Civilinė byla Nr. e2-3169-465/2022
(Proceso Nr. 2-68-3-32939-2021-0)
Procesinio dokumento kategorija 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,
sekretoriaujant Birutei Adamonienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei M. B.,
atsakovo atstovui adv. pad. B. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės 663-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. F. dėl nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė nurodo, jog įgyvendindama daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), esančių butų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – sugadino namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį objektą – liftą, jie patyrė žalą bei prašo priteisti nuostolius ir procesines palūkanas. Teigia, jog 2021m. kovo 31d. apie 01.18 val. leisdamasis namo liftu, dingus elektrai, atsakovas užstrigo. Avarinė liftų tarnyba UAB „Kone“ gavo iškvietimą į šį namą dėl užstrigusių asmenų. Atvykusi avarinė tarnyba rado išlaužtas lifto duris, o jame užstrigę asmenys pasišalinę. Lifto remonto darbai kainavo 964,30 Eur, kuriuos apmokėjo ieškovė. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatytas lifte užstrigęs asmuo – atsakovas. Nenustačius nusikaltimo sudėties, ikiteisminis tyrimas 2021m. gegužės 13d. buvo nutrauktas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų namo savininkams žalos, t. y. sugadino liftą, sulaužydamas jo duris. Ieškovės teigimu, atsakovas veikė tyčia, o jo veiksmais padaryta žala, todėl egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos : neteisėti veiksmai, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė. Ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti jos naudai 964,30 Eur žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad lifto duris sulaužė atsakovas, dėl to jam buvo pareikšti įtarimai, o tyrimas buvo nutrauktas tik dėl to, kad jo veikoje nebuvo nustatyta tyčia. Teigė, jog įvykio apžiūros protokole nėra užfiksuota, ar lifto naudojimosi taisyklės buvo tvarkingos, tačiau neaišku, ar atsakovo pateikta nuotrauka su lifto naudojimosi taisyklėmis tokiame stovyje buvo ir įvykio dieną.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodo, kad važiuodamas liftu apie vidurnaktį su savo drauge (dabartine žmona) E., užstrigo. Teigė, jog iš pradžių liftas uždegė visus skaičius raudonai, vėliau visi skaičiai užgeso, po to vėl užsidegė ir liftas pakrito kokius du metrus ir sustojo tarp 5-o ir 6-o aukšto. Jo draugė E. puolė į paniką. Apie 20 minučių bandė skambinti varpeliu pažymėtu skambučiu, kol atsiliepė dispečerė. Prašė skubiai padėti. Atsakovas nurodo, jog liftas buvo netvarkingas, senas, instrukcija lifte buvo apiplėšyta. Pagalbai neatvažiavus apie 30 minučių, šaukėsi pagalbos, bandė atidaryti duris, prisiskambinti draugui, bet buvo prastas ryšys. Tuo metu išgirdo vyrą, kuris pradėjo juos kalbinti, po to išgirdo, kaip porą kartų trinktelėjo ir žmogus kažkaip išrovė duris. Teigia, jog viskas vyko iš noro pabėgti greičiau, tyčinių veiksmų nei vienas iš keliaujančių ir padedančių atidaryti lifto duris neatliko. Pagelbėjęs žmogus atsakovo teigimu, nusileido laiptais žemyn, kadangi išgirdo kažką atidarant duris. Atsakovas teigia išstūmęs draugę per liftą ir šiaip ne taip išlipo per viršų pats. Laiptinėje sutiko vyrą su chalatu, kuriam į jo klausimą, kodėl sulaužė liftą, atsakė „eikit velniop su tokiu pastatu ir tokia priežiūra“. Atsakovas nurodo, jog liftai laikomi potencialiai pavojingais, todėl turi būti tinkamai prižiūrimi namo administruojančios įmonės. Liftas buvo nesaugus. Atsakovas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 187 straipsnį nebuvo nustatyti visi asmenys, susiję su situacija, o visi kaltinimai pateikti tik jam vienam. Teigia, jog nuo šiol jie su E. daugiau niekada nesinaudoja liftu, vengia uždarų patalpų. Žmona ne kartą gydėsi nemigos problemas, iki šiol jaučia įvykio padarinius. Atsiliepime pažymi, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl jo kaltė neįrodyta. Ieškinį prašo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio, vykusio 2022m. gegužės 23d. metu atsakovas paaiškino, kad dispečerė pasakė, kad turi laukti, bet nepaaiškino, ką gali daryti. Teko laukti 40 minučių. Taisyklių lifte nebuvo. Teigė, kad padėjo atidaryti kitas žmogus. Apačioje matėsi šachta, buvo šokas. Ikiteisminiame tyrime buvo atsisakęs duoti parodymus, bet vėliau tyrimas buvo nutrauktas. Liftas užstrigo tarp aukštų. Draugei prasidėjo isterija, ji šaukė. Matyt, kažkas išgirdo, tai atidarė duris. Nepamena, kaip išlipo iš lifto. Kas atidarė duris, nežino, nes žmogus nusileido laiptais. Teigė, jog išlindo per viršų. Teigė, jog šiame name negyvena, kokiu tikslu buvo šiame name, nurodyti atsisakė. Teigė, jog iš pradžių išstūmė iš lifto moterį. Po to išlipo pats. Lipant laiptais, vyras atidarė duris. Apklausoje parodymų nedavė, nes laikėsi pozicijos duoti parodymus teisme.
Atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti argumentais, nurodytais atsiliepime.
Liudytojas V. S. nurodė esantis bendrijos valdybos narys, patvirtino, kad jau po įvykio matė atsakovą, važiuojantį šiuo liftu. Įvykio nematė. Žino, kad liftas sustojo dėl elektros gedimo. Sekančią dieną užėjo pas kaimyną, mačiusį šį įvykį, o po to paskambino į policiją dėl lifto sulaužymo. Mano, kad užstrigusi lifte moteris yra šio namo gyventoja. Buvo išteptos lifto durys ir durys šeštame aukšte, kuriame galimai gyvena moteris. Gyventojai apie du mėnesius gyveno be lifto, patyrė daug nepatogumų, pastebėjo, kad dalis taisyklių buvo nuplėšta, būtent ta, kuri numato draudimus.
Liudytojas S. J. paaiškino, kad jo butas yra šalia sustojusio ir sulaužyto lifto. Apie 2-ą valandą nakties pabudo nuo didelio garso, pamatė merginą, lendančią iš lifto, o iš apačios atbėgo vaikinas. Jų paklausė, kas čia vyksta, o vaikinas gana agresyviai atsakė į jo klausimą, kodėl sulaužė liftą, atsakė, kad neketino laukti sugedusiame lifte. Kai mergina lipo iš lifto, vaikinas atėjo iš apačios, tai reiškia buvo išlipęs. Kitų asmenų nematė. Patvirtino, kad lifto durys buvo išlaužtos iš vidaus. Iš ryto atvyko specialistai, bendrijos pirmininkas, ir policija, kuriems paaiškino, ką matė.
Liudytoja E. F. paaiškino, kad tame name negyvena ir negyveno, kokiu tikslu atvyko į tą namą, važinėjosi liftu vakare, neprisimena. Dabar apie metus gyvena B.. Buvo labai išsigandusi, ilgai negalėjo atsigauti, nustebusi, kad dabar turi liudyti teisme. Liftas buvo netvarkingas. Prisiskambinus dispečerė liepė laukti. Ji bijo uždarų patalpų, kažkas išgirdo jos šauksmą, išspyrė duris. Tvirtina, kad ji išlipo pirmoji, o po to jos sutuoktinis. Teigė, kad nei ji, nei jos vyras durų nelaužė. Instrukcija buvo nudeginta, aplaupyta. Žmogaus, atidariusio lifto nematė, matyt, jis nuėjo.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2021m. kovo 31d. apie 01.30 val. iš namo adresu (duomenys neskelbtini), skambino vyras iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) liftų dispečerinei tarnybai UAB „Kone“ ir pranešė, kad su mergina užstrigo lifte (e. bylos 1t., b. l. 34). Radus išlaužtas lifto duris, tą pačią dieną 663-oji daugiabučių namų savininkų bendrija su pareiškimu kreipėsi į policiją, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09823-21 (e. bylos 1t., b. l. 29-31). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad skambinta iš atsakovui R. F. priklausančio telefono, o atlikus asmens atpažinimą pagal nuotrauką su liudytoju S. J., atsakovas buvo atpažintas kaip lifte užstigęs asmuo (e. bylos 1t., b. l. 40). 2021-04-22 atsakovui R. F. buvo pareikšti įtarimai dėl svetimo turto sugadinimo (e. bylos 1t. , b. l. 47). 2021-05-14 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09823-21 buvo nutrauktas, nenustačius R. F. veikoje nusikaltimo sudėties –veiksmų tyčios (e. bylos 1t., b. l. 12-14). Lifto durų taisymas ieškovei kainavo 964,30 Eur (e. bylos 1t., 9, 10).
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusįjį asmenį į ankstesnę (iki delikto) padarymo padėtį (resitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas įrodyti privalo asmuo, pareiškęs ieškinį dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, t. y. ieškovė.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas, užstrigęs lifte susisiekė su dispečerine tarnyba ir informavo apie tai, kad negali išeiti iš lifto, tokiu būdu elgėsi taip, kaip numato naudojimosi liftu taisyklės, iškabintos lifte. Visgi, nelaukdamas avarinės tarnybos darbuotojų, atsakovas su kartu įstrigusia drauge iš lifto pasišalino. Atsakovo teigimu, durų jis nelaužė, o išgirdęs pagalbos prašymą, duris atidarė nežinomas asmuo iš išorės, kurio nei jis, nei jo draugė nematė. Tačiau atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia tiek byloje esantys įrodymai, tiek ir ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Iš 2021-03-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog liftas užstrigo tarp 5-o ir 6-o aukšto. Šio namo gyventojas S. J. teisme paliudijo, kad savo bute 6-ame aukšte apie 01.30 val. buvo pažadintas didelio triukšmo, todėl išėjo į laiptinę pažiūrėti. Jis pamatė, jog iš lifto lipa mergina. Jo teigimu, netrukus iš apačios laiptais atbėgusį vyrą, kurį vėliau ikiteisminio tyrimo metu atpažino. Taigi šis liudytojas, ties kurio butu ir buvo bandoma užstrigusį liftą atidaryti, girdėjo stiprius smūgius laužiant duris bei tiesiogiai matė momentą, kai atsakovo draugė lipo iš lifto. Jokių kitų asmenų, išskyrus atsakovą su mergina, liudytojas S. J. nematė. Pastebėtina, jog jo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, yra analogiški bei nuoseklūs (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09823-21 medžiaga, b. l. 43-51). Priešingai, atsakovas į teismo užduotus klausimus atsakyti vengė, kokiu tikslu važiavo liftu, kokiu būdu lipo iš lifto, ką sakė dispečerė, neprisiminė, o ikiteisminiame tyrime parodymus duoti apskritai atsisakė. Atsakovo versija apie kitą asmenį, kuris neva išlaužė duris iš išorės, kilo tik civiliniame procese, todėl manytina, jog tokie atsakovo teiginiai yra nepagrįsti ir vertintini tik kaip gynybinė pozicija, kurios, beje, negali paneigti ir liudytojos E. F., kaip bylos baigtimi suinteresuoto asmens, parodymai. Be kita ko, į liudytojo S. J. klausimą, kam reikėjo laužyti liftą, atsakovas atsakė, kad jis „čia visą naktį nesėdės“. Toks atsakovo atsakymas, nors ir netiesiogiai, taip pat suponuoja išvadą, kad iš užstrigusio lifto atsakovas išsilaisvino savo jėgomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, be to, nesutampa su liudytojo S. J. parodymais, kuris matė ne tik iš lifto lipančią merginą, bet ir iš apačios laiptais ateinantį atsakovą. Iš to galima būtų teigti, kad atsakovas iš lifto išlipo pirmas, arba ne per viršų, kaip teigė teisme. Taip pat liudytojas S. J. patvirtino, jog durys buvo įlenktos iš vidaus, o tai reiškia, kad fizinis poveikis joms buvo daromas žmonių, esančių lifto viduje. Lifto durų sugadinimai matyti ir iš nuotraukų, darytų įvykio apžiūros metu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09823-21 medžiaga, b. l. 23-28). Pažymėtina, jog įtarimai dėl turto sugadinimo buvo pareikšti atsakovui, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius atsakovo veiksmuose vienos iš nusikaltimo sudėties požymių – tyčios. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, byloje pakanka įrodymų konstatuoti atsakovo kaltę, o kartu ir neteisėtus veiksmus, jam pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo elgesiu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Bylos medžiaga patvirtina, kad liftas buvo techniškai tvarkingas, o 2021-03-31 užstrigo tarp aukštų dėl elektros gedimo (e. bylos 1t. b. l. 74,75). Naudojimosi liftu taisyklės, kurios buvo nepilnai užfiksuotos Įvykio apžiūros protokole, o taip pat ir atsakovo pateiktoje nuotraukoje, aiškiai matosi nurodymas, kad <...> jeigu durys neatsidaro, paspauskite mygtuką „iškvietimas“ arba „dispečerio kvietimas“ ir laukite, kol atsilieps arba atvyks aptarnaujantis personalas (e. bylos 1t., b. l. 42, 77). Be kita ko, atsakovo pateiktoje lifto nuotraukoje, kurioje matosi apačioje nuplyšusi taisyklių instrukcija, visgi galima išskaityti taisyklę, kad „išeiti iš kabinos, kai kabina yra sustojusi tarp aukštų, draudžiama“. Todėl teismas kritiškai vertintina atsakovo teiginius, kad jam nebuvo aišku, ko jis negali daryti, kai užstringama lifte. Kita vertus, pats atsakovas patvirtino, jog lifte įstrigo ne pirmą kartą, todėl tai tik patvirtina aplinkybę, kad atsakovas turėjo laikytis dispečerės nurodymų ir laukti atvykstančios avarinės tarnybos darbuotojų, o ne bandyti laužti duris, t. y. savo elgesiu daryti žalą kito asmens turtui.
Dėl žalos dydžio
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2018).
Sprendžiant bylą dėl nuostolių atlyginimo, pirmiausiais spręstinas klausimas, ar nukentėjęs asmuo apskritai patyrė žalą, t. y. ar jo turtinis ar kitoks interesas buvo pažeistas, ir tik tuomet spręstina dėl nuostolių dydžio patirtai žalai atlyginti. Teisės doktrinoje pabrėžiama, jog žala – tai nukentėjusiojo turtinio ar kitokio interesų pažeidimas, t. y. nukentėjusiojo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis neturtiniams interesams. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad dėl 2021-03-31 įvykusio lifto užstrigimo, kurio pasekoje atsakovo veiksmais buvo sulaužytos lifto durys, jų taisymui patyrė 964,30 Eur nuostolių (e. bylos 1t., b. l. 8,9). Taigi, ieškovė patyrė žalą, kurią privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, šiuo atveju atsakovas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (964,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Civilinių bylų procese dispozityviosiose bylose visa apimtimi galioja ir dispozityvumo ir rungimosi principai ir taikoma bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
Aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).
Vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas, tenkintinas pilnai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 400 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (e. bylos 1t., b. l. 7, 77).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 8,96 Eur dydžio, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį patenkinus, priteisiamos iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str.1d., 259- 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 964,30 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 30 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (964,30 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 422 Eur (keturis šimtus dvidešimt du 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės 663-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, į. k. 124805988, naudai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. F., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė