Civilinė byla Nr. e2A-507-370/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08910-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.14

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 135 000 Eur turtinės žalos ir 125 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji negali paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios senelės S. M. testamentu palikto turto dalies, t. y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Žalą ieškovė patyrė dėl to, kad ji negali paveldėti žemės sklypo. Ieškovė teigė, kad pareigūnai nepagrįstai nurodė, jog S. M. nesumokėjo už žemės sklypą, todėl netapo žemės sklypo savininke. Pasak ieškovės, dėl žalos kalti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorai, kurie atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

3.       Ieškinyje nurodyta, kad S. M. sumokėjo 3 119 rublių už žemės sklypą, 300 rublių mokestį už žemės sklypo privatizavimą, 300 rublių mokestį už žemės sklypo dokumentų parengimą. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. M. iki mirties buvo žemės sklypo savininkė, ieškovė kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą. Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 nustatė, kad pristačius banko kvitus bus išduoti S. M. žemės sklypo nuosavybės dokumentai. Ieškovė nurodė, kad kvitus pristatė, tačiau S. M. žemės sklypo dokumentai išduoti nebuvo.

4.       Ieškovė nurodė, kad pareigūnai, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, sudarė su S. M. negaliojančią, notaro nepatvirtintą žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė įsitikinusi, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą, priėmė neteisėtus aktus. Ieškovė priežastinį ryšį tarp žalos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priimtų neteisėtų aktų grindžia tuo, kad atlikus ikiteisminį tyrimą būtų nustatyta, jog tik dėl valdžios pareigūnų įvykdytos apgaulės ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, privatizuojant S. M. nupirktą žemės sklypą, atsirado žala.

5.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2023 m. rugsėjo 28 d. rašte įvertintos R. M. skunde nurodytos aplinkybės. Ieškovė nepateikė įrodymų apie prokuroro veiksmų neteisėtumą, nes atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą ar pradėto ikiteisminio tyrimo nutraukimas nėra neteisėtas veiksmas.

6.       Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius (toliau – NŽT) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtose bylose Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015, Nr. I-1627-428/2016, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje byloje Nr. eI-6686-428/2018 nebuvo nustatyta, jog NŽT darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015, Nr. I-1627-428/2016, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje byloje Nr. eI-6686-428/2018 ieškovė inicijavo ginčą iš esmės dėl tų pačių NŽT pareigūnų veiksmų ir dėl žalos negalint paveldėti žemės sklypo atlyginimo. Teismo sprendime akcentuota, kad minėtose bylose teismai nenustatė, jog NŽT darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

9.       Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodyta, jog 2011 m. rugsėjo 16 d. prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. M. skundą dėl S. M. priklausančio sklypo įregistravimo, R. M. prievolės sumokėti atitinkamą pinigų sumą už žemės sklypo formavimą, nuosavybės dokumentų neišdavimą, be to, akcentuota, jog 2011 m. lapkričio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00486-12 dėl valstybės įmonės Registrų centro, NŽT pareigūnų galbūt padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su žemės sklypo privatizavimu, nuosavybės dokumentų įforminimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog minėtų įstaigų valstybės tarnautojų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodyta, jog baudžiamajame procese jau du kartus buvo įvertintos R. M. nurodytos aplinkybės, susijusios su žemės sklypo privatizavimu ir nuosavybės teisės dokumentų išdavimu, įvertinti institucijų pareigūnų veiksmai. Teismas darė išvadą, kad ieškovei dar kartą pateikus pakartotinį pareiškimą ikiteisminio tyrimo subjektai neprivalėjo šių aplinkybių tirti iš naujo, kadangi nurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo privatizavimo jau buvo įvertintos ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00486-12.

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustačius esminės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėtų veiksmų, reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimas negalimas.

11.       Teismas nurodė, kad žemės sklypo privatizavimo klausimas yra išsamiai išnagrinėtas ir visos aplinkybės yra įvertintos, todėl nėra pagrindo manyti, jog atlikus ikiteisminį tyrimą būtų galima pasiekti teismų procesiniais sprendimais nustatytų faktų modifikavimą ir nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Ieškovė R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenurodė, kokių konkrečiai valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nenustatė.

12.2.                      Kauno apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendime nurodė, kad ieškovei bus išduoti žemės sklypo dokumentai, tačiau teismo sprendimas nebuvo vykdomas. NŽT privalėjo išduoti žemės sklypo nuosavybės dokumentus ieškovei.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl prokuratūros sprendimas netirti žemės sklypo įsigijimo aplinkybių ir NŽT pareigūnų veiksmų neteisėtumo yra teisėti veiksmai. 

12.4.                      Teismo sprendimas yra nesąžiningas, nes NŽT patvirtino S. M. prašymą leisti jai privatizuoti jos naudojamą žemės sklypą, nustatė žemės sklypo kainą, kurią S. M. sumokėjo, tačiau NŽT neturėjo valios perleisti S. M. jos perkamą žemės sklypą.  

13.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00486-12 dėl pareigūnų galbūt padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su žemės sklypo privatizavimu, nuosavybės dokumentų įforminimu, nustatyta, kad įstaigų valstybės tarnautojų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių. Ieškovei dar kartą pateikus pakartotinį pareiškimą ikiteisminio tyrimo subjektai neprivalėjo šių aplinkybių tirti iš naujo, kadangi nurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo privatizavimo jau buvo įvertintos ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00486-12.

13.2.                      Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimas negalimas.

13.3.                      Žalą ieškovė kildina iš tariamai neteisėtų NŽT veiksmų, t. y. subjekto, kuris kompetentingas spręsti valstybinės žemės privatizavimo klausimus, todėl prokuratūra nėra tinkamas subjektas – nuo prokuratūros sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar ikiteisminio tyrimo nutraukimo žemės privatizavimo klausimai nepriklauso.

14.       Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimo dėl žalos atlyginimo tenkinimas negalimas.

14.2.                      Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nereiškia, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

14.3.                      Ieškovė deklaratyviai nurodo, kad valstybės institucijos atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę.

14.4.                      Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtose bylose Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015, Nr. I-1627-428/2016, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje byloje Nr. eI-6686-428/2018 ieškovė inicijavo ginčą iš esmės dėl tų pačių NŽT pareigūnų veiksmų ir dėl žalos negalint paveldėti žemės sklypo atlyginimo, šiose bylose teismai nenustatė, jog NŽT darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

16.       Ieškovė 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovės teigimu, bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padėtų geriau atskleisti ginčo esmę, objektyviai ir visapusiškai įvertinti apeliacinio skundo argumentus. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

17.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti deleguota teismui.

18.       Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktai).

19.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė apeliaciniame skunde aiškiai išdėstė argumentus, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, o byloje esančių duomenų pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai. Remdamasi šia nuostata bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nepagrindė išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų žodinio bylos nagrinėjimo būtinumą, teisėjų kolegija nusprendžia, jog nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

21.       S. M. 1992 m. kovo 31 d. pateikė prašymą įsigyti žemę – (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno rajono Užliedžių apylinkės taryba 1992 m. birželio 22 d. sprendimu „Dėl antrinio žemės naudojimo teisės akto tvirtinimo“ patvirtino antrinį žemės naudojimo teisės aktą, kuriuo S. M. buvo leista naudotis žemės sklypu prie nuosavo gyvenamojo namo. Taip pat buvo apskaičiuota žemės sklypo pirkimo kaina – 3 119 rublių bei nurodyta sumokėti 300 rublių valstybinį mokestį už dokumentų parengimą. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas buvo parengtas 1992 m. liepos 8 d., tačiau notariškai pirkimo–pardavimo sutartis patvirtinta nebuvo.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. mirė (duomenys neskelbtini). Notaras 2013 m. liepos 31 d. išdavė paveldėjimo pagal 1993 m. kovo 24 d. testamentą liudijimą, patvirtinantį, kad ieškovė yra S. M. įpėdinė, priėmusi jos palikimą. Liudijimas išduotas turtui: piniginei įmokai – 3 119 rublių, sumokėtai už (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

23.       Ieškovė kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti S. M. žemės sklypo nuosavybės dokumentus. NŽT 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. 7SD-790 „Dėl S. M. žemės nuosavybės dokumentų“ atsisakė patenkinti ieškovės prašymą, kadangi nebuvo pateikti visi dokumentai, numatyti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. NŽT direktorius 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1T-(8.5)-36 „Dėl A. O. M., atstovaujančios R. M. interesams, skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, R. M. išaiškino, kad kadangi žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, žemės sklypo privatizavimo dokumentai turėtų būti rengiami pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas.

24.       Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 nenustatyta, kad NŽT veiksmai ar neveikimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas nustatė, kad pradėta žemės sklypo privatizavimo procedūra nebuvo baigta pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, tačiau gali būti vykdoma pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

25.       Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Lietuvos generalinei prokuratūrai skundą dėl ikiteisminio tyrimo neatlikimo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2022 m. rugpjūčio 11 d. atsakyme nurodė, kad 2011 m. lapkričio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00486-12 dėl VĮ Registrų centro, Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų galbūt padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su žemės sklypo privatizavimu, nuosavybės dokumentų įforminimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog minėtų įstaigų valstybės tarnautojų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų. Taip pat atsakyme pažymėta, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. M. skundą dėl žemės sklypo įregistravimo, prievolės sumokėti antrą kartą atitinkamą pinigų sumą už žemės sklypo formavimą, nuosavybės dokumentų neišdavimą, būtinybės nustatyti, kur dingo sumokėti pinigai, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą netenkintas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra taip pat 2022 m. rugpjūčio 11 d. atsakyme nurodė, kad R. M. nurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo privatizavimo, apmokėjimo už jį, taip pat valstybės institucijų pareigūnų veiksmų jau ne kartą įvertintos priimant procesinius sprendimus, todėl pakartotinai vertinti tapačių aplinkybių nėra teisinio pagrindo ir dėl kartotinių pareiškimų naujas procesinis sprendimas nepriimamas.

26.       Ieškovė 2023 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su prašymu atlikti ikiteisminį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kur dingo S. M. sumokėti pinigai už žemės sklypo pirkimą ir kodėl ieškovė turi mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2023 m. rugsėjo 28 d. raštu ieškovei atsakė, kad iš jos prašymo matyti, jog ji reiškia nepasitenkinimą teismų sprendimais, ir išaiškino, kad pareiškėja turi teisę pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka skųsti netenkinančius teismų priimtus sprendimus civilinėse bei administracinėse bylose.

27.       Ieškovė nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai 135 000 Eur turtinės ir 125 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtą dėl prokurorų neteisėtų veiksmų atsisakius atlikti ikiteisminį tyrimą.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų

28.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

29.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 41 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021 37-38 punktai).

30.       Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovei neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021 16 punktą).

31.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nenurodė, kokių konkrečiai valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nenustatė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

32.       Nagrinėjamu atveju iš ieškovės byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė žalą grindžia tuo, jog prokurorai atsisakė atlikti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės 2022 m. rugpjūčio 10 d. bei 2023 m. rugsėjo 28 d. prašymuose išdėstytas aplinkybes, t. y. dėl valstybės institucijų pareigūnų apgaulės ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, atliekant S. M. žemės sklypo privatizavimo procesą.

33.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo neatlikimo. Į bylą pateiktame Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 11 d. atsakyme nurodyta, kad 2011 m. lapkričio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-2-00486-12 dėl valstybės įstaigų pareigūnų galbūt padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su žemės sklypo privatizavimu, nuosavybės dokumentų įforminimu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įstaigų valstybės tarnautojų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų. Taip pat atsakyme pažymėta, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. prokuroro nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. M. skundą dėl S. M. priklausančio žemės sklypo įregistravimo, R. M. prievolės sumokėti antrą kartą atitinkamą pinigų sumą už žemės sklypo formavimą, nuosavybės dokumentų neišdavimą, būtinybės nustatyti, kur dingo S. M. sumokėti pinigai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi R. M. skundas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą netenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad baudžiamajame procese jau du kartus buvo įvertintos R. M. nurodytos aplinkybės, susijusios su S. M. žemės sklypo privatizavimu ir nuosavybės teisės dokumentų R. M. išdavimu, atitinkamai įvertinus ir atsakingų institucijų pareigūnų veiksmus, o R. M. dar kartą pateikus kartotinį pareiškimą, ikiteisminio tyrimo subjektai neprivalėjo šių aplinkybių tirti iš naujo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2022 m. rugpjūčio 11 d. atsakyme nurodė, kad R. M. nurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo privatizavimo, apmokėjimo už jį, taip pat valstybės institucijų pareigūnų veiksmų jau ne kartą įvertintos priimant procesinius sprendimus, todėl pakartotinai vertinti tapačių aplinkybių nėra teisinio pagrindo ir dėl kartotinių pareiškimų naujas procesinis sprendimas nepriimamas.

34.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė aplinkybes dėl S. M. žemės sklypo įsigijimo. Į bylą pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2023 m. rugsėjo 28 d. raštas, kuriame ieškovei nurodyta, kad prašyme ji reiškia nepasitenkinimą teismų sprendimais, ir išaiškinta, jog R. M. turi teisę pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka ir netenkinančius teismų priimtus sprendimus civilinėse bei administracinėse bylose skųsti teisės normų nustatyta tvarka.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl žemės sklypo privatizavimo, apmokėjimo už jį, taip pat valstybės institucijų pareigūnų veiksmų buvo tirtos ir įvertintos prokuroro pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytą tvarką atliekant 2011 m. lapkričio 18 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 20-2-00486-12, o ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog valstybės tarnautojų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių. Taip pat pažymėtina, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. M. pareiškimą dėl žemės sklypo privatizavimo, apmokėjimo už jį, taip pat valstybės institucijų pareigūnų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Minėto 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d nutartimi atmestas R. M. skundas dėl prokuroro nutarimo. Be to, 2019 m. spalio 22 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. M. pareiškimą dėl analogiškų minėtų aplinkybių. Prokuroro 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi R. M. skundai atmesti.

36.       Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021 39 punktą ir kt.).

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. bei 2023 m. rugsėjo 28 d. prašymuose dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo iš esmės pakartotinai ketvirtą kartą siekė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žemės sklypo privatizavimo ir nuosavybės teisės įforminimo, nors minėtos aplinkybės baudžiamosios teisės prasme jau buvo ištirtos ir įvertintos ikiteisminiame tyrime Nr. 20-2-00486-12, todėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 11 d. atsakyme ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2023 m. rugsėjo 28 d. rašte tinkamai įvertintos ieškovės nurodytos aplinkybės ir pagrįstai pakartotinai nepriimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, kaip minėta, dėl ieškovės nurodytų analogiškų aplinkybių ikiteisminius tyrimus atsisakyta pradėti 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. spalio 22 d. nutarimais, o minėtų nutarimų teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas instancine tvarka. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog prokurorai, priimdami 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2023 m. rugsėjo 28 d. atsakymus, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ar veikė ne pagal teisės aktų reikalavimus.

38.       Kaip minėta, ieškovė, reikalaudama priteisti jai iš valstybės žalos atlyginimą dėl prokurorų neteisėtų veiksmų, privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, t. y. aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovė to nepadarė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nusprendžia, kad prokurorų veiksmai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra įvertinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka, todėl prokurorai, gavę pakartotinius prašymus, pagrįstai nenustatė teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog prokurorai veikė teisėtai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai.

39.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad NŽT privalo išduoti ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus, be to, NŽT neturi valios perleisti S. M. įgytą žemės sklypą.

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad, kai ieškovė kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti S. M. žemės sklypo nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus, NŽT 2012 m. kovo 9 d. raštu Nr. 7SD-790 „Dėl S. M. žemės nuosavybės dokumentų“ atsisakė patenkinti ieškovės prašymą. Rašte aiškiai buvo nurodyta, kodėl netenkinamas prašymas, t. y. motyvuojama tuo, kad nebuvo pateikti visi dokumentai, numatyti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260. NŽT direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1T-(8.5)-36 „Dėl A. O. M., atstovaujančios R. M. interesams, skundo išnagrinėjimo“ ieškovės skundas atmestas, be to, R. M. išaiškinta, kad, kadangi ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, žemės sklypo privatizavimo dokumentai turėtų būti rengiami pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Tokius administracinius aktus Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu įvertino (sprendimo 3-6 puslapiai) ir pareiškėjos skundo netenkino, kartu nurodydamas, kad įmokų kvito originalo buvimas pas pareiškėją patvirtina faktą, jog toks dokumentas nebuvo žemės sklypo privatizavimo NŽT byloje, nors pagal galiojusį teisinį reglamentavimą buvo būtinas pateikti NŽT tolesnei privatizavimo procedūrai tęsti, tačiau tai neužkerta kelio tęsti privatizavimo pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

41.       Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad NŽT ieškovei, siekiančiai įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, tinkamai išaiškino, jog, kadangi S. M. nesudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, žemės sklypas priklauso valstybei, tačiau ieškovė turi teisę tęsti žemės sklypo privatizavimo procedūrą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Taigi, ieškovei nėra atimta galimybė įgyvendinti savo teises tinkamai atliekant privatizavimo procedūrą pagal teisės aktų reikalavimus, o apeliacinio skundo argumentai dėl NŽT pareigos išduoti ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančius dokumentus ir perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą atmetami kaip nepagrįsti. 

Dėl procesinės bylos baigties

42.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais prokuroro veiksmais, atlyginimo iš valstybės, tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

43.               Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

44.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                     Danguolė Martinavičienė

                                                     Gintaras Pečiulis

                                                     Žilvinas Terebeiza