Civilinė byla Nr. e2-951-370/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02254-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės WB21 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo Naujojoje Zelandijoje registruoto juridinio asmens „T1 Holdings Limited“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei WB21, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1964-275/2019 pagal ieškovo Naujojoje Zelandijoje registruoto juridinio asmens „T1 Holdings Limited“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei WB21 dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Citadele“ bankas (nuo 2019 m. sausio 7 d. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas) ,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Naujojoje Zelandijoje registruotas juridinis asmuo „T1 Holdings Limited“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) priteisti iš atsakovės UAB WB21 be teisinio pagrindo įgytą sumą, sudarančią 250 000 Eur, 5 proc. dydžio metinėmis palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m.  spalio 22 d. ir sudarančiomis 5 411,50 Eur, iš viso 255 411,50 Eur; 2) 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad iš ieškovo banko sąskaitos, esančios Oversea–Chinese Banking Corporation Limited (toliau – OCBS) banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui priklausanti 250 000 Eur suma ieškovo akcininko ir direktoriaus R. J. W. iniciatyva, be jokio pagrindo 2018 m. gegužės 18 d. dviem mokėjimo nurodymais (50 000 Eur ir 200 000 Eur) buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą, atidarytą trečiojo asmens banke             (AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB WB21 AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir / arba kitose atsakovės UAB WB21 banko sąskaitose esančias pinigines lėšas – 250 000 Eur kartu su  5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis sumai.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vertino, kad byloje nebuvo duomenų, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

5.       Ieškovas 2019 m. balandžio 23 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB WB21 AB „Citadele“ banko sąskaitoje                               Nr. (duomenys neskelbtini) ir / arba kitose atsakovės UAB WB21 banko sąskaitose, esančias pinigines lėšas – 255 411,50 Eur sumai, ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti.

6.       Ieškovas nurodė, kad ieškinio preliminarus pagrįstumas buvo nustatytas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pažymėjo, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, tai įrodo atsakovės 2017 m. balansas, kurio duomenimis atsakovė metų pabaigoje ilgalaikio turto turėjo už 25 965 Eur, jos trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė    1 504 994 Eur, nuostoliai siekė 757 930 Eur, atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Atsakovė taip pat šiuo metu nevykdo jokios ūkinės–komercinės veiklos, neturi nė vieno darbuotojo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovei priklausančioje AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas – 255 411,50 Eur sumai.

8.       Teismas vertino, kad ieškovas prašyme pateikė duomenis, kurie tikėtinai pagrindžia atsakovės galimą nesąžiningumą, jos galimus ketinimus paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taip pat atsižvelgė į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00034-18 buvo patenkintas prokurorės prašymas ir du kartus 3 mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms toje pačioje UAB WB21 banko sąskaitoje. 

9.       Teismas nustatė, kad atsakovė neginčija, jog prašomos areštuoti lėšos buvo pervestos ieškovo ir jos nebuvo panaudotos tam tikslui, kuriam lėšas pervedė ieškovas, kriptovaliutos įsigijimui, todėl piniginių lėšų areštas nesukels neigiamų turtinių pasekmių atsakovei.

10.       Teismas vertino, kad duomenys apie atsakovės turtinę padėtį, kelia abejones dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl tenkino prašymo dalį dėl 255 411,50 Eur – piniginių lėšų, esančių atsakovės sąskaitoje AB „Citadele“ banke, arešto. Taip pat pažymėjo, jog vertino ir ieškovo nurodomas prašyme aplinkybes apie tai, kad buvęs atsakovės vienintelio akcininko vadovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už finansinius nusikaltimus.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovė atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį; skirti ieškovui baudą iki 5 000 Eur už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pusę šios baudos priteisti atsakovės naudai kaip kompensaciją; įpareigoti ieškovą įmokėti 80 000 Eur depozitą į teismo depozitinę sąskaitą galimiems atsakovės nuostoliams padengti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bylinėjimosi išlaidų, depozito nesumokėjus – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinys prima facie yra pagrįstas, nes kartu su ieškiniu nebuvo pateikta jokių leistinų įrodymų, kad ieškiniu prašomos grąžinti lėšos yra ieškovui asmeniškai priklausančios turtinės teisės, o iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad ginčo lėšos ieškovui apskritai nepriklauso, todėl laikytina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad turtinės teisės, kurias ieškovas siekia apginti, tikrai priklauso jam, o ne kitiems asmenims, kuriems ieškovas neatstovauja arba neturi teisės atstovauti. Ieškovo prašomos priteisti lėšos priklauso bendrovei „Worldclear.Ltd“, kuri pervedė ginčo lėšas į ieškovo sąskaitą, kurios buvo skirtos tretiesiems asmenims, bendrovės „Worldclear Ltd.“ klientams.

11.2.                      Atsakovės finansinė padėtis yra gera, bendrovės įstatinis kapitalas yra 10 000 000 Eur, pagal 2017 m. balanso duomenis, atsakovė metų pabaigoje ilgalaikio turto turėjo už 25 965 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 504 994 Eur, nuostoliai siekė 757 930 Eur, nes įmonė buvo įsteigta 2017 m. (pirmaisiais įmonės veiklos metais). Prastos padėties taip pat neįrodo aplinkybė, jog atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Atsakovė šiuo metu nevykdo jokios ūkinės–komercinės veiklos vien tik todėl, kad nebeturi nė vieno darbuotojo. Priešingai, įmonė savo veiklos nėra sustabdžiusi, tačiau dėl ieškovo atlikto ginčo lėšų pervedimo atsakovė šiuo metu yra priversta dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir dėl jo negali gauti verslo veiklai privalomų leidimų. Todėl šiuo metu darbuotojai yra atleisti, kol pasikeis padėtis dėl ikiteisminio tyrimo, kurį nutraukus įmonė galės vėl samdyti darbuotojus ir užsiimti verslu.

11.3.                      Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovės turimos lėšos sąskaitoje gali būti panaudotos ar perleistos. Teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nėra grėsmės, jog nesiėmus prašomų priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.

11.4.                      Ieškovas nepagrįstai prašo apriboti naudojimąsi nurodytoje AB „Citadele“ banko sąskaitoje esančia 250 000 Eur suma, nors nėra lėšų savininkas, taip pat nėra jokio pavojaus, kad atsakovė apskritai turėtų galimybę disponuoti šiomis ginčo lėšomis. Ikiteisminiame tyrime pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pasisavinimo) ginčo suma turės būti grąžinta jos tikrajam savininkui, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas negali tapti neįmanomas arba labai pasunkėti, nes atsakovės disponavimas ieškovo nurodytoje AB „Citadele“ banko sąskaitoje esančia 351 000 Eur suma yra apribotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00034-18.

11.5.                      Ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodant žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius faktus, siekiant suklaidinti teismą, todėl yra tikslinga paskirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant atsakovės naudai. Ieškovas sąmoningai ir tyčia suklaidino teismą dėl ikiteisminio tyrimo metu pritaikytų atsakovės turtinių teisių suvaržymo pratęsimo galimybių, žinomai melagingai nurodydamas, kad po 2019 m. gegužės 28 d. atsakovės sąskaitos areštas negalės būti pratęstas, nors tokių pratęsimų skaičius šiuo atveju yra neribotas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 7 dalis). Taip pat ieškovas pateikė žinomai melagingus ir klaidinančius duomenis apie atsakovės vadovus, vykstančius tyrimus ir priimtus sprendimus, sąmoningai nuslėpdamas ikiteisminius tyrimus, vykstančius ieškovo atžvilgiu, taip pat duomenis apie ieškovo finansinę padėtį.

12.       Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas Naujojoje Zelandijoje registruotas juridinis asmuo „T1 Holdings Limited“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir nustatyti terminą atsakovei pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas pagrįstai tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvertinęs, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o būtent nustatęs, kad 250 000 Eur suma į atsakovės sąskaitą buvo pervesta iš ieškovo banko sąskaitos.

12.2.                      Teismas vertino, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis pagrįstai vertino, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo finansinį pajėgumą įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju. Priešingai, atsakovė pati nurodė, kad ji negali šiuo metu užsiimti verslu ir samdyti darbuotojų, tai tik dar labiau sustiprina ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, jeigu bus panaikinti piniginių lėšų areštai banko sąskaitoje.

12.3.                      Nepagrįstas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas pagrįstai vertino, kad piniginių lėšų areštas gali būti nebepratęsiamas, todėl nėra pagrindo naikinti nutarties, o ieškovas nelaikytinas piktnaudžiavusiu jam suteiktomis procesinėmis teisėmis asmeniu. Ieškovas savo prašyme neklaidino teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų, todėl nutartyje padaryta teismo išvada apie tai, kad banko sąskaitoje esančių lėšų areštas gali būti nebepratęsiamas dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, yra teisėta ir pagrįsta, nes baudžiamųjų procesinių prievartos priemonių (piniginių lėšų arešto) taikymas priklauso nuo prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo diskrecijos.

12.4.                      Atsakovės atskirasis skundas teismui buvo pateiktas su trūkumais, t. y. 2019 m. balandžio  17 d. įgaliojimo kopija nėra autentiška, taip pat sąskaitos–faktūros nėra išverstos į lietuvių kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

13.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, 2019 m. gegužės   7 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo dėl įpareigojimo ieškovui sumokėti 80 000 Eur depozitą, nes atsakovė nepateikė duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji patiria ar patirs nuostolius.

14.       Teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi įpareigojo ieškovą iki 2019 m. birželio 3 d. (įskaitytinai) įmokėti 60 000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą galimų atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. 

15.       Teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria ieškovas įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 60 000 Eur dydžio užstatą ir šią sumą sumažino iki 20 000 Eur.

16.       Teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino 2019 m. birželio 4 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 20 000 Eur dydžio užstatą, ir šią sumą sumažino iki 10 318,62 Eur, kitą atsakovės atskirojo skundo dalį – dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo – perdavė nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria apeliantei          UAB WB21 taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

19.       Apeliantės atskirojo skundo prašymas įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą atitinkamą pinigų sumą galimiems jos nuostoliams atlyginti, buvo išspręstas (nutarties 13-16 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas šio atskirojo skundo reikalavimo nevertina ir dėl jo pagrįstumo nepasisako.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

20.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas ir įgaliojimo, pasirašyto UAB WB21 direktoriaus I. V., kopijas. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ekranvaizdžių kopijas, kuriomis grindžia prašymą nustatyti trūkumus apeliantės atskirajam skundui.

21.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

22.       Apeliantė neįrodinėja atskirajame skunde nurodytų aplinkybių pateiktais naujais įrodymais, todėl apeliantės pateiktus dokumentus, kaip naujus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 180, 314 straipsniai), nes jie neturi įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes. Atsisakius priimti apeliantės naujus įrodymus, nėra pagrindo priimti ir vertinti ieškovo pateikiamus įrodymus bei vertinti prašymą nustatyti apeliantės atskirajam skundui terminą pašalinti trūkumus.

23.       2019 m. gegužės 30 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose apeliantė papildomai siekia pagrįsti atskirojo skundo argumentus, taip pat pažymi, kad skundžiamos nutarties nepagrįstumą įrodo tai, jog Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00034-18 pratęstas 3 mėnesiams apeliantės UAB WB21 nuosavybės teisės apribojimas į 351 120 Eur lėšas, esančias AB „Citadele“ banko sąskaitoje.

24.       Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 338 straipsnis). Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Įvertinus tai, kad pagal apeliantės rašytinių paaiškinimų turinį, šie laikytini pateikto atskirojo skundo argumentų papildymu, be to, duomenis apie turto arešto taikymą teismas turi galimybę tikrinti VĮ Registrų centro Turto areštų registre, todėl apeliantės rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

25.       Pagal CPK 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

26.       Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog ieškovo pervestos piniginės lėšos priklauso tretiesiems asmenims, o ne pačiam ieškovui ir dėl to ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (piniginių lėšų pervedimo išrašai). Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus, taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmesdamas pirminį ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

27.       Apeliantė taip pat nurodo, kad nėra kitos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos turtinė padėtis buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

28.       Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, visų pirma, sutinka su apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis tuo aspektu, jog teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, vertino jos turtinę padėtį, neatitinka aktualios teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nes naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau ne kartą buvo paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė. 

30.       Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apeliantės galimą nesąžiningumą, taip pat rėmėsi pateikta informacija apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pradėtas ikiteisminis tyrimas savaime nei patvirtina, nei paneigia teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizikos, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00034-18, apeliantei buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms. Iš VĮ Registrų centro Turto arešto registrų duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 m. gegužės 30 d. prokuroro nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00034-18, yra areštuotos apeliantei priklausančios piniginės lėšos – 351 120 Eur (šiuo metu arešto terminas pratęstas iki 2019 m. lapkričio 28 d.).

31.       Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo objektas yra piniginės lėšos, ieškovas ir neprivalo įrodinėti apeliantės nesąžiningumo, nes nurodytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantės teisių nesuvaržo (apribota tik disponavimo piniginių lėšų suma esanti banko sąskaitoje) ir užtikrina esamos padėties (lot. status quo) išsaugojimą. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-212-178/2017). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels neigiamų turtinių pasekmių apeliantei, aplinkybės (lėšos buvo pervestos iš ieškovo banko sąskaitos ir jos nebuvo panaudotos pagal paskirtį) neneigia ir pati apeliantė.

32.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuriai panaikinti teisiškai reikšmingų aplinkybių atsakovė nenurodė, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 185 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

33.       Apeliantė prašo ieškovui skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant apeliantei.

34.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

35.       Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliekama nepakeista, nėra pagrindo vertinti atskirajame skunde pareikštą apeliantės prašymą dėl baudos ieškovui skyrimo už akivaizdžiai nepagrįsto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą teismui kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja        Danguolė Martinavičienė