Administracinė byla Nr. A-3683-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00322-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 27 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ prašymą atsakovui J. Š. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kupiškio komunalininkas“ padavė teismui prašymą, kuriuo prašė priteisti 58,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava, rinkliava) iš atsakovo.

2.       Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Kupiškio rajono savivaldybėje yra patvirtinta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą. Už vietinę rinkliavą prašoma priteisti suma apskaičiuota nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Vietinės rinkliavos dydžius, mokėjimo tvarką ir kitus klausimus reguliuoja Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) tvirtinami Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Pagal 2014 m. sausio 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-01.15.02 ir pagal 2015 m. balandžio 14 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. B5-04.14.02 vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas pareiškėjas. Pagal Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 17 d. įgaliojimą Nr. S1-229(4.9) UAB „Kupiškio komunalininkas“ įgaliota atlikti visus procesinius veiksmus išieškant iš gyventojų nesumokėtą vietinę rinkliavą.

II.

3.       Regionų apygardos administracinis teismas Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė UAB „Kupiškio komunalininkas“ iš atsakovo 47,50 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs gyvenamajame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Remiantis UAB „Kupiškio komunalininkas“ pateiktais duomenimis, per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. atsakovas nesumokėjo 58,50 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas apie mokėtiną vietinės rinkliavos skolą atsakovą informavo pranešimais.

5.       Teismas pažymėjo, kad Taryba 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS-278 patvirtino Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Galioję nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja Tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-337 patvirtinti naujos redakcijos Kupiškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai). Galiojusių Nuostatų 2.3 ir 2.4 punktai nustatė, kad komunalinių atliekų turėtojas, o tuo pačiu ir vietinės rinkliavos mokėtojas, yra asmuo (fizinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, juridinio asmens filialas, atstovybė ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas valstybėse narėse įsteigto juridinio asmens filialas ar atstovybė, išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų ir sodų bendrijas), kuris turi komunalinių atliekų arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų. Pagal Nuostatų 2.1 ir 2.6 punktus vietinės rinkliavos mokėtojai buvo komunalinių atliekų turėtojai, t. y. atliekų darytojas ar jų turintis asmuo, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 2.6 punktą (2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. TS-272 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 11 d.) vietinės rinkliavos mokėtojai yra nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba įgalioti asmenys. Pareiškėjas teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti papildomus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus, kuriais įrodinėjama atsakovo prievolė mokėti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. UAB „Kupiškio komunalininkas“ pateikė 2018 m. spalio 30 d. raštą Nr. IS-03-194 „Dėl duomenų patikslinimo“, kuriame nurodė, jog negali nurodyti, kas yra gyvenamojo būsto, kuriame savo gyvenamąją vietą deklaravo atsakovas, savininkas.

6.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas, savo gyvenamąją vietą deklaravęs Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, turėjo mokėti rinkliavą 2015 m. liepos 1 d. –2018 m. sausio 1 d. laikotarpiu. Nurodytu laikotarpiu atsakovas gera valia šios pareigos nevykdė. Spęsdamas dėl priteistinos vietinės rinkliavos sumos, teismas atsižvelgė į pareiškėjo pateiktus duomenis, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. ketvirčiui vietinės rinkliavos apskaičiuojamas dydis vienam asmeniui sudarė 4,25 Eur, o nuo 2017 m. sausio 1 d. ketvirčiui nustatytas 5,50 Eur vietinės rinkliavos dydis. Tačiau teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nustatytais įrodymais nepagrindė atsakovo, kaip Nuostatų 2.6 punkte (2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. TS-272 redakcija) nurodyto subjekto, pareigos mokėti vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą tenkino iš dalies.

III.

7.       Pareiškėjas UAB „Kupiškio komunalininkas“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta dalis UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašymo, ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo 58,50 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas suponuoja, kad jei negalima nustatyti, kas yra nekilnojamojo turto savininkas, arba asmuo nenurodo tikslaus adreso, kur jis gyvena, bei neįmanoma jokiomis priemonėmis nustatyti, kokiame nekilnojamajame turte asmuo gyvena, tai tokiu atveju asmuo nėra vietinės rinkliavos mokėtojas, nors jis naudojasi Kupiškio rajono savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo sistema ir yra deklaruotas Kupiškio rajono savivaldybėje. Tačiau tai prieštarauja principui „teršėjas moka“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

8.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Kupiškio komunalininkas“ prašymo priteisti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė UAB „Kupiškio komunalininkas“ iš atsakovo 47,50 Eur vietinės rinkliavos, o prašymo dalį priteisti 11 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria dalis jo prašymo buvo atmesta, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis principu „teršėjas moką“ turi būti priteista ir likusi prašomos priteisti rinkliavos dalis iš atsakovo. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacinio proceso stadijoje kyla ginčas tik dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 11 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., pagrįstumo.

10.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas.

11.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

12.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

13.       Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsniu, būtent savivaldybės (miestų ir rajonų) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustatydamos vietinę rinkliavą, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Todėl vertinant pareiškėjo reikalavimo priteisti 11 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d., pagrįstumą yra aktuali Kupiškio rajono savivaldybės tarybos patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.

14.       Nuostatų 2.6 punkte (2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. TS-272 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 11 d.) įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkai arba įgalioti asmenys. Ši nuostata iš esmės yra analogiška Lietuvos Respublikos atliekų tvarko įstatymo 301 straipsnio 2 daliai, kurioje numatyta, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe. Tad nors to paties Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas, tačiau tai nereiškia, kad už atliekų turėtoją (teršėją) negali būti įpareigotas rinkliavą sumokėti nekilnojamo turto objekto (kurį naudojant (jame gyvenant) atliekos susikaupia) savininkas arba kitas įgaliotas asmuo, net jei minėti asmenys (t. y. atliekų turėtojas ir nekilnojamojo turto savininkas (įgaliotas asmuo) nesutampa.

15.       Pabrėžtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Todėl pareiškėjui nepateikus konkrečių duomenų, įrodančių, kad atsakovas yra nekilojamojo turto objekto (būsto), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas arba įgaliotas asmuo, t. y. neįrodžius, kad atsakovas yra rinkliavos mokėtojas Nuostatų 2.6 punkto prasme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo 11 Eur vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.

16.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymo dalį dėl 11 Eur vietinės rinkliavos priteisimo, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kupiškio komunalininkas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.