Civilinė byla Nr. e2-947-430/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00569-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 2.6.3.; 2.6.20.1.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

sekretoriaujant Anai Prutkovskai, Violetai Kamašinienei ir Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atstovei L.T., atsakovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dvariškių centras“ atstovui advokatui Aleksandrui Višnevskiui (Aleksandr Višnevski), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Paraudondvarių alėja“ atstovui advokatui Audriui Aničui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovei Gyvenamųjų namų savininkų bendrijai „Dvariškių centras“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Paraudondvarių alėja“ ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Nemenčinės komunalininkas“

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (toliau – UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Dvariškių centras“ (toliau – GNSB „Dvariškių centras“) 49 603,95 Eur skolą, 3 974,12 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. liepos 11 d. atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus rajono šilumos tinklai“ (toliau – UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“) sudarė nuotekų šalinimo sutartį Nr. 08/195-NT, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo priimti tolesniam valymui nuotekas iš atsakovės žinioje esančių pastatų ir teritorijos, taip pat priimti nuotekas į nuotekyno sistemą nuo sutartyje nustatytų eksploatacijos ribų, o atsakovė įsipareigojo už paslaugas sumokėti. Pradinis kreditorius išrašė atsakovei sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d., tačiau atsakovė už šį laikotarpį tinkamai neatsiskaitė. Pagal sąskaitas faktūras bendra skola sudarė 57 789,60 Eur. 2018 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė teikė pretenziją pradiniam kreditoriui, nurodydama, kad neapmokės 2018 m. liepos 31 d. sąskaitos, kadangi nesutiko su apskaičiuota nuotekų surinkimo ir transportavimo kaina. 2018 m. liepos 13 d. atsakovė kreipėsi su pranešimu į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, nurodydama, kad nesutinka mokėti už paslaugas remiantis nuotekų skaitiklio duomenimis. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo, kad pradinis kreditorius turi teisę už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti sumokėti pagal apskaitos prietaiso rodmenis. 2021 m. gegužės 4 d. pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimą į atsakovės 57 789,60 Eur skolą, buvo pasirašytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovei buvo perduotos atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros. Tą pačią dieną ieškovė informavo atsakovę apie perleistą reikalavimą. Ieškovė, remdamasi tarp šalių susiklosčiusiais teisiniais santykiais ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovė į ieškovės raginimą atsiskaityti nereaguoja, iki šiol neatsiskaitė su ieškove, teikia ieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo iš atsakovės. Pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašo priteisti bendrai 3 974,12 Eur apskaičiuotų delspinigių, kurie numatyti sutartyje.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu už akių tenkino UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovei GNSB „Dvariškių centras“ ir priteisė ieškovei iš atsakovės 49 603,95 Eur skolą, 3 974,12 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (53 578,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 029 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Atsakovė GNSB „Dvariškių centras“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą už akių, sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nesutikimą su ieškovės reikalavimu grindė tuo, jog dalį skolos pagal sąskaitas faktūras, kuriomis grindžiamas ieškinys, yra padengusi. Atsakovė nurodė, jog pradinis kreditorius apskaitos prietaisą įrengė pažeisdamas teisės aktų nuostatas, todėl iš atsakovės gyvenvietės pašalinamos nuotekos iki pradinio kreditoriaus įrengto apskaitos prietaiso beveik 3 000 m yra transportuojamos kitam asmeniui priklausančiu slėginiu vamzdžiu. Tai lemia, jog iki apskaitos prietaiso patenka ne tik atsakovo, bet ir kitų subjektų bei gyvenviečių nuotekos. Atsakovės vertinimu, reikalavimas priteisti tokio dydžio skolą yra nepagrįstas, kadangi pradinis kreditorius, o kartu ir reikalavimą perėmusi ieškovė, nesąžiningai reikalauja atsakovės atsiskaityti ne tik už jos pačios, bet ir už kitų subjektų tvarkomas nuotekas.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi panaikino 2021 m. birželio 21 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

6.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi atsakovas pradiniam kreditoriui, t. y. UAB „Nemenčinės komunalininkas“ iš dalies yra apmokėjęs pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis remiantis yra reiškiamas ieškinys. Atsakovas jo narių nuotekas apskaičiuoja pagal jiems pateiktą geriamojo vandens kiekį. Atsižvelgiant į šį kiekį bei vadovaujantis su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ sudarytoje sutartyje nurodytu nuotekų tvarkymo tarifu, atsakovas apskaičiuoja mokestį už visų jo narių UAB „Nemenčinės komunalininkas“ perduodamas nuotekas. Atsakovas moka ieškovui vadovaudamasis ne ieškovo sąskaitose faktūrose nurodytomis sumomis, o skaitiklių rodmenimis ir atliktais skaičiavimais. Tokią apmokėjimo tvarką atsakovas yra pasirinkęs dėl to, kad per UAB „Nemenčinės komunalininkas“ įrengtą apskaitos prietaisą teka ne tik atsakovo, bet ir kitų subjektų nuotekos, o UAB „Nemenčinės komunalininkas“ atsakovui teikia sąskaitas faktūras ne tik už atsakovo, bet ir kitų asmenų nuotekų sutvarkymą, teigdamas, kad tai yra tik atsakovo nuotekos, nors tai neatitinka tikrovės. Atsakovas paaiškina, kad jo nariams tiekiamo geriamojo vandens ir vandens želdinių laistymui apskaita yra vykdoma atskirai. Atsakovas kas ketvirtį atlieka jo narių vandens skaitiklių suderinimą ir surašo aktus. Atsakovo narių buičiai pateikto vartojamo geriamojo vandens kiekis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 990 m3, tuo tarpu atsakovui UAB „Nemenčinės komunalininkas“ pateiktose sąskaitose yra nurodytas beveik dvigubai didesnis pašalintų nuotekų kiekis, negu atsakovui vidutiniškai per mėnesį yra pateikiamas geriamojo vandens kiekis, kas patvirtina, jog per ieškovės įrengtą apskaitos prietaisą šalinamos ne tik atsakovo, bet ir kitų asmenų nuotekos. Pažymi, kad iš atsakovui priklausančių tinklų šalinamos nuotekos įteka į kitą 2862 m ilgio slėginį vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso V. J. L.. Būtent (duomenys neskelbtini) yra įrengtas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ apskaitos prietaisas, t. y. iš atsakovo gyvenvietės pašalinamos nuotekos iki pradinio kreditoriaus UAB „Nemenčinės komunalininkas“ įrengto apskaitos prietaiso yra transportuojamos beveik 3 000 m, kitam asmeniui V. J. L. priklausančiu slėginiu vamzdžiu. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Paraudondvarių alėja“ (toliau – IGNSB „Paraudondvarių alėja“)  nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašoma priteisti suma. Jo nuomone, pradinis kreditorius UAB „Nemenčinės komunalininkas“ vienašališkai nustatė naują nuotekų šalinimo kainos apskaičiavimo mechanizmą, remdamasis vienašališkai nustatytu nuotekų kainos apskaičiavimo mechanizmu, kuris ženkliai skiriasi nuo sutartyje nustatytos nuotekų šalinimo kainos. Nesutinka, kad UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nuotekų apskaitos prietaisą įrengė pagrįstai ir remdamasis šio prietaiso rodmenimis apskaičiuoja nuotekų tvarkymo kainą. Kadangi nebuvo objektyvių duomenų, kad skiriasi suvartojamo ir išleidžiamo vandens kiekiai, nebuvo prielaidų įrengti nuotekų apskaitos prietaisą. Pažymi, kad nuotekų apskaitos prietaisas yra įrengtas V. L. priklausančio vamzdyno pabaigoje, o ne ties atsakovo nuotekų atidavimo riba. Nors atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, tačiau visgi laikotarpiu nuo nuotekų apskaitos prietaiso sumontavimo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nuotekų valymo paslaugas teikė, kas suponuoja atsakovės pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kainą apskaičiuojant sutartyje numatytu pagrindu, ir tokiu būdu atlyginti pagrįstą dalį ieškinio reikalavimų.

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Vilniaus rajono šilumos tinklai“ (dabartinis pavadinimas UAB „Nemėžio komunalininkas“) ir atsakovės GNSB „Dvariškių centras“ 2008 m. liepos 11 d. sudaryta nuotekų šalinimo sutartis. Sutartimi pradinė kreditorė (paslaugų teikėja) priėmė tolesniam valymui buitines nuotekas iš bendrijos žinioje esančių pastatų ir teritorijos, kurias įsipareigojo priimti į nuotekyno sistemą nuo sutartyje nustatytų eksploatacijos ribų, o bendrija įsipareigojo apmokėti pateiktas sąskaitas. Pradinė kreditorė teikė atsakovei (bendrijai) sumokėti už suteiktas paslaugas sąskaitas už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d., t. y. PVM sąskaita faktūra Nr. 029167, kurios suma 2 505,91 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugpjūčio 30 d.; PVM sąskaita faktūra, kurios suma 2 545,84 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 29 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 029497, kurios suma 2 357,08 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. spalio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 029761, kurios suma 2 198,57 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. lapkričio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 029988, kurios suma 2 076,36 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. gruodžio 29 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 030254, kurios suma 2 291,74 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. sausio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 030486, kurios suma 2 230,03 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. kovo 1 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 030663, kurios suma 1 996,50 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. kovo 29 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 030907, kurios suma 2 692,25 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. balandžio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031133, kurios suma 2 334,09 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. gegužės 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031304, kurios suma 2 498,65 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. birželio 28 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031483, kurios suma 2 804,78 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. liepos 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031692, kurios suma 2 202,20 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. rugpjūčio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 031859, kurios suma 2 286,90 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. rugsėjo 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 032065, kurios suma 2 214,30 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. spalio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 032330, kurios suma 2 178 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. lapkričio 29 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 032546, kurios suma 2 486,55 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2020 m. gruodžio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 032805, kurios suma 2 232,45 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. sausio 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 033031, kurios suma 2 299 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. vasario 28 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 033234, kurios suma 2 589,40 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. kovo 30 d.; PVM sąskaita faktūra Nr. 033458, kurios suma 2 583,35 Eur, apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. balandžio 30 d. 2021 m. gegužės 4 d. pradinis kreditorius (dabartinis pavadinimas UAB „Nemėžio komunalininkas“) perleido ieškovei reikalavimą į atsakovės 57 789,60 Eur skolą, buvo pasirašytas dokumentų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovei buvo perduotos atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros. Atsakovė pateikė „Swedbank“ sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad  laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. pervedė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 19 933,54 Eur.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo

9.       Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

10.       CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

11.       Byloje nagrinėjamu atveju, nors ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2021 m. gegužės 4 d. pranešimą apie reikalavimo perleidimą Nr.2021/05/04, tačiau įrodymų, kad minėtas pranešimas buvo išsiųstas atsakovei ir kad atsakovė jį gavo, nepateikta, o atsakovė neigia informavimo faktą (CPK 178 straipsnis). Svarbu ir tai, kad Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2019/04/02 buvo pasirašyta 2019 m. balandžio 2 d., o pranešimas apie reikalavimo perleidimą Nr. 2021/05/04 parašytas 2021 m. gegužės 4 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams. Nesant įrodymų apie pranešimo dėl reikalavimo perleidimo išsiuntimą ir įteikimą nei bendrijai jos Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, nei bendrijos vadovui jo gyvenamosios vietos (ar kitu žinomu) adresu, darytina išvada, kad atsakovė nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimą. Tai, kad atsakovė nežinojo (nebuvo informuota jokia forma ir būdu) apie reikalavimo perleidimą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog pradinis kreditorius (nuotekų tvarkytojas), byloje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nemenčinės komunalininkas“, gavęs iš atsakovės mokėjimus pagal PVM sąskaitas faktūras, neinformavo apie tai, kad reikalavimas perleistas, t. y. jis nėra prievolės šalis, o vietoj jo yra atsiradęs naujas kreditorius – „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovei atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi tiesiogiai (kas ir buvo daroma), nes pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir tokiu atveju prievolės įvykdymas pirminiam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 straipsnio 1 dalis).

12.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

13.       Šiuo atveju ši įstatymų nuostata netaikytina, kadangi atsakovė, teigdama, kad atsiskaitė su pirminiu kreditoriumi, pateikė į bylą įrodymus („Swedbank“ sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. gegužės 6 d., pagal kurį iš viso pervesta 19 933,54 Eur), patvirtinančius, kad iš dalies, pasirinkusi teisės aktais reglamentuotą mokėjimo metodą, apmokėjo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o mokėdama nurodė mokėjimo paskirtį, t. y. konkrečias PVM sąskaitas faktūras. Ieškinys dėl skolos priteisimo teisme gautas 2021 m. gegužės 24 d., todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą teismine tvarka ir negalėjo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. sumokėti skolą pirminiam kreditoriui. Tuo tarpu ieškovė, neinformavusi atsakovės apie reikalavimo įsigijimą, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad atsakovė vykdys prievolę būtent jai, o ne pirminiam kreditoriui UAB „Nemenčinės komunalininkas“.

Dėl pareigos mokėti už nuotekų tvarkymą

14.       Byloje kilo ginčas tarp šalių, t. y. ieškovės, įsigijusios piniginio reikalavimo (skolos) teises iš pradinės kreditorės, ir atsakovės (bendrijos) dėl (ne)atsiskaitymo už pradinės kreditorės atsakovei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas.

15.       Pagal UAB „Nemenčinės komunalininkas“ (pradinės kreditorės) ir atsakovės 2008 m. liepos 1 d. Nuotekų šalinimo sutartį UAB „Nemenčinės komunalininkas“ priėmė tolesniam valymui buitines nuotekas iš Bendrijos žinioje esančių pastatų ir teritorijos, kurias įsipareigojo priimti į nuotekyno sistemą nuo Sutartyje nustatytų eksploatacijos ribų, o Bendrija įsipareigojo apmokėti pateiktas sąskaitas (Sutarties 1.1–1.2; 4.2 papunkčiai). Ieškovė pateikė, jos teigimu, neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras už nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. kovo 30 d., bendra suma – 49 603,95 Eur. 

16.       Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.716 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog atskirų rūšių atlygintinoms paslaugoms kitais įstatymais gali būti nustatyti papildomi reikalavimai, nenumatyti šiame skyriuje.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

18.       Pagal CK 6.391 straipsnyje įtvirtintą įstatymų konkurencijos taisyklę santykiams, susijusiems su aprūpinimu vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus, prioritetiškai taikomos kitų, specialiųjų, įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012).

19.       Asmenų santykiai, atsirandantys tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės, reglamentuojami Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu (toliau – ir GVTNTĮ) (GVTNTĮ 2 straipsnis). GVTNTĮ tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas (GVTNTĮ 1 straipsnis). 

20.       Nuotekų tvarkytojas turi teisę ties nuotekų atidavimo riba įrengti nuotekų apskaitos prietaisą ir už nuotekų tvarkymo paslaugas reikalauti atsiskaityti pagal jo (apskaitos prietaiso) rodmenis, kai iš esmės skiriasi suvartojamo geriamojo vandens ir išleidžiamų nuotekų kiekiai (GVTNTĮ 35 straipsnio 10 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad iš esmės skiriasi atsakovo suvartojamo geriamojo vandens ir atsakovo išleidžiamų nuotekų kiekiai (CPK 178 straipsnis).

21.       Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad prie nuotekų tinklų yra prisijungę ir kiti asmenys, tačiau su jais nuotekų tvarkymo sutartys nesudarytos. Šios aplinkybės nustatytos ne tik liudytojo V. J. L., kuris patvirtino, kad ir kitiems asmenims davė sutikimą dėl prisijungimo prie nuotekų šalinimo vamzdyno, parodymais, bet ir IGNSB „Paraudondvarių alėja“ atstovo paaiškinimais. IGNSB „Paraudondvarių alėja“ atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad bendrijos nariai yra prisijungę prie nuotekų šalinimo vamzdyno, tačiau už nuotekų tvarkymą nei ieškovui, nei UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nemoka. Aplinkybių, kad IGNSB „Paraudondvarių alėja“ neprisijungė prie nuotekų tinklų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nenurodė ir atsiliepime į ieškinį, o argumentų, kad atsakovė turėtų prievolę mokėti už IGNSB „Paraudondvarių alėja“, nepateikė.

22.       Dar viena aplinkybė, kuri svarbi įvertinant tvarkomų nuotekų kiekį yra tai, kurioje vietoje yra įrengtas nuotekų apskaitos prietaisas, t. y. nuotekų atidavimo riba. Pagal galiojantį įstatymų reglamentavimą nuotekų atidavimo riba aiškiai apibrėžta, nustatant, kad nuotekų atidavimo riba yra nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (arba) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą (GVTNTĮ 3 straipsnio 24 dalis).

23.       Šiuo atveju pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (2021 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini); 2021 m. lapkričio 25 d. antstolio Irmanto Gaidelio surašytą faktinių aplinkybių protokolą), liudytojo V. J. L. paaiškinimus nuotekų apskaitos prietaisas įrengtas ne vietoje, kurioje baigiasi atsakovės narių nuosavybės teise priklausančio turto riba, ne ties sklypų ribomis ir ne ties atsakovės nuotekų atidavimo riba, esančia (duomenys neskelbtini) gatvėje, o už 3000 m, po pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pagal 2021 m. lapkričio 25 d. antstolio Irmanto Gaidelio surašytą faktinių aplinkybių protokolą nuotraukose užfiksuotos objektyviai matomos aplinkybės, t. y., kad ties sklypu (duomenys neskelbtini), matomas nuotekų šulinys, kurio link išpjautas ir vėl užasfaltuotas patekimas. Bendrijos pirmininko parodytas nuotekų surinkimo šulinys yra šalia sklypo (duomenys neskelbtini). Antstolis užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini), matomas nuotekų surinkimo šulinys, į kurį įvestas slėginis vamzdis, o statinyje įrengtas apskaitos prietaisas. 2021 m. spalio 27 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Įrodymų, kad yra įrengusi kitą, ginčui aktualų, nuotekų apskaitos prietaisą, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ nepateikė (CPK 178 straipsnis).

24.       Įvertinus tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad nuotekų apskaitos prietaisas įrengtas ne ties atsakovės nuotekų atidavimo riba, o prie nuotekų tinklų yra prisijungę ir kiti vartotojai, t. y. IGNSB „Paraudondvarių alėja“ nariai, dėl ko į slėginį vamzdyną suteka ir per apskaitos prietaisą išbėga ne tik atsakovo, bet ir kitų asmenų šalinamos nuotekos. Teismo nuomone, nuotekų apskaitos prietaiso įrengimas ne ties atsakovės nuotekų atidavimo riba prilyginamas situacijai, kad apskaitos prietaisas yra neįrengtas.

25.       Pažymėtina tai, kad nagrinėjamas ne pirmas ginčas tarp šalių dėl skolos už nuotekų tvarkymą priteisimo, aplinkybės dėl apskaitos prietaiso vietos ir kitų asmenų prisijungimo prie nuotekų tvarkymo tinklų buvo vertintos Vilniaus regiono apylinkės teismo, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-245-341/2022 ir apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-314-933/2021. Taigi pirminis kreditorius UAB „Nemenčinės komunalininkas“, būdamas viešuoju tiekėju, privalėjo pasirūpinti tinkamu ir objektyviai pagrįstu jo tvarkomų nuotekų kiekio apskaičiavimu, spręsti dėl nuotekų vamzdyno perėmimo.

26.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), kurio VI skyriuje nustatoma abonento ir vartotojo atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka, o Aprašo VII skyriuje sureguliuojama suvartoto geriamojo vandens ir išleistų nuotekų kiekio nustatymo tvarka (Aprašo 55–57 punktai). Abonentai ir vartotojai už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas atsiskaito geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Aprašo 49 punktas). Išleistų nuotekų kiekis, kai nėra įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui (Aprašo 55 punktas).

27.       Teismo vertinimu, esant tokiai faktinei situacijai, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, kai nuotekų apskaitos prietaisas įrengtas ne ties atsakovės nuotekų atidavimo riba, o prie nuotekų tinklų yra prisijungę IGNSB „Paraudondvarių alėja“ nariai, dėl ko į slėginį vamzdyną suteka ir per apskaitos prietaisą išbėga ne tik atsakovo, bet ir kitų asmenų šalinamos nuotekos, siekiant išspręsti ginčą, nepriklausomai nuo to, kad yra pasirašyta 2008 m. liepos 1 d. Nuotekų šalinimo sutartis tarp bendrijos ir pirminio kreditoriaus dėl nuotekų tvarkymo, nepaneigiant pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, taikytinas Aprašo 55 punktas, kuriame nustatyta, kad išleistų nuotekų kiekis, kai nėra įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui.

28.       Būtent Aprašo pagrindu turi būti apskaičiuoti mokesčiai tiek už atsakovės, tiek už IGNSB „Paraudondvarių alėja“ nuotekų tvarkymą (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju, IGNSB „Paraudondvarių alėja“ nepagrįstai išvengia įstatymų prievolės atsiskaityti už nuotekų surinkimą, laikymą, transportavimą, valymą ir kitas su tuo susijusias paslaugas (GVTNTĮ 22 straipsnio 3 dalis), nepaiso pamatinės nuostatos – „teršėjas moka“ (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis), o atsakovei išrašomos sąskaitos už paslaugas, kurios jai nebuvo suteiktos. Pažymėtina, kad  atsakovė turi pareigą sumokėti tik už savo išleistas nuotekas (GVTNTĮ 17 straipsnio 2 dalis, 22 straipsnio 3–4 dalys, CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

29.       Pagal į bylą atsakovės pateiktą AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. gegužės 6 d. atsakovė pervedė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 19 933,54 Eur, mokestiniame pavedime įvardydama konkrečias PVM sąskaitas faktūras. Nei ieškovė, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Nemenčinės komunalininkas“ aplinkybių, kad atsakovė netinkamai apskaičiavo už nuotekų tvarkymą, t. y. skaičiuota ne pagal gauto vandens kiekį, buvo netinkamai vertinti bendrijos narių teikti duomenys apie gautą vandens kiekį, nepagrįstai pasirašyti bendrijos gyventojams tiekto geriamojo ir laistymui skirto vandens suderinimo aktai, neginčijo. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu iškilus klausimui dėl atsakovo taikytos metodikos nuotekų tvarkymo kiekiui apskaičiuoti ieškovė argumentų neteikė, šių aplinkybių neginčijo (CPK 178 straipsnis). Nesant ginčo tarp šalių minėtoje dalyje, teismas laiko, kad atsakovė sumokėjo už teiktas nuotekų paslaugas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo nuostatomis, kas leidžia konstatuoti, jog atsakovė su pirminiu kreditoriumi už suteiktas nuotekų valymo paslaugas ginčui aktualiu laikotarpiu atsiskaitė.

30.       Teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais argumentais, ieškinį atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.   

32.       Kasacinės instancijos teismas pasisako, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis); klientas advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas moka šalių sutartą užmokestį, kurį nustatant atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi Advokatūros įstatymu nustatomi bendrieji kriterijai, į kuriuos šalys atsižvelgia, kai tariasi dėl advokato darbo užmokesčio. Tai savo ruožtu reiškia, kad teisinių paslaugų sutarčiai galioja bendrasis sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), o šalys yra laisvos susitarti, kokio dydžio atlygį klientas mokės už advokato teikiamas teisines paslaugas. Tačiau teisminio ginčo nagrinėjimo atveju proceso dalyvis, nesantis advokatą ir jo klientą siejančios sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo šalimi, nėra saistomas šios teisinių paslaugų sutarties sąlygų. Todėl tuo atveju, kai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą yra nustatoma, kad išlaidas dėl suteiktos advokato teisinės pagalbos patyrusi šalis turi teisę į šių išlaidų atlyginimą, pareigą atlyginti šias išlaidas turinti priešinga šalis ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo yra saistomas ne advokato su klientu sudarytoje sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo nustatytos šių paslaugų kainos, bet įstatyme įtvirtintų atlygintinų išlaidų dydžio nustatymo kriterijų ir maksimalių jų dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-219/2019).

33.       Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, pinigų sumų dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą  ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, šalių elgesį proceso metu ir kitas svarbias aplinkybes.

34.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

35.       Atsakovė prašo priteisti 3 391,40 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, IGNSB „Paraudondvarių alėja“ 726,00 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

36.       Nagrinėjamu atveju, byla yra nedidelės apimties, nagrinėta nuo 2021 m. gegužės, tačiau buvo sprendžiamas teisinis ginčas, kuriam nagrinėti nėra gausios teisminės praktikos, nors ir nebuvo reikalingos specialios žinios (nebuvo skirta teismo ekspertizė, pasitelkti specialistai). Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatytus dydžius.

37.       Įvertinus atsakovės parengtų procesinių dokumentų kiekį (pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsiliepimas į ieškinį, prašymai dėl įrodymų išreikalavimo) ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, parengtų procesinių dokumentų kiekį (atsiliepimas į ieškinį), įvykusių teismo posėdžių skaičių (trys žodiniai teismo posėdžiai), patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikomos pernelyg dideliu išlaidavimu, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Apibendrinant išdėstytus argumentus, iš ieškovės atsakovei priteistina 3 391,40 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, IGNSB „Paraudondvarių alėja“ – 726,00 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

         ieškinį atmesti.

         Priteisti atsakovei GNSB „Dvariškių centras“, j. a. k. 126317197, 3 391,40 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt vieną Eur 40 ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

         Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, IGNSB „Paraudondvarių alėja“, j. a. k. 302495389, 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis Eur) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                               Loreta Braždienė