Civilinė byla Nr. 2A-737-661/2015

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42993-2013-2

              Procesinio sprendimo kategorija: 122.1; 122.2;122.3;122.4;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

      n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovo 463 185 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 50-1-0145-09, pas teisėją D. Š. buvo apklausiama liudytoja-nukentėjusioji V. V.. Buvo daromi vaizdo ir garso įrašai. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu kad per tris dienas jam būtų sudaryta galimybė susipažinti su 2009-03-26 teisminiu protokolu pastaboms surašyti. Į tokį ieškovo prašymą nebuvo sureaguota, jis nesulaukė atsakymo. Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą. Vėliau ieškovas išsiaiškino, kad bylos dalis sugadinta ir ją sugadino teismo posėdžio sekretorė V. G.. Ieškovo įsitikinimu, dėl pradingusios bylos medžiagos buvo priimtas neteisingas nuosprendis jo atžvilgiu, nes teismas suformavo klaidingą bylos vertinimą. Dėl šios priežasties iškilo neturtinės žalos atlyginimo klausimas, nes ieškovo laisvė apribota nuo 2009 metų. Viena arešto para prilyginama dviem MGL, tai susidarė 463 185 Lt už neteisingai priimtą nuosprendį dėl pradingusios ar sugadintos medžiagos. Ieškovo teigimu, jis apkaltintas sunkiu nusikaltimu, kurio nepadarė, dėl to patyrė didelę nervinę įtampą, šoką pablogėjo jo santykiai su žmonėmis, sutriko miegas, jis išsiskyrė su šeima, prarado galimybę susirasti darbą.

Atsakovas, atstovaujamas Teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškinyje pateikiama tik ieškovo subjektyvi nuomonė dėl neteisėtų teismo darbuotojos veiksmų, dėl kurių jam kilo žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ištyrus baudžiamosios bylos Nr. 1-1024-768/2011 medžiagą, darytina išvada, jog ieškovas V. A. ieškinyje nurodytų argumentų neįrodė. Baudžiamoji byla išnagrinėta apeliacine ir kasacine tvarka. Apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai padarė vienareikšmę išvadą, kad ieškovas yra nuteistas pagrįstai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas V. A. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai. Be to, apeliantas papildomai prašo padidinti žalos atlyginimo dydį ir prašo priteisti 600 000 Lt neturtinės žalos. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą iš esmės grindė aplinkybėmis, nurodytomis ieškinyje. Apeliantas ieškinio pagrindu nurodė baudžiamosios bylos dalies medžiagos sunaikinimą, t.y., nukentėjusiosios V. V. apklausos protokolo sunaikinimą.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad 2009 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo apklausta nukentėjusioji V. V.. Apklausos protokolą pasirašė apeliantas (ieškovas) V. A.. Byloje buvo pridėtas kompaktinis diskas - nukentėjusiosios V. V. apklausos teisme priedas. Tokiu būdu nustatyti duomenys paneigia apelianto argumentus, kad baudžiamosios bylos medžiaga - 2009 m. kovo 26 d. nukentėjusiosios apklausos protokolas bei garso įrašas yra dingę. Tai paneigia apelianto argumentus, kad jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teismo protokolu, nes apeliantas pasirašė protokole. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendis, kuriuo apeliantas buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimu buvo peržiūrėtas instancine tvarka - apeliacine ir kasacine. Aukštesnės instancijos teismai paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo ar baudžiamojo įstatymo pažeidimų nekonstatavo. Todėl šioje civilinėje byloje sprendžiant esminius Baudžiamojo proceso kodekso ar baudžiamojo kodekso pažeidimus, padarytus nagrinėjant baudžiamąją bylą, ir priteisiant neturtinę žalą už neteisėtą nuteisimą, būtų kišamasi į baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nepriklausomumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliantas skundžia sprendimą, kuriuo atsisakyta priteisti jam žalos atlyginimą. Ginčo santykiams taikytinos tiek bendrosios civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios Civilinio kodekso normos, tiek normos reglamentuojančios Valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei LITEKO duomenų sistemos matyti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė motyvuotą sprendimą. Baudžiamos bylos Nr. 1-1024-768/2011 medžiaga nustatyta, kad 2009-03-25 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui A. G. buvo pateiktas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. 1. 1, T. I).  2009-03-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja D. Š., sekretoriaujant V. G. apklausė nukentėjusią nepilnametę V. V. (b. 1. 130-134). Šį nukentėjusiosios apklausos protokolą pasirašė ieškovas V. A. (b. 1. 134, T. I). Byloje yra pridėtas kompaktinis diskas - nukentėjusiosios V. V. apklausos teisme priedas (b. 1. 135, T. I). Nustatyti duomenys paneigia ieškovo argumentus, kad baudžiamosios bylos medžiaga - 2009-03-26 nukentėjusiosios apklausos protokolas bei garso įrašas yra dingę, o taip pat paneigia nurodytus argumentus, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teismo protokolu, nes iš jo matyti, kad ieškovas ne tik turėjo galimybę susipažinti su protokolu, bet ir jame pasirašė. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į teismą su atskiru prašymu pakartotinai susipažinti su nukentėjusiosios protokolu, pareikšti pastabas. Be to, apklausiant nukentėjusiąją ieškovas dalyvavo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-11-05 nuosprendžiu ieškovą V. A. pripažino kaltu nusikalstamos veikos padarymu ir nuteisė laisvės atėmimu 10 metų (b. 1. 2-16, T. 9). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-06-26 nutartimi ieškovo V. A. kasacinį skundą atmetė. Iš esmės visi apelianto nurodyti argumentai dėl, jo manymu, pažeistų teisių nagrinėjant baudžiamąją bylą yra baudžiamojo proceso dalykas. Tuo tarpu, kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas (Baudžiamoji byla Nr. 2K-348/2012) vertindamas ginčo bylos aplinkybes teisės taikymo prasme nenustatė, jokių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie leistų, bent abejoti apeliantui paskirtos bausmės teisėtumu ir  pagrįstumu. Kasacinis teismas šioje baudžiamojoje byloje nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimai V. A., V. L., T. V. padarius išžaginimą ir seksualinį prievartavimą faktiškai buvo grindžiami tuo, kad su nukentėjusiąja V. V. buvo lytiškai santykiaujama bei kitaip tenkinama lytinė aistra prieš jos valią naudojant psichinį ir fizinį smurtą. Būtent teismai, spręsdami klausimą, ar kasatorių veiksmuose yra išžaginimo ir seksualinio prievartavimo požymių, tyrė ir vertino, ar byloje esantys įrodymai patvirtina minėtas aplinkybes. Šiuo atveju byloje esantys tiek kasatorius teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai buvo vertinami sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje. Buvo išanalizuoti liudytojų, nukentėjusiosios, nuteistųjų parodymai, jie buvo gretinami tarpusavyje, lyginami su parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, akistatų protokolais, specialistų išvadomis  ir kita rašytine bylos medžiaga. Teismai apie prievartinį lytinių santykių ir lytinės aistros tenkinimo pobūdį sprendė ne tik iš nukentėjusiosios parodymų, bet iš įrodymų visumos.

Kolegija sprendžia, jog šioje byloje ieškovas neįrodė, jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų. Nenustačius neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovui padarytos žalos. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su žalos dydžio nustatymu.

Išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie nepatvirtina pagrindų, kuriems esant būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                          Alvydas Barkauskas

Teisėjai                                          Andrutė Kalinauskienė

                                          Rita Kisielienė