Administracinė byla Nr. eA-674-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07933-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 12.10.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. O. komercinė firma (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas, atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 1AE-385 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Muitinės departamentą išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2023 m. gegužės 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM190324S ir joje padarytų išvadų (toliau – Ataskaita).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Nesutikdamas su Kauno TM Ataskaita, kuria pareiškėjui apskaičiuota mokestinė nepriemoka (267,00 Eur importo muito ir 616,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio), pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.
2.2. Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamento Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, apsiribojo formaliu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, nors mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik teisės aktuose nustatytais išimtiniais atvejais, sprendimą tinkamai motyvavus. Sprendime tokie motyvai nenurodyti.
2.3. Kauno TM, atlikdama mokestinį patikrinimą, įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę. Ši institucija įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją elektroninėse automobilių importo deklaracijose ir padarė išvadą, kad jose nurodyti duomenys apie automobilių įsigijimo vertę neatitinka tikrovės, todėl deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo. Kauno TM taip pat vertino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 atliekančios institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) kainas ir kitas aplinkybes. Todėl pareiškėjo vertinimu nėra nustatyta aplinkybių, kurios objektyviai kliudytų Muitinės departamentui išnagrinėti kilusį mokestinį ginčą.
2.4. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno TM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnio 1 dalimi, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, privalėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius faktines aplinkybes, kuriomis remiantis pareiškėjui buvo nustatyta papildoma mokestinė prievolė. Be to, ikiteisminėje ginčo stadijoje mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi teisę savarankiškai nustatyti visus mokestiniam ginčui išspręsti reikšmingus juridinius faktus ir aplinkybes. Todėl net ir tuo atveju, jei Kauno TM nebūtų įvertinusi tam tikrų aplinkybių, Muitinės departamentas turi kompetenciją jas įvertinti, spręsdamas mokestinį ginčą iš esmės.
2.5. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Muitinės departamentas nesvarstė galimybės sustabdyti tik dalies pareiškėjo skundo nagrinėjimą, nors tokia galimybė galėjo būti įvertinta atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir apimtį. Dėl to Sprendimas, pareiškėjo vertinimu, yra formalus ir neatskleidžia individualaus nagrinėjamos situacijos vertinimo.
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovas nurodė, kad ginčijamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (ar jo dalies) nagrinėjimą, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo, o šis juridinis faktas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos.
4.2. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikaltimo tyrimo 4-oji valdyba (toliau – Lietuvos kriminalinės policijos biuras) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, šio tyrimo metu tiriamos aplinkybės, susijusios su iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentų klastojimu ir tikrovės neatitinkančių duomenų apie transporto priemonių įsigijimo vertę pateikimu.
4.3. Atsakovas taip pat nurodė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs su galimu pareiškėjo dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, susijusioje su transporto priemonių įsigijimu ir importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Atsakovo vertinimu, pasinaudojus MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pareiškėjo skundo nagrinėjimas pagrįstai sustabdytas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo minėtoje baudžiamojoje byloje. Sustabdymas, atsakovo teigimu, yra tikslingas ir dėl to, kad Kauno TM, kaip mokesčių administratorius, neturi galimybės susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą bus nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės mokestiniam ginčui.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 yra susijęs su galimu pareiškėjo dalyvavimu nusikalstamoje veikoje, susijusioje su ginčo transporto priemonių įsigijimu ir jų importu į Europos Sąjungos muitų teritoriją. Trečiojo asmens teigimu, ikiteisminio tyrimo metu patvirtintos ar paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje turės tiesioginę įtaką ir mokestiniam ginčui, kurio nagrinėjimas ikiteismine tvarka buvo sustabdytas Muitinės departamento Sprendimu. Atsižvelgiant į tai, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių priklauso ir pareiškėjo skundo dėl Kauno TM supaprastinto patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimo rezultatas.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą kaip nepagrįstą.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:
8.1. Kauno TM, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 48 straipsniu ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 5 ir 9.3 punktais, atliko supaprastintą pareiškėjo importuotų naudotų transporto priemonių, deklaruotų elektroninėse importo deklaracijose (toliau – EID), muitinės vertės teisingumo patikrinimą.
8.2. Ataskaitoje nurodyta, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog L. O. komercinė firma Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD vardu Klaipėdos teritorinėje muitinėje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo 1870 vnt. naudotų apgadintų transporto priemonių (toliau – ir TP), importuotų į Sąjungos muitų teritoriją, kurioms buvo įforminta EID. Nagrinėjant duomenis, nurodytus tikrinamose EID, nustatyta, kad jose deklaruoti siuntėjai (EID 2 langelis) – JAV įmonė „Jumbo Mobile Limited“ ir Panamoje registruota įmonė „Foralis Shipmanagement S.A.“, šalis siuntėja – JAV ir Kanada, o prekes deklaravo muitinės tarpininko atstovas L. O. komercinė firma. Nustatyta, kad EID įforminimo metu 24 langelyje sandorio rūšies kodas visais atvejais buvo nurodytas „11“ („Tiesioginis pirkimas/pardavimas“), tačiau importuotų naudotų TP muitinė vertė tik dviem atvejais EID MRN 19LTLC0100IM012038 (2019 m. sausio 24 d.) ir EID MRN 19LTLC0100IM041FE9 (2019 m. vasario 21 d.) buvo deklaruota sandorio muitinio įvertinimo metodu, visais kitais atvejais muitinę vertę deklaravo ne sandorio vertės metodu, bet alternatyviuoju muitinės vertės nustatymo metodu. Visų importuotų TP deklaruotos muitinės vertės pagrindimui buvo teikiamos turto vertintojų surašytos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kurias, veikdama pagal Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD įgaliojimą, visais atvejais užsakė L. O. komercinė firma, TP apžiūros aktus savininko vardu taip pat pasirašė L. O. komercinės firmos muitinės tarpininko atstovai. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nurodytų duomenų pagrindu tikrinamose EID deklaruota TP muitinė vertė. EID muitinio įforminimo metu nuo deklaruotos muitinės vertės apskaičiuotas importo muitas.
8.3. Muitinės departamentas Kauno TM atsiuntė raštus Nr. (16.5 Mr)3BE-310 (2023 m. sausio 13 d.) ir Nr. (1.13 Mr)3BE-2075 (2023 m. kovo 15 d.), kuriuose nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant TP iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius TP pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų TP vertę. Šiuose raštuose taip pat nurodyta, kad tarp organizuotos grupės narių įvardyta L. O. komercinė firma, kuri, importuodama apgadintas naudotas TP iš JAV ir Kanados, tikrinamose EID RONDEXON VEHICLE LTD vardu deklaravo reikšmingai mažesnę jų įsigijimo vertę, nei transporto priemonės buvo parduotos JAV ir Kanados aukcionuose.
8.4. Ataskaitoje nurodyta, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad L. O. komercinė firma uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Karsas“ vardu Klaipėdos teritorinėje muitinėje 2019 m. spalio 24 d. išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai (procedūros kodas – 4000) EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (skolos atsiradimo muitinėje data – 2019 m. spalio 24 d.) deklaravo į Sąjungos muitų teritoriją importuotą naudotą apgadintą TP (automobilis BMW 3351 4DR SEDAN, identifikacinis numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai – 2014, variklio cilindrų darbinis tūris – 2979 cm3, galia – 225 kW, degalų rūšis – benzinas, po avarijos). Nagrinėjant tikrinamoje EID nurodytus duomenis, nustatyta, kad jose deklaruotas siuntėjas (EID 2 langelis) – „V&T International“, šalis siuntėja (15 langelis) – JAV, muitinės tarpininko atstovas (14 langelis) – L. O. komercinė firma (įm. kodas 140684226). Prekės bendroji faktūrinė vertė deklaruota pagal muitinio įforminimo metu pateiktos sąskaitos duomenis. EID 24 langelyje sandorio rūšies kodas deklaruotas „11“ („Tiesioginis pirkimas/pardavimas“), muitinė vertė (esant pristatymo sąlygoms „CIF Klaipėda“) deklaruota sandorio vertės metodu (vertės nustatymo metodo kodas – „1“) pagal sąskaitos duomenis. Muitinio įforminimo metu buvo pateikta turto vertintojo – UAB „Autosigma“, L. O. komercinės firmos užsakymu, surašyta Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. M1910347 (2019 m. spalio 23 d.), kurios duomenimis remiantis pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 p. nuostatas, apskaičiuota muitinė vertė – 2149,21 Eur buvo palyginta su deklaruota muitine verte - 3799,87 Eur ir vadovaujantis Taisyklių 19.1. p., naudotos apgadintos TP muitine vertę buvo nuspręsta laikyti deklaruotą muitinę vertę, nes pagal Taisyklių 18 p. nuostatas apskaičiuota muitinė vertė buvo mažesnė už deklaruotą sandorio vertę.
8.5. Muitinės departamentas Kauno TM atsiuntė raštus Nr. (16.5 Mr)3BE-310 (2023 m. sausio 13 d.) ir Nr. (1.13 Mr)3BE-2075 (2023 m. kovo 15 d.), kuriuose nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant TP iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius TP pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų TP vertę. Tarp organizuotos grupės narių buvo įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš JAV ir Kanados į Klaipėdą įvežė apgadintas naudotas TP ir kuriuose nurodyti duomenys apie importuotą naudotą TP, deklaruotą EID MRN 19LTLC01001M0F4AF3 (2019-10-24). Nagrinėjant JAV muitinės tarnybos pateiktą informaciją, nustatyta, kad naudota TP BMW 3351 4DR SEDAN buvo eksportuota iš JAV Bedford Park miesto (Ilinojaus valstija), o jos deklaruota JAV eksporto vertė (6200 USD) yra žymiai (apie 1,5 karto) didesnė už tikrinamos TP vertę – 4200 USD, nurodytą sąskaitoje Nr. 5320 (2019 m. rugpjūčio 21 d.), pateiktoje EID įforminimo metu ir deklaruotą EID 22 langelyje. Be to, nustatyta, kad tikrinamos TP galutiniu gavėju nurodyta „Baltic Auto Shipping“. Remiantis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, t. y. Muitinės departamento pateikta informacija (2023 m. sausio 13 d. raštas Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 ir 2023 m. kovo 15 d. raštas Nr. (1.13 Mr) 3BE-2075), jog tikrinamoje EID nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie TP įsigijimo kainą ir todėl neteisingai apskaičiuoti importo mokesčiai, tikrinamoje EID deklaruotos TP muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo, nuosekliai taikant visus muitinio įvertinimo metodus ir bendrąsias nuostatas.
8.6. Ataskaitoje nurodyta, kad EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d. ) muitinio įforminimo metu pateikta Kanados įmonės „V&T International“ sąskaita Nr. 5320 (2019 m. rugpjūčio 21 d.), kurioje naudotos TP - automobilio BMW 3351 4DR SEDAN vertė nurodyta 4200 USD su TP draudimo ir gabenimo iki Klaipėdos jūrų uosto išlaidomis, tačiau JAV muitinės tarnyba pateikė informaciją, kad tikrinamos TP eksportuotojas – JAV įmonė „Baltic Auto Shipping INC“ JAV eksporto deklaracijoje nurodė TP vertę – 6200 USD (arba 5609,33 Eur); į šią vertę įskaityta automobilio vertė ir visos su automobilio pristatymu iki uosto JAV patirtos išlaidos (automobilio pardavimo aukcione vertė, aukciono mokesčiai, automobilio saugojimo mokesčiai, TP pristatymo iki uosto JAV išlaidos, tačiau į eksporto vertę neįskaitomos TP gabenimo jūrų transportu iki Klaipėdos jūrų uosto išlaidos). Be to, nepateikti dokumentai – sutartis, sudaryta su Kanados įmone „V&T International“ dėl TP pirkimo, apmokėjimo už TP dokumentai, dokumentai, pagrindžiantys išlaidas už TP gabenimą iki JAV uosto, iš kurio TP buvo eksportuota į Lietuvą, taip pat dokumentai, pagrindžiantys tikrinamos TP gabenimo išlaidas jūrų transportu iki Sąjungos muitų teritorijos.
8.7. Įvertinus mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, remiantis iš JAV muitinės tarnybos papildomai po prekės (TP) išleidimo muitinėje gauta informacija ir duomenimis, nustatyta, kad tikrinamos TP JAV eksporto vertė yra žymiai didesnė už muitinio įforminimo metu pateiktoje sąskaitoje nurodytą vertę, sutartis, sudaryta su Kanados įmone „V&T International“, nepateikta ir todėl darytina išvada, kad EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.) įformintos tikrintinos prekės TP (BMW 3351 4DR SEDAN muitinė vertė – 2149,21 Eur, apskaičiuotina pagal Taisyklių 18 p. nuostatas, remiantis turto vertintojo – UAB „Autosigma“ surašytos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. M1910347 (2019 m. spalio 23 d.) duomenimis, yra žymiai mažesnė (apie 3 kartus) už JAV muitinės tarnybos pateiktą šios TP JAV eksporto vertę - 6468,33 Eur (Muitinės departamento 2023 m. kovo 15 d. raštas Nr. (1.13 Mr) 3BE-2075), patikslintą TP gabenimo išlaidomis iki Sąjungos muitų teritorijos, todėl vadovaujantis Taisyklių 19.2. p. nuostatomis, remiantis turto vertintojo – uždarosios akcinės bendrovės „Autosigma“ surašytos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. M1910347 (2019-10-23) duomenimis, apskaičiuotina muitinė vertė - 2149,21 Eur negali būti laikoma šios TP muitine verte ir tikrinama EID įformintos prekės muitinė vertė vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies (c) punkto nuostatomis šios ataskaitos pagrindu negali būti nustatyta.
8.8. Ataskaitoje nurodyta, kad, remiantis duomenimis, prieinamais importuojančioje šalyje, t. y. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 metu surinktais ir Muitinės departamento pateiktais duomenimis, importuotos transporto priemonės, įformintos EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.), muitine verte laikytina 6 468,33 Eur suma. Ši vertė nustatyta remiantis JAV muitinės tarnybos pateiktais eksporto duomenimis, pagal kuriuos transporto priemonės eksporto vertė sudarė 6 200 USD (5 609,33 Eur), ir patikslinta transporto priemonės gabenimo iš JAV iki Klaipėdos išlaidomis – 859 Eur, apskaičiuotomis remiantis 2019 m. tos pačios rūšies transporto priemonėms taikytais įprastais tarifais. Ataskaitoje taip pat konstatuota, kad tikrinamos EID muitinio įforminimo metu pateiktoje sąskaitoje Nr. 5320 (2019 m. rugpjūčio 21 d.) yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie transporto priemonės vertę, todėl ši sąskaita negali būti laikoma dokumentu, pagrindžiančiu tikrinamos importuotos transporto priemonės sandorio vertę. Be to, pažymėta, kad muitinė neturi galimybės nustatyti už transporto priemonę faktiškai sumokėtos sumos, kadangi nepateikti apmokėjimo dokumentai, dokumentai, pagrindžiantys transporto priemonės gabenimo išlaidas, taip pat neatskleistos visos sandorio sudarymo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, Ataskaitoje nurodyta, kad tikrinamos EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.) įformintos transporto priemonės (BMW 335I 4DR SEDAN, identifikacinis numeris WBA3A9G59ENS64969) muitine verte laikytina vertė, nustatyta remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir Muitinės departamentui pateiktais eksporto iš JAV ir Kanados duomenimis.
8.9. Ataskaitoje nurodyta, kad Kauno TM nusprendė: 1) Nepripažinti importuotos TP (identifikacinis numeris WBA3A9G59ENS64969), įformintos EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.), deklaruotos muitinės vertės. 2) Pripažinti UAB „Karsas“ (įm. kodas 303176362) ir L. O. komercinę firmą solidariais skolininkais už mokestinę prievolę, apskaičiuotą pagal EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.). 3) Nustatyti importuotos naudotos apgadintos TP, įformintos EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.), muitinę vertę, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies alternatyviu muitinio įvertinimo metodu – 6468,33 Eur, pakeisti EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.) 43 langelyje vertės nustatymo metodo kodą iš „1“ į „6“. 4) Perskaičiuoti importuotos prekės, įformintos EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.), muitinę vertę iš 3799,87 Eur į 6468,33 Eur, trečiųjų šalių muitą (A00) – iš 380 Eur į 647 Eur. 5) Apskaičiuoti UAB „Karsas“ ir L. O. komercinei firmai už importuotą prekę, deklaruotą EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d. ), solidarią mokestinę nepriemoką: trečiųjų šalių muito (A00) – 267 Eur, skolos atsiradimo data – 2019 m. spalio 24 d. 6) Apskaičiuoti UAB „Karsas“ ir L. O. komercinei firmai už importuotą prekę, deklaruotą EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.), solidarią importo PVM (B00) trūkstamą sumą – 616 Eur, siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. 7) Apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą pagal EID MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 (2019 m. spalio 24 d.) solidariai muito delspinigius (duomenys nurodomi šios Supaprastinto patikrinimo ataskaitos 1 priede). 8) Nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl skolininkų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jų kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. 9) Informuoti apie supaprastinto patikrinimo ataskaitą UAB „Karsas“ ir L. Olišauskienės komercinę firmą.
8.10. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ataskaita, 2023 m. gegužės 23 d. pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 1AE-385 pareiškėjo 2023 m. gegužės 23 d. skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20.
8.11. Muitinės departamentas Sprendime nurodė, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir vietos mokesčių administratoriaus kilo dėl teritorinės muitinės sprendimo nepripažinti muitinės deklaracijose deklaruotos muitinės vertės ir ją perskaičiuoti, remiantis duomenimis, gautais iš JAV krašto apsaugos departamento.
8.12. Muitinės departamentas Sprendime konstatavo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-ojoje valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę. Sprendime nurodyta, kad tarp organizuotos grupės narių įvardyta L. O. komercinė firma, kuri, importuodama apgadintas naudotas transporto priemones, tikrinamose EID deklaravo reikšmingai mažesnę jų įsigijimo vertę, nei šių transporto priemonių JAV eksporto vertė.
8.13. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Muitinės departamentas padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės reikšmės šio mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui ir objektyviam bei pagrįstam sprendimui priimti. Todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimas MAĮ 156 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo sustabdytas iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad iš MAĮ 156 straipsnio 1 dalies normos matyti, jog mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Taigi, MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti. Visų pirma, nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais. Taip pat, analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Antra, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos (teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos). Tik esant šių dviejų sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą. Muitinės departamentas patenka į institucijų sąrašą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje, todėl turi teisinį pagrindą spręsti mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-932/2008).
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Ataskaitos turinį, nurodė, kad Kauno TM pareiškėjo supaprastintą mokestinį patikrinimą atliko gavusi Muitinės departamento pavedimą. Muitinės departamentas 2023 m. sausio 13 d. raštu Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 „Dėl importo mokesčių perskaičiavimo“ pavedė Kauno TM atlikti tyrimą ir priimti sprendimą dėl naudotų transporto priemonių EID deklaruotos muitinės vertės, įvertinant pateiktus duomenis, remdamasis Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. gruodžio 30 d. užduotimi Nr. 38-3-11313, susijusia su skolos apskaičiavimu ir registravimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20. Muitinės departamentas, duodamas pavedimą atlikti tyrimą, 2023 m. sausio 13 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 nurodė, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro pateikta informacija ir duomenys apie naudotas transporto priemones buvo susisteminti pagal muitinėje 2019 metais įformintas EID. Muitinės departamentas 2023 m. sausio 13 d. rašte Nr. (16.5 Mr) 3BE-310 „Dėl importo mokesčių perskaičiavimo“ nurodė, kad 2019 metais į Lietuvą naudotas transporto priemones (pagal pateiktus VIN kodus) importavo įvairūs fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų ir L. O. komercinė firma.
11. Teismas konstatavo, kad Kauno TM, priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama pareiškėjui importo muito mokestinę nepriemoką, be kita ko, rėmėsi baudžiamosios bylos Nr. 01-1-14041-20 ikiteisminio tyrimo duomenimis bei Muitinės departamento pateikta papildoma informacija, gauta iš JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas siejamas su nusikalstamos veikos požymiais ir todėl šiam mokestiniam ginčui teisingai išspręsti būtinas juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos padarymo nustatymas. Tokio juridinio fakto nustatymas yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetencija. Muitinės departamentui kaip centriniam mokesčių administratoriui tokia teisė nesuteikta. Muitinės departamentas, nagrinėdamas mokestinį ginčą, nėra kompetentingas įvertinti surinktus faktinius duomenis, kurie atitinka nusikalstomos veikos požymius ir kuriais grindžiamos pareiškėjui apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos.
12. Teismas priėjo išvadą, kad Muitinės departamentas ginčijamu Sprendimu pagrįstai sustabdė pareiškėjos skundo nagrinėjimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl Sprendimą panaikinti nėra pagrindo. Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti jo skundą dėl Ataskaitos laikė išvestiniu, todėl, pripažinęs Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti Muitinės departamentą nagrinėti minėtą skundą.
III.
13. Pareiškėjas L. O. komercinė firma apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
14. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Muitinės departamento Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, jame nekonkretizuojant ir nenurodant konkrečių motyvų, dėl kurių pareiškėjo skundo nagrinėjimas turėjo būti stabdomas. Muitinės departamentas tik formaliai nurodė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 ir abstrakčiai paminėjo jame ateityje nustatytinas faktines aplinkybes, kurios esą turės reikšmės mokestiniam ginčui, tačiau konkrečiai šių aplinkybių neįvardijo. Muitinės departamento nurodyta administracinė byla nėra susijusi su nagrinėjamu mokestiniu ginču taip, kad jos pagrindu būtų galima identiškai spręsti pareiškėjo situaciją ar perimti prejudicinius faktus. Toks pavienių, nesusijusių bylų citavimas tik patvirtina, kad Muitinės departamento Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
14.2. Skundžiama Ataskaita grindžiama ne dokumentų klastojimo konstatavimu, o muitinės bei ikiteisminio tyrimo įstaigos iš kitų šalių (JAV) gautais duomenimis dėl importuotų prekių verčių, transportavimo kaštų ir pan. Būtent šiais duomenimis remdamasi Kauno TM padarė išvadą, kad importo muitinei vertei negalėjo būti taikomos turto vertinimo ataskaitos, sąskaitos faktūros ir kiti prie Elektroninių importo deklaracijų pridėti dokumentai. Todėl net hipotetiškai pripažinus dokumentų klastojimo faktą baudžiamojoje byloje ateityje, tai nepanaikina šiuo metu esančios Muitinės departamento pareigos įvertinti, ar Kauno TM tinkamai ir teisėtai įvertino jau turimus duomenis ir ar pagrįstai pareiškėjui pritaikė solidariąją atsakomybę dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių. Kitaip tariant, nėra objektyvių kliūčių nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos.
14.3. Pareiškėjas teigia, kad tokie Muitinės departamento ir pirmosios instancijos teismo veiksmai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, ypač atsižvelgiant į tai, jog pagal Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalį skundo pateikimas nestabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Dėl to pareiškėjas nurodo buvęs priverstas sumokėti ginčijamą mokestinę prievolę (286,00 Eur). Pareiškėjo vertinimu, mokestinės prievolės pagrįstumas, Muitinės departamento teigimu, būtų vertinamas tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamajai bylai, t. y. nustačius juridinius faktus, kurių pats Muitinės departamentas šiuo metu neįvardija.
14.4. Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį mokestinio ginčo nagrinėjimas gali būti sustabdomas tik tada, kai būtina nustatyti konkretų mokestiniam ginčui svarbų juridinį faktą, kurio nustatymas nepriklauso mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos, bet kitos institucijos kompetencijai. Šiuo atveju Muitinės departamentas nei savo Sprendime, nei teismo posėdžio metu neįvardijo, kokius būtent juridinius faktus ir faktines aplinkybes gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 atliekanti institucija ir kodėl šių faktų pats Muitinės departamentas negali nustatyti. Priešingai, iš Ataskaitos matyti, kad Kauno TM savarankiškai atliko mokestinį patikrinimą, įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis importo deklaracijose, pripažino juos tikrovei neatitinkančiais, surinko ir įvertino JAV muitinės pasienio tarnybų informaciją, perskaičiavo ginčo automobilių muitinę vertę ir suformavo papildomą mokestinę prievolę pareiškėjui. Ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija nei buvo įtraukta į šių konkrečių muitinės verčių ir mokestinių prievolių nustatymą, nei davė privalomų nurodymų dėl jų dydžio.
14.5. Net ir darant prielaidą, kad buvo pagrindas sustabdyti skundo nagrinėjimą, Muitinės departamentas nepagrįstai sustabdė viso skundo, o ne jo dalies nagrinėjimą, kuri (jei iš viso) susijusi su ikiteisminio tyrimo rezultatais, nors likusi skundo dalis dėl Muitinės ir užsienio institucijų duomenų vertinimo teisėtumo galėjo ir turėjo būti išnagrinėta iš esmės, todėl Muitinės departamento sprendimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir formalus.
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
16. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovas nurodo, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje tikslas – nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuotų automobilių muitinės vertės duomenų ir dokumentų galimu klastojimu. Atsakovo teigimu, neatsižvelgus į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendimas mokestinėje byloje būtų priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktų ir įrodymų, turinčių įtakos pareiškėjo mokestinei atsakomybei.
16.2. Atsakovas taip pat pažymi, kad ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 01-1-14041-20 įtarimai, be kita ko, pareikšti ir pareiškėjo darbuotojams, kurie, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų duomenimis, klastojo dokumentus, nurodydami melagingus duomenis apie automobilių pardavėjus ir automobilių muitinę vertę. Dėl šių priežasčių, atsakovo vertinimu, ginčijamas sprendimas dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo yra pagrįstas ir teisėtas.
16.3. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs analogišką teisinėmis aplinkybėmis administracinę bylą Nr. eI3-1683-816/2023, 2023 m. sausio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Muitinės departamento sprendimo stabdyti skundo nagrinėjimą bei konstatavo, jog būtent ikiteisminį tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų kompetencijai priskirta nusikalstamų veikų tyrimas, o aptariamos skolos muitinei atsiradimui reikšminga nustatyti naudotų transporto priemonių importavimo į Lietuvą procedūroje dalyvavusius subjektus ir asmenis, jų atliktus veiksmus bei šioje procedūroje naudotų dokumentų tikrumą (autentiškumą), kurie, be kita ko, gali būti reikšmingi prekių muitinei vertei apskaičiuoti. Būtent dėl šių veikų ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio sustabdytas pareiškėjo skundo ikiteismine tvarka nagrinėjimas. Be to, kaip konstatavo Regionų administracinis teismas pirmiau minėtame sprendime, stabdant ikiteismine tvarka pareiškėjo skundo nagrinėjimą Muitinės departamentas ir neprivalėjo iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą ar pasisakyti dėl skundžiamos ikiteismine tvarka Ataskaitos teisėtumo ir/ar pagrįstumo. Akcentuotina tai, kad pirmiau minėtoje administracinėje byloje pagrindas stabdyti skundo nagrinėjimą taip pat buvo ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl pirmiau minėto Regionų administracinio teismo sprendimo, 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
18. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimu konstatuota, jog Kauno TM supaprastintą pareiškėjo mokestinį patikrinimą atliko vykdydama Muitinės departamento pavedimą, kurio pagrindas – Lietuvos kriminalinės policijos biuro užduotis ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20, susijusioje su galimai nusikalstamais veiksmais (sukčiavimu, neteisingų duomenų pateikimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu) importuojant naudotas transporto priemones ir dirbtinai mažinant jų įsigijimo vertę. Priimdama Ataskaitą ir apskaičiuodama importo muito nepriemoką Kauno TM rėmėsi būtent ikiteisminio tyrimo duomenimis bei papildoma informacija iš JAV ir Kanados institucijų, todėl teisingam mokestinio ginčo išsprendimui būtinas juridinis faktas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kurį gali nustatyti tik ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokuroras ar teismas, o ne Muitinės departamentas. Dėl to, trečiojo asmens vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad Muitinės departamentas, neturėdamas kompetencijos savarankiškai vertinti nusikalstamos veikos požymių turinčių duomenų, teisėtai sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki atitinkamo baudžiamosios bylos sprendimo įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, ar teisėtas ir pagrįstas Muitinės departamento sprendimas sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Muitinės departamentas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą. Teismo vertinimu, šio ginčo išsprendimas tiesiogiai priklauso nuo juridinio fakto dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo buvimo ar nebuvimo, o šio fakto nustatymas nepriskirtas mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos kompetencijai ir patenka į ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo kompetenciją.
21. Teismas pabrėžė, kad Kauno teritorinė muitinė, atlikdama supaprastintą mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, rėmėsi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14041-20 surinktais duomenimis apie galimą dokumentų klastojimą ir melagingų duomenų pateikimą importo deklaracijose, todėl pareiškėjui apskaičiuota mokestinė nepriemoka siejama su nusikalstamos veikos požymiais, kurių galutinis įvertinimas galimas baudžiamajame procese.
22. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad Muitinės departamentas neturi pakankamos kompetencijos savarankiškai nustatyti šių juridinę reikšmę turinčių aplinkybių. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendimas sustabdyti skundo nagrinėjimą yra pakankamai motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų.
23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtu Muitinės departamento sprendimą sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą, nes šis sprendimas priimtas formaliai taikant MAĮ 156 straipsnio 1 dalį, tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių ir neatskleidus konkrečių juridinių faktų, kurių nustatymas esą priklausytų tik ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų kompetencijai. Apeliantas pabrėžia, kad Muitinės departamentas Sprendime nenurodė, kokių konkrečių aplinkybių pati mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija negali nustatyti, taip pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą motyvavimo pareigą, o pirmosios instancijos teismas šio trūkumo nepagrįstai neįvertino.
24. Apelianto teigimu, Kauno teritorinė muitinė, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, savarankiškai surinko ir įvertino visus reikšmingus duomenis (įskaitant informaciją, gautą iš JAV institucijų), perskaičiavo muitinę vertę ir apskaičiavo papildomą mokestinę prievolę, todėl objektyvių kliūčių nagrinėti mokestinį ginčą iš esmės nebuvo ir nėra. Pareiškėjo vertinimu, galimas dokumentų klastojimo faktų nustatymas baudžiamajame procese neturi lemiamos reikšmės Ataskaitos teisėtumui įvertinti.
25. Apelianto nuomone, kad net ir esant MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo prielaidoms, Muitinės departamentas turėjo svarstyti dalinį skundo nagrinėjimo sustabdymą, tačiau to nepadarė, nepagrįstai vilkino ginčo sprendimą ir pažeidė proceso operatyvumo bei pareiškėjo teisėtų interesų apsaugos principus.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti šias ribas ar konstatuoti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina apeliacinį skundą tik jo ribose.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas vertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisingumo bei protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pirmosios instancijos teismo išvadas laiko pagrįstomis.
28. Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – atsakovas) gali sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (ar jo dalies) nagrinėjimą, jeigu priimamas sprendimas priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo, o šį faktą turi nustatyti teismas, teisėsaugos institucija ar užsienio valstybės įstaiga. Skundo nagrinėjimas sustabdomas tol, kol institucija gaus informaciją, kad minėta institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.
29. Aiškindamas MAĮ 156 straipsnio nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tais atvejais, kai būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau šio fakto nustatymas priskirtas kitai institucijai (teismui, teisėsaugos institucijai ar užsienio valstybės įstaigai). Nuoroda į juridinio fakto nustatymą reiškia, kad turi būti nustatomos juridinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, o ne vertinama jų reikšmė kitais nei mokestiniais aspektais. Šiai teisės normai taikyti svarbu, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti tokias aplinkybes (žr., pvz., 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-273-261/2019).
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aiškindama nagrinėjamai bylai aktualias MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymi, kad pagal šias nuostatas ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi teisę spręsti skundo ar jo dalies nagrinėjimo sustabdymo klausimą. Teismas, vertindamas tokį sprendimą MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, tikrina jo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali perimti institucijai suteiktos diskrecijos ar priimti sprendimo jos vietoje.
31. Bylos duomenys patvirtina, ir dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, kad:
31.1. Iš Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 23 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitos turinio matyti, kad joje konstatuota: pareiškėjas, veikdamas kaip muitinės tarpininkas, 2019 m. spalio 24 d. elektroninėje importo deklaracijoje MRN 19LTLC0100IM0F4AF3 deklaravo iš JAV importuoto naudoto apgadinto automobilio BMW 335i muitinę vertę pagal sandorio vertės metodą, remdamasis Kanados įmonės „V&T International“ pateikta sąskaita ir turto vertinimo ataskaita. Gavus papildomą informaciją iš JAV muitinės tarnybos ir Muitinės departamento, nustatyta, kad JAV eksporto deklaracijoje nurodyta transporto priemonės vertė buvo reikšmingai didesnė, o dalis sandorį ir mokėjimus pagrindžiančių dokumentų (pirkimo sutartis, apmokėjimo ir gabenimo dokumentai) apskritai nepateikti. Dėl to deklaruota muitinė vertė pripažinta nepagrįsta ir neatitinkančia tikrovės.
Atsižvelgiant į tai, Ataskaitoje nurodyta, kad nuspręsta nepripažinti deklaruotos muitinės vertės, nustatyti naują muitinę vertę taikant Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvų metodą, remiantis JAV eksporto duomenimis ir patikslintomis gabenimo išlaidomis, perskaičiuoti importo muitą ir PVM, pripažinti pareiškėją ir UAB „Karsas“ solidariais skolininkais, apskaičiuoti mokestinę nepriemoką bei delspinigius. Taip pat pažymėta, kad baudos skyrimo klausimas bus sprendžiamas tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.
31.2. Nesutikdamas su Ataskaita, pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas skundžiamu 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu konstatavo, kad mokestinis ginčas, kilęs dėl Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos, yra susijęs su vykstančiu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20, kuriame tiriami galimi nusikalstamos veikos požymiai (dokumentų klastojimas, melagingų duomenų pateikimas, importuotų transporto priemonių vertės dirbtinis sumažinimas), galintys turėti esminės reikšmės ginčo faktines aplinkybes vertinant ir pareiškėjui apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumui. Remdamasis tuo, Muitinės departamentas nusprendė sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, motyvuodamas, kad juridinio fakto dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo nustatymas nepriklauso Muitinės departamento kompetencijai. Muitinės departamento vertinimu, be šio fakto nustatymo neįmanoma priimti objektyvaus ir pagrįsto sprendimo mokestiniame ginče.
31.3. Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20, kuriame tiriama galimai organizuotos grupės vykdyta nusikalstama veikla, susijusi su naudotų transporto priemonių importu iš trečiųjų šalių (daugiausia JAV ir Kanados) į Europos Sąjungos muitų teritoriją, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis apie transporto priemonių pardavėjus, gavėjus ir jų įsigijimo vertę, siekiant dirbtinai sumažinti muitinę vertę ir atitinkamai išvengti dalies importo muito ir PVM sumokėjimo; tyrimas atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu).
32. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Muitinės departamentas pagrįstai nurodė, jog baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės yra susijusios su galimu dokumentų klastojimu, tikrojo sandorio turinio nuslėpimu, faktinio importo sandorio dalyvių nustatymu ir galimos organizuotos grupės veikimu, t. y. aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės, deklaruotos muitinės vertės pagrįstumo ir pareiškėjo vaidmens importo procedūrose. Šios aplinkybės sudaro vientisą ginčo faktinį ir teisinį pagrindą, todėl negali būti atribojamos tik atskiroms skundo dalims. Dėl to nebuvo objektyvaus pagrindo taikyti dalinį skundo nagrinėjimo sustabdymą.
33. Dėl apelianto argumento, kad ginčijamas Muitinės departamento sprendimas yra nemotyvuotas, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ir motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodyti faktiniai ir teisiniai sprendimo priėmimo pagrindai, leidžiantys suprasti, kokios aplinkybės nulėmė sprendimo priėmimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14).
34. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Muitinės departamentas nurodė esmines aplinkybes: atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo automobilių importo dokumentų klastojimo, organizuotos grupės veiką, kurioje minimos ir įmonės, deklaravusios importo operacijas, tarp jų – pareiškėjas, taip pat tiriamą aplinkybių visumą, susijusią su tikrąja importo verte, deklaracijose nurodytais duomenimis ir galimais asmenų vaidmenimis importo procedūrose. Muitinės departamento vertinimu, šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su klausimu, kas pagal Sąjungos muitinės kodekso 77, 79 ir 84 straipsnius yra atsakingas asmuo už importo mokesčius, ir su nagrinėjamo ginčo dalyku – pareiškėjo atsakomybe bei deklaranto statusu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Muitinės departamentas nurodė pakankamą faktinių aplinkybių kiekį, leidžiantį suprasti, kokios reikšmingos aplinkybės nustatinėjamos ikiteisminiame tyrime ir kodėl jos aktualios mokestiniam ginčui. Todėl apelianto teiginiai, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ar grindžiamas abstrakčiomis frazėmis, atmestini kaip nepagrįsti.
35. Dėl apelianto argumento, kad ginčijamas sprendimas vilkina ginčo nagrinėjimą, teisėjų kolegija pažymi, jog Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalis nustato taisyklę, kad skundo pateikimas nestabdo sprendimo vykdymo. Ši nuostata taikoma visiems ūkio subjektams ir savaime nesudaro pagrindo netaikyti MAĮ 156 straipsnio ar konstatuoti nepagrįsto ginčo vilkinimo. Teisės aktuose įtvirtinta tvarka, kai prievolė vykdoma iki galutinio ginčo išsprendimo, savaime nelaikytina mokesčių mokėtojo teisių pažeidimu.
36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad jie iš esmės kartoja jau įvertintus teiginius arba nepateikia savarankiškos teisinės reikšmės aplinkybių taikant MAĮ 156 straipsnio 1 dalį, todėl atskiro papildomo teisinio vertinimo nereikalauja ir nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų.
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius