Administracinė byla Nr. I-7901-811/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02475-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.10.3.1; 3.20
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė susipažino su R. V. skundu dėl sprendimo dalies panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas.
Teismas
n u s t a t ė :
Advokatas Kęstutis Kvainauskas, atstovaudamas R. V. (toliau – pareiškėja), 2016 m. birželio 14 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. 1SS-1624-(8.5) „Dėl I. K. 2015-09-01 parengto žemės sklypo (projektinis Nr. 505, kadastro Nr. 6277/0003:448) formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – sprendimas) dalį, kurioje nurodyta: „Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ Pertvarkymo projekte turėjo būti pažymėta ir negalėjo būti naikinama“.
Skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo teisėjas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Tarnybos sprendimas, kurio dalį ginčija pareiškėja, buvo priimtas Tarnybai išnagrinėjus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2016 m. vasario 22 d. skundą dėl Tarnybos Molėtų skyriaus priimtų sprendimų. Tarnyba šiuo sprendimu atsisakė tenkinti Departamento prašymą panaikinti Tarnybos Molėtų skyriaus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento ginčyti Tarnybos Molėtų skyriaus sprendimai buvo susiję ir su pareiškėjos interesais, pareiškėja pateikė Tarnybai rašytinius paaiškinimus. Priėmusi sprendimą dėl Departamento skundo, Tarnyba išsiuntė jį taip pat ir pareiškėjai. Pareiškėja su šiuo Tarnybos sprendimu iš esmės sutinka, tačiau ginčija minėtame sprendime Tarnybos padarytą išvadą, kad Pertvarkymo projekte specialioji žemės naudojimo sąlyga „Pelkės ir šaltinynai“ turėjo būti pažymėta ir negalėjo būti panaikinta.
Įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, vienas iš reikalavimų yra besikreipiančio asmens suinteresuotumas. Reikalavimas dėl suinteresuotumo yra įtvirtintas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (dėl pažeistos ar ginčijamos teisės apgynimo) turi teisę kiekvienas suinteresuotas subjektas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos matyti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis ne dėl bet kokių viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų, bet tik dėl tokių teisės aktų, kurie sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. daro įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Taigi, teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeliantis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, teismas bylą iniciavusio asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, tokio asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Teismo vertinimu, pareiškėjos keliamas reikalavimas, jo tenkinimo atveju, jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje nenustatytų, nepakeistų ir nepanaikintų. Pareiškėjo atstovas skunde taip pat pripažįsta, kad ginčijama Tarnybos sprendimo dalis tik ateityje gali sukelti pasekmių pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad Tarnybos sprendimas (jo dalis) pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakoma priimti.
Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 puntą, kai atsisakoma priimti skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Pareiškėją atstovaujantis advokatas Kęstutis Kvainauskas 2016 m. birželio 14 d. sumokėjo 28,96 Eur žyminio mokesčio, todėl ši suma grąžintina pareiškėjos atstovui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 105–106 straipsniais ir 149 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti R. V. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui ir grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (28,96 Eur).
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Petkevičienė