Administracinio nusižengimo byla Nr. II-501-973/2020
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01240-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 21.10.4.
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2020 m. lapkričio 26 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,
sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR–N-11052-2020 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir Institucija) 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu I. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį paskirta 60 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. liepos 17 d., 10 val. 32 min., magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja, kelio ruožo su skiriamąją D pusėje, Palangos miesto savivaldybėje, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones ir vairavo transporto priemonę „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugos eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, patvirtintų 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137, 4 straipsnio 1 dalį.
I. R.
pateikė skundą dėl šio nutarimo ir nurodė, kad jis turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, tačiau ERGO draudimas padarė klaidą, kurią pripažino, dėl kurios draudimo nesimatė sistemoje, todėl buvo nubaustas nepagrįstai ir prašo nutarimą panaikinti.
Institucija atsiliepimu prašo I. R. skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad pagal Vidaus reikalų informacinės sistemos duomenimis transporto priemonės Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas, nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.– I. R.. Patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro internetiniame portale (www.cab.lt), matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu aptariamoji transporto priemonė eksploatuota be galiojančio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Tačiau UADBB „Drausma“ 2020 m. rugsėjo 28 d. pranešime nurodyta, jog dėl sistemos trukdžių nenutrauktas buvusio transporto priemonės savininko vardu galiojęs draudimo polisas, kuris liko galioti naujajam savininkui. I. R. turėjo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kuris galiojo nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., todėl prašoma anuliuoti asmeniui paskirtą nuobaudą, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną.
Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, gauti prašymai byla nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).
Skundas tenkinamas.
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.
Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo, asmens veikoje būtina nustatyti vieną esminių subjektyviosios pusės požymių – kaltę (kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo).
ANK 415 straipsnio 1 dalis, pagal kurią nubaustas I. R., numato atsakomybę už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Pagal Kelių eismo taisyklių 226 punktą, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, <...>kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu <...>. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 3 dalį transporto priemonės savininkas ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
Vadinasi, tam, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį viešajame eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi būti neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Pagal TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalį, jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, naujasis transporto priemonės savininkas taip pat turi teisę nutraukti draudimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jei draudimo sutartį ar draudimo liudijimą turintis naujasis transporto priemonės savininkas nutraukia draudimo sutartį, jam grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
Iš byloje esančio UADBB „Drausma“ generalinio direktoriaus Stasio Stumbrio, 2020 m. rugsėjo 28 d. pranešimo ir brokerės Rūtos Grotuzienės 2020 m. rugpjūčio 31 d. paaiškinimo, draudimo bendrovės „Ergo“ 2020-10-08 informacinio rašto, nustatyta, kad I. R. turėjo galiojantį transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, kuris galiojo nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kadangi keitėsi transporto priemonės savininkai ir ankstesnis savininkas R. Č. dovanojo draudimą naujajam savininkui I. R., šis kreipėsi į draudimo brokerį, kaip numatyta TPVCAPDĮ 8 straipsnio 1 dalyje, dėl draudėjo teisės bei pareigos perėmimo pagal ankstesnio savininko sutartį. Tačiau jam buvo pasiūlyta sudaryti naują draudimo sutartį, nutraukiant ankstesnio savininko sutartį, su kuo I. R. sutiko. I. R. buvo išduotas draudimo polisas 02/5630989, o draudimo įmoka padengta atliekant užskaitymą pagal senąjį draudimo polisą 02/5444660. Tačiau dėl sistemos trikdžių nutraukimo operacija nebuvo atlikta ir liko galioti senojo savininko draudimo polisas. O kadangi nebuvo sumokėta draudimo įmoka, nes ji nebuvo padengta atliekant užskaitymą pagal senąjį draudimo polisą, naujoji draudimo sutartis 02/5630989 buvo nutraukta. UADBB „Drausma“ generalinis direktorius Stasys Stumbrys minėtame 2020 m. rugsėjo 28 d. pranešime nurodė, kad ERGO patvirtino sisteminę klaidą ir atšaukė regreso išieškojimą.
Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. R. vairuotai transporto priemonei nusižengimo padarymo metu privalomasis civilinės atsakomybės draudimas negaliojo dėl objektyvių ir ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – draudikų klaidos ir informacinės sistemos trikdžių, – o ne dėl asmens kaltės (tyčios, aplaidumo ar nerūpestingumo), su kuo sutinka ir Institucija, paskyrusi nuobaudą. Todėl, I. R. veikoje nenustačius esminio administracinio nusižengimo požymio – kaltės (ANK 7 straipsnis), administracinio nusižengimo teisena negalima ir turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
I. R. skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR–N-11052-2020 panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną I. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė