Byla Nr. TS-8-297/2022

Teisminio proceso Nr. 1-02-1-00379-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 10 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. (A. T.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teismas

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1) 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nuteistasis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 

2) 2017 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių.

3) 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, areštu 50 parų; 2018 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių;

4) 2018 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 641 straipsnį, areštu 60 parų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatyta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; 2018 m. spalio 1 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą, tuo pagrindu nuteistasis 2018 m. spalio 10 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir nuteistasis grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti 1 metų 9 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmę (nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 15 d.);

5) 2020 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, areštu 60 parų.

6) 2020 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 641 straipsnį, areštu 30 parų;

7) 2021 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 10 mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2018 m. liepos 17 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams; 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendis pakeistas, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

8) 2021 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 243 straipsnį, taikant BK 641 straipsnį, areštu 30 parų; 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. gegužės 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gegužės 6 d. (užskaitytos 4 dienos). 

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus pataisos namų administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, 2022 m. vasario 2 d. priėmė nutarimą Nr. 357-20 netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad Komisija vertino nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis anksčiau teistas dešimt kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau probacijos sąlygos abiem atvejais buvo pažeistos. Būdingas nusikaltimų modelis. Nors nuteistojo išsilavinimas aukštasis, tačiau darbinė patirtis menka. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie lydi didžiąją jo gyvenimo dalį, dėl finansinių problemų galima rizika ateityje. Nuteistasis administracine tvarka baustas 69 kartus. Jam 2018 m. spalio 10 d. buvo taikytas lygtinis paleidimas ir po to jis administracine tvarka baustas 15 kartų, teistas keturis kartus. Nuteistojo pažeidimai susiję su vairavimu esant neblaiviam, stovėjimu draudžiamoje vietoje, eismo įvykio sukėlimu, vairavimu neturint teisės vairuoti, nesusimokėjimu už kurą degalinėse. Lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, ne visada vykdė teismo paskirtus įpareigojimus, 2019 m. liepos 29 d. buvo užfiksuotas neblaivumas, taip pat fiksuoti administraciniai pažeidimai, todėl teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi jis grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusią neatliktą bausmės dalį. Lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymas rodo netinkamą nuteistojo gyvenimo būdą ir apibendrinant galima teigti, jog nuteistojo gyvenimo būdas laisvėje yra tiesiogiai susijęs su nusikalstamumu, dėl gyvenimo būdo galima rizika ateityje. Nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą, kuri padarė didelę žalą jo gyvenime. Nors nuteistasis šią problemą pripažįsta, supranta, jog pačiam sunku susidoroti su alkoholio vartojimo problema, tačiau tik nuo 2021 m. pataisos namuose lankė individualias konsultacijas pas psichologus dėl alkoholio vartojimo. Nuteistojo streso įveikos įgūdžiai išugdyti gan silpnai, introspekcijos gebėjimai išugdyti nepakankamai. Nuteistasis linkęs pabrėžti savo asmenybės privalumus, minimalizuoti savo elgesį ir pasikliauti sėkme. Nuteistojo impulsų kontrolė sutrikusi, nusikalsta spontaniškai. Nors nuteistasis akcentuoja daugumą bendražmogiškųjų vertybių, tačiau neįvertina savo elgesiu sukelto pavojaus aplinkinių gerovei. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies, jo nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka vidutinė, taip pat išlieka kriminogeniniai dinaminiai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, taip pat smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, taip pat būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros, apribojimų pažeidimai. Įvertinusi visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (asmens bylos 3 t., I dalis, b. l. 17–19).

Nuteistasis A. T., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Komisijos nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neteisėtas. Nuteistasis atkreipė dėmesį, kad Komisijoje sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, jis negalėjo pasinaudoti Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, kurios, vykdant administracinę procedūrą, jam turėjo būti išaiškintos. Pažymėjo, kad Komisijos pirmininkas R. M. yra ne kartą jam išaiškinęs, jog nuteistasis jam nepatinka ir kad jis padarys viską, jog nuteistasis negalėtų pasinaudoti jokiomis įstatymo numatytomis lengvatomis ir (ar) teisėmis. Nuteistojo teigimu, Komisijos pirmininko pastangomis jam nebuvo sudaryta galimybė efektyviai dalyvauti administracinėje procedūroje ir pareikšti Komisijos pirmininkui nušalinimą. Nuteistasis sutinka, jog Komisija teisingai nutarime nurodė, kad jis pripažįsta turintis alkoholio vartojimo problemą, tačiau į psichologus kreipėsi tik 2021 m., visgi nurodo, kad kiekvienas administracinis aktas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisiniais argumentais, tuo tarpu Komisijos nutarimas tokiais argumentais nepagrįstas. Komisija savo nutarime neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nurodydama, kad jo streso įveikos įgūdžiai išugdyti gan silpnai, introspekcijos gebėjimai išugdyti nepakankamai, jis neįvertina savo elgesiu sukelto pavojaus aplinkinių gerovei, jo impulsų kontrolė sutrikusi ir pan. Tačiau neaišku, kokia mokslo patvirtinta metodika remiantis buvo nustatyta tokia jo charakteristika. Nuteistasis atkreipė dėmesį ir į tai, kad Komisijos nutarimu jam nepaskirtos rekomendacijos dėl streso įveikos įgūdžių ir introspekcijos gebėjimų ugdymo. Komisija taip pat nurodo, jog jis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nenurodo, kokių programų jis nevykdo ir dėl kokios priežasties. Komisija neigiamai įvertino ir tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau jis šiuo metu yra pataisos namuose ir pataisos įstaiga privalo jį resocializuoti ir paruošti jį gyvenimui laisvėje, o ne perkelti visą atsakomybę jam. Nuteistasis nesutinka ir su Komisijos vertinimu, jog jis turi nestabilią darbinę patirtį ir nurodė, jog jis ne kartą kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją su prašymu jį įdarbinti, tačiau jo prašymai buvo atmesti. Nuteistasis pažymėjo, jog jis pataisos namuose mokosi profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, kas prilygsta darbui. Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Tik laisvėje jis galėtų išspręsti finansinius sunkumus, nes, kaip minėjo, pataisos namuose darbas jam nesuteikiamas. Komisija melagingai nurodo ir tai, kad jis dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, kadangi jis pataisos namuose mokosi ir jokia neteisėta veikla neužsiima. Dėl nurodytų aplinkybių prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. 

Skundas atmestinas.         

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyta formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo pokyčius ir galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. T. lygtinio paleidimo klausimą, ir iš esmės tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra priėmė balsų dauguma – penki Komisijos nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą ir tik du – už. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo – BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui. Atvykus į Alytaus pataisos namus, nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame numatytos priemonės: dalyvauti psichologinėse konsultacijose, skirtose analizuoti asmeninę nusikalstamo elgesio patirtį, šiose konsultacijose nuteistasis dalyvavo; dalyvauti intervencinėje elgesio korekcijos programoje, nuteistasis 2021 m. spalio 27 d. kreipėsi su prašymu dalyvauti programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ ir įtrauktas į laukiančiųjų sąrašą; dalyvauti Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje bei Pykčio ir agresijos valdymo programoje, nuteistasis dėl dalyvavimo šioje programoje bei savitarpio pagalbos grupės veikloje 2021 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymus. Jis nuo 2021 m. spalio 14 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio mokosi (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 27 d. kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo. Palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, tinkamą intensyviai priežiūrai taikyti. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. T. nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta taikant OASys metodiką, išlieka vidutinė ir teismas, įvertinęs vis dar nustatomus dinaminius kriminogeninius veiksnius – 1) turi nestabilią darbo patirtį, 2) turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybes, 3) lėšų valdymo sunkumai, 4) dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, 5) buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, 6) būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, 7) piktnaudžiavimas alkoholiu, 8) smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, 9) būdingas impulsyvus elgesys, 10) būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, 11) savitvardos problemos, 12) negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, 13) priežiūros, apribojimų pažeidimai,  sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, ir pirmiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių ir kryptingų jo elgesio pokyčių.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo A. T. elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo ir nuostatų pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs minimalizuoti savo elgesį, jo kriminalinė patirtis formavosi, nuosekliai nepaisant taikomų baudžiamojo poveikio priemonių, jis pernelyg nesistengė savo elgesio keisti teigiama linkme, tai suponuoja prielaidas apie nepakankamą gebėjimą ne tik laikytis įstatymo normų, bet ir gerbti kitų visuomenės narių teises. Jo požiūris į priežiūrą vertinamas kaip nepalankus, nuostatos į visuomenę sutrikę, streso įveikos įgūdžiai išugdyti gan silpnai, impulsų kontrolė sutrikusi, jis nusikalsta spontaniškai, elgdamasis rizikingai ir nuvertindamas galimas neigiamas pasekmes, kaip minėta, impulsyvus, agresyvus elgesys, savitvardos problemos išlieka nuteistojo kriminogeniniais veiksniais. Visos šios aplinkybės patvirtina nepakankamą nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekciją teigiama linkme. Šiame kontekste pažymima, kad nuteistasis per atliktą bausmės dalį dar nespėjo sudalyvauti elgesio korekcijos bei Pykčio ir agresijos valdymo programose, taip pat dar nedalyvavo Anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupės veikloje, tuo tarpu piktnaudžiavimas alkoholiu išlieka jo kriminogeniniu veiksniu.

Jau minėta nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, kad jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau vertinant, ar nuteistojo rodytos pastangos keisti elgesį teigiama linkme viso bausmės atlikimo metu buvo pakankamos ir pažanga yra akivaizdi, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis neturi paskatinimų už nepriekaištingą elgesį, kas neleidžia daryti išvados apie išskirtinai pavyzdingą nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Šiame kontekste aplinkybė, jog jis nėra baustas drausmine tvarka, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis pasirinks tinkamus elgesio modelius ir laisvėje, juolab šiuo atveju, kai nustatyti jau minėti kriminogeniniai veiksniai. Be kita ko, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atmetė nuteistojo 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą perkelti jį iš Alytaus pataisos namų į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, konstatuodamas, kad nuteistojo padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių nuteistasis būtų perkeltas į pusiaukelės namus. Teismo vertinimu, ir šiuo metu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kai nustatyti pirmiau minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo paskatintas už gerą elgesį, dar anksti spręsti apie akivaizdžius ir ilgalaikius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra nuo 2003 m. Per šį laikotarpį jis dirbęs daugiau nei 10 įmonių, bendra darbinė patirtis visose įmonėse yra apie 6 metus. Nuteistasis neneigia, kad alkoholio vartojimas, kuris, beje, išlieka problema ir šiuo metu, turėjo įtakos darboviečių keitimui. Jis turi darbinio nestabilumo (nedarbingumo) laikotarpių, iš kurių ilgiausias yra 3 metai. Visa tai rodo nuteistojo neatsakingą požiūrį į darbinę veiklą ir, jau minėta, nestabilios darbo patirties turėjimas yra pripažintas kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, pataisos namuose jo vardu gauti vykdomieji raštai dėl 8 630,04 Eur išieškojimo, atlyginta tik labai nedidelė suma – 586,90 Eur. Akivaizdu, jog nuteistajam išėjus į laisvę, turimi finansiniai įsipareigojimai jo integraciją į visuomenę stipriai apsunkins. Nuteistasis skunde pažymėjo, jog laisvėje jis turėtų galimybę spręsti finansinių įsipareigojimų vykdymą, jis yra pateikęs pažymas, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje vykdytų individualią veiklą ir įmonė UAB (duomenys neskelbtini) su juo bendradarbiaus. Visgi teismas atkreipia dėmesį, jog tokia įmonės pažyma yra deklaratyvi ir nėra garantijos, kad minėta įmonė tikrai bendradarbiaus su nuteistuoju, dėl tokių pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo ne kartą pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Taigi, gana dideli finansiniai įsipareigojimai, nustatyti kriminogeniniai veiksniai – nestabilios darbo patirties turėjimas, menka turimų skolų apmokėjimo galimybė, leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Nuteistasis A. T. teistas 10 kartų, šiuo metu atlieka bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, jam būdingas nusikaltimų modelis, anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau probacijos sąlygas jis pažeidė, jo kriminalinė istorija, priežiūros bei apribojimų pažeidimai pripažinta kriminogeniniais veiksniais. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos šiuo metu tinkamai įvertinta, nes kaip lengvinanti nuteistojo padėtį pritaikyta priemonė – perkėlimas bausmę atlikti į lengvąją grupę. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius ir jam taikoma probacija bus sėkminga, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės vykdymo pabaiga 2023 m. gegužės 6 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. T. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. T. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.  

Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisiniais argumentais, išvados dėl jo asmenybės padarytos, remiantis neaiškia metodika. Nuteistasis taip pat pažymėjo, jog Komisijos pirmininkas yra šališkas ir suinteresuotas, kad lygtinis paleidimas jam nebūtų taikytas. Teismas pažymi, kad pagal BVK 164 straipsnio nuostatas Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujasi jai pateiktos socialinio tyrimo išvados duomenimis, kurioje nurodyta informacija apie nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvada parengta, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintomis Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėmis rekomendacijomis, socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo charakteristika ir jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pateikti kvalifikuotų psichologės ir specialisto, taigi, abejoti šios socialinio tyrimo išvados ir Komisijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 357-20 objektyvumu nėra jokio pagrindo. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, nenustatė esminių Alytaus pataisos namų administracijos pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą Komisijos 2022 m. vasario 2 d. nutarimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, medžiagoje nėra ir nuteistasis teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą Komisijos primininko ar Komisijos narių šališkumą sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. T. (A. T.) skundą atmesti.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                    Danguolė Urbanavičienė