Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-239-730/2016
Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 2-43-3-01582-2015-6)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.4.6.; 3.3.1.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. vasario 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. B., A. B., tretiesiems asmenims Onai B. B., A. S., institucijoms, teikiančioms išvadas, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią R. B. jos vaikams N. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), U. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. B. jo vaikams U. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš R. B. išlaikymą U. B. ir M. B. kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur kiekvienam vaikui, priteisti iš R. B. 1120,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą U. ir M., kiekvienam po 560,00 Eur nuo 2014-11-11, tai yra nuo vaikų laikinosios globos nustatymo dienos iki ieškinio padavimo dienos, pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimu priteistą išlaikymą iš A. B. vaikams U. ir M. B., padidinant jį iki 80,00 Eur kiekvienam vaikui, nustatyti U. B. ir M. B. nuolatinę globą ir jų globėja paskirti O. B. B., vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su O. B. B.. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog R. B. turi keturis nepilnamečius vaikus: N. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurių susilaukė su A. S., ir U. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurių susilaukė su A. B., šiuo metu nė vienas iš atsakovų savo vaikų neaugina. Prie bylos pridėti įrodymai apie atsakovų gyvenimo būdą patvirtina, kad atsakovai yra nusišalinę nuo savo vaikų auginimo, auklėjimo, išlaikymo. Jų gyvenimo būdas daro žalingą įtaką vaikų moralinių vertybių formavimuisi, aplinka, kurioje turėtų augti vaikai, yra nesaugi. Iš tėvų gyvenimo būdo matyti, kad pokyčių ateityje tikėtis nėra pagrindo.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-10-21 sprendimu ieškinį patenkino. Neterminuotai apribojo R. B. tėvų valdžią jos vaikams N. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), U. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Neterminuotai apribojo A. B. tėvų valdžią jo vaikams U. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš R. B. išlaikymą U. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 80,00 Eur kas mėnesį nuo 2015-06-17 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė O. B. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Priteisė iš R. B. U. B. ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 560,00 Eur kiekvienam išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-11-11 iki 2015-06-16. Pakeitė Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-12 sprendimu (civilinė byla Nr. N2-1392-206/2009) priteistą išlaikymą iš A. B. vaikams U. ir M. B., padidindamas jį iki 80,00 Eur vaikui kas mėnesį nuo 2015-06-17 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė O. B. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nustatė U. B. ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir jų globėja paskyrė O. B. B., vaikų gyvenamąją vietą nustatė su O. B. B.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikų motina buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nuolatinio girtavimo, konfliktų, vaikų nepriežiūros. Atsakovė nuolat vartoja alkoholį, ji yra įtraukta į priklausomybės ligų kabineto apskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. R. B. pagal ATPK 181 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) administracine tvarka bausta 4 kartus, bausta pagal ATPK 178 str. 4 d. (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose), pagal ATPK 183 str. (viešosios rimties trikdymas). 2015-02-09, 2015-03-29 policijos komisariate gauti pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje. Nors atsakovė posėdžio metu teigė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos bei apklausta liudytoja socialinė darbuotoja E. V. aiškino neteisingas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Priešingai, ieškovės atstovė prie ieškinio pridėjo daugybę dokumentų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai R. B. ir A. B. visiškai nesirūpina savo vaikais, jų neaugina, neteikia išlaikymo, nesudaro normalių, saugių gyvenimo sąlygų, yra visiškai nusišalinę nuo vaikų priežiūros ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje jie tai darys. Savo netinkamu elgesiu jie kenkia vaikų vystymuisi, daro žalą vaikų sveikatai, tokia situacija yra gana ilgai užsitęsusi ir šiuo metu nėra jokių požymių, kad kas nors galėtų pasikeisti. Teismo vertinimu, atsakovai privalo mokėti ieškovės prašomą išlaikymo sumą – po 80,00 Eur vaikui per mėnesį, nes tai yra minimali suma turint galvoje vaikų sveikatos būklę. Vaikai U. B. ir M. B. gyvena pas laikiną globėją O. B. B., ji pati sutinka vaikus globoti, vaikai raštu yra išreiškę savo valią toliau gyventi su močiute O. B. B., pagal savo sveikatos būklę, medikų nuomone, ji anūkus globoti gali, todėl nėra jokių kliūčių ją paskirti vaikų globėja.
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-21 sprendimo dalį dėl atsakovės neterminuoto tėvų valdžios apribojimo jos nepilnamečiams vaikams ir priimti naują sprendimą, bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, savarankiškai nerinko įrodymų, nekvietė į teismo posėdžius vaikų išklausyti jų nuomonę.
- Byla išnagrinėta neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai, neįrodyta, jog atsakovė daro ypatingą žalą savo nepilnamečių vaikų vystymuisi ar visapusiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. B. nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovė nesirūpina savo vaikais, dėl dažno alkoholio vartojimo neturi galimybės jais rūpintis.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo O. B. B. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad atsakovė nuolat girtaudama, savo amoraliu elgesiu daro ypatingą žalą vaikams, nes negali jais tinkamai pasirūpinti ir auklėti. Tai, kad vaikai nebuvo kviesti į teismo posėdį išklausyti jų nuomonės, teismo sprendimo iš esmės nekeičia, kadangi abu nepilnamečiai savo nuomonę aiškiai išreiškė gyventi su trečiuoju asmeniu. Vaikais yra pasirūpinta, organizuojamas jų laisvalaikis, padedama mokytis, vaikai nejaučia jokio nepritekliaus ir diskomforto bei nori gyventi su trečiuoju asmeniu. Per visą laikotarpį vaikų motina jų neaplankė, neteikė materialinio išlaikymo, tai įrodo, kad atsakovės argumentai yra deklaratyvūs, grįsti savanaudiškais tikslais.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties apeliantės prašymas nagrinėti bylą viešame teismo posėdyje netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria neterminuotai apribota atsakovės R. B. tėvų valdžia jos nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog byla išnagrinėta neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai, neįrodyta, jog atsakovė daro ypatingą žalą savo nepilnamečių vaikų vystymuisi ar visapusiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32–61).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovai R. B. ir A. B. visiškai nesirūpina savo vaikais, jų neaugina, neteikia išlaikymo, nesudaro normalių, saugių gyvenimo sąlygų, yra visiškai nusišalinę nuo vaikų priežiūros ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje jie tai darys. Savo netinkamu elgesiu jie kenkia vaikų vystymuisi, daro žalą vaikų sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl toliau nurodomų motyvų.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad M. ir U. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai (b. l. 9, 10, I tomas). N. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė R. R. (B.) ir A. S. (b. l. 15, 11, I tomas). Atsakovė su A. S. negyvena nuo 2006 metų, su atsakovu A. B. santuoka sudaryta 2007-06-08, nutraukta 2009-12-15.
Atsakovės R. B. ir A. S. šeima Kretingos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-03 įsakymu Nr. A1-99 dėl girtavimo ir netinkamos vaikų priežiūros buvo įrašyta į Kretingos r. savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose. Kretingos r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-10 įsakymu R. B. ir A. S. šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, o Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-13 įsakymu R. B. ir A. A. (sugyventinio) šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-03 įsakymu Nr. A1-1035 nustatyta U. ir M. B. laikinoji globa, globėju skiriant (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, kadangi apsilankymo šeimoje metu nustatyta, kad atsakovė ir sugyventinis buvo visiškai girti, tarp sugyventinių kilęs konfliktas, kurį stebėjo mažamečiai vaikai, vaikai buvo išsigandę ir neprižiūrėti. Vaikams apsigyvenus globos namuose nustatytos sveikatos problemos, rekomenduotos ikimokyklinio ugdymo programos, logopedo, specialiojo logopedo, ilgalaikė psichologo ir nuolatinė socialinio pedagogo pagalba. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-11-10 sprendimu pakeistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimas ir nepilnamečių vaikų E. S. ir N. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. S., iš atsakovės priteistas 200,00 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui.
2012-04-26 vykusioje vaikų globos peržiūroje tiek globos namų darbuotojai, tiek specialistai nusprendė, kad atsakovė stengiasi vaikus (U. ir M.) susigražinti į šeimą, lankė juos, rūpinosi sveikata, ugdymu, todėl leista vaikams praleisti savaitgalius bei atostogas pas atsakovę. Tačiau 2012-07-24 vaikai grąžinti į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, kadangi namuose mama rasta girta, namai netvarkingi, nepagaminta maisto, vaikai nevalgę. Atsakovė 2012-11-22 informuota, kad vaikai gali svečiuotis šeimoje savaitgaliais ir švenčių dienomis. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-21 įsakymu Nr. A1-65 nuo 2013-01-18 U. ir M. grąžinti į šeimą. Teikiant paslaugas šeimai pastebėta, kad vaikai prižiūrėti, mama vaikais rūpinasi. Atsakovės sūnus N. S. nuo 2014 metų balandžio mėnesio atvyko gyventi pas mamą, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad likus metams laiko iki kreipimosi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovės šeimoje situacija pradėjo blogėti. Nuo 2014 metų gegužės mėnesio atsakovei pradėjus gyventi su sugyventiniu V. Š. pastebėta, kad atsakovė vėl pradėjo nesirūpinti vaikais, piktnaudžiauti alkoholiu, konfliktuoti su sugyventiniu vaikų akivaizdoje, todėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-11-11 įsakymu Nr. A1-1383 U. ir M. nuo 2014-11-04 nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, sūnus N. S. išvyko gyventi pas tėvą A. S.. Nuo 2014 metų spalio mėnesio užfiksuota, kad atsakovė nuolatos nesaikingai gėrė, atsisakė gydytis, nereagavo į rekomendacijas, nedarė išvadų. Nuo 2014-12-10 vaikų U. ir M. B. laikinąja globėja paskirta O. B. B..
Iš 2014-11-20 Psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pranešimo nustatyta, kad atsakovė yra įrašyta į UAB Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro apskaitą, pirmą kartą apsilankė 2011-10-27. Gydėsi reguliariai iki 2011-12-14, paskui nuo 2012-08-26 iki 2012-09-11 gydėsi psichiatrijos ligoninėje dėl priklausomybės alkoholiui, abstinencijos sindromo. Pakartotinai kreipėsi 2014-08-26, bet atvyko tik į tris konsultacijas, pastebėta, jog kreipiasi tik gresiant sankcijoms, neigia, jog vartoja alkoholį, visai nemotyvuota gydytis (b. l. 80, I tomas). Paskutinis apsilankymas Psichikos sveikatos centre buvo 2014-08-26, paskutinė psichologo konsultacija 2014-09-11 (b. l. 27, I tomas).
Atsakovė savo vaikų N. ir E. S. mokymosi pasiekimais nesidomi, nebendrauja su (duomenys neskelbtini) mokyklos-daugiafunkcinio centro dalykų mokytojais, paskutinį kartą skambino socialinei pedagogei 2013 metų balandžio mėnesį (b. l. 78, I tomas). Iš byloje esančio 2015-05-26 Socialinės šeimos, auginančios vaikus, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto nustatyta, kad mama savo vaikų U. ir M. nė karto neaplankė, teigdama, kad tolimas kelias ir neturi pinigų, su vaikais bendrauja telefonu. Į vaikų mokymo įstaigą mama skambino vieną kartą 2014 metų gruodžio mėnesį, daugiau nesidomėjo nei vaikų sveikata, nei pasiekimais. Su vyresniais vaikais N. ir E. S. bendrauja retai, tik telefonu. Atsakovė ignoruoja bet kokią socialinės darbuotojos siūlomą pagalbą, į pastabas reaguoja audringai, piktai, kaltina kitus. Emocinis ryšys tarp vaikų ir mamos iš dalies nutrūkęs, vaikų nelanko, atsisako gydytis (b. l. 29–30, I tomas).
Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog bendrauja su vaikais telefonu, su sūnumi N. kartais susitinka, tačiau pripažino, jog vaikų nelanko. Pažymėtina, kad domėtis telefonu vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios atsakovės vaikams U. ir M. nustatyta laikinoji globa, o vyresniųjų vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėčiu, yra atsakovės problemos dėl alkoholio vartojimo. Byloje esantys įrodymai (Psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažyma, 2015-05-26 Socialinės šeimos, auginančios vaikus, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto duomenys) patvirtina, kad net ir po vaikų paėmimo iš šeimos atsakovė nėra linkusi bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais bei kitomis institucijomis, siekdama išspręsti alkoholio problemą bei pašalinti jos sukeliamus padarinius vaikams. Net ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė teismo posėdžio metu nepripažino, jog vaikais nesirūpino. Teigė, kad anksčiau alkoholį vartojo, tačiau šiuo metu alkoholio nevartojanti.
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, nesirūpina vaikais (vaikų nelanko, neteikia išlaikymo, nesidomi sveikata, vaikų mokymosi pasiekimais), daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu (ne vieną kartą pastebėta neblaivi vaikų akivaizdoje, šeiminiai konfliktai su sugyventiniais). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra nustatytos sąlygos taikyti tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnis).
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog į teismo posėdį nebuvo kviesti atsakovės vaikai išreikšti nuomonės dėl tėvų valdžios apribojimo, pažymėtina, kad byloje yra pateikti 2015-06-01 E. ir N. S. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad E. S. su mama nebendrauja, mama nemoka išlaikymo, nepaklausia, kaip sekasi. E. nenori gyventi su mama, su tėčiu gyventi yra geriau, kadangi tėtis prižiūri ir rūpinasi. N. paaiškinime nurodė, kad su mama bendrauja retai, su mama gyventi nenori. Mama neišlaiko ir nesistengia padėti, tik paklausia, kaip sekasi (b. l. 24–25, I tomas). Byloje taip pat yra pateikti U. ir M. B. paaiškinimai, kuriuose vaikai nurodė, kad nori gyventi su močiute (b. l. 54, 55, I tomas). Iš 2015-02-04 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto nustatyta, kad abu vaikai džiaugiasi gyvendami su močiute, abiejų vaikų teigimu, jaučiasi saugūs su globėja (b. l. 37–40, I tomas). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Įstatymas numato, kad vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu ar kitais vaiko pasirinktais būdais. Šiuo atveju nustatyta, kad du iš keturių atsakovės vaikų (E. ir N. S.) aiškiai išdėstė savo nuomonę dėl gyvenimo suma. U. ir M. B. sprendimo priėmimo momentu buvo 8 metų, jų nuomonė dėl gyvenimo su mama, sprendžiant iš byloje esančių įrodymų (b. l. 32, 37-40, 54, 55, I tomas) nepastovi, manytina, kad tam įtakos turi vaikų amžius bei pokalbiai su mama telefonu. Esant tokioms aplinkybėms, jog byloje yra pateikti atsakovės vaikų paaiškinimai raštu, teismui nebuvo pagrindo kviesti vaikus dalyvauti posėdyje ir išklausyti jų nuomonės.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs sąlygas apriboti tėvų valdžią vaikams, nustatė neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į socialinės rizikos šeimų sąrašą yra įtraukta dešimt metų, nuo 2009 metų E. ir N. S. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, U. ir M. B. dėl netinkamo atsakovės gyvenimo būdo (girtavimo, nepriežiūros) net du kartus (2011-08-03, 2014-11-11) buvo paimti iš atsakovės ir nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini) globos namuose, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė daro ypatingą žalą savo vaikams. Pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovei nuolat buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos namuose, atsakovė raginta gydytis priklausomybę alkoholiui, tačiau matyti, kad atsakovė nesinaudojo teikiamais patarimais. Papildomai paminėtina ir tai, kad atsakovei įdėjus pakankamai pastangų keisti gyvenimo būdą, jai jau buvo suteikta galimybė auginti savo vaikus šeimoje ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-21 įsakymu Nr. A1-65 nuo 2013-01-18 U. ir M. grąžinti į šeimą. Teikiant paslaugas šeimai pastebėta, kad vaikai prižiūrėti, mama vaikais rūpinasi. Atsakovės sūnus N. S. nuo 2014 metų balandžio mėnesio atvyko gyventi pas mamą, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-06-19 nutartimi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Tačiau atsakovė nebuvo pakankamai atsakinga, rūpestinga ir neįstengė tinkamai vykdyti mamos pareigų, nepiktnaudžiauti alkoholiu sugebėjo tik iki 2014 metų gegužės mėnesio, tai yra 1,5 metų. Dėl nepriežiūros ir alkoholio vartojimo vaikams U. ir M. vėl buvo nustatyta laikinoji globa, o N. grįžo gyventi pas tėtį.
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas, kuris gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, šiuo konkrečiu atveju jau nebėra pakankama priemonė, siekiant visų pirma užtikrinti vaikų interesus būti dorai išauklėtiems ir prižiūrėtiems, išlaikomiems bei gyventi sąlygomis, kurios užtikrintų galimybę visapusiškai ir harmoningai vystytis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų perkėlimas gyventi tai į atsakovės šeimą, tai paėmimas iš šeimos daro ypatingai neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų psichikai, kadangi U. ir M. yra pakankamai maži, todėl saugios aplinkos sukūrimas ypač svarbus siekiant užtikrinti tinkamas vaikų gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pripažino, jog vaikų nelanko, vadinasi, su U. ir M. nebuvo susitikusi nuo 2014 metų pabaigos, E. paaiškinime nurodo, kad su mama nebendrauja, atsakovė sakė, jog pavyksta pasimatyti tik su N.. Atsakovė vaikų neišlaiko, priklausomybės alkoholiui nesigydo, nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jos gyvenimo būdas iš esmės keičiasi (CPK 178 straipsnis). Nurodė tik vienintelę aplinkybę, jog ruošiasi pradėti dirbti. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė vaikais nesirūpina, nesukuria normalių gyvenimo sąlygų, yra nusišalinusi juo jų priežiūros, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovei tėvų valdžią vaikams (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Apeliantei išaiškintina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Apeliaciniame skunde apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl globėjos O. B. B. paskyrimo nuolatine vaikų U. ir M. B. globėja bei priteisto išlaikymo dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180, 3.181 straipsniai), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą.
Kolegijos pirmininkė Erinija Kazlauskienė
Kolegijos teisėjos Raimonda Andrulienė
Erika Misiūnienė