Civilinė byla Nr. e2A-13-601/2021
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00068-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.18.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Dianos Labokaitės, sekretoriaujant Rasai Juronienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(D)“ atstovui advokatui Laurynui Staniuliui, atsakovei G. R., jos atstovei advokatei Eglei Beržinskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1130-887/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(D)“ ieškinį atsakovei G. R. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(D)“ Alytaus apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovės G. R. 8 467,46 Eur skolą, 145,16 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. birželio 10 d. ji su atsakove sudarė Rangos sutartį Nr. RFIZ 2019/06/10-1 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis atlikti atsakovės kiemo gerbūvio darbus pagal sutarties priedą Nr. 1 – Lokalinę sąmatą. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies, t. y. sumokėjo ieškovei 3 000,00 Eur, o likusios 8 467,46 Eur sumos nesumokėjo. Ir, nors 2019 m. spalio 16 d. atsakovė pateikė pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, ieškovės tvirtinimu, atsakovė jokių įrodymų dėl nekokybiškai atliktų darbų nepateikė ir į ieškovę kreipėsi tik tuomet, kai buvo išsiųsta pretenzija dėl skolos sumokėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės nuomone, atsakovės elgesys vertintinas kaip vengimas įvykdyti sutartyje prisiimtą piniginę prievolę, o nurodomos aplinkybės laikytinos deklaratyvaus pobūdžio.
2. Atsakovė G. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, t. y. trinkelės sudėtos kreivai, su dideliais tarpais, be to, darbų kaina viršijo suderintą sutartimi. Atsakovės teigimu, nors buvo sutarta už darbus 7 000,00 Eur kaina, atsakovė galėjo mokėti ir didesnę kainą, jeigu ieškovė būtų ištaisiusi darbų trūkumus, tačiau ieškovei neatlikus darbų, kuriuos įtraukė į atliktų darbų aktus (skaldos pagrindo įrengimo), nepateikus įrodymų, kiek medžiagų panaudojo, neištaisius atliktų darbų trūkumų, atsakovės nuomone, jos sumokėta 3 000,00 Eur suma atitinka ieškovės atliktų darbų kiekį ir kokybę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. priteisė iš atsakovės G. R. 8 467,46 Eur skolą, 145,16 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 226,80 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „(D)“.
4. Teismo vertinimu, tarp šalių susiklostė statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai, susiję ne su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių, o su ūkinės komercinės veiklos tenkinimu, kadangi atsakovė dalį gyvenamojo namo nuomoja odontologijos klinikai, kurios darbuotojams ir klientams yra skirta 200 m2 ginčo aikštelė, kurioje ieškovė ir atliko trinkelių klojimo darbus;
5. Teismas nustatė, kad Sutartyje ginčo darbų kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų, t. y. šalys susitarė, kad sutarties objekto kaina bus nustatyta pagal faktiškai atliktus darbus, tačiau atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po sutarties pasirašymo dienos sumokėti vykdytojui avansinį mokėjimą 7 000,00 Eur, o likusią kainos dalį vykdytojui sumokėti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos pagal vykdytojo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad 7 000,00 Eur yra tik avansinis, o ne galutinis mokėjimas ir darbų kaina pagal faktiškai atliktus darbus gali būti didesnė. Be to, teismo vertinimu, atsakovė prieš pasirinkdama darbų vykdytoją, turėjo ištirti rinką, gauti bent keletą komercinių pasiūlymų ir iš jų išsirinkti tinkamiausią. Faktinės aplinkybės, kad atsakovė pasirinko ieškovę darbų vykdytoja, sudarė su ja sutartį, stebėjo pradėtus vykdyti darbus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovę tiek darbų vykdytojas, tiek jo darbų kainos tenkino;
6. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, tuo tarpu atsakovė savo atsikirtimų neginčijamai nepagrindė, neįrodė dėstomų faktinių aplinkybių, t. y. atsakovės pateikti specialisčių aktai ir liudytojų parodymai nepaneigia ieškovės pateiktų darbų atlikimo aktų. Be kita ko teismas nurodė, kad net jeigu jis sutiktų, jog yra atliktų darbų trūkumų, šie trūkumai nėra tokie, kurių atsakovė, esant ieškovės atsisakymui, negalėjo pašalinti pati (pasitelkdama trečiuosius asmenis), juolab, kad aikštelė naudojama pagal paskirtį. Anot teismo, aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog už juos nereikia apmokėti. Esant šioms išvadoms, teismas nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovei jos prašomą 8 467,46 Eur sumą už atliktus darbus. Be to, anot teismo, pripažinus pagrįstu ieškovės pagrindinį reikalavimą, tenkintini ir išvestiniai reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė G. R. apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, pripažįstant, kad ieškovės atliktų darbų kaina dėl jų trūkumų mažintina iš viso iki 3 000 Eur. Atsakovė taip pat prašo priimti papildomai apeliantės teikiamus dokumentus, skirti byloje ekspertizę, kurios atlikimo metu būtų nustatyta, ar ieškovė tinkamai atliko statybos darbus, bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo Sutartį kaip statybos rangos, o ne vartojimo rangos sutartį, todėl atsakovės atžvilgiu taikė gerokai griežtesnius statybos rangos teisės aktų reikalavimus ir nepagrįstai ieškovę pastatė į daug geresnę teisinę situaciją. Apeliantės įsitikinimu, tai, kad jos gyvenamojo namo dalis yra išnuomota už 350 Eur per mėnesį nuomos mokestį savaime nereiškia ir negali reikšti, kad atsakovė yra verslininkė ar užsiima verslu. Priešingai, ji ginčo aikštelę siekė įsirengti išimtinai savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, todėl ginčo kontekste yra laikytina vartotoja. Juolab, kad yra išnuomota mažesnioji gyvenamojo namo dalis, nuomojamos tik gyvenamosios patalpos, o ne aikštelė, be to, ginčo aikštelė apskrtai yra kitame žemės sklype, nei gyvenamasis namas, kurio dalis yra išnuomota klinikai;
7.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė atliktų darbų aktuose nurodė klaidingus darbų kiekius ir be jokio išankstinio susitarimo neva atliko Sutartimi net nesulygtus darbus, pavyzdžiui žvyro pagrindo įrengimą. Be to, teismas sprendimu nepagrįstai priteisė 1 530 Eur plius PVM sumą už skaldos pagrindo įrengimą, nors, anot atsakovės, ieškovės nurodytas bendras pagrindo pakėlimas (išlyginimas) jokiu būdu nėra skaldos pagrindo įrengimas teisės aktų bei techninių reglamentų nustatyta tvarka, t. y. ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai pagrindo pakėlimą darbų perdavimo priėmimo aktuose įvardijo kaip skaldos pagrindo įrengimą;
7.3. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas neva visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbai yra atlikti tinkamai bei įpareigojo apeliantę apmokėti juos visa apimtimi. Priešingai, apeliantės įsitikinimu, jos iniciatyva ir lėšomis atlikti darbų kokybės vertinimai bei gautos specialistų išvados, patvirtina, kad ginčo aikštelėje trinkelės sudėtos nelygiai, su dideliais tarpais bei duobėmis, kai kur siekiančiomis iki 4 centimetrų, be to, akivaizdžiai matomi nutrupėję betoniniai kraštai, susikaupusios sąnašos dėl duobėse besikaupiančio ir užsilaikančio vandens. Dėl to ieškovės ieškinio reikalavimai buvo nepagrįsti, nes ji ne tik nesutiko ištaisyti savo atliktų darbų trūkumų, bet ir apskritai juos neigia;
7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė privalėjo priimti statybos darbų rezultatus bei už juos atsiskaityti, o ieškovės atliktų darbų trūkumus pašalinti pati arba pasitelkdama trečiuosius asmenis. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovės darbų trūkumų ištaisymas jai kainuotų nuo 12 000 Eur iki beveik 19 000 Eur, priklausomai nuo to, kas tokius trūkumus šalintų (fiziniai asmenys ar įmonė). Tačiau, anot jos, ji neturi galimybės skirti tokio dydžio piniginių sumų ieškovės darbų brokui ištaisyti, o vėliau greičiausiai bylinėtis su ieškove (nes ši darbų trūkumų nepripažįsta), kad ši jai atlygintų žalą dėl jos netinkamai įvykdytos Sutarties. Būtent dėl šių priežasčių apeliantė teisme reikalavo arba sumažinti Sutartimi atliktų darbų kainą iki jos jau sumokėtų 3 000 Eur (kadangi darbų defektų ištaisymas ir ginčo aikštelės išlyginimas jai papildomai kainuos bent 12 000 Eur), arba įpareigoti pačią ieškovę ištaisyti darbų trūkumus ir išlyginti ginčo aikštelėje paklotas trinkeles, taip pat pateikti įrodymus, kad ji tikrai įrengė skaldos pagrindą; pastaruoju atveju atsakovė sutinka apmokėti ieškovės prašomą sumą už darbus.
8. Atsiliepime ieškovė UAB „(D)“ apeliacinės instancijos teismo prašo palikti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovės G. R. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, prijungti su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus ir netenkinti atsakovės prašymo skirti ekspertizę. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
8.1. Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad atsakovė 180 m2 ginčo aikštelę siekė įrengti ne asmeniniams (dviejų asmenų) šeimos interesams tenkinti, bet siekiant komercinės naudos, todėl pagrįstai Sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo kvalifikuota kaip vartojimo sutartis. Ieškovė akcentuoja, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, gyvenamasis plotas sudaro 117,29 m2, o verslo plotas – 112,95 m2. Taigi atsakovės paaiškinimai, kad yra nuomojama tik mažesnioji pastato dalis laikytini nepagrįstais. Be to, iš atsakovės pateiktos nuomos sutarties ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nuomojamos yra ne gyvenamosios, bet komercinės paskirties patalpos, kas leidžia spręsti, jog nuomojant komercinės paskirties patalpas yra siekiama komercinės naudos. Kita vertus, nors trinkelės buvo paklotos kitame žemės sklype, iš pačios atsakovės pateiktų paaiškinimų ir nuotraukų matyti, jog abu sklypai yra gretimi, t. y. įrengus ginčo aikštelę, ši susijungė su anksčiau įrengta ir buvo gauta viena didelė aikštelė neskirstant jos į jokius sklypus. Anot ieškovės, tai kad aikštelės įrengimas nebuvo susijęs su atsakovės ir jos šeimos narių poreikių tenkinimu patvirtina ir tai, jog atsakovei priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Alytuje, veikia ne tik odontologijos paslaugas teikianti klinika, kurioje dirba 9 darbuotojai, bet taip pat veiklą vykdo sveikatingumo centras (pati atsakovė teikia psichoterapijos paslaugas, vykdo prekybą įvairiais produktais) bei teikiamos apgyvendinimo paslaugos;
8.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė jokių naujų paaiškinimų ar įrodymų, kas leistų suabejoti teismo padaryta išvada dėl darbų kainos, todėl atsakovės teiginiai dėl fiksuotos Sutarties kainos atmestini. Sutarties formuluotė, jog avansas už atliekamus darbus sudaro 7 000,00 Eur, o likusi kaina mokama po darbų atlikimo, negalėjo atsakovei leisti pagrįstai tikėtis, kad tai yra galutinė darbų kaina. Be to, pati atsakovė yra į bylą pateikusi kitų rangovų pasiūlymus dėl trinkelių įrengimo, kuriuose darbų kaina yra apie 12 000,00 Eur;
8.3. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad apie netinkamai atliktus darbus ji jau 2019 m. liepos mėnesį žinojo, o 2019 m. rugpjūčio mėnesį apie tai informavo ir ieškovę, tačiau nepaisydama to, 2019 m. rugsėjo mėnesį vis tiek pasirašė atliktų darbų aktą. Taigi, ji veikė savo rizika ir turi prisiimti visas su tuo susijusias pasekmes, tame tarpe ir sumokėti ieškovei už darbus. Juolab, kad aikštelė buvo grindžiama skaldytų akmenų trinkelėmis, kurių kiekvienos aukštis skiriasi dėl skirtingos skilimo linijos ir tokiai dangai iš viso negali būti keliami lygumo reikalavimai; įrengta aikštelė yra ir gali būti naudojama pagal paskirtį;
8.4. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas sumažinti Sutartimi atliktų darbų kainą iki jos jau sumokėtų 3 000,00 Eur laikytinas išeinančiu iš apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų, nes tokio reikalavimo ji nebuvo suformulavusi pirmosios instancijos teisme, o ir nebūtų galėjusi jo suformuluoti jos pateiktame procesiniame dokumente – atsiliepime į ieškinį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 10 d. apeliantė (atsakovė) su ieškove sudarė Rangos sutartį Nr. RFIZ 2019/06/10-1 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė (rangovas) įsipareigojo iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis atlikti atsakovės kiemo gerbūvio darbus (kiemo trinkelių sudėjimas) pagal sutarties priedą Nr. 1 – lokalinę sąmatą, o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti (Sutarties 1.1 punktas). Lokalinė sąmata byloje nepateikta. Atlikusi darbus, ieškovė pateikė apeliantei du atliktų darbų aktus, t. y. 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą, kurį apeliantė pasirašė, ir kuriame nurodyti šie darbai: 1) skaldos pagrindo įrengimas – 200 kv. m.; 2) betoninio laužo išardymas ir išvežimas – 5 t; 3) cementinio pagrindo įrengimas – 60 kv. m.; 4) trinkelių grindimas – 60 kv. m. bei 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktą, kurio apeliantė nepasirašė, ir kuriame nurodyti šie darbai: 1) išminusuotas 20 kv. m. skaldos pagrindo įrengimas; 2) išminusuota 3 t betoninio laužo išardymas ir išvežimas; 3) cementinio pagrindo įrengimas – 170,78 kv. m.; 4) trinkelių grindimas – 170,78 kv. m.; 5) kraštų betonavimas – 82,80 m; 6) žvyro pagrindo įrengimas – 50,60 kv. m.; 7) darbas su gruntu, kasimas, pasiruošimas rankiniu būdu – 25,6 kv. m. 2019 m. rugpjūčio atliktų darbų akte (apeliantės nepasirašytame akte) nėra nei žymos apie apeliantės atsisakymą pasirašyti šį aktą, nei žymos apie nustatytus trūkumus (Sutarties 5.2 punktas). Apeliantė sumokėjo 3 000 Eur pagal 2019 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą. 2019 m. spalio 9 d. ieškovė pateikė pretenziją apeliantei dėl likusios 8 467,46 Eur skolos sumokėjimo. 2019 m. spalio 16 d. apeliantė pateikė ieškovei pretenziją dėl nekokybiškai sudėtų trinkelių bei paprašė vieno mėnesio bėgyje ištaisyti trinkelių klojimo broką arba tenkintis sumokėta 3 000 Eur suma. 2019 m. spalio 17 d. apeliantė pateikė atsakymą į ieškovės pretenziją, kuriame nurodė, jog ji nėra gavusi atliktų darbų akto, todėl jo negalėjo nei pasirašyti, nei pažymėti atliktų darbų trūkumus bei nurodė, kad darbai atlikti nekokybiškai, neatitinka jų apimtys, panaudotų medžiagų kiekis. Ieškovė, pateikusi teismui ieškinį dėl skolos priteisimo, nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl nekokybiškai atliktų darbų yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais.
12. Byloje kilo ginčas dėl pagal rangos sutartį atliktų darbų kokybės, jų apimties.
Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo
13. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos rangos sutarties kvalifikavimo. Ieškovė nurodo, jog tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, o apeliantė nurodo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.
15. CK 6.681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeninimas, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
16. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
17. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020).
18. Tam, kad asmuo būtų laikomas vartotoju, turi būti įvykdytos abi kumuliatyvios sąlygos, t. y. vartotojas turi būti fizinis asmuo ir jis turi veikti siekdamas tikslo, nesusijusio su jo verslu, prekyba ar profesija. Jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trinkelės buvo dedamos prie apeliantės gyvenamojo namo, t. y. trinkelėmis grįstos teritorijos paskirtis aptarnauti gyvenamąjį namą (sudaryti galimybę, palengvinti privažiavimą). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad gyvenamajame name gyvenamasis plotas sudaro 117,29 kv. m., o 112,95 kv. m. yra verslo plotas. Apeliantė pastoviai nuo 2005 m. verslo patalpas nuomoja (dabartinis nuomininkas UAB „(E)“ – 2014 m. rugsėjo 23 d. nuomos sutartis, išsinuomotas plotas 103,00 kv. m.). Iš prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų (informacijos) matyti, kad: 1) UAB „(E)“ dirba 9 darbuotojai, kas leidžia daryti išvadą, jog tiek darbuotojams, tiek odontologijos klinikos pacientams reikalingas privažiavimas prie pastato; 2) ant pastato yra iškaba, jog jame veikia NSP sveikatingumo centras, kurio internetinėje svetainėje skelbiama apie atsakovės teikiamas psichoterapijos paslaugas bei vykdomą prekybą įvairiais produktais, kas leidžia daryti išvadą, jog pastatas naudojamas ir pačios apeliantės vykdomoje profesinėje, komercinėje veikloje; 3) svetainėje www.bookings.com yra skelbiama informacija apie teikiamas apgyvendinimo paslaugas (nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), Alytus), kas leidžia daryti išvadą, jog pastatas naudojamas ir teikti apgyvendinimo paslaugas. Nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas spręsti, kad sudaryta Sutartis negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo rangos sutartis, nes akivaizdu, jog šiuo atveju aikštelės išgrindimo trinkelėmis tikslas yra tenkinti apeliantės profesinius ir verslo poreikius, o ne asmeninius, šeimos poreikius. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad trinkelėmis išgrįsta aikštelė yra pakankamai didelio ploto (180 kv. m.) ir prijungta prie jau esamos aikštelės, kas įprastai nėra reikalinga vienai šeimai (paprastai teikiamas prioritetas, ypatingai žemės sklypui esančiam prie pagrindinio ir intensyvaus kelio, krūmams, medžiams, žaliai vejai ir pan.).
Dėl atliktų darbų kokybės
20. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš esmės rėmėsi tik ieškovės (rangovės) pasirašytais atliktų darbų priėmimo aktais (2019 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn.), kurie neva nėra nuginčyti. Apeliantės (užsakovo) pateiktais įrodymais dėl nekokybiškai atliktų darbų, teismas nesivadovavo.
21. Nustatyta, kad apeliantė (užsakovė) atsisako apmokėti likusią sumą (8 467,46 Eur) už ieškovės nurodomus atliktus darbus pagal jos pateiktus atliktų darbų aktus (2019 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn.), nurodydama, jog šie darbai atlikti nekokybiškai ir ne visi (skaldos pagrindo įrengimas neatliktas).
22. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
24. Tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
25. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pasirinkta gynimosi nuo ieškinio priemonė – atsikirtimai (atsiliepimas) į ieškinį, kuriais prašoma sumažinti darbų kainą, yra tinkama.
26. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.
27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
28. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
29. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
30. Pagal Sutarties 1.1 punktą atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti kokybiškai atliktus darbus ir už juos sumokėti.
31. Nustatyta, kad ginčas yra kilęs dėl 180 kv. m. trinkelių įrengimo kiemo aikštelėje. Dėl trinkelių įrengimo kiemo apvalume ir takelyje aplink namą ginčo nėra. Apeliantė nepriėmė ieškovės atliktų darbų, nes jie buvo nekokybiški, ne visi darbai buvo atlikti, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose ir už kuriuos prašoma apmokėti. Ieškovė atliktų darbų netaisė, nors apeliantė prašė tai padaryti. Darbų trūkumams pagrįsti, pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas apeliantės pakviestas liudytojas A. V., kuris nurodė, kad trinkelės buvo sudėtos nekokybiškai, matėsi duobės. Taip pat apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui du aktus dėl gerbūvio darbų kokybės įvertinimo – 2020 m. sausio 21 d. techninės priežiūros vadovės M. Č. aktą ir 2020 m. sausio 30 d. techninės priežiūros vadovės A. M. aktą. M. Č. akte nurodė, jog: 1) neįrengtas reikalingas drenažinis, šalčiui atsparus sluoksnis (žvyras, smėlis); 2) pagrindo storis nepakankamas; 3) trinkelių paviršius nelygus, nelygumai siekia iki 2 cm, kai gali būti iki 1 cm; 4) nėra papildomai sutvirtinti aikštelės kraštai; 5) trinkelės suklotos nelygiai, provežėtas paviršius, nėra nuolydžio – yra prielaida susidaryti „klampynėms“. A. M. akte nurodė, kad nutrupėjęs, suskilęs cementinis skiedinys uždėtas šalia trinkelių; trinkelės kai kuriose vietose patamsėję, kas reiškia, kad tose vietose užsilaiko vanduo, kaupiasi sąnašos, tose vietose yra įdubimai, nelygumai siekia iki 40 mm. Tam, kad įsitikinti pirmosios instancijos teisme pateiktų įrodymų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų pagrįstumu, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo statybos darbų ekspertizė, kurioje konstatuota, kad 180 kv. m. kieme įrengta skaldyto granito trinkelių danga neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų: grindinio lygumas neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; netinkamai įrengtas (nepakankamai sutankintas) trinkelių dangos žvyro pagrindas; netinkamai įrengtas trinkelių dangos kraštas (trinkelių krašto sutvirtinimas betonu). Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad trūkumų ištaisymo būdas yra trinkelių perdėjimas iš naujo. Esant aukščiau nurodytiems įrodymas, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, t. y. kokybiškai atliko darbus, o apeliantė gavo tai dėl ko buvo susitarta (kokybiškai sudėtas trinkeles). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti kokybišką darbų atlikimą. Todėl, ieškovei atsisakius taisyti darbų trūkumus, apeliantė pagrįstai prašo sumažinti ieškovės nurodomą darbų kainą.
32. Sumažinant ieškovės prašomą priteisti sumą už atliktus darbus, pagal atliktų darbų aktus, atsižvelgtina į tai kokie ieškovės darbai yra atlikti nekokybiškai (kuriuos reikia perdaryti) ir kurie nebuvo atlikti (skaldos pagrindo įrengimas). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė prašo priteisti skolą pagal jos nurodytas (sutartas) darbų kainas, todėl mažinant priteistiną sumą būtent šiomis kainomis ir turi būti vadovaujamasi. Šiuo atveju nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, todėl nėra aktualios rinkos kainos.
33. Mažintinos kainos paskaičiavimas pagal atliktų darbų aktuose nurodomus darbus, kainas ir kiekius:
33.1. atliktų darbų aktuose ieškovė nurodė, kad įrengė skaldos pagrindą, kurio 1 kv. m. kaina – 8,50 Eur, tačiau ekspertizės akte konstatuota, jog kiemo aikštelėje yra įrengtas žvyro (ne skaldos) pagrindas. Žvyro pagrindo 1 kv. m. įrengimo kaina – 5 Eur, todėl laikytina, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 630 Eur be PVM (skirtumas tarp skaldos pagrindo įrengimo ir žvyro pagrindo įrengimo). Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovės tvirtinimas, kad buvo įrenginėjamas skaldos pagrindas nėra įrodytas. Ieškovė tai teigdama remiasi apeliantės pateikta fotonuotrauka, kurioje neva matosi dvi krūvos išpiltos skaldos, tačiau iš šios fotonuotraukos negalima atskirti ar tai skaldos krūvos, ar žvyro krūvos, juo labiau, jog apeliantė teigia, jog ten buvo žvyras, o ir iš nuotraukų matosi, kad skaldos pagrindas ten buvo iš anksčiau. Teismo ekspertas nustatė, kad 180 kv. m. kiemo aikštelės plote yra įrengtas žvyro pagrindas. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė įrenginėjo skaldos pagrindą;
33.2. nustatyta, kad cementinio pagrindo įrengimas buvo atliktas, tačiau nekokybiškai sudėtas trinkeles reikia perdėti, todėl ieškovės prašymas priteisti už šį darbą 900 Eur be PVM (180 kv. m. x 5 Eur) laikytinas nepagrįstu;
33.3. nustačius, kad trinkelės sudėtos nekokybiškai ir jas reikia perdėti, ieškovės prašymas priteisti už šį darbą 4 500 Eur be PVM (180 kv. m. x 25 Eur) laikytinas nepagrįstu;
33.4. nustačius, kad kraštų betonavimas atliktas nekokybiškai ir šį darbą reikės atlikti iš naujo perdėjus trinkeles, ieškovės prašymas priteisti už šį darbą 252 Eur be PMV (40 m x 6,3 Eur) laikytinas nepagrįstu. Kraštų betonavimo ilgis (40 m) yra nurodytas ekspertizės akte esančioje lokalinėje sąmatoje.
34. Iš 33 punkte pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės nekokybiškai atlikti darbai (arba neatlikti), kuriuos reikia perdaryti, atitinka 6 282 Eur be PVM sumą, o su PVM – 7 601,22 Eur, todėl šia suma (7 601,22 Eur) yra mažintina ieškovei priteistina suma. Tokiu būdu, ieškovei priteistina suma yra 866,24 Eur (8 467,46 Eur – 7 601,22 Eur).
35. Sumažinus ieškovei priteistiną sumą iš apeliantės, mažintinas ir priteistinų delspinigių dydis iki 12,13 Eur (866,24 Eur x 0,02 proc. x 70 d.).
36. Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius bei procesinės teisės normas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovei priteistiną skolą iki 878,37 Eur (866,24 Eur + 12,13 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 d.).
38. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 226,80 Eur (194 Eur žyminis mokestis ir 2 032,80 Eur išlaidos advokato pagalbai) bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 194,40 Eur (2 178 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, 1 016,40 Eur pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje, prašymo dėl ekspertizės parengimas – 7 val.) išlaidų už advokato paslaugas.
39. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis; toliau - Rekomendacijos). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (rekomendacijų 2 punktas).
40. Šiuo atveju, pažymėtina, kad ieškovės prašomos priteisti tiek išlaidos (2 178 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą viršijo tuo metu Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (1 795,30 Eur), tiek teisinių paslaugų teikimo 1 val. (145,20 Eur = 1 016,40 Eur / 7val.) išlaidos viršijo tuo metu Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (139,85 Eur).
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, į 40 punktą, į Rekomendacijas (advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), į bylos sudėtingumą (bylos apimtis nėra didelė; byla nėra itin sudėtinga), į advokato darbo ir laiko sąnaudas reikalingas surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą (apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas pakankamai aiškūs, taikytinų teisės aktų spektras nėra platus), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagrįstomis laikytinos tik 1 800 Eur sumoje. Taigi, viso byloje pagrįstomis ieškovės bylinėjimosi išlaidos laikytinos 4 026,80 Eur (2 226,80 Eur + 1 800 Eur) sumoje.
42. Apeliantė (atsakovė) pirmosios instancijos teisme patyrė 1 197,90 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 462,02 Eur (1 768,02 Eur išlaidos advokatės pagalbai, 194 Eur žyminis mokestis, 2 500 Eur išlaidos už ekspertizę) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės išlaidos apeliacinės instancijos teisme už parengimą prašymo skirti pakartotinę ekspertizę (665,50 Eur), nelaikytinos pagrįstomis, nes šis prašymas buvo atmestas. Taigi, viso byloje pagrįstomis apeliantės bylinėjimosi išlaidos laikytinos 4 994,42 Eur (1 197,90 Eur + 3 796,52 Eur) sumoje.
43. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (ieškinį patenkinus iš dalies), laikytina, kad ieškinys patenkintas 10 proc. (878,37 Eur x 100 proc. / 8 612,62 Eur), todėl ieškovei iš apeliantės priteistina 402,68 Eur (4 026,80 Eur x 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o apeliantei iš ieškovės priteistina 4 494,99 Eur (4 994,42 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Subendrinus šalių vienai iš kitos priteistinas bylinėjimosi išlaidas, apeliantei iš ieškovės priteistina 4 092,31 Eur (4494,99 Eur – 402,68 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią - 5 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „(D)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 878,37 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 37 ct) skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą (878,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Priteisti atsakovei G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „(D)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 4 092,31 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt du eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė