuteistojo M. T. draugais
duoda klaidingus parodymus, siekdami padėti jam išvengti atsakomybės dėl
padarytų veikų.
Tokiu būdu
iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų viseto darytina išvada, kad M. T. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d.
– nesunkiai sutrikdė O. R. sveikatą ir BK 294 str. 2 d. –
savavališkai įvykdė ginčijamą ir nerealizuotą savo tariamą teisę į disponavimą
televizoriumi.
Teismas bausmę nuteistajam paskyrė motyvuotai, laikydamasis bendrųjų
bausmių skyrimo pagrindų. Apylinkės teismas, skirdamas bausmes
bei nustatydamas bausmių dydžius atsižvelgė į M. T. padarytų
nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – jis padarė dvi nusikalstamas veikas,
kurios priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, kurie yra baigti, į
kaltinamojo asmenybę – teisiamas trečią kartą, nusikalto turėdamas
neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str.), dirbantis,
administracine tvarka nebaustas (b.l. 66), Rokiškio miesto seniūnija jo atžvilgiu
nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 68), nėra jo atsakomybę lengvinančių ar
sunkinančių aplinkybių, atsižvelgta ir į tai, kad nusikaltimai buvo padaryti
buitinio nesutarimo su gyvenimo partnere pasekoje Įvertinęs visas aplinkybes
bei vadovaujantis BK 56 str. apylinkės teismas pagrįstai skyrė M.
T. laisvės atėmimo bausmes, kurios yra žymiai mažesnės už BK 138 str. 1 d.
ir 294 str. 2 d. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, todėl
šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo.
Skundžiamu nuosprendžiu bendrindamas bausmes apylinkės teismas tinkamai
pritaikė BK 63 str. nuostatas, t.y. bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas,
padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai subendrino jas
apimdamas, todėl ir nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės,
kurios vykdymas atidėtas 2 metams, nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta.
Tokiu būdu, apylinkės
teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde
išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
NU T A R Ė :
M. T. apeliacinį skundą
atmesti.
Kolegijos
pirmininkas Sigitas
Bagdonavičius
Teisėjai Bronė
Vidzėnienė
Pranas
Šimkus