Civilinė byla Nr. 2-872/2010

Procesinio sprendimo kategorija 99 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-229-578/2009 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams V. Š. ir O. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio patenkintas iš dalies. Tretieji asmenys byloje Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras, Vilniaus miesto 17-ojo notarų biuro notarė L. M. ir AB „DnB Nord bankas“,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

            Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - pripažino negaliojančia 2006 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V. M. pardavė O. K. nuosavybėn 0,5224 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą esančius (duomenys neskelbtini), ir taikė restituciją: grąžino žemės sklypą ir gyvenamąjį namą V. M. nuosavybėn; priteisė iš V. M. O. K. naudai 4 000 Lt, kitą ieškinio dalį atmetė.

Atsakovė O. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl 2006 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi, įpareigojo atsakovę primokėti 6 992 Lt žyminio mokesčio, nes pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį nuo 311 200 Lt mokėtina žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą sudaro 7 112 Lt, o atsakovė sumokėjo tik 120 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą nustatė naują terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti.

Atsakovė pateikė prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nurodė, jog papildomai sumokėjo 500 Lt, o sumokėti visą žyminį mokestį neturi finansinių galimybių. Atsakovė nurodė, jog viena augina nepilnametį sūnų, pajamos per mėnesį sudaro apie 750 Lt, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu disponuoti negali, santaupų neturi.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino iš dalies ir atleido atsakovę nuo 3 556 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismas įvertino atsakovės pateiktus duomenis, pripažino kad jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau taip pat nurodė, kad atsakovei priklauso daug nekilnojamojo turto, be to ji nepateikė duomenų apie turimas santaupas.

Atsakovė pateikė atskirąjį skundą. Prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Apeliantė nurodo, jog teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus patvirtinančius atsakovės sunkią turtinę padėtį. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovei priklauso tik maža dalis nekilnojamojo turto bendrojoje nuosavybėje. Apeliantė taip pat pateikė AB DnB NORD banko pažymą apie turimas lėšas.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 83 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė O. K. prašė teismo dėl sunkios turtinės padėties atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atleido atsakovę nuo 3 556 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atskiruoju skundu apeliantė su minėtu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai įvertino jos turtinę padėtį ir prašo atleisti nuo 6 492 Lt (7 112 – 620) žyminio mokesčio dalies. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertino atsakovės pateiktus duomenis, pripažino, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir atleido nuo pusės įstatymo numatyto žyminio mokesčio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčas kilęs dėl didelės vertės (311 000 Lt) nekilnojamojo turto. Atsakovė pirmosios instancijos teisme naudojosi mokama advokato teisine pagalba (t. 2, b. l. 127), tačiau už apeliacinį skundą sumokėjo, mažesnę nei 1 minimali mėnesinė alga žyminio mokesčio dalį.

Turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Civilinio proceso kodeksas nenurodo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios teismas gali atleisti. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyti duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347/2007). Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą.

Atsakovė pateikė duomenis, jog yra įsipareigojusi bankui, paėmusi 274 500 Lt dydžio kreditą. Įsipareigojimams užtikrinti, atsakovė yra įkeitusi jai priklausantį turtą. Šie duomenys parodo tik esamus apeliantės įsipareigojimus. Apeliantė nepateikė turto ir pajamų deklaracijos, taip pat duomenų apie turimas lėšas kitose kredito įstaigose, apie vykdomus mokėjimus pagal paskolos sutartį. Nesant šių duomenų nėra pagrindo teigti, jog atsakovė neturi jokių galimybių sumokėti pusės įstatyme nustatytos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies. Apeliantė sumokėjo tik labai nedidelę dalį (620 Lt) įstatyme numatyto žyminio mokesčio (7 112 Lt). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino pateiktus duomenis, pripažino, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, tačiau nesutiko, jog atsakovė yra pajėgi sumokėti tik 620 Lt už apeliacinį skundą.  

Atsižvelgdama į minėtus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas atleisti nuo visos prašomos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 178 str., 185 str.). Naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo terminas pasibaigė, atsakovei nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei O. K. terminą iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti pirmosios instancijos teismo nurodytą trūkstamą žyminio mokesčio dalį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjai                                                                        Konstantinas Gurinas

Nijolė Piškinaitė

                                                                                                Egidijus Žironas