(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria V.  J. 2019 m. birželio 26 d. teiktas atskirasis skundas (reg. Nr. DOK-19148) dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J., tretieji asmenys A. J., notarai R. K, M. L., A. B., R. M., E. K. (buv. G.) dėl netesybų sumažinimo ir vekselių nuginčijimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi atmetė atsakovo V. J. prašymą (reg. Nr. DOK-17778) dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą.

2.       Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo, pateikto 2019 m. birželio 26 d. (reg. Nr. DOK-19148), trūkumus – pateikti pasirašytą atskirąjį skundą (popierine forma) ir sumokėti 50 Eur žyminį mokestį arba pateikti atskirąjį skundą elektroninėmis priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (LITEKO VEP) posistemiu ir sumokėti 38 Eur žyminį mokestį.

3.       Atsakovas 2019 m. liepos 2 d. pateikė atskirąjį skundą, prašė Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė atsakovui V. J. naują 14 dienų terminą pašalinti 2019 m. birželio 26 d. teikto atskirojo skundo trūkumus. Ši nutartis atsakovui buvo įteikta 2019 m. gruodžio 14 d., todėl terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus baigėsi 2019 m. gruodžio 30 d.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atsakovo V. J. 2019 m. birželio 26 d. teiktą atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-19148) dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nes atsakovas per Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje nustatytą naują terminą nepašalino Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartyje nurodytų atskirojo skundo (reg. Nr. DOK-19148) trūkumų.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Atsakovas V. J. atskirajame skunde (Nr. DOK-1503) prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu atnaujinti procesą dėl atsakovo V. J. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 nagrinėjimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį Nr. e2-1137-330/2019 civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020 panaikinti, klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties išspręsti iš esmės – nutartį panaikinti, atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.                      2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1137-330/2019 yra antikonstitucinė, prieštarauja Konstitucijos 7 straipsniui, CK 1.5 straipsnio 4 daliai, CPK 3 straipsnio 1 ir 6 dalims,  taip pat teismas minėta nutartimi pažeidė teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką. CPK 80 straipsnio 2 ir 5 dalyse, CPK XI skyriuje nėra nurodyta, kad už prašymus dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, mokamas žyminis mokestis.

6.2.                      Teismas nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu reikalaujama sumokėti žyminį mokestį tiek už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir už prašymus dėl galimų nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo ir atskiruosius skundus dėl tokių nutarčių.

6.3.                      Teismas nenagrinėjo atsakovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki ir jis neturi lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.

6.4.                      Po 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. sausio 7 d. nutarčių byloje paaiškėjo naujų esminių aplinkybių – atsakovas pateikė naują prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria apelianto 2019 m. birželio 26 d atskirasis skundas, nepašalinus jo trūkumų, t. y. nepateikus pasirašyto atskirojo skundo (popierine forma arba elektroninėmis priemonėmis, naudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (LITEKO VEP) posistemiu) ir nesumokėjus nustatyto žyminio mokesčio, grąžintas apeliantui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

8.       Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, įstatymai nustato konkrečią teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

9.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi nustatė apeliantui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo, pateikto 2019 m. birželio 26 d. (reg. Nr. DOK-19148), trūkumus – pateikti pasirašytą atskirąjį skundą (popierine forma) ir sumokėti 50 Eur žyminį mokestį arba pateikti atskirąjį skundą elektroninėmis priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (LITEKO VEP) posistemiu ir sumokėti 38 Eur žyminį mokestį. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė atsakovui V. J. naują 14 dienų terminą pašalinti 2019 m. birželio 26 d. teikto atskirojo skundo trūkumus. Ši nutartis atsakovui buvo įteikta 2019 m. gruodžio 14 d., todėl terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus baigėsi 2019 m. gruodžio 30 d.

10.       Apeliantas skunde teigia, kad teismas nenurodė jokio teisės akto, kurio pagrindu reikalaujama sumokėti žyminį mokestį už prašymus dėl galimų nuostolių pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atlyginimo užtikrinimo ir atskiruosius skundus dėl tokių nutarčių. Tačiau pažymėtina, kad skundžiama nutartimi jokia nauja prievolė, susijusi su žyminio mokesčio mokėjimu ar procesinių dokumentų forma apeliantui nebuvo nustatyta, ja tiesiog konstatuota, kad apeliantas trūkumų, nustatytų Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d., neištaisė ir apeliantas šios aplinkybės net neginčija, tuo pačiu siekdamas, kad būtų iš naujo vertinama jo pareiga mokėti žyminį mokestį.

11.       Tačiau ši pareiga, kuri buvo nustatyta Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartyje, jau buvo įvertinta ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl iš naujo pareigos mokėti žyminį mokestį ar procesinių dokumentų pateikimo formos klausimas nenagrinėjamas ir papildomai šiais aspektais nepasisakytina (CPK 18 str.).

12.       Apeliantas, neginčydamas fakto, kad nustatyto žyminio mokesčio už atskirąjį skundą per Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje nustatytą naują terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti nesumokėjo, atskirajame skunde nurodo ir tai, kad teismas nesprendė jo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei nevertino sunkios turtinės padėties ir lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti neturėjimo.

13.       Apeliacinis teismas pažymi, kad argumentai dėl apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo išsakyti V. J. atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties ir apeliacinio teismo jau yra įvertinti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties 19-23 punktus). 

14.       Apeliantas per jam nustatytą terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybę, ar ankstesnėje nutartyje nurodyti atskirojo skundo trūkumai yra ištaisyti, neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo iš naujo nagrinėti apelianto atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, klausimą.

15.       Apeliantas taip pat nurodo, kad po 2019 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. sausio 7 d. nutarčių byloje paaiškėjo naujų esminių aplinkybių – atsakovas pateikė naują prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Apeliantas niekaip nepagrindžia, kaip šio naujo prašymo pateikimas yra susijęs su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, nei kokią įtaką tai turi skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad minėtas apelianto pašymą (Nr. DOK-1103 ir Nr. DOK-1507) Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi atsisakyta priimti ir jis (prašymas) grąžintas jį pateikusiam asmeniui.

16.       Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto 2019 m. birželio 26 d. atskirojo skundo (reg. Nr. DOK-19148) priėmimo klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas procesinio įstatymo normų.

17.       Apeliantas atskirajame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties taip pat išdėstė prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu atnaujinti procesą dėl atsakovo V. J. atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1486-254/2019 (e2-532-254/2020) nagrinėjimo, ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį Nr. e2-1137-330/2019 civilinėje byloje Nr. e2-532-254/2020.

18.       Kaip jau minėta, apeliacijos ribas sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (t. y. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tuo tarpu reikšdamas šiuos prašymus apeliantas nepagrįstai siekia išplėsti apeliacijos ribas į kitų nutarčių nagrinėjimą ar apeliacinės instancijos teismo nutarčių revizavimą, todėl šie V. J. prašymai nenagrinėjami.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                         Rasa Gudžiūnienė