Civilinė byla Nr. 3K-3-37/2011

           Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 50.5; 114.11; 116.1 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. vasario 7 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio pataisos namų kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio pataisos namų ieškinį atsakovui UAB ,,Panevėžio Lironta“ dėl įpareigojimo tinkamai atlaisvinti negyvenamąsias patalpas, nuomos mokesčio, mokesčio už elektros energiją ir palūkanų priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuomotojo teisę reikalauti iš nuomininko sumokėti nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, ir atlyginti nuostolius, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai. 

2001 m. gruodžio 21 d. ieškovas Panevėžio pataisos namai (toliau – ieškovas) ir atsakovas UAB „Panevėžio Lironta“ (toliau – atsakovas) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas atsakovui išnuomojo 229,48 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.1 punkte buvo įtvirtinta, kad patalpos gali būti naudojamos tik pagal tiesioginę paskirtį, t. y. sandėliavimui, ūkinei veiklai (Sutarties 1 punktas). Sutarties 5.6 punkte buvo nustatyta, kad, pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei. 2001 m. gruodžio 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo papildyta 13 punktu, kuriuo šalys susitarė, kad ieškovas neprieštarauja patalpų pertvarkymui, pritaikant jas atsakovo reikmėms, inžinerinių tinklų įvedimui ir kitiems darbams, kuriuos atsakovas atlieka savo lėšomis, nepažeisdamas kapitalinių laikančiųjų konstrukcijų. 2005 m. liepos 1 d. ir 2007 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo papildyta ir ieškovas atsakovui išnuomojo papildomas negyvenamąsias patalpas. Iš viso atsakovas išsinuomojo 347,78 kv. m negyvenamųjų patalpų. 2008 m. liepos 7 d. šalys nutraukė nuomos sutartį.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tinkamai atlaisvinti išnuomotas patalpas, išardant jose esančius stelažus, elektros tiekimo, apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos įrenginius, sanitarinį mazgą, patalpų vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginius, pertvaras, išimti langus, išvežti statybines ir buitines šiukšles, pašalinti iš apžiūros duobių vandenį ir pasiimti jose esančią įrangą, taip pat plastmasines granules ir malkomis kūrenamą pečių; suteikti ieškovui teisę atlikti išvardytus patalpų atlaisvinimo darbus, jei atsakovas nustatytu terminu šių darbų neatliks, įpareigojant atsakovą juos apmokėti; priteisti iš atsakovo 21 528,85 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 159,18 Lt už suvartotą elektros energiją ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2009 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad, nors šalys nuomos sutartį nutraukė, atsakovas iki šiol tinkamai neatlaisvino nuomotų patalpų, ieškovas negali jomis naudotis savo nuožiūra pagal jų paskirtį ir taip jam daroma žala.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

 

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas nustatė, kad šalių sudaryta nuomos sutartis pasibaigė 2008 m. liepos 7 d., tačiau ieškovas nesutinka priimti nuomotų patalpų dėl to, jog jos netinkamai atlaisvintos – palikti inžineriniai įrengimai, stelažai, pertvaros ir pan.; atsakovo nuomone, visi šie įrengimai laikytini patalpų pagerinimais, kurių atskyrimas pablogintų patalpų būklę. Teismas nustatė, kad atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš ieškovo kompensaciją už atliktus patalpų pagerinimus, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinys atmestas, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad šalių ginčui spręsti būtina taikyti Sutarties 5.6 punktą ir CK 6.499 straipsnį, o Sutarties 13 punktas nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovo reikmėms pritaikytas patalpas ieškovas besąlygiškai įsipareigojo priimti pasibaigus nuomos sutarčiai. Teismas sprendė, kad nuomotose patalpose likę įrenginiai ir atlikti pertvarkymai gali būti atsiejami nuo patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei, todėl jie turi būti pašalinti. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nuo 2008 m. liepos 7 d. tinkamai neatlaisvino nuomos objekto, todėl privalo sumokėti nuomos mokestį ir atlyginti visus ieškovo nustatytu laikotarpiu patirtus nuostolius, kurie apima ir mokestį už suvartotą elektros energiją (CK 6.499 straipsnio 3 dalis).

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. liepos 1 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeitė – atmetė ieškinio reikalavimą dėl nuomos mokesčio ir mokesčio už suvartotą elektros energiją nuo 2008 m. liepos 8 d. priteisimo.

Teisėjų kolegija rėmėsi CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, 6.200 straipsniu, kuriuose įtvirtinta prievolės šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis, ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje šie principai svarbūs vertinant, kaip prievolės šalys keitėsi informacija apie būsimą patalpų perdavimą, sprendė kilusius nesutarimus ar neaiškumus, kokių ėmėsi priemonių, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolė būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija nustatė, kad po to, kai atsakovui nepavyko privatizuoti nuomojamų patalpų ir jis pareikalavo iš ieškovo atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas, šalys nebebendradarbiavo, nutraukė nuomos sutartį, reikšdama viena kitai turtines pretenzijas. 2008 m. vasario 4 d. ieškovas pateikė ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo, nes 2007 m. gruodžio 21 d. nutarė nebepratęsti nuomos sutarties; ieškinį ne kartą tikslino, didindamas reikalavimus, galutinai prašė priteisti nuomos mokestį už laikotarpį iki 2009 m. lapkričio mėn. (21 528,85 Lt). 2008 m. balandžio 14 d. atsakovas pareiškė ieškinį ieškovui dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo, kuris Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2009 m. birželio 19 d., atmestas, priėjus prie išvados, kad patalpos buvo pritaikytos atsakovo ūkinei veiklai, patirtos patalpų įrengimo išlaidos neturi būti atlyginamos.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“, bylos Nr. 3K-3-132/2008). Teisėjų kolegijos nuomone, tai reiškia, kad išnuomoto daikto grąžinimo nuomotojui momento nustatymas yra svarbus dėl CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos taikymo arba netaikymo. Teisėjų kolegija nurodė, kad Sutarties 9 punkte šalys susitarė, jog jeigu nuomininkas neįvykdo įsipareigojimų, numatytų Sutarties 5 punkte, kurie apima ir tinkamą patalpų perdavimą nuomotojui pasibaigus sutarčiai, jis moka nuomotojui baudą iki 10 procentų nuomos mokesčio metinės sumos; konkretus baudos procentas turėjo būti įtvirtintas atskirame sutarties skyriuje ,,Papildomos sąlygos“, tačiau šiame skyriuje jis nenurodytas. Dėl nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti sutartimi nustatytų netesybų dėl netinkamo Sutarties 5.6 punkto vykdymo, o ne nuomos mokesčio, kaip CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos, priteisimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad šalių ginčas nesudėtingas ir geranoriškai išsprendžiamas, tačiau šalys nesilaikė bendradarbiavimo principo, todėl sprendė, kad įstatymo nustatyta sankcija negali būti taikoma tik vienai jų.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pagal Sutarties 5.6 punkto sąlygas atsakovui tenka pareiga išmontuoti ir pasiimti įrenginius, kurie gali būti atskiriami nuo patalpų, nepadarant žalos jų būklei, ir  sprendė, jog atsakovas turi galimybę išardyti dalį jų (stelažus garažų boksuose Nr. 24 ir Nr. 26, elektros įrengimus ir signalizaciją visuose boksuose, vandens šildytuvą, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemą, kt.) ir juos pasiimti, todėl įpareigojo atsakovą šiuos veiksmus atlikti.

 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas Panevėžio pataisos namai prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuomos mokesčio ir mokesčio už suvartotą elektros energiją priteisimo, ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas tenkintas, arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikos, taip paneigė įstatymo nustatytą kasatoriaus teisę reikalauti iš nuomininko (atsakovo) sumokėti nuomos mokestį už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti nuomojamas negyvenamąsias patalpas, t. y. gauti realiai patirtų nuostolių atlyginimą. Kasatoriaus nuomone, nuomos sutarties pasibaigimo (2008 m. liepos 7 d.) faktas savaime nereiškia, kad pasibaigia nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį; šios prievolės pabaiga yra siejama su tinkamu išsinuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Kasatoriaus teigimu, nuo 2008 m. liepos 8 d. iki skundžiamos nutarties įvykdymo jis negalėjo naudotis patalpomis, jų nuomoti ir gauti nuomos mokesčio, todėl turi būti taikomos CK 6.499 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ta aplinkybė, kad Sutarties 9 punkte šalys susitarė, jog nutraukus sutartį ieškovas turi teisę reikalauti sutartimi nustatytų netesybų, neatleidžia atsakovo nuo pareigos, įtvirtintos CK 6.499 straipsnio 2 dalyje, vykdymo. Be to, Sutarties 9 punktas nekonkretizuotas, baudos dydis nenustatytas, todėl realiai kasatorius negalėtų įgyvendinti savo teisės tokią baudą išieškoti. Kasatoriaus teigimu, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką kasatoriaus negautas nuomos mokestis preziumuojamas kaip realūs nuomotojo dėl nuomininko veiksmų patirti praradimai, taip pat nuomininkas turi pareigą atlyginti ir kitus nuomotojo patirtus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“, bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. likviduojama UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Entum“ v. UAB  „Pajūrio Sabina“, bylos Nr. 3K-3-307/2010).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokiais konkrečiais kasatoriaus atliktais veiksmais jis pažeidė prievolės šalių bendradarbiavimo principą, ir nenurodė, kokios normos pagrindu ir dėl kokių aplinkybių taikė kasatoriui sankciją – nepriteisė nuomos mokesčio už laikotarpį, kurį atsakovas vėlavo grąžinti daiktą; nurodydamas, kad šalys nebendradarbiavo, nesvarstė galimybės priteisti dalies prašomos nuomos mokesčio sumos.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nenustatė visų reikšmingų faktų, dėl to, pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalį, priėmė nenuoseklią nutartį, kurios skundžiamoji dalis prieštarauja neskundžiamai. Neskundžiamoje nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad patalpos neatlaisvintos, nes įpareigojo atsakovą tinkamai jas atlaisvinti: pašalinti stelažus, įrengimus iš apžiūros duobių ir vandenį, statybines ir buitines šiukšles ir t. t., tačiau kitoje nutarties dalyje prašomo nuomos mokesčio už laikotarpį, kai daiktas nebuvo grąžintas, nepriteisė. Kasatoriaus teigimu, patalpų neatlaisvinimo fakto ir datos nustatymas yra pagrindas priteisti jo patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas netyrė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neatlaisvino ir negrąžino kasatoriui patalpų: 1) atsakovo 2008 m. sausio 3 d. rašto, kuriame atsakovas nurodė, jog išsikels iš patalpų tik per tris mėnesius nuo to momento, kai kasatorius atlygins jam daugiau kaip 200 000 Lt už patalpų pagerinimus; 2) 2008 m. liepos 9 d. ir rugsėjo 4 d. antstolio A. B. surašytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriuose nurodyta, kad patalpos neatlaisvintos ir netvarkingos; 3) aplinkybių, dėl kurių 2008 m. liepos 4 d. kasatorius negalėjo pasirašyti patalpų priėmimo-perdavimo akto, t. y. kad pasirašydamas tokį aktą, kasatorius būtų pripažinęs, jog atsakovas pagerino patalpas, tačiau kasatorius su tuo nesutinka, ir kad tokie pagerinimai neatlikti konstatuota įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-290-198/2008; kito turinio patalpų priėmimo-perdavimo akto atsakovas nesutiko pasirašyti; ta aplinkybė, kad atsakovas perdavė kasatoriui per jo darbuotoją nuomotų patalpų raktus, nelaikytina tinkamu patalpų grąžinimu.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Panevėžio Lironta“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl atsakovo uždelsimo grąžinti ginčo patalpas, tačiau dėl to, kad kasatorius atsisakė priimti perduodamas patalpas, nurodydamas, jog atsakovas turi atskirti visus patalpų pertvarkymus ir grąžinti patalpas tokios būklės, kokias jas gavo pagal nuomos sutartį. Kasatorius sutiko, kad atsakovas pritaikytų patalpas savo poreikiams (Sutarties 13 punktas). Atsakovas atliko patalpų pertvarkymus ir taip pakeitė patalpų būklę, ją pagerindamas. Nuomos sutarties pasibaigimo dieną patalpos turėjo ventiliacijos sistemą, įrengtą sanitarinį mazgą, šildymo sistemą, apsaugos, priešgaisrinės signalizacijos sistemas, naują elektros įvadą ir kt., todėl nepriklausomai nuo kasatoriaus subjektyvaus vertinimo, pašalinus šią įrangą, patalpų būklė pablogėtų. Sutarties 5.6 punkte nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, patalpos turi būti perduodamos su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei. Atsakovo nuomone, išvardytos aplinkybės patvirtina, kad kasatorius neturėjo pagrindo atsisakyti priimti grąžinamas patalpas vien dėl to, jog jos buvo ne tokios kaip nuomos sutarties pradžioje. 2008 m. liepos 9 d. ginčo patalpos buvo tuščios, jose buvo likę tik padaryti pertvarkymai, dėl kurių kilo ginčas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad patalpų pritaikymas nuomininko poreikiams, esant atitinkamam nuomotojo sutikimui, negali būti laikomas nuomojamų patalpų pabloginimu, dėl kurio nuomininkui gali kilti atsakomybė ar kitų neigiamų padarinių; nuomos sutartyje nesant nustatytos nuomininko pareigos išmontuoti patalpose sumontuotus įrenginius ir grąžinti pradinės būklės patalpas, jose esančių pritaikymų išmontavimas tenka nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Colibri“ v. UAB ,,Stilsena“, bylos Nr. 3K-3-493/2007). Atsakovo nuomone, kasatorius su juo nebendradarbiavo ir sąmoningai delsė priimti patalpas: nepasirašė patalpų priėmimo-perdavimo akto, grąžino jų raktus. Nuomotojo vengimas priimti nuomininko faktiškai atlaisvintas ir nuomotojui grąžinamas patalpas bei pasirašyti tai patvirtinantį perdavimo-priėmimo aktą negali būti interpretuojamas kaip pagrindas nuomininko atsakomybei dėl pavėluoto patalpų grąžinimo pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. įmonė ,,Anūkėlis“ v. UAB „Sonex group“, bylos Nr. 3K-3-487/2008). Atsakovo teigimu, kasatoriaus nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi yra skirtingos, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos dėl CK 6.499 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Sankcijos dėl nepakankamo šalių bendradarbiavimo paskirtos abiem jų: atsakovas buvo įpareigotas pašalinti padarytus pertvarkymus, užtaisyti atsiradusias ertmes, o kasatoriui nebuvo priteistas nuomos mokestis už laikotarpį, kurį atsakovas patalpomis nesinaudojo. Atsakovo nuomone, išvardyti argumentai patvirtina, kad skundžiamoje nutartyje prieštaravimų nėra.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl nuomininko pareigos grąžinti daiktą, pasibaigus nuomos sutarčiai

 

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. likviduojama UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; kt.). Toks išaiškinimas svarbus keletu aspektų. Pirma, sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą. Antra, remiantis nurodytu išaiškinimu, darytina išvada, kad nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė.

Kita vertus, daiktas, pasibaigus nuomos sutarčiai, gali būti negrąžinamas nuomotojui ne dėl nuomininko, o dėl nuomotojo kaltės: nuomotojas sąmoningai vilkina perduodamo daikto priėmimą, nepagrįstai atsisako pasirašyti daikto perdavimo-priėmimo aktą ir pan., nuomotojas atitinkamai gali įrodinėti, kad nuomininkas siekia jam grąžinti netinkamos būklės patalpas ir pan. Nagrinėjamoje byloje aktualus yra būtent pareigos grąžinti tinkamos būklės patalpas nuomotojui, pasibaigus nuomos sutarčiai, vykdymo klausimas. Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialių reikalavimų grąžinamam daiktui, kai nuomos sutarties objektas yra pastatas (statinys, įrenginys), CK nenustatyta, todėl šalims nesusitarus dėl to, kokios būklės daiktas turi būti grąžintas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti taikoma bendroji nuomos teisinius santykius reglamentuojanti teisės norma, pagal kurią, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Jeigu nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (jei kitaip nenustato įstatymai arba sutartis) (CK 6.501 straipsnio 1 dalis), tačiau ši nuostata neatleidžia nuomininko nuo pareigos, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui tinkamos būklės daiktą. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. Teismui nustačius, kad nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą, nuomotojas įgyja teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą (CK 6.499 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2001 m. gruodžio 21 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria kasatorius atsakovui išnuomojo 229,48 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas (garažus), vėliau sutartis buvo papildyta, atsakovui išnuomojant daugiau patalpų ir nustatant papildomas sutarties sąlygas. Viena tokių sąlygų buvo ta, kad atsakovas ieškovo sutikimu ir savo lėšomis įgijo teisę atlikti nuomojamų patalpų pertvarkymus, siekiant pritaikyti jas atsakovo vykdomai ūkinei veiklai (Sutarties 13 punktas) ir tokius pagerinimus atliko (pastatė pertvaras, įrengė inžinerines, apsaugos sistemas, sanitarinį mazgą ir kt.). 2008 m. liepos 7 d. šalys nutraukė nuomos sutartį. Nuomotų patalpų grąžinimo sąlygos buvo aptartos šalių sudarytoje nuomos sutartyje. Pagal sutarties 5.6 punktą, pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, nuomininkas privalo perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų, nepadarant žalos patalpų būklei. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2008 m. liepos 7-ąją, nuomos sutarties nutraukimo dieną, nuomotos patalpos kasatoriui nebuvo grąžintos, kasatoriui atsisakius jas priimti dėl netinkamos patalpų būklės, t. y. juose esančių papildomų įrengimų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad papildoma įranga buvo skirta atsakovo verslo reikmėms ir kad ji gali būti atskirta nuo nuomotų patalpų, iš esmės nepabloginant jų būklės, t. y. nepažeidžiant šalių sudarytos nuomos sutarties 5.6 punkto. Byloje esantys ir teismų ištirti įrodymai (antstolio 2008 m. liepos 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nuomos sutarties šalių tarpusavio susirašinėjimas ir kt.) patvirtina, kad nuomos sutarties nutraukimo dieną nuomotos patalpos nebuvo tinkamai atlaisvintos – neišardyta jose esanti ieškovo įranga, o kasatoriaus  galimybės naudoti patalpas pagal paskirtį (sandėliavimui, kitai ūkinei veiklai) buvo suvaržytos. Pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimu konstatuota, kad aptariama įranga nelaikytina patalpų pagerinimais, už kuriuos kasatorius ieškovui turėtų atlyginti. Kadangi atsakovas nuomos sutarties nutraukimo dieną (2008 m. liepos 7-ąją) neatlaisvino nuomotų patalpų, t. y. neišardė jose esančios papildomos, atsakovo veiklai pritaikytos įrangos, nors tai atlikti buvo įpareigotas šalių sudarytos sutarties nuostatų, tai laikytina, kad kasatorius pagrįstai atsisakė tokias patalpas priimti, o atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai perduoti nuomotą daiktą, pasibaigus nuomos sutarčiai, todėl jam tenka pareiga atlyginti dėl pavėluoto daikto perdavimo kasatoriaus patirtus nuostolius.

 

Dėl nuostolių ir netesybų santykio

 

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat yra laikomos viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti patirtus nuostolius ir (ar) sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ši nuostata reiškia, jog, šalims susitarus sutartyje dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą netesybų forma, nebus panaikinta kreditoriui galimybė reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Alauša“ v. ,UAB ,,Aris nafta“, bylos Nr. 3K-3-478/2010; kt.). Kreditoriui pasirinkus dėl sutarties pažeidimo reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek sumokėti netesybas, pastarosios įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

Šalių sudarytos nuomos sutarties 9 punkte įtvirtinta, kad jeigu nuomininkas neįvykdo įsipareigojimų, numatytų sutarties 5 punkte (šis punktas apima ir tinkamą patalpų perdavimą, pasibaigus nuomos sutarčiai), jis moka nuomotojui iki 10 procentų nuomos mokesčio metinės sumos baudą. Pirmiau nurodytame sutarties punkte pažymėta, kad ,,konkretus baudos procentas nurodomas šios sutarties skyriuje ,,Papildomos sąlygos“. Kaip matyti iš byloje pateiktos nuomos sutarties ir kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, sutarties skyriuje ,,Papildomos sąlygos“ konkretaus baudos procento nenustatyta. Tai reiškia, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus netesybų dydžio nuomininkui pažeidus sutartį ir nuomotojas negalėtų realiai įgyvendinti savo teisės reikalauti iš nuomininko sumokėti netesybas, be to, nagrinėjamu atveju tokio reikalavimo byloje nereiškė. Minėta, kad kreditorius turi teisę pasirinkti, kokią sutartinės civilinės atsakomybės formą taikyti sutartį pažeidusiam skolininkui. Nagrinėjamu atveju kasatorius pasirinko reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro negautas nuomos mokestis už uždelstą grąžinti jam nuomotą daiktą laikotarpį ir mokestis už elektros energiją. Byloje nustatyta, kad toks reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad ieškovas gali reikalauti iš skolininko tik sutartimi nustatytų netesybų sumokėjimo, o ne nuomos mokesčio, kaip CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos, priteisimo.

Dėl bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigos vykdymo

          Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, sprendė, kad nuomos sutarties šalys nebendradarbiavo, nesiekė kuo greičiau išspręsti ginčo, todėl įstatymo nustatytos sankcijos negali būti taikomos tik vienai iš jų. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kiekviena (prievolės) šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimis (šalių pareiga kooperuotis). Taigi įgyvendindamos bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą šalys (tiek skolininkas, tiek kreditorius) turi padėti viena kitai įgyvendinti joms tenkančias teises ir vykdyti pareigas, atskleisdamos būtiną informaciją, laiku informuodamos viena kitą apie prievolės vykdymo aplinkybių pasikeitimus, siekdamos taikiai išspręsti kilusius ginčus ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolės pažeidimo atveju nustatyti, ar šalys vykdė bendradarbiavimo pareigą, svarbu sprendžiant, ar nuostolių patyrusi šalis neprisidėjo savo veiksmais prie jų atsiradimo (padidėjimo). Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kuriuo rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 straipsnis).

          Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 21 d. kasatorius nusprendė nebepratęsti su atsakovu sudarytos patalpų nuomos sutarties ir apie tai jį informavo. Atsakovas sutiko atlaisvinti ginčo patalpas tik kasatoriui atlyginus patalpų pagerinimo išlaidas. 2008 m. vasario 4 d. kasatorius pareiškė ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo; 2008 m. balandžio 14 d. atsakovas pareiškė ieškinį kasatoriui, prašydamas atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuo 2007 m. gruodžio mėnesio šalys viena kitai ėmė reikšti turtines pretenzijas, kreipėsi į teismus dėl savo teisių įgyvendinimo ir gynimo, t. y. nebebuvo įmanomas taikus tarpusavio bendradarbiavimas dėl prievolės vykdymo, šalys siekė nutraukti nuomos teisinius santykius, o ne juos išsaugoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendradarbiavimo pareiga negali būti laikoma šalių prievole atsisakyti savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, taip pat vienai šaliai atlikti kitos naudai veiksmus, kurie blogintų šiuos veiksmus atlikusios šalies padėtį. Bylos medžiaga patvirtina, kad kasatorius šalių konflikto pradžioje, nepriimdamas grąžinamų patalpų, nurodė atsakovui konkrečias tokio atsisakymo priežastis ir pateikė savo reikalavimus, t. y. tinkamai atlaisvinti patalpas, pašalinant juose esančius įrengimus. Tai, kad atsakovas tokį kasatoriaus reikalavimą ginčijo, remdamasis ta aplinkybe, kad nuomotose patalpose atlikti pagerinimai, negali būti laikoma kasatoriaus nebendradarbiavimo pareigos pažeidimu. Šalys turi teisę ginti ir įrodinėti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir ja pasinaudojo, o ta aplinkybė, kad vienos šalies reikalavimai nebuvo patenkinti, negali būti vertinama kaip šalių nebendradarbiavimo padarinys. Taigi pirmiau nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada laikytina nepagrįsta, padaryta netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialiosios teisės normą (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).

 

Kiti kasacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

 

Dėl aptartų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, dėl to priėmė nepagrįstą skundžiamą nutarties dalį, kuri naikintina ir paliktinas dėl šios dalies galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Kasatorius prašo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: pirmosios instancijos teisme – 2000 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 2000 Lt, kasacinės instancijos teisme – 1000 Lt. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinys tenkintas: ieškovui priteista iš atsakovo 2000 Lt advokato pagalbai apmokėti, 260 Lt turėtų išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą atlyginimas. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio ir kitų nuostolių atlyginimo priteisimo paliktina galioti, todėl pakartotinai kasatoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas nepriteistinas. Nustatyta, kad visų instancijų teismuose kasatoriui atstovavo advokatė L. Svidrienė; už jos atstovavimo paslaugas apeliacinės instancijos teisme kasatorius sumokėjo 2000 Lt (2010 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5), kasacinės instancijos teisme - 1000 Lt (2010 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo  nurodymas Nr. 3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.14 punktą, pagal kurį už atsiliepimo (į kasacinį skundą) surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą, už atstovavimą teismo posėdyje – 0,15 minimalaus mėnesinio atlyginimo daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovų prašymą ir priteisti iš atsakovo kasatoriui 3000 Lt advokato pagalbai apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose apmokėti (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

 

 

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

 

Kasacinės instancijos teisme patirta 53,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, patenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš atsakovo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties dalį, kuria pakeista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio ir mokesčio už suvartotą elektros energiją nuo 2008 m. liepos 8 d. ieškovui Panevėžio pataisos namams iš atsakovo UAB ,,Panevėžio Lironta“ priteisimo, ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Panevėžio Lironta“ ieškovui Panevėžio pataisos namams 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Panevėžio Lironta“ valstybei 53,16 Lt (penkiasdešimt tris litus  16 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                            Sigita Rudėnaitė

 

 

                                                                                                            Janina Stripeikienė