Administracinė byla Nr. A-5031-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01072-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 57.1.1; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas T. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 3 482 Eur neturtinei žalai atlyginti bei teismo išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. yra suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 62-1068 (toliau – ir Nutarimas) jam už tai, kad 2015 m. lapkričio 13 d. apie 13.30 val. atsisakė eiti į paskirtą kamerą Nr. 201 buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Nutarimą dėl paskirtos nuobaudos T. S. apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2015 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 2S-64 jo skundo netenkino.
3. Pareiškėjas nurodė, kad atsisakymas keltis į kamerą Nr. 201 buvo susijęs su tuo, kad šioje kameroje jam jau yra tekę kalėti, čia jis jau yra patyręs patyčias, kankinimą bei psichologinį ir fizinį pareigūnų smurtą. Be to, ši kamera buvo įrengta nesilaikant higienos normų reikalavimų: per langą nepatenka dienos šviesa, už lango esanti ertmė yra pilna šiukšlių, sienos yra nelygios ir padengtos pelėsiu, elektros instaliacija netvarkinga, per gultą yra pravestas šildymo vamzdis, kuris užima didžiąją gulto dalį, rūsio koridoriuje yra įrengta šiukšlių surinkimo vieta, kurioje kiekvieną dieną kraunamos šiukšlės, keliamas triukšmas, tvyro nemalonūs kvapai, kamera yra maža, joje drėgna, šalta. Pareiškėjas nurodė, kad netinkamų kalinimo sąlygų patirtų išgyvenimų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir medikus, tačiau jokios pagalbos nesulaukė.
4. T. S. pažymėjo, kad Nutarime išdėstytos aplinkybės yra iškraipytos, nenuoseklios ir nepagrįstos, o pareigūnų veiksmai, priimant Nutarimą, buvo piktnaudžiaujantys ir biurokratiniai. Nuobaudos skyrimą T. S. iš esmės vertino kaip pareigūnų neigiamą nusiteikimą jo atžvilgiu už tai, kad jis dėl netinkamų sąlygų Lukiškių TI-K ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas.
5. Pareiškėjo teigimu, nežmoniškos ir orumą žeminančios sąlygos kalint Lukiškių TI-K jam sukėlė didelius dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl padaryta neturtinė žala privalo būti teisingai atlyginta.
6. Teismo posėdžiuose pareiškėjas T. S. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas paaiškino, kad nuobauda už padarytą Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą T. S. buvo paskirta pagrįstai, o jos skyrimo procedūros nebuvo pažeistos. Pareiškėjas buvo supažindintas su aktualių teisės aktų reikalavimais, dienotvarke, jo teisėmis ir pareigomis bei draudimais. Jis taip pat buvo įspėtas dėl teisės aktų pažeidimo, tačiau teisės aktų reikalavimų nesilaikė.
9. Atsakovo atstovo nuomone, T. S. skundas grindžiamas tik abstrakčiais argumentais, o Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų neteisėtumas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo įrodytas, todėl nėra pagrindo neturtinei žalai atlyginti.
10. Lukiškių TI-K nurodėm kad kamera Nr. 201 atitiko higienos reikalavimus ir sąlygos bausmei joje atlikti buvo tinkamos.
11. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo T. S. skundą patenkino iš dalies ir jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 180 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų negalima nustatyti nei aplinkybių, su kuriomis siejamas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas, nei kokiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 201. Be to, nėra atsakovo atsiliepimo dėl reikalavimo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K kameroje Nr. 201. Lietuvos vyriausias administracinis teismas sprendė, kad padaryti procesinės teisės normų pažeidimai apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti.

III.

14. Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį, pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
15. T. S. teismo prašė vertinti kankinamo kalinimo sąlygas, išskyrus minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimus nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2014 m. sausio 18 d., o nuo 2014 m. sausio 18 d. – tik laikymo aplinkybes Lukiškių TI-K kameroje Nr. 201 bei laikymą rūsyje esančiose kamerose, kiek tai susiję su susargdinimu lėtiniu prostatitu. Pareiškėjas taip pat prašė vertinti padarytą negrįžtamą žalą sveikatai.
16. T. S. nurodė, kad 2013 m. būdamas 8,22 kv. m ploto Lukiškių TI-K kameroje Nr. 307 su dar dviem asmenimis, daug kartų kreipėsi į valstybės institucijas ir dėl to buvo perkeltas į kamerą Nr. 201. Ši kamera buvo netvarkinga, vienam gyventojui teko 2,7 kv. m jos ploto, per dviaukščio gulto apatiniąją dalį buvo pravestas šildymo vamzdis, kuris užėmė pagrindinę gulto dalį, gultas nebuvo tinkamas naudoti, kameroje nebuvo orlaidės. Akcentavo, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas su protiškai atsilikusiu ir agresyviu asmeniu, dėl to jam teko miegoti ant grindų. Neišdavus čiužinio, T. S. buvo priverstas miegoti ant savo daiktų bei drabužių.
17. Pareiškėjas teigė, kad ant kameros sienų buvo nubyrėjusio tinko ir dažų plotų, netvarkingi elektros instaliacijos laidai. Jis buvo laikomas šaltose, drėgnose kamerose, Lukiškių TI K atimdavo šiltus drabužius ir dėl to pareiškėjas susirgo prostatitu.
18. T. S. nurodė, kad Lukiškių TI-K nėra pakankamai užtikrinama suimtųjų (nuteistųjų) socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimas, o socialinės programos, tokios kaip ŽIV, narkotikų prevencijos ir kitos neveikia. Lukiškių TI-K bibliotekoje yra riboto priėjimo interneto prieiga, tačiau nuteistiesiems nesudaryta galimybė naudotis kai kuriomis viešomis svetainėmis. Taip pat nėra užtikrinama galimybė laiku susipažinti su aktualiais laikraščiais ir žurnalais. Be to, Lukiškių TI-K nėra teikiama jokia teisinė pagalba, suimtieji nėra įdarbinami.
19. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam gyvenant Lukiškių TI-K, buvo nuolat pažeidžiamas nuteistųjų skirstymas ir izoliacija, nuo atvykimo 2012 m. spalio 11 d. iki 2014 m. sausio 18 d. jis buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie anksčiau yra atlikę bausmes. T. S. nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku ir iškviesti budintį pareigūną.
20. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo užtikrintos tinkamos pasivaikščiojimo sąlygos, o pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko higienos normų reikalavimų. Be to, kiemeliuose yra šiferinis stogas, kuriame yra asbesto. Sienose ir kanalizacijoje taip pat yra asbesto, kuris kiekvieną dieną žalojo T. S. sveikatą.
21. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad kamerose nebuvo užtikrintas pakankamas patalpos apšvietimas ir vėdinimas bei tinkama temperatūra. Žiemą temperatūra svyruodavo nuo 10  C iki 14 C, o vasarą pakildavo iki 35 C. Kameros nėra suremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, nuo sienų luposi dažai, sienos nebuvo pritaikytos valyti.
22. Lukiškių TI-K laikymo laikotarpiu T. S. nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne – jam buvo išduota viena paklodė ir užvalkalas pagalvei, nebuvo išduotas užvalkalas užklotui, rankšluosčiai, vėliau buvo išduotas tik vienas virtuvinis rankšluostis. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės ant metalinių lovų jie rūdydavo ir pūdavo.
23. Apatinis trikotažas buvo skalbiamas tik jeigu suimtasis turėdavo skalbimo maišą. Neturint pinigų, viršutiniai drabužiai nebuvo skalbiami, o vėliau buvo skalbiami tik vieną kartą per du mėnesius; nebuvo, kur džiovinti skalbinių.
24. T. S. nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, unitazas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskiras ne aukštesne nei 1,35 m pertvara, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nebuvo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus, dantų pastos, skutimosi peiliukų. Privatumas taip pat nebuvo užtikrintas ir naudojantis dušu. Be to, jie nebuvo tinkamai įrengti, buvo netvarkingi.
25. Lukiškių TI-K kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Lukiškių TI-K administracija laiku nevykdė dezinfekcijos, o vykdoma būdavo neefektyvi. Pareiškėjui gyvenant atrojo korpuso rūsyje (kamerose Nr. 360, Nr. 382, Nr. 372 ir Nr. 378), šiukšlės buvo pilamos tiesiai koridoriuje prie durų, nuo jų sklido tvaikas, veisėsi vabzdžiai, kurie patekdavo į kamerą.
26. T. S. teigė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto davinio energetinė vertė svyravo nuo 1 300 kcal iki 1500 kcal, jis būdavo atšalęs. Nebuvo duodama vaisių. Kadangi pareiškėjas kasdien sportuodavo, dienos norma nuolat buvo deficitinė. Maistui laikyti skirtos lentynos buvo įrengtos prie sanitarinio mazgo arba priešais sanitarinį mazgą.
27. Didelė dalis pareiškėjo skundų buvo ne tik neregistruojami, bet ir nenagrinėjami, dažnai į skundus ir prašymus buvo atsakoma formaliai, ignoruojant juose nurodytą informaciją. Teigė, kad kalinamam asmeniui pateikus prašymą dėl administracijos neteisėtų veiksmų, jis perkeliamas į kitą kamerą, o pateiktas prašymas gautų skundų registracijos knygoje neregistruojamas.
28. T. S. teigimu, nežmoniškos ir orumą žeminančios sąlygos kalint Lukiškių TI-K, jam sukėlė dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą, todėl, jo manymu, yra pagrindas atlyginti padarytą žalą.
29. Teismo posėdyje pareiškėjas T. S. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš pareiškėjo priteisti 9,6 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
31. Atsiliepime Lukiškių TI-K paaiškino, kad T. S. dėl jam galbūt padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2014 m. sausio 18 d., skundą teismui dėl žalos priteisimo pateikė 2016 m. rugsėjo 21 d. Atsižvelgęs į tai, atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
32. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pagal Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 6.22 papunktį, suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, todėl Lukiškių TI-K neturi galimybės pateikti išsamesnės informacijos apie pareiškėjo judėjimą, kameras, kuriose jis buvo laikomas, bei kartu laikomų asmenų skaičių.
33. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose yra įrengta kabeline televizija. Asmenys gali naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi teisės aktuose nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir teisės aktuose nurodytas inventorius.
34. Lukiškių TI-K nurodė, kad priežiūros posto pareigūnas, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingųjų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad sanitariniai mazgai būti atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
35. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Jiems duodamas reikalingas inventorius. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su juridiniais asmenimis, kurie atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat iš valstybės biudžeto gavus tam skirtų lėšų.
36. Visi Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji turi lygias galimybes dalyvauti užimtumo programose. Norėdami dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmenys turi žodžiu ar raštu pareikšti norą. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracijos Reikalų skyriuje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų arba skundų, susijusių su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose. Teigė, kad T. S. yra sudarytos visos galimybės lankytis fizinės reabilitacijos ir poilsio kambariuose bei dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse.
37. Lukiškių TI-K kamerose yra lovos, stalai, taburetės, lentynos, yra įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvarka, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina signalizaciją.
38. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis yra 1,6 m, o plotis – 1,2 m. Muilas ir tualetinis popierius vyrams išduodami du kartus per mėnesį ir tai atitinka nustatytas normas.
39. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinti patalpas, kameros vėdinamos per juos ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose neturi.
40. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K maitinimas vyksta pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Dietinis maitinimas gali būti skiriamas ligoniams, kurie gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose pagal gydančiųjų gydytojų rekomendacijas, o tokios rekomendacijos pareiškėjui nebuvo išduotos. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pagamintas maistas dalinamas samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, visas maistas yra sveriamas, o jo porcijos tikrinamos. Atsakingi asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę.
41. Lukiškių TI-K akcentavo, kad visi nuteistieji turi teisę kasdien nuo vienos iki dviejų valandų pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra išdėstyti Lukiškių TI-K I–III korpusuose.
42. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad nuteistieji rašytinius prašymus (pareiškimus), pasiūlymus, peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui, kuris juos įregistruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale ir duoda pasirašyti nuteistajam arba šiuos pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento. Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos registracijos sistemoje. Gauti pašto vokuose nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuo reikia išsiųsti, nedelsiant perduodami įstaigos raštinei. Raštinės darbuotojai nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja teisės aktų nustatyta tvarka.
43. Lukiškių TI-K paaiškino, kad T. S. patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituodamas tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo dėl tariamai padarytos neturtinės žalos. T. S. nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Lukiškių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

IV.

44. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo T. S. skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 21 d. buvo atmesta, o atsakovo prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo netenkintas.
45. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad T. S. skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose jis buvo laikomas nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2014 m. sausio 18 d., bei konkrečių datų, kada jis buvo laikomas kameroje Nr. 201, rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais įrodymais. T. S. gyvenimo sąlygos Lukiškių TI-K buvo vertinamos remiantis byloje esančiais duomenis.
46. Teismas, remdamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis bei 1.131 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bei nustatęs, kad T. S. į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų šioje administracinėje byloje kreipėsi 2016 m. rugsėjo 22 d., sprendė, kad pareiškėjas jo teisių pažeidimo metu turėjo suvokti apie jo galbūt pažeistas teises. Taigi, jis visą nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, kad jam ne tik neužtikrinama teisė į minimalų gyvenamąjį kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui, bet ir kitus pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, teismas taikė trejų metų senaties terminą ir sprendė, kad pareiškėjui neturtinė žala galėtų būti priteista už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. Jis objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą, nenustatė.
47. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. S. kameroje Nr. 201 buvo laikomas nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 9 d. bei nuo 2014 m. lapkričio 13 d. Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, 2014 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas minėtoje 5,4 kv. m ploto kameroje buvo laikomas vienas. Atsižvelgiant į tai, jo teiginiai dėl vienam asmeniui privalomos minimalios ploto ribos pažeidimo buvo atmesti.
48. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nusiskundimą dėl netvarkingos kameros išdėstė abstrakčiai, nenurodė, kad kameroje nebuvo reikiamų priemonių jai sutvarkyti, ar kad tokias priemones buvo atsisakyta išduoti. Atsakovo atstovas, nežinodamas apie T. S. patiriamus nepatogumus, negalėjo jų pašalinti.
49. Atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte buvo nurodyta, jog kameroje Nr. 201 yra vėdinimui pritaikytas langas, o patalpa vėdinama natūraliai per langą, teismas pareiškėjo teiginius, jog šioje kameroje nebuvo orlaidės, atmetė kaip nepagrįstus.
50. Įvertinęs Lukiškių TI-K kameros Nr. 201 nuotraukas, teismas padarė išvadą, kad šioje kameroje yra vamzdis, kuris užima apatiniojo gulto dalį. Teismas pažymėjo, kad kamerų įrengimas cokoliniuose aukštuose yra draudžiamas tik naujai statomuose pataisos namuose. Nurodė, kad vamzdžio – inžinerinės konstrukcijos pašalinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcija. Teismas sutiko su T. S. teiginiu, kad kameroje esant dviem asmenims, asmeniui miegančiam apatiniajame gulte, vamzdis turėjo sukelti nepatogumų, tačiau buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu minėtoje kameroje buvo vienas. Be to, prieš perkeliant T. S. į kamerą Nr. 201, jam buvo išduotas čiužinys.
51. Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų teismas nustatė, kad tuo metu, kai T. S. buvo laikomas kameroje Nr. 201, nustatyti pažeidimai dėl netvarkingos elektros instaliacijos ir sienos suraižymo bei nubyrėjusių sienų ir lubų dažų jau buvo pašalinti.
52. Teismas nustatė, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K su prašymais ar skundais, susijusiais su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, ir tokie prašymai / skundai nebuvo patenkinti, nėra. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu dėl socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo bei tvarkos.
53. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog suėmimo vykdymo įstaiga turi suteikti suimtiesiems galimybę naudotis internetu, naudojant įstaigos ar suimtojo įgytą nustatyta tvarka asmeninį kompiuterį, tačiau Lukiškių TI-K tokią galimybę sudarė. Suimtieji riboto interneto prieiga gali naudotis, lankydamiesi tik interneto svetainėse, įtrauktose į leistinų interneto svetainių sąrašą, taip pat įtvirtinti draudimai siųsti elektroninius laiškus ar kitais būdais perduoti ar palikti kitiems asmenims bet kokią informaciją. Teismas pažymėjo, kad tokie draudimai yra susiję su suimtųjų teisinės padėties ypatumais ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimų užtikrinimu.
54. Teismas atkreipė dėmesį, kad kalinimo įstaiga, esant galimybėms, turi teisę aprūpinti kalinamuosius laikraščiais. Pareiškėjas neneigė, kad gaudavo spaudą. Kadangi spauda įsigyjama už tardymo izoliatoriaus lėšas, ji gali būti ir ne pati aktualiausia, tačiau kalinamųjų aprūpinimo laikraščiais negalima laikyti atsakovo pareiga, už kurios nevykdymą jam kiltų neigiamos pasekmės.
55. Pirmosios instancijos tesimas akcentavo, kad Lukiškių TI-K nėra teisines konsultacijas teigianti įstaiga. Esant poreikiui, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Be to, pats T. S. skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K kartais suteikiama galimybė naudotis interneto prieiga ir koridoriuose iškabintomis informacinėmis lentomis, o tai patvirtina, kad kalinamiesiems bendrojo pobūdžio (taip pat ir teisinė) informacija yra teikiama. Duomenų, kad T. S., norėdamas gauti atitinkamą informaciją, su prašymais kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir tokie prašymai nebuvo patenkinti, nėra.
56. Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, jog pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos besąlygiškai įtraukti visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas.
57. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais, sprendė, kad Lukiškių TI-K nepažeidė suimtųjų ir nuteistųjų skirstymo ir izoliacijos reikalavimų.
58. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K nepaneigė T. S. nurodytų aplinkybių dėl pareigūnų veiksmų, o duomenų apie tai, kad kamerose aliarminio iškvietimo mygtukai veikė, nėra, pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl aliarmo mygtuko neįrengimo vertino jo naudai.
59. Teismas akcentavo, kad T. S. nenurodė konkrečių datų, kada jam nebuvo leista išeiti pasivaikščioti, kai jis tokia teise dar nebuvo pasinaudojęs. Pareiškėjas neneigė, kad buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip vieną valandą per parą, o jo teiginiai dėl kiemelių būklės nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Vilniaus visuomenės sveikatos centro akte nurodyta, kad Lukiškių TI-K pirmojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 1 yra išvalytas, pažeidimų nenustatyta. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmų, suteikiant T. S. galimybę pasivaikščioti gryname ore vieną valandą per dieną, neteisėtumo nebuvo.
60. Įvertinęs administracinėje byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą T. S. sveikatai. Taigi, net ir darant prielaidą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo pareiškėjui sukelti sveikatos problemų.
61. Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų buvo nustatyta, kad vėdinimas per atidaromus langus buvo užtikrintas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 113, Nr. 201, Nr. 220, Nr. 336, Nr. 360, Nr. 372 ir Nr. 387; oro temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus kamerose Nr. 113, Nr. 163, Nr. 201, Nr. 220, Nr. 360, Nr. 372 ir Nr. 378; santykinė drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus kamerose Nr. 113, Nr. 163, Nr. 201, Nr. 220, Nr. 360 ir Nr. 372. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatyta, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 163 oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Duomenų apie kitose kamerose buvusį oro judėjimo greitį nėra. Be to, teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad kamerose Nr. 163, Nr. 301, Nr. 372 ir Nr. 377 buvo užtikrintas vėdinimas per langus, kamerose Nr. 301, Nr. 336 ir Nr. 377 oro temperatūra atitiko higienos normų reikalavimus, kamerose Nr. 301, Nr. 336, Nr. 377 ir Nr. 378 santykinė oro drėgmė atitiko higienos normų reikalavimus. Nors atsakovo atstovas įrodymų dėl minėtose kamerose buvusios santykinės oro drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir oro judėjimo greičio nepateikė, tačiau pareiškėjas pakankamai nekonkretizavo nusiskundimų, todėl nesant byloje T. S. nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad kitos kameros neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas nustatė, kad oro judėjimo greitis Lukiškių TI-K kameroje Nr. 163 neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad T. S. teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką buvo pažeista nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. spalio 1 d.
62. Teismas pažymėjo, kad didesnių skaidraus stiklo langų, praleidžiančių daugiau natūralios dienos šviesos, įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų, todėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 22 punkte nustatytas reikalavimas minimaliam dieniniam apšvietimui Lukiškių TI-K neturi būti taikomas. Teismas, įvertinęs Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros centro patikrinimo aktus, nustatė, kad bendra dirbtinė apšvieta Lukiškių TI-K kamerose Nr. 113, Nr. 163, Nr. 201, Nr. 336, Nr. 360 ir Nr. 372 atitiko higienos normų reikalavimus. Duomenų apie apšvietimą, buvusį kamerose Nr. 220, Nr. 301 ir Nr. 377, nėra. Nors atsakovo atstovas duomenų dėl šiose kamerose buvusio apšvietimo nepateikė, tačiau pareiškėjo nusiskundimai nėra konkretizuoti, jie pagrįsti jo paties subjektyviu vertinimu, todėl reikalavimas atsakovui paneigti T. S. nurodytus argumentus neatitiktų protingumo ir teisingumo principų. Kita vertus, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte nustatyta, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 378 dirbtinė apšvieta neatitiko HN 76:2010 23 punkto reikalavimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką 2014 m. sausio 9 d. buvo pažeista.
63. Nors T. S. nenurodė nei laikotarpių, nei konkrečių kamerų, kuriose matė pelėsio požymių, o dažai nuo sienų buvo atsilupę ir sienos valymui buvo nepritaikytos, tačiau atsakovo atstovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kamerų, kuriose ginčo laikotarpius buvo laikomas pareiškėjas, kamerų būklė atitiko higienos normų reikalavimus. Iš atsakovo atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad kamerose Nr. 163, Nr. 201 ir Nr. 360 buvo konstatuoti higienos normų pažeidimai. Tai sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką nuo 2013 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. spalio 1 d., 2014 m. lapkričio 13 d. ir nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. vasario 20 d. buvo pažeista.
64. Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktuose konstatuota, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale. Nebuvo nustatyta, kad santykinė oro drėgmė Lukiškių TI-K kamerose ginčo laikotarpiu būtų neatitikusi higienos normų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo minkštojo inventoriaus buvo atmesti. Iš armatūrinių kortelių teismas nustatė, kad T. S. 2014 m. spalio 27 d., 2014 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. sausio 3 d., 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. sausio 8 d. buvo išduota paklodė, užvalkalai, rankšluosčiai, tačiau jis juos paimti atsisakė ir prašė leisti naudotis savo patalyne. Čiužiniai jam taip pat buvo išduoti. Pareiškėjas neneigė, kad kartą per mėnesį jam buvo išduodamas tualetinio popieriaus rulonas, taip pat neneigė, kad jam buvo išduodama dantų pasta ir skutimosi peiliukai, tačiau nepagrįstai nurodė, kad šių išduodamų higienos priemonių kiekis nebuvo pakankamas. Jei pareiškėjui trūko higienos priemonių, jis galėjo jų už savo lėšas nusipirkti įstaigoje esančioje parduotuvėje.
65. Teismas sprendė, kad T. S. Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K higienos normų įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, tesimas pažymėjo, kad jai nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti atskiras sanitarinių mazgų vėdinimo sistemas, o natūralus vėdinimas buvo užtikrintas.
66. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas dušinėse įrengti sieneles. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros; pertvarkos bendras aukštis yra 1,6 m. plotis – 1,2 m. Taigi, Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas šiuo aspektu.
67. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad teisės aktuose nėra reikalavimo kalinius aprūpinti veidrodžiais. Pareiškėjas neindividualizavo, kurioje kameroje jam trūko investoriaus asmeniniams daiktams susidėti ir kuriuo laikotarpiu, todėl įvertinus didelį jo pakeistų kamerų kiekį, reikalavimas atsakovo atstovui paneigti abstrakčius pareiškėjo teiginius neatitiktų proporcingumo principo. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje turi būti įrengta spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti. Šie baldai įrengiami priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos. Teismas nerado pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas, spintelę įrengdamas netoliese sanitarinio mazgo, pažeidė pareiškėjo teises.
68. Remdamasis Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla turinčia įmone. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K higienos normų reikalavimų laikosi, išduoda dezinfekuotą ir švarų minkštąjį inventorių ir tinkamai užtikrina graužikų bei kitų buitinių kenkėjų profilaktiką.
69. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose numatyta, jog konteineriai, į kuriuos pilamos šiukšlės iš kamerų, turi būti įrengiami prie pastatų. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamo šiukšlių tvarkymo nebuvo individualizuoti, teismas sprendė reikalavimas atsakovui paneigti šiuos teiginius neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.
70. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra nustatytas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims. Be to, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą buvo paskelbęs badą, todėl jam krito svoris. T. S. argumentas, kad maisto kokybė neatitiko reikalavimų, buvo atmestas.
71. Teismas nurodė, kad įgyvendindami vidaus tvarkos reikalavimus, siekdami užkardyti konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje ir sumažinti autoagresijos atvejus tarp įkalintų asmenų, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis, turi teisę kiekvieną dieną suimtuosius (nuteistuosius) perkelti iš vienos kameros į kitą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K administracija, perkeldama pareiškėją iš vienos kameros į kitą, pažeidė teisės aktų reikalavimus.
72. Pateikta Suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo kopija patvirtina, kad T. S. teikti ir užregistruoti skundai (prašymai) įvairioms institucijoms ir įstaigoms. Pareiškėjas nekonkretizavo, kam adresuoti skundai nebuvo užregistruoti ir (ar) nenagrinėjami, taip pat nenurodė konkrečių datų ir pareigūnų, nepriėmusių (neužregistravusių) skundų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas yra kreipęsis į Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas pateikti atsakymą į pradinį skundą bei pateikti atsakymą, atitinkantį prašymo (skundo) turinį, tačiau šie atvejai, palyginus su pareiškėjo teiktų skundų (prašymų) kiekiu, sudaro labai nedidelę dalį.
73. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad T. S. teisės Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo pažeistos neužtikrinus jo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (visą ginčo laikotarpį), neužtikrinus galimybės pasinaudoti aliarminio iškvietimo mygtuku (visą ginčo laikotarpį), taip pat pareiškėjo kameroje nebuvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis apšvietimas (1 parą), oro judėjimo greitis (9 paras), kamerų sienų, lubų dažai vietomis buvo atsilupę ir pajuodavę (17 parų). Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis ir dėl patyrė neigiamų išgyvenimų.
74. Įvertinęs administracinėje byloje esančius medicininius dokumentus, teismas sprendė, T. S. nusiskundimai dėl šlapinimosi sutrikimų atsirado būtent tuo laikotarpiu, kai jis gyveno rūsyje esančiose kamerose. Atsižvelgęs į tai, kad nors higienos normų pažeidimų kamerose nebuvo nustatyta, tačiau šiose kamerose oro temperatūra buvo arti žemutinės ribos, o santykinė oro drėgmė – arti viršutinės ribos, teismas konstatavo, kad nustatyti kalinimo sąlygų pažeidimai galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos pakitimams.
75. Atsižvelgęs į nustatytus T. S. teisių pažeidimus, jų trukmę, įvertinęs tai, kad pažeidimai turėjo neigiamą poveikį pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas padarė išvadą, kad T. S. patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti pakankama suma yra 1 500 Eur, ir šią sumą priteisė iš atsakovo.
76. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikiami vykdant teismo nurodymą. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią medžiagą, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl jis realių išlaidų nepatyrė.

V.

77. Pareiškėjas T. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą pakeisti ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
78. Apeliantas savo pozicija grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad teismas iš atsakovo atstovo neišreikalavo visų duomenų, kuriuos buvo prašoma išreikalauti. Be to, gauti dokumentai nebuvo persiųsti pareiškėjui, todėl jis negalėjo tinkamai su jais susipažinti, tinkamai dalyvauti procese ir pareikšti papildomų argumentų.
79. T. S. nuomone, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Pažymėjo, kad administracinė byla buvo pradėta 2015 m. vasario 12 d., kai jis su skundu kreipėsi į teismą, o nurodžius apeliacinės instancijos teismui, skundas buvo patikslintas. Teismas taip pat neįvertino, kad pareiškėjas nuosekliai rašė skundus ir prašymus bei dėjo pastangas savo teisėms apginti.
80. T. S. atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nevertino, kad jo atsisakymas vykdyti pareigūnų nurodymus eiti gyventi į Lukiškių TI-kamerą Nr. 201 buvo pagrįstas, o nuobauda skirta nepagrįstai. Jis taip pat nepagrįstai minėtą skundo dalį atsisakė priimti.
81. Pareiškėjas nesutinka, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 201 buvo laikomas vienas.
82. T. S. akcentuoja, kad teismas iš atsakovo atstovo neišreikalavo visų duomenų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog T. S. dėl socialinės reabilitacijos programų užtikrinimo nesikreipė. Atkreipia dėmesį, kad jis tai darė daugybę kartų. Pažymi, kad nebuvo sudaromos vienodos sąlygos socialinei reabilitacijai, kadangi priemonės buvo taikomos tik nuteistiesiems, o vykdomas suimtųjų užimtumo organizavimas nebuvo pakankamas.
83. Apeliantas nurodo, teismas netinkamai išnagrinėjo jo nurodytus argumentus dėl Lukiškių TI-K numatytos ribotos prieigos prie interneto. Pažymi, kad svetainių, kuriose leidžiama lankytis, nepakanka realiai ir tinkamai susipažinti su galiojančiais teisės aktais bei aktualiais teisiniais klausimais, tačiau teismas realios galimybės pasinaudoti ribota interneto prieiga neįvertino. Akcentuoja, kad yra apsunkinta galimybė atsispausdinti aktualią informaciją.
84. T. S. nesutinka su teismo išvada, kad laikraščių pateikimas yra Lukiškių TI-K teisė, bet ne pareiga. Akcentuoja, kad nėra teikiama jokia teisinė pagalba ar informacija, o teikiama informacija nėra laiku atnaujinama.
85. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė dirbti, nors prokuroras davė tokį leidimą. Be to, jis buvo laikomas su kitais asmenimis, nesilaikant izoliavimo reikalavimų.
86. T. S. pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nėra tinkamai įrengti ir tvarkingi, o jų šiferinis stogas yra sulaužytas. Akcentuoja, kad asmenys vedami pasivaikščioti netinkamu laiku, todėl jie turi rinkis – eiti pusryčiauti ar pasivaikščioti; pasivaikščiojimų laikas nėra konkretus. Be to, nėra sudaroma galimybė pasivaikščioti kitu metu.
87. Pareiškėjas nurodo, kad per mėnesį turi būti duodami keturi skutimosi peiliukai. Pažymi, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog pareiškėjui iki 2014 m. buvo išduotas čiužinys. Jam taip pat nebuvo duoti tinkami šilti drabužiai, o drausmės izoliatoriuje jų iš viso nebuvo galima turėti.
88. T. S. akcentuoja, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, niekada nebuvo atlikta dezinsekcija ir deratizacija, o sutartys su dezinsekcijos, deratizacijos ir dezinfekcijos darbus atliekančiomis įmonėmis nepatirtina, kad kenkėjai yra naikinami.
89. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jam ne visada buvo tinkamai užtikrinama galimybė nusiprausti duše.
90. T. S. pažymi, kad teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių dėl apatinių ir viršutinių drabužių netinkamo skalbimo bei galimybių džiovinti skalbinius sudarymo. Jis taip pat nenagrinėjo skundo argumentų dėl nepagrįsto prokurorų neleidimo bendrauti su nepilnamečiais vaikais, dėl ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų bei skambučių neužtikrinimo.
91. Apelianto nuomone, teismas jam priteisė nepagrįstai mažą sumą neturtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad nėra teisinga, jog teismas priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei Europos Žmogaus Teisių Teismas.
92. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – T. S. skundą atmesti. Lukiškių TI-K taip pat prašo priteisti jam teismo išlaidų atlyginimą.
93. Lukiškių TI-K paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už jo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvavo, kodėl pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.
94. Atsakovas nurodo, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
95. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų T. S. pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o T. S. nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimui spręsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai argumentuotas.
96. Atsižvelgęs į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, Lukiškių TI-K daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Asmens, kaip įkalintojo, statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad T. S. patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.
97. Lukiškių TI-K paaiškina, kad ruošiant teismo prašomą pateikti medžiagą ir formuojant administracinę bylą, jis turėjo padaryti tam tikras dokumentų, kurie nėra laikomi skaitmenine forma, kopijas, todėl patyrė medžiagos rengimo išlaidų, kurios jam turi būti atlygintos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

98. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl T. S. prašymo priteisti jam 30 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų, atlyginti.
99. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. T. S. skundo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 21 d. buvo atmesta. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai.
100. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
101. Pareiškėjas T. S. prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo kalinimo sąlygų. Įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog yra akivaizdu, kad jis apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir turi būti skaičiuojamas senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas reikalavimus dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2012 m. spalio 11 d., atlyginimo skundą teismui paštu išsiuntė tik 2016 m. rugsėjo 22 d. (I t., b. l. 140), atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad T. S. reikalavimui turi būti taikoma ieškinio senatis (Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2013 m. rugsėjo 21 d. įskaitytinai, pagrįstai buvo atmestas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo tik T. S. reikalavimus dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2013 m. rugsėjo 22 d., atlyginimo. Aplinkybė, kad pareiškėjas rašė skundus ir prašymus bei dėjo pastangas savo teisėms apginti, nesudaro pagrindo ieškinio senaties termino netaikyti.
102. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje (šiuo atveju Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kamerose) negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjo teisė į minimalią ploto normą Lukiškių TI-K kameroje Nr. 201 nebuvo pažeista, pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad minėtoje 5,4 kv. m ploto kameroje ginčui aktualiu laikotarpiu T. S. buvo laikomas 2014 m. lapkričio 13 d; jis buvo laikomas vienas (IV t., b. l. 1–2). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo oficialiai pateikta informacija. Pateikti duomenys yra pakankamai išsamūs ir jie patvirtina, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, ginčo laikotarpiu laikant jį Lukiškių TI-K kameroje Nr. 201, nebuvo pažeista. T. S. teiginys, kad jis nurodytoje kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu, nėra niekuo pagrįstas.
103. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl Lukiškių TI-K kameros netvarkingumo, orlaidės nebuvimo, gulto įrengimo netinkamumo, nuo sienų nubyrėjusio tinko ir dažų ir netvarkingos elektros laidų instaliacijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administracinėje byloje esančiais Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais ir padarė pagrįstą išvadą, kad kamera buvo tinkamai pritaikyta vėdinti, vamzdis negalėjo būti pašalintas, kadangi tokie darbai yra susiję su pastato rekonstrukcija, o šioje kameroje kalint pareiškėjui, atlikus patikrinimus nustatyti pažeidimai jau buvo pašalinti. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, laikant T. S. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 201, nebuvo nustatyta, o priešingi jo teiginiai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
104. Išsamiai įvertinęs administracinėje byloje esančiuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose nurodytą informaciją, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kameros, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atitiko joms keliamus HN 76:2010 reikalavimus: jos buvo vėdinamos per langus, oro temperatūros, santykinės drėgmės bei apšvietimo pažeidimų nebuvo nustatyta, tikrintose kamerose buvo valymui skirtas inventorius. Jokių pažeidimų, susijusių su atliekų tvarkymo bei drabužių skalbimo ar džiovinimo tvarka, taip pat nebuvo nustatyta. Teismas pagrįstai nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros Nr. 163 oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų, dalyje kamerų buvo nusilupę dažai, nubyrėjęs tinkas, sienos ir lubos buvo pajuodusios, jų paviršius nelygus ir šias aplinkybes tinkamai įvertino, konstatuodamas atsakovo neteisėtus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, nors buvo pateikti duomenys ne apie visų Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinimą, jose buvusią oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir kita, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K jam pateikė visą turimą informaciją. Šiuo metu dėl praėjusio ilgo laiko kamerose galbūt buvusių pažeidimų nustatyti neįmanoma. T. S. tiksliai nenurodžius, kada, kuriose kamerose, kokie pažeidimai ir kaip buvo nustatyti, nėra pagrindo išvadai dėl tinkamų nurodytų kalinimo sąlygų neužtikrinimo. Pareiškėjas nepateikė jokių įtikinančių argumentų, kodėl teismo padarytos išvados negali būti laikomos pagrįstomis.
105. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. vasario 17 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale, įrašomi duomenys, iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo parašas, patalynę nustatyta keisti kas septynias dienas (II t., b. l. 74–75). Atsižvelgęs į tai, bei nenustatęs, kad santykinė oro drėgmė Lukiškių TI-K kamerose ginčo laikotarpiu būtų neatitikusi HN 76:2010 reikalavimų, teismas pagrįstai pareiškėjo teiginius dėl čiužinių nedezinfekavimo bei puvimo atmetė kaip nepagrįstus.
106. Armatūrinės kortelės asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams patvirtina, kad T. S. 2014 m. spalio 27 d., 2014 m. rugsėjo 11, 2015 m. kovo 1 d., 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2016 m. sausio 8 d. buvo išduota antklodė, užvalkalai, rankšluosčiai, tačiau jis juos paimti atsisakė ir prašė leisti naudotis savo patalyne bei rankšluosčiais (IV t., b. l. 3–8). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl netinamo aprūpinimo patalyne ir rankšluosčiais buvo pagrįstai atmesti.
107. Remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi, suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Įvertinus T. S. argumentus, darytina išvada, kad drabužiais jis buvo aprūpintas, tačiau nurodė, kad jie nebuvo tinkami. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K ne visada gali asmenims duoti tokius drabužius, kokių jie pageidauja, tačiau pats neaprūpinimo apranga faktas nebuvo nustatytas.
108. Pagal Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) 7 punktą, suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). T. S. neneigė, kad jam buvo išduota dantų pasta, tualetinis popierius ir skutimosi peiliukai, tačiau pažymėjo, kad išduodamas higienos priemonių kiekis nebuvo pakankamas. Armatūrinės kortelės asmeniniam naudojimui išduotiems daiktams patvirtina, kad T. S. 2015 m. gruodžio 15 d., 2015 m. balandžio 11 d. ir 2015 m. spalio 31 d. buvo išduota dantų pasta, dantų šepetukai ir po vieną skutimosi peiliuką (IV t., b. l. 3–8). Kitų duomenų nėra pateikta. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui buvo duodamas pakankamas higienos priemonių kiekis. Aplinkybės, kad būdavo išduodamas vienas tualetinio popieriaus rulonas per mėnesį, T. S. neginčijo. Išduodant pareiškėjui vieną tualetinio popieriaus ruloną per mėnesį, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.
109. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara, tačiau tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas ginčo metu galiojusios HN 76:2010 21 punkto, nustatančio reikalavimus sanitarinio mazgo įrengimui, įvykdymas. Tokių teisės aiškinimo taisyklių nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje iš esmės analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-756/2016 ir kt.), pagal kurią aptartas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą ir jį pažeidžia. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu konstatavo T. S. teisės į kalinimą tinkamomis sąlygomis pažeidimą. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, atskiros vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su pastato ar patalpos rekonstrukcijos darbais, todėl reikalavimas kamerose įrengti atskiras sanitarinių mazgų vėdinimo sistemas neturi būti taikomas.
110. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato reikalavimo dušinėse įrengti sieneles. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių pertvarų įrengimas užtikrina privatumą naudojantis dušu, todėl priešingi pareiškėjo teiginiai buvo pagrįstai atmesti. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių netvarką dušuose ar dušų netinkamumą.
111. HN 76:2010 21 punkte yra nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti veidrodis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė priešingą išvadą. Teisės aktuose nėra nurodyta, kokioje konkrečioje vietoje turi būti įrengtos spintelės, jų įrengimas priklauso nuo kameroje esančios laisvos vietos, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad spintelės buvo įrengtos netinkamoje vietoje. T. S. nenurodė, kurioje konkrečioje kameroje ar kamerose trūko inventoriaus asmeniniams daiktams susidėti.
112. Vilniaus visuomenės sveikatos centro  patikrinimo aktuose nurodyta, Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų atlikimo yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Tai patvirtina ir su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“ bei uždarąja akcine bendrove Kenkėjų kontrolės tarnyba sudarytos sutartys (II t., b. l. 165–171). Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama. Atlikus patikrinimus, buitinių parazitų ir graužikų Lukiškių TI-K buvimo nebuvo nustatyta. T. S. teiginiai, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atlikta dezinsekcija ir deratizacija, nėra niekuo pagrįsti.
113. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims nėra išskirtas. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui teiktas maistas buvo netinkamos kokybės ar nepakankamas ir todėl jam būtų kilusios sveikatos problemos. Išrašai iš T. S. ligos istorijos patvirtina, kad jis ne kartą buvo paskelbęs badą ir dėl to krito pareiškėjo svoris (III t., b. l. 113–114, 116–117, 118). Jokių pažeidimų, susijusių su netinkamu maisto dalijimu, nebuvo nustatyta.
114. Teismui pateikta suimtųjų, nuteistųjų prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnalo kopija (IV t., b. l. 40–99) patvirtina, kad buvo užregistruota daugybė įvairioms institucijoms adresuotų T. S. skundų (prašymų). Nors pareiškėjas nurodė, kada, kokius ir kam skundus teikė, bet jie nebuvo registruojami, tačiau jis nepateikė jokių Lukiškių TI-K atliktų prašymų ir skundų registravimo tvarkos pažeidimus patvirtinančių įrodymų.
115. T. S. nurodė, kad daugybę kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl socialinės reabilitacijos programų, tačiau jam nepateikus jokių tai patvirtinančių įrodymų bei įrodymų, kad tokie prašymai nebuvo tenkinami ir jų netenkinimo motyvų, teismas, neturėdamas pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateikta informacija, pagrįstai pareiškėjo teiginius laikė neįrodytais ir sprendė, kad Lukiškių TI-K veiksmai, užtikrinant kalinčių asmenų užimtumą, buvo teisėti. Kadangi suimtųjų ir nuteistųjų statusas skiriasi, jiems gali būti taikomos skirtingos socialinės programos, tačiau tai lygiateisiškumo principo pažeidimo nesuponuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, jog nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Pataisos įstaigų administracijos neturi teisės aktuose įtvirtintos pareigos į darbą įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti bei turinčius leidimą dirbti, ir garantuoti jiems darbą.
116. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad suėmimo vykdymo įstaiga privalo suimtiesiems užtikrinti galimybę naudotis internetu, naudojant įstaigos ar suimtojo nustatyta tvarka įgytą asmeninį kompiuterį. Tai priklauso suėmimo vykdymo įstaigos administracijos diskrecijai. Suteikdama galimybę naudotis interneto prieiga, įstaiga nustato ir naudojimosi internetu tvarką, kurios suimtieji privalo laikytis. Suimtieji gali naudotis riboto interneto prieiga, laikydamiesi tik tose interneto svetainėse, kurios yra įtrauktos į leistinų interneto svetainių sąrašą. Taip siekiama užtikrinti suėmimo vykdymo režimo reikalavimų tinkamą įgyvendinimą. Aplinkybė, kad pareiškėjo įstaigos administracijos nustatyta naudojimosi riboto interneto prieiga ir dokumentų spausdinimo tvarka netenkina, nesudaro pagrindo Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmus pripažinti neteisėtais.
117. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, aprūpinti suimtuosius spauda yra Lukiškių TI-K teisė, bet ne pareiga. T. S. neneigė, kad spauda jam būdavo duodama, jis tik nurodė, kad ji būdavo neaktuali. Kadangi aprūpinti spauda tardymo izoliatoriuje esančius asmenis nėra kalinimo įstaigos pareiga, ši įstaiga negali būti laikoma atsakinga už aprūpinimą spauda. Manydami, kad Lukiškių TI-K duodama spauda nėra tinkama, asmenys ją gali prenumeruoti už savo lėšas.
118. Kaip teisingai nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas, Lukiškių TI-K nėra teisines konsultacijas teikianti įstaiga. Esant poreikiui, asmenys gali naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba. Nėra ginčo dėl to, kad kalintiems asmenims teikiama bendro pobūdžio teisinė informacija. T. S. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl bendros teisinės informacijos suteikimo, tačiau toks prašymas nebuvo patenkintas, o jo teiginiai dėl neaktualios informacijos skelbimo nėra niekuo pagrįsti.
119. Pareiškėjui nepateikus konkrečių duomenų, kada ir su kuo jis buvo laikomas nesilaikant izoliavimo reikalavimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K paaiškinimu, kad įstaigoje minėtų reikalavimų laikomasi tinkamai.
120. Atkreiptinas dėmesys, kad nei T. S., nei atsakovui nepateikus duomenų, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, aliarmo iškvietimo mygtukai veikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino pareiškėjo naudai ir konstatavo, jog jo teisė būti kalinam kamerose, kuriose yra tinkamai įrengti signalizacijos mygtukai pagalbai išsikviesti, buvo pažeista.
121. T. S. neneigė, kad jis buvo vedamas pasivaikščioti ne mažiau kaip valandą per parą, tačiau jis nesutiko su pasivaikščiojimų organizavimo tvarka bei kiemelių būklės tinkamumu. Pažymėtina, kad asmenys gali būti vedami pasivaikščioti ne tada, kada jie nori, o darbotvarkėje nustatyta tvarka. Jokių šios tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta. T. S. teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės nėra pagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad Lukiškių TI-K pirmojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelis Nr. 1 yra išvalytas, pažeidimų nenustatyta (II t., b. l. 48). Pažymėtina, kad šiukšlių dėžių pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Teismo turimais duomenimis, Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių kontūruose yra šiferio lakštų, tačiau pasivaikščiojimo kiemai įrengti iki 2001 m. sausio 1 d. Jokių duomenų, kad šiferio lakštai Lukiškių TI-K yra laužomi ar sulaužyti, nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su T. S. pasivaikščiojimų gryname ore organizavimu bei pasivaikščiojimo kiemelių būkle.
122. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutarimą Nr. 62-1068 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 2S-64 bei atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt neteisėtų prokuroro veiksmų, buvo atsisakyta priimti (I t., b. l. 29–31, 194–196) ir teismo priimtų nutarčių T. S. neskundė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo nurodytų reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad nurodytus pareiškėjo skundų reikalavimus nepagrįstai buvo atsisakyta priimti.
123. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo jam priteistinos neturtinės žalos dydį, atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
124. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma.
125. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo trukmę, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
126. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, pažeidimų intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei sveikatos pablogėjimą, ginamų vertybių pobūdį bei teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, taip pat ir kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1 500 Eur suma, priešingai nei teigia T. S., yra pakankama jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
127. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsakovo atstovas nurodė, kad kartu su atsiliepimais pateikė ir su ginču susijusią medžiagą. Gavęs Lietuvos valstybės atstovo atsiliepimus, T. S. turėjo suprasti, kad ginčo medžiagą sudaro rašytiniai įrodymai, kuriuos Lukiškių TI-K pateikė. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos papildomus dokumentus išsiųsti pareiškėjui. Manydamas, kad atsakovo pateiktų dokumentų turinys jam yra svarbus, T. S. turėjo teisę prašyti teismo sudaryti jam galimybę su šiais dokumentais susipažinti, ir tai jis padarė. Pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 19 d. informacinė pažyma patvirtina, kad 2015 m. spalio 19 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su naujai gauta bylos medžiaga (I t., b. l. 89–90). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių T. S. siekį susipažinti su kita administracinės bylos medžiaga, nėra pateikta. Taigi, aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo žinomas administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinys, lėmė jo paties pasyvūs veiksmai. Procesinių teisių turinys, taip pat ir teisės susipažinti su byloje esančiais dokumentais bei kita medžiaga, teismo leidimu gauti mokamas jų kopijas bei išrašus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, teikti paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus, T. S. buvo išaiškintas kitoje teismo šaukimo pusėje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 12, 49 ir 52 straipsnių nuostatas ir kad pasiruošimas administracinės bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamas.
128. Atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K rašytinius įrodymus teismui pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo atstovas, nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, realių išlaidų nepatyrė, todėl pagrįstai jų atlyginimo klausimo nesprendė. Jokie rašytiniai įrodymai popierine forma pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti.
129. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatavo ne visus Lukiškių TI-K padarytus pažeidimus, tačiau tinkamai nustatė pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjo T. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.
130. Lukiškių TI-K taip pat prašė priteisti jam nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patirtų teismo išlaidų atlyginimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, nėra jokio pagrindo priteisti Lukiškių TI-K išlaidų, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.