Administracinė byla Nr. eI-3806-437/2015
Proceso Nr. 3-61-3-02407-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei Aušrai Kargaudienei ir S. M., atsakovių atstovams Mariui Dijokui ir Jolantai Kairei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovėms Lietuvos mokslo tarybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos mokslo tarybos, dėl nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas D. M. elektroninėmis ryšio priemonėmis su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2014-04-07 nutarimą Nr. 8V-73 dalyje „grąžinti galimą etikos pažeidimą iš naujo nagrinėti Lietuvos mokslo Mokslinės veiklos etikos komisijai“; 2) įpareigoti Lietuvos mokslo tarybą nutraukti vykdomą tyrimą pareiškėjo atžvilgiu; 3) priteisti 1 000 Lt neturtinę žalą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teisme elektroninėmis ryšio priemonėmis 2015-05-18 gautas prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, teisėtumo ištyrimo. Prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar šie, taikytini ginčo teisiniam santykiui, norminiai administraciniai aktai atitinka įstatymų ir Seimo nutarimo nuostatas: 1) Lietuvos mokslo tarybos 2012 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. VII-102 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos principų patvirtinimo“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3str. 1d. 1p., 4-1str. 1d. ir 2 d. 6 str. 2d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.; 2) Lietuvos mokslo tarybos 2012-12-17 nutarimo Nr. VII-126 „Dėl pranešimų, susijusių su tyrėjų mokslinės veiklos etikos pažeidimais, nagrinėjimo Lietuvos mokslo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1d. 1p., 4-1str. 1d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.; 3) Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2013-01-07 įsakymo Nr. V-7 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijos darbo reglamento“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.; 4) Lietuvos mokslo tarybos 2013-10-07 nutarimo Nr. VIII-4 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veikos etikos komisijos sudėties dalinio pakeitimo“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d. ir 3 d., 18 str. 1d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.; 5) Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2014-03-12 įsakymo Nr. V – 89 „Dėl apeliacijų, susijusių su Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijos priimtais sprendimais, nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1d. 1 p., 4-1str. 1d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.
Skunde paaiškina, kad Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2014-04-07 nutarimas Nr. 8V-73 dalyje grąžinti galimą etikos pažeidimą iš naujo nagrinėti Lietuvos mokslo Mokslinės veiklos etikos komisijai ir vykdomas Lietuvos mokslo tarybos tyrimas dėl D. M. galimo akademinės etikos pažeidimo yra neteisėti, nes prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. įtvirtintam įstatymų viršenybės principui ir 3 str. 1 d. 4 p. įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principui.
Pareiškėjas pabrėžė, kad nei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, nei joks kitas Lietuvos Respublikos teisės aktas Lietuvos mokslo tarybai nesuteikia kompetencijos atlikti tyrimus ir priimti administracinius aktus dėl akademinės etikos pažeidimo bei nustačius pažeidimo faktą taikyti sankcijas asmens atžvilgiu. Lietuvos mokslo taryba yra valstybinis administravimo subjektas, kuriam įgaliojimai suteikti Mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsniu. Šis įstatymas ne tik nustato Lietuvos mokslo tarybos, kaip valstybinės biudžetinės įstaigos, funkcijas ir tikslus, bet ir įgaliojimų ribas, kurių peržengti ši institucija, kaip ir kitos valstybės valdžios institucijos, neturi teisinio pagrindo. Minėtas įstatymas net neužsimena apie galimybę Lietuvos mokslo tarybai vykdyti tyrimus akademinės etikos klausimais privačių asmenų atžvilgiu ir juo labiau jiems taikyti sankcijas. Tokio pobūdžio tyrimai ir jų metu priimti sprendimai yra tiesiogiai sietini su asmens teisių apribojimais, todėl turi būti įtvirtinti įstatymo lygmenyje.
Skunde pabrėžia, jog Mokslo ir studijų įstatymas kompetenciją nagrinėti ir inicijuoti tyrimus akademinės etikos klausimais suteikia Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui (Mokslo ir studijų įstatymo 18 str.). Įstatymu atlikti tyrimus ir priimti sprendimus akademinės etikos klausimais yra priskirta Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui, o ne Lietuvos mokslo tarybai. Tokiu būdu Valdybos nutarimas dėl grąžinimo nagrinėti bei Lietuvos mokslo tarybos atliekamas tyrimas dėl akademinės etikos prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsniui.
2014 m. balandžio mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija pateikė svarstymui Mokslo ir studijų įstatymo 14 str. pakeitimą, kuriuo siekiama Lietuvos mokslo tarybai suteikti kompetenciją nagrinėti skundus dėl galimų etikos pažeidimų, tokiu būdu pripažįstant, kad šiuo metu Lietuvos mokslo taryba tokios kompetencijos neturi.
Pateiktame Mokslo ir studijų įstatymo projekte yra numatyta praplėsti Lietuvos mokslo tarybos kompetenciją nurodant, 14 str. 3 d. „3. Lietuvos mokslo taryba vykdydama jai nustatytas funkcijas turi teisę sudaryti ekspertų komisijas, grupes, nagrinėjančias mokslinių tyrimų darbų programas, projektus, skundus ar inicijuotus tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų galimų pažeidimų vykdant Lietuvos mokslo tarybos administruojamus projektus ir kitą Lietuvos mokslo tarybos veiklą, kitus dokumentus, patarti kitais Lietuvos mokslo tarybos pagal kompetenciją nagrinėjamais klausimais.“
Pareiškėjas mano, kad Lietuvos mokslo tarybos administraciniai aktai, kuriais vadovaujantis yra priimtas valdybos nutarimas dėl grąžinimo nagrinėti bei vykdomas tyrimas dėl galimo etikos pažeidimo yra neteisėti, nes priimti viršijant įstatymu apibrėžtą Lietuvos mokslo tarybos kompetenciją bei prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teisės aktai, kuriais Lietuvos mokslo taryba vykdo tyrimą dėl galimo mokslinės etikos pažeidimo prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 18 str., kuris nurodo, kad akademinės etikos klausimai yra priskirtini Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui, o poįstatyminiai teisės aktai negali sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis.
Išvadą, kad Lietuvos mokslo taryba viršijo jai suteiktos kompetencijos ribas priimdama teisės aktus reglamentuojančius tyrimą dėl akademinės etikos patvirtina ir tai, kad Lietuvos mokslo taryba bei Lietuvos mokslo tarybos primininkas priimdamas aukščiau minėtus teisės aktus niekur nenurodė konkretaus įstatymo punkto, suteikiančio kompetenciją priimti teisės aktus akademinės etikos srityje.
Skunde taip pat paaiškina, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie valdybos posėdžio datą ir laiką, tokiu būdu buvo pažeista jo procesinė teisė teikti paaiškinimus, būti išklausytam. Pažymi, kad skundžiamas aktas neteisėtas, nes priimtas viršijant Lietuvos mokslo tarybos valdybai priskirtas funkcijas ir kompetenciją. Skundžiamame valdybos nutarime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, jame nenurodyta Valdybos sudėtis, nagrinėjusi pareiškėjo pateiktą apeliaciją, todėl iš esmės pažeistas skaidrumo principas. Nenurodant nutarimą priėmusios valdybos sudėties, kyla abejonių dėl valdybos narių nešališkumo.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl neteisėtos Lietuvos mokslo tarybos veiklos, nesuderinamos su įstatymų viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais patyrė neturtinę žalą, nes buvo pažeistos prigimtinės teisės: teisė į orumą, teisė į privatumą, teisė į greitą ir nešališką iškilusio klausimo nagrinėjimą bei sukėlė neigiamus vidinius išgyvenimus. Pastovus neteisėtas Lietuvos mokslo tarybos kišimasis į pareiškėjo gyvenimą kėlė pastovią psichologinę įtampą, pareiškėjas prarado galimybę susikaupti ties jo vykdomais moksliniais tyrimais bei pedagogine veikla, taip pat dėl sukeltos nervinės įtampos jautėsi išvargęs, prasidėjo nemiga.
D. M. visus Lietuvos mokslo tarybos pradėto tyrimo metus lydėjo pastovus nerimas ir neužtikrintumas dėl jo perspektyvos tęsti mokslinę karjerą, gauti iš jos pajamas reikalingas išlaikyti šeimą. Pareiškėjas augina du mažamečius vaikus.
Taip pat pabrėžia, jog Lietuvos mokslo tarybos neteisėti veiksmai neleido jam dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos skelbiamuose konkursuose finansavimui vykdomiems moksliniams tyrimams, nes pateikus paraišką iškildavo grėsmė, kad Lietuvos mokslo taryba imsis papildomų neteisėtų veiksmų.
Atsakovo neteisėtai vykdomas tyrimas padarė žalą pareiškėjo, kaip mokslininko, reputacijai, paskleidžiant realių faktų neatitinkančią žinią.
Neteisėtai Lietuvos mokslo tarybos vykdomas tyrimas dėl D. M. etikos pažeidimo jau tęsiasi nuo 2011 m. Per tiek laiko Lietuvos mokslo taryba nesugebėjo priimti sprendimo pripažįstančio ar paneigiančio, jog pareiškėjas padarė (ne)padarė akademinės etikos pažeidimą, todėl jis per visus šiuos metus negalėjo įgyvendinti teisės į tinkamą teisminę gynybą, buvo pažeista jo teisė į greitą ir nešališką iškilusio klausimo nagrinėjimą, kas lėmė pastoviai besitęsiančią nervinę įtampą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.Lietuvos mokslo taryba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad 2011-05-09 Lietuvos mokslo tarybos valdybos protokolas Nr. 07V-46 buvo priimtas, tačiau nei šiame protokole, nei pareiškėjo teismui pateikiamame jo išraše pareiškėjo pavardė nėra minima, dėl pareiškėjo D. M. nėra pradedamas joks tyrimas. Pareiškėjo pateiktame valdybos protokolo Nr. 07V-46 išraše yra svarstoma apeliacija dėl projekto baigiamosios ataskaitos įvertinimo (bei įžvelgiami galimi auto-plagiato atvejai) ir vienintelė ten minima pavardė (be valdybos narių, kviestinių posėdžio dalyvių ir sekretorės) yra J. D.. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nėra aiškios aplinkybės, kodėl pareiškėjas pateikia su jo asmeniu visiškai nesusijusį, ne jam skirtą dokumentą. Pareiškėjas pirmą kartą buvo informuotas, jog dėl galimai pažeistos etikos, buvo kreiptasi į Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisiją tik 2013-03-27.
Pareiškėjo skunde minimas 2012-05-25 atsakovo raštas Nr. (07-K-02)-416, vėlgi jokio papildomo tyrimo dėl etikos pažeidimų nepradėjo, su kuo sutinka ir pats pareiškėjas, o tiesiog formaliai informavo, kad Projekto paraiška atmetama ir paraiška toliau nebevertinama. Atsakovas jokių skundų nei iš pareiškėjo, nei iš Lietuvos energetikos instituto dėl Projekto paraiškos atmetimo nesulaukė. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas pirmą kartą apie kreipimąsi į Mokslinės veiklos etikos komisiją buvo informuotas tik aukščiau minėtuoju 2013-03-27 raštu, taip paneigiant pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, jog atsakovas minėtus galimus etikos pažeidimus įtarė jau 2011 m.
Pareiškėjo ginčijamas 2014-04-07 Lietuvos mokslo tarybos valdybos nutarimas Nr. 8V-73, ne tik, kad nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, bet priešingai - juos užtikrina. Atsiliepime pabrėžė, kad pareiškėjas nėra teisus, teigdamas, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nesuteikia Lietuvos mokslo tarybai kompetencijos atlikti su etika susijusius tyrimus, nes ši teisė įtvirtinta kitame teisės akte – Lietuvos mokslo tarybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-29 nutarimu Nr. XI-625 (toliau – ir Nuostatai), kuris yra ir Lietuvos mokslo tarybos veiklos pagrindas, o ne, kaip teigia pareiškėjas, tik Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 13 str. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad etiką reglamentuojančius teisės aktus (kodeksus), pažeidimus nagrinėjančias komisijas ir kt. turi visos didžiausios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijos.
Vienas iš Lietuvos mokslo tarybos uždavinių nurodytų jos Nuostatų 5 punkte yra „2) dalyvauti įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau - tyrimų ir plėtros) programinį konkursinį finansavimą“. Būtent šio 5 punkto 2 papunkčio nuostatos ir įgalina atsakovą užtikrinti, kad minėtas finansavimas būtų skaidrus ir teisėtas. Lietuvos mokslo taryba nustato ir savo nutarimais, ir (ar) pirmininko įsakymais tvirtina teisės aktus (aprašus), siekdama užtikinti aukščiau paminėtą skaidrų, lygiavertį ir teisingą finansavimą visiems į ją besikreipiantiems pareiškėjams. Į minėtų teisės aktų sąrašą (tiksliau į jų reguliavimo sferą) patenka ir teisės aktai (ar atskirų teisės aktų nuostatos), kurie nustato atitinkamas sankcijas, tiems pareiškėjams, kurie nevykdo ar netinkamai vykdo Lietuvos mokslo tarybos teisės aktus, susijusius su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu. Iš čia ir kyla Lietuvos mokslo tarybos teisė nagrinėti su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu susijusius etikos pažeidimus, nes jokiam kitam subjektui nėra numatyta ši funkcija.
Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama ir siekdama užtikrinti kuo sklandesnį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programinį konkursinį finansavimą savo teisės aktų pagalba steigia (kuria) tam reikalingas komisijas, ekspertų grupes ir pan. Į šį sąrašą patenka ir Mokslinės veiklos etikos komisija (patvirtinta remiantis 2013-10-07 Lietuvos mokslo tarybos nutarimu Nr. VIII-4). Pareiškėjas neteisus teigdamas, kad minėtas Komisijos sprendimas <... darantis neigiamą poveikį atitinkamų asmens teisių įgyvendinimui, turi būti skiriamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka ...>, gali padaryti jam „nepataisomą žalą“ (reputacijos praradimas ir pan.), nes minėtas sprendimas, buvo panaikintas, būtent pareiškėjo ginčijamu nutarimu, o ir galimai taikomos sankcijos apimtų tik pareiškėjo santykius su Lietuvos mokslo taryba, ir tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programinio konkursinio finansavimo apimtyje.
Kaip vieną iš argumentų pareiškėjas įvardija Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktą svarstymui Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 14 str. pakeitimą, dėl tariamai Lietuvos mokslo tarybos platesnių galių suteikimo etikos pažeidimų nagrinėjimo srityje. Tai anot pareiškėjo tik patvirtina faktą, kad Lietuvos mokslo taryba neturi reikiamos kompetencijos nagrinėti etikos pažeidimus. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo argumentu nurodo, kad būtent Lietuvos mokslo tarybai ir suteikta teisė spręsti (nagrinėti) ar jos išimtinai reguliuojamoje srityje, susijusioje su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu, buvo padaryti akademinės etikos pažeidimai. Atsakovas nesutinka su teigimu, jog ši teisė išimtinai, pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 str., priskirta Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui.
Atsakovas atkreipė dėmesį, jog, nors Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ buvo priimtas dar 2011-09-15 (įsigaliojo 2011-09-23), realiai pirmasis akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius buvo paskirtas tik 2013-06-18 (2013-06-18 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. XII-395). Taigi, net ir esant patvirtintiems akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatams ir pačiai akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, ji negalėjo pilnavertiškai funkcionuoti neturėdama vadovo, t.y. paties akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus. Be to, tiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 str. nurodytuose akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus priimamuose sprendimuose, tiek akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose (13 punktas) nėra nustatytos konkrečios akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus teisės priimti sprendimus Lietuvos mokslo tarybos reguliuojamoje srityje (sprendimus, susijusius su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu).
Aiškiai apibrėžto teisinio reguliavimo nebuvimą minėtoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programinio konkursinio finansavimo srityje (išskyrus Lietuvos mokslo tarybos priimtus teisės aktus) įrodo ir tai, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius tarnyba (po 2 mėnesių nuo kontrolieriaus patvirtinimo) pati kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją pateikdama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 str. pakeitimo ir papildymo 181, 182, 183 straipsniais, taip parodydama, kad minėta akademinės etikos sritis Lietuvos Respublikoje yra dar pakankamai nauja ir nesureguliuota (ne iki galo sureguliuota) teisės aktais.
Pareiškėjo bandymas teiginiais apie pastovią psichologinę įtampą, Lietuvos mokslo tarybos kišimąsi į privatų pareiškėjo gyvenimą ir pan., įrodyti neturtinės žalos buvimo faktą neatskleidžia bylai reikšmingų aplinkybių, bet ir neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. apibrėžtos įrodymų sampratos. Skunde nurodomi argumentai apie prarastas galimybes susikaupti ties vykdomais moksliniais tyrimais bei pedagogine veikla, taip pat sukeltą nervinę įtampą dėl kurios jautėsi nuovargis, prasidėjo nemiga nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o atsakovui yra nesuprantama, kodėl su sveikata susijusios problemos yra įrodinėjamos nepateikiant konkrečių įrodymų.
Pareiškėjo nurodymas, kad neįrodyti Lietuvos mokslo tarybos neteisėti veiksmai užkirto jam kelią dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos skelbiamuose konkursuose gauti finansavimui moksliniams tyrimams vykdyti yra ne tik, kad neteisėti, bet dar ir melagingi, kadangi atsiliepime pateikiami įrodymai, jog pareiškėjas su tais pačiais moksliniais straipsniais ne kartą kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą (2012 m. ir 2013 m.), o atmetus pareiškėjo paraiškas, net nebandydavo pasinaudoti jam suteikta tokių sprendimų apskundimo teise. Lygiai taip pat atsakovas vertina pareiškėjo teiginius apie negalėjimą įgyvendinti teisės į tinkamą teisminę gynybą, nes nepasinaudojimas šia teise dar anaiptol nereiškia, kad ji buvo apribota.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Lietuvos mokslo tarybos kompetencijos atlikti tyrimus ir priimti administracinius aktus dėl akademinės etikos pažeidimo bei nustačius pažeidimo faktą taikyti sankcijas asmens atžvilgiu.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos mokslo tarybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimu Nr. XI-625.
Byloje nustatyta, kad 2012-12-10 raštu Nr. 2-1088-18 Lietuvos mokslo taryboje buvo gauta Lietuvos energijos instituto paraiška pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programą, 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę VP1-3.1-ŠMM-07-K „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ pateikta Paraiška dėl projekto finansavimo (toliau - Paraiška), kuriai suteiktas identifikacijos Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-065. Su minėta Paraiška buvo pateiktas ir 2012-12-10 Lietuvos energijos instituto sutikimas priimti projektą vykdysiantį mokslinio tyrimo vadovą (pareiškėją – D. M.) ir mokslinio tyrimo grupės narius projekte numatytam laikotarpiui.
2013-03-17 Lietuvos mokslo tarybos kviestiniai užsienio ekspertai savo 2013-03-17 galutinėse apibendrinamosiose išvadose dėl Projekto naudos ir kokybės vertinimo nurodė, kad Projektas yra nefinansuotinas, papildomai atkreipė dėmesį ir užfiksuotus projekto duomenų dubliavimosi ar autoplagiato atvejus. Apie tai atsakovo 2013-03-27 raštu Nr. (07-K-03)-324 buvo informuoti tiek Lietuvos energetikos institutas, tiek Pareiškėjas - pranešant, kad dėl užsienio ekspertų pateiktų vertinimų dėl galimai pažeistos etikos, buvo kreiptasi į Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisiją.
2014-02-03 Lietuvos mokslo tarybos Mokslinės veiklos etikos komisija (toliau - Etikos komisija) priėmė sprendimą Nr. EK-S-2 (toliau - Etikos komisijos sprendimas), kuriuo nusprendė pripažinti Mokslinės veiklos etikos principų pažeidimo faktų - kai kuriose nurodytose publikacijose, pateiktose Paraiškoje finansinei paramai gauti, juos iliustruojantys paveikslai (ar jų dalys) yra tie patys, kaip ir kituose dr. D. M. straipsniuose, tačiau prie jų nurodyti skirtingi eksperimentų parametrai ar rezultatai, taip pat kai kurie duomenys pateiktose publikacijose jau buvo publikuoti kitose dr. D. M. publikacijose. Šiuo sprendimu taip pat pripažino, kad teikdamas Paraišką konkursiniam finansavimui, pasirašęs Paraišką projekto vadovas Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas dr. D. M., žinodamas, kad Paraiškoje teikiami moksliniai straipsniai yra nekorektiški (mokslinių tyrimų nesąžiningumas, mokslinių duomenų klastojimas ar nekokybiškas tyrimų duomenų pateikimas), tokiais savo veiksmais pažeidė Mokslinės veiklos etikos principų 1 punktą, nustatantį, kad „tyrėjas vadovaujasi bendražmogiškomis moralės normomis, pagarbos žmogui, visuomenei ir valstybei, sąžiningumo, skaidrumo ir teisingumo normomis, šiame apraše išdėstytais ir kitais visuotinai pripažįstamais etiškos mokslinės veiklos principais“.
D. M. pateikus apeliaciją buvo priimtas Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2014-04-07 nutarimas Nr. 8V-73. Lietuvos mokslo tarybos valdyba (toliau - valdyba) nutarė Lietuvos mokslo tarybos Mokslinės veiklos etikos komisijos 2014-02-03 sprendimą Nr. EK-S-2 panaikinti ir grąžinti galimą etikos pažeidimą iš naujo nagrinėti Lietuvos mokslo Mokslinės veiklos etikos komisijai, nes užsienio eksperto dalyvavimas vertinant ir nagrinėjant galimą etikos pažeidimą sudarytų papildomas sąlygas padidinti pasitikėjimą Komisijos priimamai sprendimais. Siekiant visapusiškai įvertinti galimo etikos pažeidimo aplinkybes, tikslinga būtų išnagrinėti Komisijos 2014-02-03 sprendime Nr. EK-S-2 išvardintų straipsnių bendraautorių galimus etikos pažeidimus.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Šioje byloje pareiškėjas vertina, kad atsakovas neturėjo kompetencijos atlikti tyrimą ir priimti administracinius aktus dėl akademinės etikos pažeidimo bei nustačius pažeidimo faktą taikyti sankcijas. Atsakovas teigia, kad tai yra jo kompetencijoje, ir viskas kilo iš pažeidimo, padaryto rengiant paraišką finansinei paramai gauti.
Pagal Įstatymo 13 str. Lietuvos mokslo taryba yra valstybės biudžetinė įstaiga. Ją Vyriausybės teikimu steigia, jos nuostatus ir Vyriausybės siūlomus narius tvirtina Seimas. Lietuvos mokslo taryba yra atskaitinga Seimui ir Vyriausybei. Lietuvos mokslo tarybos vienasmenis valdymo organas yra Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas (1 d.). Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas, programinį konkursinį mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų finansavimą ir organizuoja Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimą (2 d.).
Pagrindiniai Lietuvos mokslo tarybos uždaviniai yra: 1) patarti Seimui ir Vyriausybei mokslo ir mokslininkų rengimo klausimais; 2) dalyvauti įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – tyrimų ir plėtros) programinį konkursinį finansavimą; 3) nustatyti mokslinės veiklos vertinimo kriterijus, organizuoti Lietuvoje vykdomos mokslinės veiklos vertinimą, nagrinėti ir teikti siūlymus dėl šios veiklos veiksmingumo ir atitikties valstybės reikmėms; 4) skatinti Lietuvos mokslo išteklių plėtrą, mokslo ir studijų institucijų veiklą, kelti mokslo prestižą (Nuostatų 5 punktas).
Įgyvendindama šiuos uždavinius, Lietuvos mokslo taryba: 1) rengia, vertina ir teikia siūlymus valstybės valdžios institucijoms dėl mokslo ir studijų plėtros strategijos, tyrimų ir plėtros prioritetų, koordinuoja jų įgyvendinimą; 2) vertina Lietuvoje vykdomą mokslinę veiklą ir rengia siūlymus, kaip šią veiklą plėtoti, organizuoja išorinį valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos vertinimą; 3) Vyriausybės nustatyta tvarka rengia ir teikia tvirtinti nacionalines mokslo bei tyrimų ir plėtros programas, jas įgyvendina; 4) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinės paramos programas; 5) teikia finansinę paramą Tarybos ar mokslininkų iniciatyva vykdomiems moksliniams tyrimams ir kitai mokslinei veiklai; 6) teikia siūlymus ir išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslui ir studijoms skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, tyrimų ir plėtros finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio konkursinio finansavimo ir skirtų lėšų naudojimo veiksmingumo; 7) teikia siūlymus ir išvadas Seimui ir Vyriausybei dėl mokslo ir studijų infrastruktūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, mokslo ir studijų institucijų eksperimentinės bazės stiprinimo, nacionalinių duomenų bazių plėtotės, naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo; 8) nustato mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkams stažuotojams taikomus reikalavimus, minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus; 9) teikia Vyriausybei teisės aktų, reglamentuojančių mokslo ir meno doktorantūrą, projektus; 10) nagrinėja mokslo ir studijų sistemą reglamentuojančius teisės aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia siūlymus dėl jų tobulinimo; 11) teikia apibendrintas motyvuotas išvadas dėl mokslo ir studijų institucijų ir mokslo darbuotojų siūlymų, kurie pagal kompetenciją priklauso Seimui, Vyriausybei ar ministerijoms; 12) remia Lietuvos studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijų veiklą; 13) vykdo kitas teisės aktų nustatytas bei Seimo ir Vyriausybės pavestas funkcijas ir įpareigojimus (Nuostatų 6 punktas).
Teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir Lietuvos mokslo tarybos kompetenciją daro išvadą, kad šioje byloje viskas kilo iš pažeidimo, padaryto rengiant paraišką finansinei paramai gauti.
Nuostatų 5 punkto 2 papunktis įtvirtina, kad Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programinį konkursinį finansavimą. Teismas vertina, kad šią Nuostatų normą reikėtų aiškinti plačiai. Ši nuostata įgalina Lietuvos mokslo tarybą užtikrinti, kad minėtas finansavimas būtų skaidrus ir teisėtas. Lietuvos mokslo taryba nustato ir savo nutarimais, ir (ar) pirmininko įsakymais tvirtina teisės aktus (aprašus), siekdama užtikinti aukščiau paminėtą skaidrų, lygiavertį ir teisingą finansavimą visiems į ją besikreipiantiems pareiškėjams.
Į minėtų teisės aktų reguliavimo sferą patenka ir teisės aktai (ar atskirų teisės aktų nuostatos), kurie nustato atitinkamas sankcijas, tiems pareiškėjams, kurie nevykdo ar netinkamai vykdo Lietuvos mokslo tarybos teisės aktus, susijusius su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu. Toks teisinis reguliavimas Lietuvos mokslo tarybai suteikia teisę nagrinėti su mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programiniu konkursiniu finansavimu susijusius etikos pažeidimus, nes jokiam kitam subjektui nėra numatyta ši funkcija.
Teismas pažymi, kad būtent skundžiamu nutarimu sankcija pareiškėjui dar nėra paskirta. Skundžiamu Lietuvos mokslo tarybos valdybos 2014-04-07 sprendimu Nr. 8V-73 nuspręsta Lietuvos mokslo tarybos Mokslinės veiklos etikos komisijos 2014-02-03 sprendimą Nr. EK-S-2 panaikinti ir grąžinti galimą etikos pažeidimą iš naujo nagrinėti Lietuvos mokslo Mokslinės veiklos etikos komisijai, nes užsienio eksperto dalyvavimas vertinant ir nagrinėjant galimą etikos pažeidimą sudarytų papildomas sąlygas padidinti pasitikėjimą Komisijos priimamai sprendimais. Jeigu būtų taikomos sankcijos – šios sankcijos apimtų pareiškėjo D. M. santykius su Lietuvos mokslo taryba mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros programinio konkursinio finansavimo apimtyje. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad nei Įstatymas, nei joks kitas Lietuvos Respublikos teisės aktas Lietuvos mokslo tarybai nesuteikia kompetencijos atlikti tyrimus ir priimti administracinius aktus dėl akademinės etikos pažeidimo bei nustačius pažeidimo faktą taikyti sankcijas asmens atžvilgiu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad 2014-04-07 Lietuvos mokslo tarybos skundžiamo nutarimo Nr. 8V-73 dalis yra teisėta, todėl jos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, atmetamas kaip nepagrįstas reikalavimas - įpareigoti Lietuvos mokslo tarybą nutraukti vykdomą tyrimą pareiškėjo atžvilgiu.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso, toliau – CK, 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą ir nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Pareiškėjas D. M. prašo priteisti 1 000 Lt (289,62 eurus) neturtinę žalą. Skunde nurodo, jog dėl neteisėtos Lietuvos mokslo tarybos veiklos, nesuderinamos su įstatymų viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais patyrė neturtinę žalą, nes buvo pažeistos prigimtinės teisės: teisė į orumą, teisė į privatumą, teisė į greitą ir nešališką iškilusio klausimo nagrinėjimą bei sukėlė neigiamus vidinius išgyvenimus. Pastovus neteisėtas Lietuvos mokslo tarybos kišimasis į pareiškėjo gyvenimą kėlė pastovią psichologinę įtampą, pareiškėjas prarado galimybę susikaupti ties jo vykdomais moksliniais tyrimais bei pedagogine veikla, taip pat dėl sukeltos nervinės įtampos jautėsi išvargęs, prasidėjo nemiga, visus Lietuvos mokslo tarybos pradėto tyrimo metus lydėjo pastovus nerimas ir neužtikrintumas dėl jo perspektyvos tęsti mokslinę karjerą, gauti iš jos pajamas reikalingas išlaikyti šeimą.
Taip pat pabrėžia, jog Lietuvos mokslo tarybos neteisėti veiksmai neleido jam dalyvauti Lietuvos mokslo tarybos skelbiamuose konkursuose finansavimui vykdomiems moksliniams tyrimams, nes pateikus paraišką iškildavo grėsmė, kad Lietuvos mokslo taryba imsis papildomų neteisėtų veiksmų. Atsakovo neteisėtai vykdomas tyrimas padarė žalą pareiškėjo, kaip mokslininko, reputacijai, paskleidžiant realių faktų neatitinkančią žinią.
Pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, todėl valstybei nekyla civilinė atsakomybė ir nėra jokio teisinio pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.
Teisme elektroninėmis ryšio priemonėmis 2015-05-18 gautas patikslintas prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminių administracinių aktų, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, teisėtumo ištyrimo. Prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ar šie, taikytini ginčo teisiniam santykiui, norminiai administraciniai aktai atitinka įstatymų ir Seimo nutarimo nuostatas: 1) Lietuvos mokslo tarybos 2012-05-07 nutarimo Nr. VII-102 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos principų patvirtinimo“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.; 2) Lietuvos mokslo tarybos 2012-12-17 nutarimo Nr. VII-126 „Dėl pranešimų, susijusių su tyrėjų mokslinės veiklos etikos pažeidimais, nagrinėjimo Lietuvos mokslo taryboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.; 3) Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2013-01-07 įsakymo Nr. V-7 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijos darbo reglamento“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1 d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1d. ir 2 d. 6 str. 2d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.; 4) Lietuvos mokslo tarybos 2013-10-07 nutarimo Nr. VIII-4 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veikos etikos komisijos sudėties dalinio pakeitimo“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d. ir 3 d., 18 str. 1d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.; 5) Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2014-03-12 įsakymo Nr. V – 89 „Dėl apeliacijų, susijusių su Lietuvos mokslo tarybos mokslinės veiklos etikos komisijos priimtais sprendimais, nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ atitikimą LR Mokslo ir studijų įstatymo 13 str. 2 d., 18 str. 1d., LR Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 4-1 str. 1 d. ir 2 d. 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Seimo 2009-12-22 nutarimo Nr. XI-605 „Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ 6 p. Teismui nekyla abejonių dėl šių aktų atitikimo įstatymams, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jų teisėtumo ištyrimo atmestinas.
Pareiškėjas skunde taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Raimondas Blauzdžius
Ina Kirkutienė
Iveta Pelienė